- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-09
- Bylos Nr.
- e2A-41-936/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29245-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Urmila Valiukienė, Dalia Trumpulienė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- Luminor Bank AS ir uždarajai akcinei bendrovei „GelvoraSergel“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Trumpulienės, Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovams Luminor Bank AS ir uždarajai akcinei bendrovei „GelvoraSergel“ dėl cesijos sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. G. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2020 m. rugpjūčio 24 d. tarp atsakovų Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus (toliau – ir atsakovas) ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „GelvoraSergel“ (toliau – ir atsakovė) sudarytą Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 20-50-06 (toliau – ir Sutartis), negaliojančia ab initio bei taikyti restituciją, taip pat priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškinyje nurodė, kad 2011 m. lapkričio 29 d. ieškovas ir Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, kurio teisių perėmėjas atsakovas Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovui buvo suteiktas 31858,20 Eur kreditas žemės sklypo ir gyvenamojo namo įsigijimui. Kredito terminas iki 2042 m. lapkričio 20 d. Kreditas užtikrintas įsigyto nekilnojamojo turto įkeitimu. Laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2020 m. liepos 1 d. ieškovas atlikinėjo terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Tačiau nepaisant šių aplinkybių, iki 2018 m. liepos mėn., ieškovas tinkamai vykdė prievoles pagal Būsto kreditavimo sutartį. Ieškovas rūpinosi, kad bausmės vykdymo metu jo banko sąskaitą, nuo kurios nurašomi privalomi mokėjimai, nuolat reikiama suma papildytų tretieji asmenys. Mokėjimai sutriko, kadangi nepaisant to, kad Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 22 punkte imperatyviai nurodyta, jog suimtieji ir nuteistieji, atliekantys arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes draudžiami valstybės lėšomis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pradėjo nurašinėti nuo ieškovo banko sąskaitos privalomo sveikatos draudimo įmokas. Pažeidimas tęsėsi nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. vasario 1 d., viso buvo nurašyta 756,05 Eur suma.
1.2. 2018 m. rugpjūčio 18 d. ieškovas gavo atsakovo raštą dėl „informacijos apie įsiskolinimą“, kuriuo ieškovas buvo informuotas apie susidariusį 252,97 Eur įsiskolinimą. Ieškovas, siekdamas operatyviai išspręsti įsiskolinimo klausimą bei žinant, kad atliekant bausmę neturi galimybių tiesiogiai bendrauti su atsakovu, pasirūpino, jog atsakovė UAB „GelvoraSergel“ padengtų įsiskolinimą, tačiau atsakovas atsisakė bendradarbiauti ir nepriėmė mokėjimo. Daugiau pranešimų ar kitokio pavidalo bendradarbiavimo iš atsakovo pusės nebuvo. 2019 m. sausio 9 d. atsakovas parengė pranešimą dėl „vienašalio sutarties nutraukimo“, kuriame buvo nurodyta, kad Būsto kreditavimo sutartis nuo 2019 m. vasario 12 d. yra nutraukta. Ieškovas šio pranešimo nėra gavęs, apie jį tapo žinoma vėliau, kai buvo pradėtas išieškojimo procesas. 2019 m. liepos 1 d. ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą prašydamas atnaujinti Būsto kreditavimo sutartį, nes sutartyje nustatyti mokėjimo terminai buvo praleisti ne dėl ieškovo kaltės. 2019 m. liepos 1 d. buvo gautas atsakovo raštas, kuriame buvo nurodyta, kad atsakovas atsisako tenkinti 2019 m. liepos 1 d. prašymą ir kad išieškojimo iš įkeisto turto veiksmai bus tęsiami.
1.3. 2019 m. liepos 19 d. Vilniaus apylinkės teismui buvo paduotas ieškinys dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu (teisminio proceso Nr. 2-68-3-21779-2019-7). Ši civilinė byla nėra išnagrinėta, sprendimas nėra priimtas.
1.4. 2020 m. rugsėjo 12 d. gautas 2020 m. rugsėjo 8 d. atsakovės UAB „GelvoraSergel“ pranešimas, kuriuo ieškovas buvo informuotas, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. atsakovai sudarė Sutartį, pagal kurią atsakovas perleido, o atsakovė UAB „GelvoraSergel“ įgijo reikalavimo teisę į visas ieškovo mokėtinas sumas pagal Būsto kreditavimo sutartį. Ieškovas laikosi pozicijos, jog atsakovai, sudarydami cesijos Sutartį, pažeidė galiojančių įstatymų nuostatas, todėl ši sutartis yra naikintina.
1.5. Atsakovas, žinodamas, kad teisme nagrinėjama byla dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, sudarydamas cesijos sutartį, elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo teise, nesivadovavo favor contractus principu, nesudarė ieškovui galimybių tinkamai įvykdyti sutartį. Elgėsi neteisingai ir neprofesionaliai, atsisakė bendradarbiauti su ieškovu. Buvo pažeistas Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 33 straipsnis, imperatyviai nurodantis, kad kredito davėjas turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal su kredito gavėjais galiojančias sutartis tik į viešąjį kredito davėjų sąrašą įrašytam asmeniui. UAB „Gelvora“ nėra įrašyta į tokį sąrašą.
1.6. Perleidus reikalavimą, išnyko kredito davėjo (banko) kontrolės formos, dėl pasikeitusio kreditoriaus pablogėjo skolininko padėtis ir galimybės ginti savo teises. Ieškovui kreditoriaus asmenybė turi lemiamą reikšmę, todėl atsakovai, sudarydami reikalavimo perleidimo sutartį, turėjo gauti ieškovo sutikimą. Ieškovo teigimu, visa tai sudaro pagrindą pripažinti cesijos sutartį negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 5 dalies pagrindu.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „GelvoraSergel“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas ieškinio teisiniu pagrindu nurodo CK 1.80 straipsnio 1 dalį ir nurodė, jog Sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Būsto kreditavimo sutartis nebuvo galiojanti Sutarties sudarymo dieną. Ieškovas ieškinyje pripažįsta, kad Būsto kreditavimo sutartis buvo nutraukta nuo 2019 m. vasario 12 d. Todėl spręstina, jog nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad Sutarties sudarymo dieną Būsto kreditavimo sutartis nebuvo galiojanti. Taigi atsakovas turėjo teisę perleisti atsakovei UAB „GelvoraSergel“ visas teises, kilusias iš Būsto kreditavimo sutarties, Sutarties sudarymas nepažeidė Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo (toliau – Įstatymas) 33 straipsnio 1 dalies. Pažymėjo, kad ieškovas prarado galimybę remtis minėto įstatymo nuostatomis nuo Būsto kreditavimo sutarties nutraukimo. Dėl ginčo sandorio sudarymo ieškovo prievolės apimtis ar jos vykdymas nepasikeitė, t. y. išliko tokie patys, kaip ir iki ginčo sandorio sudarymo, jokios naujos pareigos ieškovui nekilo. Taip pat dėl ginčo sandorio sudarymo ieškovas neprarado jokių teisių ar šios nebuvo kaip nors papildomai suvaržytos. Pradinio kreditoriaus asmuo neturėjo ir negalėjo turėti esminės reikšmės ieškovui, ieškovo sutikimas ginčo sandorio sudarymui nebuvo reikalingas.
3. Atsakovas Luminor Bank AS atsiliepime į ieškinį nurodė, jog būsto kreditavimo sutartis buvo nutraukta, ieškovui padarius esminį šios sutarties pažeidimą. Vadinasi, būsto kreditavimo sutartis yra pasibaigusi, o šis juridinis faktas, be kita ko, reiškia, kad teisėms ir pareigoms pagal būsto kreditavimo sutartį perleisti nėra taikomas ribojimas subjekto, kuriam gali būti perleistos atitinkamos teisės ir pareigos, aspektu. Kreditoriaus pasikeitimas, priešingai negu nurodo pats ieškovas, niekaip nepablogino ieškovo, kaip skolininko, teisinės padėties, t. y. šis juridinis faktas nesuponavo naujų materialiųjų pareigų ieškovui atsiradimo, ieškovo turimų materialiųjų teisių ir pareigų jo nenaudai modifikavimo ir kitokios teisinės įtakos, sukeliančios realius neigiamus materialiuosius teisinius padarinius, padarymo. Banko, kaip kreditoriaus, asmuo neturėjo ir negalėjo turėti ieškovui, kaip skolininkui, esminės reikšmės, vadinasi, ieškovo sutikimas, priešingai negu jis pats nurodo, nebuvo reikalingas teisėms ir pareigoms pagal nutrauktą būsto kreditavimo sutartį perleisti. Papildomai pažymėta, kad kredito davėjų teisių ir pareigų pagal galiojančias kredito sutartis perleidimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos banko valdybos 2020 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 03-11 (toliau – Aprašas), kaip specialiajame teisės akte, nėra nuostatų, įtvirtinančių reikalavimą gauti ieškovo sutikimą dėl teisių ir pareigų dėl Būsto kreditavimo sutartį perleidimo. Aprašo 29 punkte reglamentuota atsakovo pareiga informuoti ieškovą apie teisių ir pareigų pagal Būsto kreditavimo sutartį perleidimą. Atsakovės bendru 2020 m. rugsėjo 8 d. pranešimu informavo ieškovą apie teisių ir pareigų pagal būsto kreditavimo sutartį perleidimo faktą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškovo V. G. ieškinį atmetė.
4.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2011 m. lapkričio 29 d. ieškovas su atsakovu sudarė Būsto kreditavimo sutartį. 2018 m. rugsėjo 18 d. atsakovas pateikė ieškovui pretenziją dėl skolos. Atsakovas 2019 m. vasario 12 d. nutraukė Būsto kreditavimo sutartį. 2020 m. rugsėjo 8 d. atsakovas perleido reikalavimo teisę atsakovei UAB „GelvoraSergel“.
4.2. Teismas sutiko su atsakovų argumentu kaip pagrįstu, kad Sutartis negali būti pripažinta negaliojančia, nes kredito davėjas neturi esminės reikšmės kredito gavėjui. Teismas pažymėjo, kad ribojimas sudaryti Sutartį yra taikomas tik galiojančiai Būsto kreditavimo sutarčiai, o nutrauktai netaikomas. Ieškovas prarado galimybę remtis Įstatymo nuostatomis nuo tos dienos, kuomet buvo nutraukta Būsto kreditavimo sutartis (t. y. 2019 m. vasario 12 d.), kadangi nuo paminėtos dienos baigėsi ieškovą ir atsakovą sieję būsto kreditavimo teisiniai santykiai. Teismas nagrinėjamoje byloje nepasisakė apie kredito sutarties nutraukimo teisėtumą, nes šis klausimas nagrinėjamas kitoje ieškovo inicijuotoje byloje.
4.3. Ginčo Sutarties sudarymas niekaip nepaveikė ieškovo teisinio statuso, juo labiau, kad ir pačiame ieškinyje nėra nurodoma, kokios konkrečiai ieškovo teisės tapo labiau suvaržytos, ar kokias teises ieškovas prarado dėl ginčo sandorio sudarymo. Dėl ginčo sandorio sudarymo ieškovo prievolės apimtis ar jos vykdymas nepasikeitė, t. y. išliko tokie patys, kaip ir iki ginčo sandorio sudarymo, jokios naujos pareigos ieškovui nekilo. Taip pat dėl ginčo sandorio sudarymo ieškovas neprarado jokių teisių ar šios nebuvo kaip nors papildomai suvaržytos. Po ginčo Sutarties sudarymo ieškovo prievolė išliko tokia pati, kokia buvo atsakovo naudai iki Sutarties sudarymo. Atsakovė UAB „GelvoraSergel“ neįgijo papildomų teisių ieškovo atžvilgiu, t. y. įgijo tik tas reikalavimo teises, kurias turėjo atsakovas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Ieškovas V. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai bei pripažinti Reikalavimo teisių perleidimo sutartį negaliojančia ab initio ir taikyti restituciją, taip pat priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, atsakovas žindomas, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama ir kita byla dėl Būsto kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančia, sudarydamas ginčijama cesijos Sutartį elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo teise, nesivadovavo favor contractus principu, nesudarė ieškovui galimybių tinkamai įvykdyti Būsto kreditavimo sutartį. Neužtikrino, jog ieškovas būtų tinkamai informuotas apie atsakovo ketinimus nutraukti Būsto kreditavimo sutartį. Pamatęs, kad ieškovui atsirado sunkumų vykdant savo sutartinius įsipareigojimus pagal Būsto kreditavimo sutartį, elgėsi neteisingai ir neprofesionaliai. Atsisakė bendradarbiauti su ieškovu, dėl ko nesurinko naujų (pasikeitusių) duomenų apie ieškovą ir jų nevertino. Šiais atsakovo veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos galiojančių įstatymų nuostatos bei ieškovo teisės. Atsakovas prieš sudarant cesijos Sutartį neatliko savo pareigų, todėl sudarant Sutartį su atsakove UAB „GelvoraSergel“ pažeidė imperatyvias įstatymų nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
5.2. Įvertinus turimus duomenis apie ieškovą, jo prašymu atsakovas turėjo pareigą pasiūlyti galimus ieškovo įsipareigojimų pagal Būsto kreditavimo sutartį tolesnio vykdymo būdus ir (arba) priemones. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškinyje nėra nurodoma, kokios konkrečiai ieškovo teisės tapo labiau suvaržytos, ar kokias teises ieškovas prarado dėl ginčo Sutarties sudarymo. Atsakovai sudarydami Sutartį turėjo pareigą gauti ieškovo sutikimą (CK 6.101 straipsnio 5 dalis). Ieškovas atsakovų atžvilgiu yra silpnesnioji šalis. Atsakovas yra savo veiklos profesionalas įrašytas į viešą kreditų davėjų sąrašą, jo veikla susijusi su paskolų suteikimu, atsakovė UAB „GelvoraSergel“ yra savo veiklos profesionalas, jos veikla susijusi su skolų išieškojimu. Atsakovas nesąžiningai pasinaudojo savo kaip stipriosios šalies padėtimi.
Atsiliepimas
6. Atsakovė UAB „GelvoraSergel“ pateikė atsiliepimą į ieškovo V. G. skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiuo esminiu argumentu, jog atsakovas turėjo teisę perleisti atsakovei UAB „GelvoraSergel“ visas teises, kilusias iš Būsto kreditavimo sutarties, ką pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas.
7. Atsakovas Luminor Bank AS pateikė atsiliepimą į ieškovo V. G. skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiuo esminiu argumentu, kad ginčo Sutartimi buvo perleistos teisės bei pareigos pagal jau nutrauktą Būsto kreditavimo sutartį. Po Sutarties sudarymo ieškovo prievolė išliko tokia pati, kokia buvo atsakovo naudai iki Sutarties. Atsakovė UAB „GelvoraSergel“ neįgijo papildomų teisių ieškovo atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, kuriuo ieškovo V. G. ieškinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
11. Ieškovas (kredito gavėjas) 2011 m. lapkričio 29 d. pasirašė Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrindinės būsto kreditavimo sutarties sąlygos: 31858,20 Eur kredito suma, kurios paskirtis – žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimas, kredito grąžinimo paskutinė diena 2042 m. lapkričio 20 d.
12. Nuo 2019 m. vasario 12 d. Būsto kreditavimo sutartis vienašališkai nutraukta.
13. Atsakovė UAB „GelvoraSergel“ 2020 m. rugsėjo 8 d. Pranešimu dėl reikalavimo perleidimo, vadovaudamasi CK 6.109 straipsnio 1, 7 dalimis informavo ieškovą, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. atsakovas Luminor Bank AS ir atsakovė UAB „GelvoraSergel“ sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 20-50-06, pagal kurią atsakovas Luminor Bank AS perleido, o atsakovė UAB „GelvoraSergel“ įgijo reikalavimo teisę į visas ieškovo mokėtinas sumas pagal 2011 m. lapkričio 29 d. ieškovo ir atsakovo sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
14. Iš teismui civilinėje byloje Nr. e2-65-807/2023 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-21779-2019-7) pateiktos 2020 m. rugpjūčio 24 d. Reikalavimo teisių pirkimo ir perleidimo sutarties tarp atsakovų dėl reikalavimo teisių perleidimo matyti, kad atsakovas Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (pardavėjas) yra kredito įstaiga (preambulės C), todėl esminė skolos perleidimo pardavėjui sąlyga yra pirkėjo įsipareigojimas ateityje administruojant paskolų portfelį laikytis teisės aktų nuostatų, gerosios kreditoriaus teisių įgyvendinimo praktikos, gerosios skolų išieškojimo praktikos ir verslo etikos (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Remiantis šios Sutarties 1.1. p., Sutarties objektas – pardavėjas atsakovei UAB „GelvoraSergel“ perleidžia visas teises ir naudą pagal šios Sutarties 1 priede nurodytas paskolų sutartis (Paskolų portfelį).
15. Paskolų portfelio nuasmenintoje lentelėje nurodyta: Sandoris nr. BIS (1) – LD1329100003, kliento vardas, pavardė – G. V., kliento kodas – (duomenys neskelbtini), Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), Paskolos sutarties sudarymo data – 2011 m. lapkričio 29 d., 2020 m. gegužės 31 d. negrąžinta pagrindinė suma – 28224,74 Eur, nesumokėtos palūkanos – 277,74 Eur, nesumokėtos baudos – 2280,03 Eur.
16. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-65-807/2023 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-21779-2019-7) pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui Luminor Bank AS dėl Būsto kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė antstolės vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0090/19/00486 iki šioje civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-68-3-21779-2019-7) įsiteisės teismo priimtas sprendimas. Nustatyta, kad 2020 m. spalio 20 d. teismo nutartimi ši byla sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas, priimtas nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl cesijos sutarties pripažinimo negaliojančia.
Dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia
17. CK 6.101 straipsnio, reglamentuojančio kreditoriaus teisę perleisti reikalavimą, 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.
18. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Kreditorius gali perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui, t. y. naujajam kreditoriui, pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuri doktrinoje vadinama cesijos sutartimi. Reikalavimo teisei perleisti nereikia skolininko sutikimo, išskyrus įstatymo ar sutarties nustatytas išimtis (CK 6.101 straipsnio 1, 5 dalys). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų. Cesijos sutartimi cedantas perduoda cesionarijui tam tikrą teisę sutarties arba įstatymo pagrindu. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų. Reikalavimo perleidimas suprantamas kaip prievolės aktyviosios šalies – kreditoriaus – pakeitimas kitu asmeniu, kai pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-969/2020, 20 punktas). Taigi cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-686/2017, 16 punktas).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys dėl Sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes galimai prieštarauja imperatyviai CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai teisės normai, laikytas nepagrįstu, todėl atmestas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė visas bylos aplinkybes ir tinkamai taikė teisę.
20. Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kredito davėjas turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal su kredito gavėjais sudarytas galiojančias kredito sutartis tik į viešąjį kredito davėjų sąrašą įrašytam asmeniui. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp ieškovo ir atsakovo Luminor Bank AS buvo sudaryta kredito sutartis, pagal kurią kredito gavėjo įsipareigojimų įvykdymas užtikrinamas nekilnojamojo turto įkeitimu, ir dėl to, kad atsakovė UAB „Gelvora Sergel“ reikalavimo perleidimo sutarties metu nebuvo įtraukta į viešąjį kredito davėjų sąrašą. Tačiau ginčo Sutarties sudarymo metu su nekilnojamuoju turtu susijusi kredito sutartis buvo nutraukta, o sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, o sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, kad negaliojančiai (nutrauktai) kredito sutarčiai netaikomas minėtas Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, susijęs su naujojo kreditoriaus buvimu atitinkamame sąraše, nėra pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad ginčo Sutartis pripažintina negaliojančia kaip pažeidžianti paminėtą Įstatymo normą.
21. Nagrinėjamoje byloje ieškovas visuose savo procesiniuose dokumentuose ir pirmosios instancijos teismo posėdžiuose prašydamas pripažinti cesijos Sutartį negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu nurodė, kad: (1) atsakovas turėjo pareigą pasiūlyti galimus ieškovo įsipareigojimų pagal Būsto kreditavimo sutartį tolesnio vykdymo būdus, priemones arba (2) reikalaujant grąžinti visą kreditą nepasibaigus Būsto kreditavimo sutarties galiojimo laikotarpiui, nenutraukiant šios sutarties, atsakovas turėjo išnaudoti objektyviai įmanomas galimybes ir priemones, kad būtų vykdomi sutartyje nustatyti įsipareigojimai (favor contractus principas).
22. Visų pirma, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šie argumentai reikšmingi nagrinėjant ieškovo ir pradinio kreditoriaus ginčą dėl kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo. Minėta, kad pastaroji byla sustabdyta iki bus išnagrinėta ši byla dėl cesijos sutarties galiojimo paties ieškovo prašymu. Nagrinėjamoje byloje reikšminga tai, kad Būsto kreditavimo sutartis Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu buvo nutraukta, 2019 m. sausio 19 d. pranešime apie vienašališką sutarties nutraukimą buvo nurodytos ieškovo įsiskolinimo sumos, dėl kurių ginčas byloje nekeliamas. Nėra duomenų, kad pradinio kreditoriaus atžvilgiu po kredito sutarties nutraukimo būtų galiojusios laikinosios apsaugos priemonės, kurios draustų jam perleisti turimus reikalavimus kitam asmeniui. Pagal CK 6.107 straipsnio 1 dalį skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Taigi nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad ginčo Sutartis sudaryta jos šalims piktnaudžiaujant teise, nesąžiningai, siekiant pažeisti ieškovo kaip skolininko teises.
23. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovai sudarydami ginčijamą Sutartį, turėjo pareigą gauti ieškovo sutikimą (CK 6.101 straipsnio 5 dalis). Ieškovas procesiniuose dokumentuose ir pirmosios instancijos teismo posėdžiuose nurodė, kad reikalavimo perleidimo sandoris, sudarytas be jo sutikimo, pažeidžia jo teises, nes kreditoriaus asmuo jam turi esminę reikšmę ir sandorį jis ginčijo šiuo pagrindu.
24. CK 6.101 straipsnio 5 dalis numato, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės.
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 6.101 straipsnio 5 dalis taikoma tada, kai reikalavimo perleidimas negali būti pateisinamas, nes kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę, todėl reikalavimo perleidimas kitam kreditoriui pažeistų skolininko teises. Įstatyme neapibrėžta atvejų, kada kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinį konkrečioje byloje turi nustatyti teismas, įvertinęs kreditoriaus ir skolininko teisinį statusą, jų tarpusavio santykių pobūdį, kitas kiekvienu individualiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2013).
26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs Sutarties teisėtumą, sprendžia, jog vadovaujantis šia Sutartimi atsakovo Luminor Bank AS asmuo neturi esminės reikšmės ieškovui (skolininkui). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, siekdamas reikalavimo teisių perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia dėl CK 6.101 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų pažeidimo, faktų ir aplinkybių, kurie pagrįstų jų teiginius dėl kreditoriaus asmens reikšmingumo, nepagrindė ir savo reikalavimų neįrodė (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi skolininko ir kreditoriaus teisinį statusą, juos siejančios prievolės pobūdį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamoje byloje ieškovui kreditoriaus asmuo esminės reikšmės neturi. Byloje nenustatyta, kad reikalavimo perleidimas naujajam kreditoriui suvaržė ar išplėtė ieškovo prievolę naujajam kreditoriui labiau negu pradiniam kreditoriui, ir nenustatyta, kad buvo pažeista skolininko teisių apsauga ar tiek pradinio, tiek naujojo kreditoriaus ir skolininko teisių ir pareigų pusiausvyra.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą dėl to, kad po ginčo Sutarties sudarymo ieškovo prievolė išliko tokia pati, kokia buvo atsakovo naudai iki Sutarties sudarymo. Atsakovė UAB „GelvoraSergel“ neįgijo papildomų teisių ieškovo atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas Luminor Bank AS Lietuvos skyrius turėjo teisę perleisti savo reikalavimo teisę, kylančia iš Būsto kreditavimo sutarties, be ieškovo sutikimo. Šioje sutartyje nenumatyta, kad atsakovas neturi(-ėjo) teisės perleisti teisių ir pareigų, kylančių iš Būsto kreditavimo sutarties.
28. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui, nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad ginčo Sutartimi pažeidžiamos jo, kaip silpnesniosios šalies, teisės. Taip pat bylos duomenys neteikia pagrindo manyti, kad sudaryta Sutartimi naujajam kreditoriui būtų suteiktas perdėtas pranašumas, nes, kaip jau minėta, reikalavimo perleidimas suprantamas kaip prievolės šalies pakeitimas kitu asmeniu, kai pati prievolė išlieka nepakitusi.
Dėl bylos baigties
29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, teisės aktus ir teismų praktiką, todėl atmesdamas ieškovo ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, paraiškos Nr. 16034/90).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimą nepakeistą.