- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-14
- Bylos Nr.
- 2A-1773-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20357-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Andrutė Kalinauskienė, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- J. S., I. S.
- Ieškovas
- AB DNB banko ir UAB „Būsto paskolų draudimas“
- Trečiasis asmuo
- S. U.
- Kategorijos
- 2.5.1.6.1Actio Pauliana
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų AB DNB banko ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškinį atsakovėms I. S. ir J. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – S. U..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai AB DNB bankas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2015-06-11 kreipėsi į teismą su ieškiniu (actio Pauliana), prašydami pripažinti negaliojančia 2011-12-23 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovių I. S. ir J. S. dėl ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo ir taikyti restituciją natūra, grąžinant turtą atsakovės J. S. nuosavybėn, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas AB DNB bankas 2008-06-26 su J. S. ir S. U. sudarė Kreditavimo sutartį, kurios pagrindu kredito gavėjams kaip bendraskoliams buvo suteiktas 84 323,15 Eur dydžio kreditas, terminui iki 2041-05-31. Kredito grąžinimas buvo apdraustas ieškovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ draudimo sutartimi. Bankui buvo įkeistas kredito gavėjams priklausantis ir kredito lėšomis įsigytas nekilnojamasis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Kredito gavėjai netinkamai vykdė Kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl bankas vienašališkai 2012-04-23 minėtą sutartį nutraukė ir kreipėsi į draudiką UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo išmokos bankui išmokėjimo bei priverstinio skolos išieškojimo. UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2012-06-04 priėmė sprendimą dėl 82 667,45 EUR draudimo išmokos bankui išmokėjimo dalimis. Tarp banko ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2013-09-03 buvo pasirašytas draudimo išmokos mokėjimo dalimis grafikas, pagal kurį draudimo išmoka turėjo būti išmokėta iki 2017-05-15. Pilnai išmokėjus draudimo išmoką, tarp UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB DNB bankas pasirašys reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Būsto paskolų draudimas“ įgis reikalavimo teises reikalauti bankui sumokėtos draudimo išmokos iš skolininkų J. S. ir S. U.. 2014-09-29 tarp UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB DNB banko buvo pasirašyta Pavedimo sutartis Nr. PRD-2014-56. Skolininkams nevykdant Kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, atsakovai su UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudarė Mokėjimų draudimo susitarimus ir pasirašė Gražinimo grafikus. Atsakovams nevykdant įsipareigojimų grąžinti išmokėtas draudimo išmokas, UAB „Būsto paskolų draudimas“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl 9 494,02 EUR solidarios skolos pagal abu sudarytus mokėjimų draudimo susitarimus iš atsakovų priteisimo. Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarė R. B. 2014-09-25 bankui išdavė notaro vykdomąjį įrašą, kuriuo iš bankui įkeisto turto yra nutarta išieškoti atsakovų 86 845,14 EUR skolą pagal Kreditavimo sutartį, kurią sudaro 82 667,45 EUR skolos dalis, kurios grąžinimas užtikrintas UAB „Būsto paskolų draudimas“ draudimu, taip pat 4 177,69 EUR skolos dalis, neužtikrinta UAB „Būsto paskolų draudimas“, taip pat 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 86 845,14 EUR išieškotinos skolos sumos. Atsakovų solidarus įsiskolinimas ieškovams pagal Kreditavimo sutartį ir Mokėjimų draudimo sutartis sudaro apie 99 340 EUR bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Atsakovai 2014-10-15 pareiškimais kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Bankroto byloje nagrinėjant atsakovų nemokumo priežastis bei pareikštų pareiškimų iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrįstumą, paaiškėjo, kad J. S. savo mamai I. S. 2011-12-23 Dovanojimo sutarties pagrindu perleido ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Įvertinę minėtos Dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybes, teismai konstatavo J. S. nesąžiningumą kreditorių UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB DNB banko atžvilgiu ir ši išvada sudarė teismams pagrindą atsisakyti atsakovams iškelti bankroto bylą, o ieškovams kreiptis į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Atsiliepimas
Atsakovė I. S. pateikė teismui atsiliepimą (protestą), kuriame nurodė, jog mirus tėvui G. K. 2000-10-28 tapo pirmos eilės paveldėtoja pagal Lietuvos įstatymus ir nutarė perleisti savo teises į turtą savo dukrai ir palikėjo anūkei J. S.. Šiuo pagrindu buvo užvesta paveldėjimo byla ir išduotas paveldėjimo liudijimas. Nežiūrint į tai, turtą visą laiką valdė pati I. S., t. y. mokėjo žemės sklypo mokesčius, 2002 m. keitė skaitiklį, 2011-03-02 sumokėjo skolą elektros tinklams ir mokėjo už suvartotą elektros energiją. 2005 m. pakeitė savo sprendimą dėl įpėdinės ir pareikalavo iš savo dukros J. S. grąžinti ½ žemės sklypo. Grąžinimo faktas dovanojimo būdu įregistruotas 2011-12-23 Vilniaus miesto 1 notarų biure.
Atsakovė J. S. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad žemės sklypas priklausė jos seneliui G. K., mirusiam 2000-10-28. Tuo metu ji buvusi nepilnametė, ruošėsi baigiamiesiems egzaminams mokykloje, neišmanė paveldėjimo teisės ir neturėjo pakankamai žinių, kad galėtų tinkamai įvertinti su paveldėjimu susijusių teisių bei įsipareigojimų. 2001-03-20 Vilniaus m. 1-ajame notarų biure užvesta paveldėjimo byla Nr.61/2001, kurioje buvo nustatyti mirusiojo įpėdiniai – mirusiojo motina A. K. bei mirusiojo vaikaitė J. S. (mirusiojo duktė, I. S. atsisakė palikimo savo dukters, J. S. naudai). Ginčo objektą bei jame esantį turtą faktiškai valdė (prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius ir bendravo su sodų bendrijos pirmininkais, laikinai gyvendavo sklype esančiame sodo namelyje bei laikė ten savo asmeninius daiktus) atsakovės motina I. S.. Atsakovei siūlant nekilnojamąjį turtą parduoti, I. S. atsisakydavo tai padaryti, motyvuodama tuo, kad tai yra vieta, kur ji planuoja gyventi senatvėje. Kadangi atsakovės ir jos motinos požiūris į ginčo objektą išsiskyrė, atsakovės motina pareikalavo grąžinti sodo sklypo dalį jos nuosavybėn. 2010-10-25 Vilniaus m. 41-ajame notarų biure J. S. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, pagal kurį atsakovė paveldėjo ½ dalį 0.0597 ha žemės sklypo. Pažymėjo, kad ji paveldėjo tik dalį nedidelio žemės sklypo, kurio pardavimą ar nuomą būtų turėjusi derinti su kitais bendrasavininkais. Sklypo (dalies) vertė nėra didelė, atsižvelgiant ir į tai, kad sklypas yra užstatytas atsakovei nepriklausančiais statiniais, pusės sklypo vertė galėtų sudaryti tik 20-30 proc. viso sklypo vertės. Per daugiau kaip trejus metus, praėjusius nuo sandorio sudarymo, atsakovės motina šio turto neperleido kitų asmenų nuosavybėn. Šią aplinkybę atsakovė vertino kaip įrodymą, kad dovanojimo sandoris buvo sudarytas ne siekiant apsaugoti ginčo turtą nuo atsakovės kreditorių, bet siekiant supaprastinti turto valdymą. Pablogėjus šeimos finansinei padėčiai, 2009 m. vasarą ji su vyru kreipėsi į DNB banką dėl galimų sutarties sąlygų pakeitimo. Banko darbuotoja informavo, kad galimybių prasitęsti sutarties terminą ar laikinai sustabdyti sutartį bankas nenumato, tačiau patarė kreiptis į UAB “Būsto paskolų draudimas”, su kuria atsakovė ir jos vyras buvo pasirašę sutartį, apdraudžiančią kreditą banko naudai. 2009-08-21 buvo pasirašytas pirmasis Mokėjimų draudimo susitarimas, po metų – antrasis. Vėliau atsakovai yra kreipęsi su prašymais dėl išmokėtų draudimo išmokų grąžinimo atidėjimo bei dėl grąžinimo grafikų koregavimo. Atsakovės kreditoriai (ieškovai) žinojo apie atsakovės finansinės padėties prastėjimą bei mažėjančias galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus dar iki jai paveldint ginčo objektą. Taip pat bankas turėjo galimybę vienašališkai nutraukti sutartį, tačiau to nepadarė. Taigi bankas nematė grėsmės dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo tuo metu, kai atsakovė dar nebuvo paveldėjusi ginčo objekto. Per Kreditavimo sutarties galiojimo metus bankas nėra pareikalavęs iš atsakovės turto deklaracijos, nekilnojamojo turto registrų centro išrašų ar bet kokios informacijos apie atsakovės turimą/turėtą nekilnojamąjį turtą, nors buvo užsitikrinęs šią teisę kreditavimo sutartimi. Ieškovai į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreipėsi jau praleidę įstatymu nustatytą vienerių metų senaties terminą. Apie ginčijamą sandorį UAB „Būsto paskolų draudimas“ sužinojo 2012-05-07, kai tikrino jos duomenis Nekilnojamojo turto registre arba dar anksčiau, o bankas apie savo teisių pažeidimą sužinojo kredito sutarties nutraukimo dieną, t. y. 2012-04-23.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir pripažino negaliojančia 2011-12-23 Dovanojimo sutartį Nr. 2-5627, sudarytą tarp atsakovių I. S. ir J. S. dėl ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo, ir taikė restituciją natūra, grąžinant šį turtą atsakovės J. S. nuosavybėn. Teismas sprendė, kad ieškovai apie savo teisių pažeidimą turėjo suvokti tuomet, kai Vilniaus miesto apylinkės teisme, sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos J. S. ir S. U. iškėlimo, iš VĮ „Registrų centras“ buvo išreikalauti duomenys apie J. S. per 3 metų laikotarpį turėtą nekilnojamąjį turtą, t. y. 2014-12-02. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo nurodytos datos ir jis iki ieškinio pareiškimo (2015-06-11) nebuvo pasibaigęs. Abu ieškovai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovės J. S. atžvilgiu. Teismas sprendė, kad ginčo sandoris sumažino turto, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas pagal atsakovės J. S. kreditorių reikalavimus, todėl pažeidė jos kreditorių teises. Ginčijamu sandoriu atsakovė savo mamai neatlygintinai perleido ½ dalį žemės sklypo, neturėdama tokios pareigos, todėl teismas pripažino, kad atsakovė J. S. ginčijamo sandorio sudaryti neprivalėjo. Prejudicinis faktas dėl atsakovės J. S. nesąžiningumo konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 2015-04-02 nutartimi dėl atsisakymo iškelti skolininkams J. S. ir S. U. fizinio asmens bankroto bylą. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad byloje nustatytos visos būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos (CK 6.66 str., CPK 185 str.). Pripažinęs negaliojančia 2011-12-23 Dovanojimo sutartį Nr. 2-5627, sudarytą tarp atsakovių I. S. ir J. S. dėl ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo, teismas taip pat taikė restituciją natūra, grąžindamas šį turtą atsakovės J. S. nuosavybėn.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė J. S. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovai nepraleido ieškinio senaties termino, nes šį terminą ieškovai praleido – apie ginčijamą sandorį UAB „Būsto paskolų draudimas“ sužinojo 2012-05-07, kai tikrino atsakovės duomenis Nekilnojamojo turto registre arba dar anksčiau, 2012-06-04, kai priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo, o bankas apie savo teisių pažeidimą sužinojo kredito sutarties nutraukimo dieną, t. y. 2012-04-23, o ieškinį teismui pateikė tik 2015-06-11. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos apeliantės kreditorių teisės, nes byloje nėra duomenų, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo atsakovė tapo nemoki. Ginčijamo sandorio metu apeliantė neturėjo įsiskolinimų UAB „Būsto paskolų draudimas“. Teismas neatsižvelgė į faktinius atsakovių santykius, jų paaiškinimus teisme. Ginčijamo sandorio sudarymo dieną skolininkai vykdė įsipareigojimus UAB „Būsto paskolų draudimas“ iki 2014 m. rugsėjo mėnesio ir tuo metu negalėjo numanyti, kad už trijų metų nebegalės mokėti pagal mokėjimų draudimų susitarimų grafikus. Pakankamų actio Pauliana sąlygų visetas turi būti nustatomas ginčijamo sandorio sudarymo momentui ir negali būti perkeltas į išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto pabaigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad kreditoriai apie sudarytą 2011 m. gruodžio 23 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-5627 sužinojo iš 2014-12-02 VĮ „Registrų centro“ išrašo, kurį J. S. pateikė teismui. Todėl atsižvelgiant į tai, kad į teismą su actio Pauliana ieškiniu bendrovė ir bankas kreipėsi 2015 m. birželio 11d., todėl CK 6.66 str. 3 d. įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl bankroto bylos apeliantei ir trečiajam asmeniui iškėlimo tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2FB-353-872/2015, tiek ir apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2S-391-590/2015 vertino apeliantės 2011 m. gruodžio 23 d. dovanojimo sutarties Nr. 2-5627 sudarymo aplinkybes, šio sandorio įtaką skolininkų nemokumui ir konstatavo, kad apeliantė, neatlygintinai ginčo sutartimi savo mamai padovanodama ginčo turtą, buvo nesąžininga ir ženkliai sumažino savo mokumą, tokiu būdu pažeisdama kreditorių teises. Ši teismų išvada sudarė teismams pagrindą atsisakyti iškelti skolininkams fizinio asmens bankroto bylą Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 d. 2 p. pagrindu. Yra konstatuoti šiai nagrinėjamai bylai reikšmingi prejudiciniai faktai, kurių papildomai ieškovai įrodinėti neprivalo (CPK 182 str. 2 p.), o apeliantė ginčyti negali (CPK 279 str. 4 d.), kad 2011 m. gruodžio 23 d. dovanojimo sutartis Nr. 2-5627 neįtakojo jos mokumo, nes perleidusi neatlygintinai savo mamai ginčo turtą, ji pažeidė kreditorių teises ir turtinius interesus, nes sumažino savo galimybes (mokumą) atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantė teigia, kad jos savo mamai atliktas dovanojimas, nėra nesąžiningas, tačiau šiuo atveju nesąžiningumo įrodinėti nereikia, nes jis preziumuojamas pagal įstatymą (CK 6.67 str. 1 p.).
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas AB DNB bankas prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ginčo Dovanojimo sandoris, jo sudarymo aplinkybės ir pasekmės, jau buvo įvertinti teismine tvarka civilinėje byloje dėl fizinio asmens bankroto bylos skolininkams J. S. ir S. U. iškėlimo, ir sąlygojo teismų išvadas, kad sandoris buvo sudarytas nesąžiningais tikslais, siekiant pabloginti mokumo galimybes atsiskaityti su kreditoriais AB DNB banku ir UAB „Būsto paskolų draudimas“, dėl ko tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai atsisakė iškelti skolininkams fizinio asmens bankroto bylas. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-18 nutarties c.b. Nr. 3K-3-671-248/2015 išaiškinimai, šie faktai vertintini kaip prejudiciniai ir negali būti kvestionuojami apeliantės šioje nagrinėjamoje byloje (tiesiogiai draudžia CPK 279 str. 4 d.), kurioje kreditoriai pareiškė actio Pauliana ieškinį dėl šio Dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos natūra taikymo – ginčo turto grąžinimo apeliantės J. S. nuosavybėn, kad bent iš dalies būtų atkurtos jos mokumo galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ji, sudarydama su mama ginčo Dovanojimo sutartį, buvo sąžininga, o pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ji ginčo sandorio sudarymo dienai vykdė mokėjimus UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir negalėjo žinoti, kad už trijų metų nebegalės vykdyti savo įsipareigojimų. Šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti, neatitinkantys tikrovės ir buvo atmesti jos ir S. U. fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjusių teismų. Apeliantė nepaneigė nesąžiningumo prezumpcijos taikymo ir kreditorių teisių pažeidimo, nepateikė jokių įrodymų, kad gali visiškai atsiskaityti su kreditoriais, priešingai, J. S. ir S. U. negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais iš esmės konstatuotas įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-07 sprendime c.b. Nr. e2-35737-595/2015, kuriuo buvo atmestas S. U. ieškinys atsakovui AB DNB bankui, tretieji asmenys J. S., UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sąlygų modifikavimo, deklaravo savo nemokumą, buvo inicijavusi fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą dėl savo nemokumo ir negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais, tačiau ginčijamo sandorio dėl neatlygintinio turto perleidimo mamai sudarymas lėmė teismų atsisakymą iškelti apeliantei fizinio asmens bankroto bylą dėl jos nesąžiningumo. Įkeistas turtas buvo realizuotas, tačiau jo nepakako padengti visiškai skolas kreditoriams (ieškovams). Visas šias nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių (tokių pažeidimų apeliaciniame skunde apeliantė neįrodo). Taigi, kreditoriai apie sudarytą ginčo Dovanojimo sutartį sužinojo iš 2014-12-02 VĮ „Registrų centro“ išrašo, kurį J. S. pateikė fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjusiam teismui. Gavus šiuos duomenis, paaiškėjo turto perleidimo faktas, ir kad šis dovanojimo sandoris pažeidė kreditorių teises, pablogino J. S. mokumą. Kaip pripažino bylos nagrinėjimo metu pati J. S., ji apie ginčo Dovanojimo sutartį savo kreditoriams nepranešė, būtinumo pasitarti su kreditoriais dėl jų pozicijos apie jos ketinimą mamai padovanoti turtą, ar tai nepakenks jos atsiskaitymo su kreditoriais galimybėms, būtinumo nematė. Atsižvelgiant į tai, 1 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Apeliantės argumentai, kad apie ginčo Dovanojimo sutartį kreditoriai žinojo ar turėjo sužinoti kreditavimo sutarties nutraukimo metu, ar sprendžiant dėl draudimo išmokos Bankui išmokėjimo, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti
Trečiasis asmuo S. U. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Ieškovai savo paaiškinimus, kada sužinojo apie ginčijamą sandorį, pagrindė kitais įrodymais – išnagrinėta civiline byla dėl fizinio asmens bankroto bylos skolininkams J. S. ir S. U. iškėlimo. Iš šios bylos duomenų ieškovams atsirado pagrindas ginčyti sudarytą sandorį, nes paaiškėjo prejudicinę reikšmę turintis faktas dėl atsakovės J. S. nesąžiningumo, kadangi jis konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 2015-04-02 nutartimi dėl atsisakymo iškelti skolininkams J. S. ir S. U. fizinio asmens bankroto bylą. Tai, kad kitoje byloje buvo nagrinėjama, ar atsakovė privalėjo sudaryti dovanojimo sutartį, t.y. ar ji buvo sąžininga, šie duomenys buvo reikalingi ieškovams, siekiant nustatyti, ar yra pagrindas reikšti ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu. Daryti išvadą, kad ieškovas AB DNB bankas, nutraukęs kredito sutartį su atsakove, privalėjo iš karto tikrinti, ar ji nėra perleidusi turimo turto kitiems asmenims, bei ieškovas UAB „ Būsto paskolų draudimas“, tik apmokėjęs draudimo išmoką, nedelsiant privalėjo tikrinti, ar atsakovė nėra sudariusi dovanojimo sandorių, nėra pagrindo, nes bankui buvo įkeistas nekilnojamas turtas-butas, todėl turimas įkeistas turtas kreditoriui buvo garantu, kad jo teisė susigrąžinti skolą, nutraukus kredito sutartį bus užtikrinta.
Teismas sprendė, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos apeliantės kreditorių teisės, nors byloje nėra duomenų, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo atsakovė tapo nemoki, tačiau remiantis CK 6.66 straipsnio 1 dalimi sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jei jį sudarius kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Tai, kad kreditoriams sumažėja galimybės nukreipti išieškojimą eikvojimą į skolininkės turtą, yra kreditoriaus teisių pažeidimu.
Atsakovė nurodė, jog ginčijamo sandorio metu apeliantė neturėjo įsiskolinimų UAB „Būsto paskolų draudimas“, tačiau tai, kad ji turėjo įsiskolinimų kitam ieškovui - AB DNB bankui, ši aplinkybė buvo kliūtimi, negrąžinus jam skolos, perleisti turimą turtą.
Ginčijamo sandorio sudarymo dieną skolininkė vykdė įsipareigojimus UAB „Būsto paskolų draudimas“ , tačiau mokėjimas pagal mokėjimų draudimų susitarimų grafikus nebuvo vieninteliu atsakovės įsipareigojimu, skolinių įsipareigojimų bankui buvimas lėmė tai, kad perleisti turtą, nesant tam būtinumo, skolininkė neturėjo teisės.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovių pateiktus dėl aplinkybės, ar atsakovei J. S. buvo būtina dovanoti turimą turtą motinai atsakovei I. S..
Ieškovo AB DBN banko prašymas priteisti iš atsakovės –apeliantės atstovavimo išlaidas – 400 Eur tenkintinas pilnai, nes prašoma priteisti suma atitinka CK 98 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas atstovavimo išlaidoms priteisti.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui AB DNB bankui iš atsakovės J. S. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.