Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų AB DNB banko ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškinį atsakovėms I. S. ir J. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo S. U.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skolininkams nevykdant Kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, atsakovai su UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudarė Mokėjimų draudimo susitarimus ir pasirašė Gražinimo grafikus. Atsakovams nevykdant įsipareigojimų grąžinti išmokėtas draudimo išmokas, UAB „Būsto paskolų draudimas“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl 9494,02 EUR solidarios skolos pagal abu sudarytus mokėjimų draudimo susitarimus iš atsakovų priteisimo.

Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarė R. Birutienė 2014-09-25 bankui išdavė notaro vykdomąjį įrašą, kuriuo iš bankui įkeisto turto yra nutarta išieškoti atsakovų 86845,14 EUR skolą pagal Kreditavimo sutartį, kurią sudaro 82667,45 EUR skolos dalis, kurios grąžinimas užtikrintas UAB „Būsto paskolų draudimas“ draudimu, taip pat 4177,69 EUR skolos dalis, neužtikrinta UAB „Būsto paskolų draudimas“, taip pat 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 86845,14 EUR išieškotinos skolos sumos. Atsakovų solidarus įsiskolinimas ieškovams pagal Kreditavimo sutartį ir Mokėjimų draudimo sutartis sudaro apie 99340,00 EUR bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos.

Atsakovai 2014-10-15 pareiškimais kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Bankroto byloje nagrinėjant atsakovų nemokumo priežastys bei pareikštų pareiškimų iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrįstumą, paaiškėjo, kad J. S. savo mamai I. S. 2011-12-23 Dovanojimo sutarties Nr. 2-5627 pagrindu perleido ½ dalį žemės sklypo, adresu Šatrijos Raganos g. 86, Vilnius. Įvertinę minėtos Dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybes, teismai konstatavo J. S. nesąžiningumą kreditorių UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB DNB banko atžvilgiu ir ši išvada sudarė teismams pagrindą atsisakyti atsakovams iškelti bankroto bylą, o ieškovams kreiptis į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Ieškovai prašo pripažinti negaliojančia 2011-12-23 Dovanojimo sutartį Nr. 2-5627, sudarytą tarp atsakovių I. S. ir J. S. dėl ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0025-0350, adresu Šatrijos Raganos g. 86, Vilnius, perleidimo, ir taikyti restitucija natūra, grąžinant šį turtą atsakovės J. S. nuosavybėn (b. l. 1-5).

Trečiasis asmuo S. U. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys teismui nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-06-26 Kreditavimo sutarties Nr. K-2409-2008-17 pagrindu atsakovei J. S. ir trečiajam asmeniui S. U. buvo suteiktas 84323,15 EUR dydžio kreditas (b. l. 26-31). Minėta sutartis, skolininkams nevykdant Kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, banko vienašališkai nutraukta 2012-04-23. Kredito grąžinimas buvo užtikrintas su UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2008-10-30 sudaryta draudimo sutartimi (b. l. 32) ir bankui buvo įkeistas kredito gavėjams priklausantis ir kredito lėšomis įsigytas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. 4400-1636-3952:7505, adresu M. M. g. 22-5, Vilniuje (b. l. 33-35). Atsakovai su UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2009-08-21 sudarė Mokėjimų draudimo susitarimą Nr. 046103-1/0636 (b. l. 54-58), kuriuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ įsipareigojo išmokėti draudimo išmoką bankui, laikinai vykdydama Kreditavimo sutartimi kredito gavėjų prisiimtus įsipareigojimus, o atsakovai įsipareigojo grąžinti išmokėtas draudimo išmokas Mokėjimų draudimo susitarime nustatytais terminais ir tvarka. Taip pat buvo pasirašytas Grąžinimo grafikas. 2010-08-19 buvo sudarytas antrasis Mokėjimų draudimo susitarimas Nr. 046103-2/2054 (b. l. 59-63) ir pasirašytas Gražinimo grafikas. Skola pagal Kreditavimo sutartį pagal Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės R. Birutienės 2014-09-25 išduotą vykdomąjį įrašą sudaro 86845,14 EUR (b. l. 66-67). Hipoteka įkeistą turtą realizavus, 2015-09-23 tarp AB DNB banko ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ buvo pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. PRD-2015-143, kurioje nurodyta, kad sutarties pasirašymo dieną J. S. ir S. U. AB DNB bankui skolingi 4177,69 EUR, o UAB „Būsto paskolų draudimas“ – 22792,97 EUR (b. l. 170-173). 2011-12-23 Vilniaus m. 1-ajame notarų biure pasirašyta Dovanojimo sutartis, kuria J. S. padovanojo ginčo objektą (dalį žemės sklypo) savo motinai I. S. (b. l. 174). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-13 nutartimi atsisakyta J. S. ir S. U. iškelti bankroto bylą (b. l. 18-22). Minėta nutartis Vilniaus apygardos teismo 2015-04-02 nutartimi palikta nepakeista (b. l. 10-17).

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007; 2010-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2013-06-28 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2013; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

Dėl senaties termino skaičiavimo.

Kaip jau buvo minėta, viena actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlygų siejama su sutrumpintu vienerių metų ieškinio senaties terminu. Kadangi byloje yra kilęs ginčas dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios momento, teismas pirmiausia pasisako dėl šios sąlygos.

Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Nagrinėjamu atveju actio Pauliana pagrindu ginčijama dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2011-12-23. Kredito sutartis, skolininkams nevykdant Kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, banko vienašališkai nutraukta 2012-04-23. Ieškovų teigimu, apie ginčo dovanojimo sandorį ir savo pažeistas teises jie sužinojo tuomet, kai Vilniaus miesto apylinkės teisme, sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos J. S. ir S. U. iškėlimo, pačių ieškovų prašymu buvo gauti duomenys (2014-12-02 išrašas su istorija iš VĮ „Registrų centras“) apie J. S. per 3 metų laikotarpį turėtą nekilnojamąjį turtą. Į teismą dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškovai kreipėsi 2015-06-11. Teismas, vertindamas ginčo sandorio sudarymo aplinkybes, konstatavo skolininkės J. S. nesąžiningumą, kas sudarė pagrindą atsisakyti iškelti skolininkams fizinio asmens bankroto bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas ieškinio senaties termino skaičiavimo ypatumus nurodė, kad ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybės, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo kaip kreditoriaus teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas. Kol kreditorius sužino ar atsiranda aplinkybės, kad jis turėjo galimybę sužinoti su sandoriu susijusias aplinkybes, nuo sandorio sudarymo gali būti praėję daugiau kaip vieneri metai, bet kreditorius tokiu atveju nelaikomas praleidusiu ieškinio senaties termino ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013). Įvertinus šias konkrečias aplinkybes, laikytina, jog ieškovai apie savo teisių pažeidimą turėjo suvokti tuomet, kai Vilniaus miesto apylinkės teisme, sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos J. S. ir S. U. iškėlimo iš VĮ „Registrų centras“ buvo išreikalauti duomenys apie J. S. per 3 metų laikotarpį turėtą nekilnojamąjį turtą, t. y. 2014-12-02 Atsižvelgiant į tai, vienerių metų ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo nurodytos datos, taigi, spręstina, kad jis iki ieškinio pareiškimo (2015-06-11) nebuvo pasibaigęs.

Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės kaip actio Pauliana sąlygos.

Kaip jau buvo minėta, Kreditavimo sutarties pagrindu atsakovei J. S. ir trečiajam asmeniui S. U. kaip bendraskoliams buvo suteiktas 84323,15 EUR dydžio kreditas. Kredito grąžinimas buvo užtikrintas su UAB „Būsto paskolų draudimas sudaryta draudimo sutartimi. Iš byloje esančios 2015-09-23 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr.PRD-2015-143 turinio matyti, kad ieškovui AB DNB bankui atsakovė J. S. bei tretysis asmuo S. U. yra skolingi 4177,69 EUR (F punktas), o ieškovui UAB „Būsto paskolų draudimas‘ – 22792,97 EUR (G punktas) (b.l.170-173). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pažymėta, jog actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali reikšti per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004? 2011-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011? Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad abu ieškovai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovės J. S. atžvilgiu.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo.

Pagal CK 6.66 straipsnio 1dalį sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti, jeigu: 1) dėl sandorio sudarymo skolininkas tampa nemokus, 2) nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, 3) ir kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą – pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007; 2012-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012).

Pridedamas Nekilnojamojo turto registro išrašas (b. l. 6-9) patvirtina, kad J. S. ginčijamu dovanojimo sandoriu perleido ½ dalį žemės sklypo, kurio rinkos vertė yra 18535,50 EUR, tokiu būdu akivaizdžiai pablogindama savo turtinę padėtį, sumažindama savo galimybes grąžinti skolą ir atitinkamai kreditorių galimybes patenkinti savo finansinius reikalavimus. Skolininkė neturi kito turto, iš kurio galėtų įvykdyti prievolę ieškovams. Pažymėtina ir tai, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl bankroto bylos atsakovei J. S. ir trečiajam asmeniui S. U. iškėlimo tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-13 nutartimi (b. l. 18-22), tiek ir apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismas 2015-04-02 nutartimi (b. l. 10-17) vertino ginčo Dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybes, jo įtaką skolininkų nemokumui ir konstatavo, kad atsakovė J. S., neatlygintinai savo mamai padovanodama ginčo turtą, buvo nesąžininga ir ženkliai sumažino savo mokumą, tokiu būdu pažeisdama kreditorių teises. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ginčo sandoris sumažino turto, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas pagal atsakovės J. S. kreditorių reikalavimus, todėl pažeidė jos kreditorių teises.

Dėl privalomumo sudaryti ginčijamą sandorį.

Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 str. 1 d.). Ši sąlyga visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą CK 6.66 str. 1 d. sąlyga „neprivalėjo“ reiškia neturėjimą teisinės prievolės sudaryti sandorį, o privalėjimas sudaryti sandorį – viena iš imperatyviųjų nuostatų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.); pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

Ginčijamu sandoriu atsakovė savo mamai neatlygintinai perleido ½ dalį žemės sklypo neturėdama tokios pareigos pagal įstatymą, sutartį, teismo sprendimą ar kitokiu pagrindu, todėl teismas pripažįsta, kad atsakovė J. S. ginčijamo sandorio sudaryti neprivalėjo.

Dėl skolininkės sąžiningumo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovės J. S. turtas padovanotas jos mamai I. S.. Kadangi ginčo turtas perleistas neatlygintinai – dovanojimo sutarties pagrindu (CK 6.465 str. 1d.), šio sandorio atžvilgiu (actio Pauliana) sąlygos – nesąžiningumo – įrodinėti nereikia. Be to, pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais. Šiuo atveju preziumuotinas minėto dovanojimo sandorio šalių nesąžiningumas (CK 6.67 str. 1p.). Pažymėtina ir tai, kad prejudicinis faktas dėl atsakovės J. S. nesąžiningumo yra konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 2015-04-02 nutartimi dėl atsisakymo iškelti skolininkams J. S. ir S. U. fizinio asmens bankroto bylą (b. l. 16).

Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad byloje nagrinėjamu atveju nustatytos visos būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos (CK 6.66 str., CPK 185 str.).

Pripažinus sandorį negaliojančiu ab initio, be kitų teisinių padarinių, yra taikoma restitucija (CK 1.80 str. 2 d.). Restitucijos, kaip prievolinio teisinio pažeistų teisių gynimo būdo, esmė – šalys, gavusios turtą nuginčyto sandorio vykdymo metu, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante. Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims (CK 6.146 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažinus negaliojančia 2011-12-23 Dovanojimo sutartį Nr. 2-5627, sudarytą tarp atsakovių I. S. ir J. S. dėl ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0025-0350, esančio Šatrijos Raganos g. 86, Vilniuje, perleidimo, taikytina restitucija natūra, grąžinant šį turtą atsakovės J. S. nuosavybėn.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Ieškovai prašo priteisti iš atsakovių 556,00 EUR žyminio mokesčio (b. l. 88, 89) ir 1452,00 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 168-169). Ieškovų nurodytos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas pilnai ir iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina 2008,00 EUR suma.

Sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos (b. l. 110-111, 180-181) atsakovės yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 str. 1 d. 6 ir 9 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas) mokėjimo, todėl iš jų į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurias sudaro procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, neišieškomos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia 2011-12-23 Dovanojimo sutartį Nr. 2-5627, sudarytą tarp atsakovių I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), dėl ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0025-0350, esančio Šatrijos Raganos g. 86, Vilniuje, perleidimo, ir taikyti restituciją natūra, grąžinant šį turtą atsakovės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybėn.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 278,00 EUR (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Būsto paskolų draudimas“, į. k. 110076079, naudai.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1730,00 EUR (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB DNB banko, į. k. 112029270, naudai.

Įsiteisėjusį sprendimą siųsti VĮ Registrų centro Vilniaus filialui žiniai.

Sprendimas apeliaciniu skundu nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.