Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės BUAB „Kasdairas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Kasdairas“ ieškinį atsakovams D. K. ir D. K. dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, piniginių lėšų priteisimo, trečiasis asmuo A. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovas D. K. ir atsakovus atstovaujantis advokatas A. B. teismo posėdžio metu pasisakė, kad ieškinio atsisakymui neprieštarauja, tačiau prieštarauja bylinėjimosi išlaidų ieškovei priteisimui. Jų nuomone, ieškinys buvo pareikštas nesąžiningai, nes likusio areštuoto atsakovo D. K. turto pakako finansiniams įsipareigojimams ieškovei įvykdyti. Atsakovai prašė priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas (725 Eur atsakovei D. K. ir 300 Eur atsakovui D. K.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.1 Skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakyta atlyginti ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kurių nebūtų, jeigu atsakovai nebūtų sudarę Perleidimo sutarties ir atsakovas D. K. (toliau atsakovas 1) nebūtų vilkinęs išieškojimo pagal teismo sprendimą. Ieškovė atsisakė ieškinio ne dėl naujų bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių, kurios paneigtų ieškovės reikalavimo teises, bet todėl, kad atsakovas 1 įvykdė teismo spendimą.

8.2 Ieškovės ieškinio faktinį pagrindą sudarė atsakovų suderinti veiksmai sudarant Perleidimo sutartį, kuria atsakovas 1 savo sutuoktinei perleido vertingą turtą, t.y. gaunant 8 176,59 Eur, kurie nesant sudarytos Perleidimo sutarties, dar 2020 m. balandžio 30 d. būtų skirti ieškovei vykdant išieškojimą iš atsakovo 1 pagal galiojantį teismo sprendimą, priimtą pagal ieškovės bankroto administratoriaus ieškinį, ginant ieškovės kreditorių pažeistas teises.

8.3 Atsakovas 1 vilkino išieškojimą pagal teismo sprendimą teikdamas skundus dėl antstolio veiksmų, kurių nagrinėjimo metu buvo sustabdomas išieškojimas. Ieškinys pareikštas pagal CK 6.66 str., kurio 3 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Taigi, siekdamas neprarasti teisės į gynybą dėl ieškinio senaties, ieškovė privalėjo pareikšti ieškinį nelaukdama vykdomosios bylos atnaujinimo.

8.4 Ieškinio pareiškimo metu buvo visos actio Pauliana (kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius) ieškinio sąlygos. Ieškovės nuomone, tik ieškinio šioje byloje pareiškimas motyvavo Atsakovą 1 įvykdyti teismo sprendimą, kitaip išieškojimas būtų vilkinamas iki ieškovės išregistravimo, tokiu būdu siekiant sulaukti prievolės pabaigos CK 6.128 str. pagrindu (likvidavus juridinį asmenį). Be to perleidimo sutartis sudaryta galiojant draudimui disponuoti reikalavimo teisėmis yra niekinė. Ginčo perleidimo sutartimi atsakovas 1 pasiekė, kad iki šiol nebūtų patenkinti ieškovės reikalavimai, todėl yra pagrindo spręsti, kad ginčo perleidimo sutartis sudaryta tikslu išvengti atsiskaitymo su ieškovu. Tokie ginčo sandorio sudarymo motyvai ir tikslai perleidimo sutartį daro negaliojančia taip pat CK 1.81 str. pagrindu. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad atsakovai 2021 m. rugsėjo 7 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr.1, kuria atsakovas 1 susigrąžino iš atsakovės 2 reikalavimo teises. Tokiais veiksmais atsakovai patvirtino, kad perleidimo sutartimi atliktas reikalavimo teisių perleidimas buvo fiktyvus, tikslu ne disponuoti turtu, bet atsakovų šeimai siekiant gauti reikalavimo teisių pagrindų lėšas apeinant atsakovo 1 turto areštą. Pasibaigus turto areštui šis tikrasis perleidimo sutarties tikslas prarado reikšmę, todėl atsakovai pakartotine fiktyvia sutartimi imitavo reikalavimo teisių grąžinimą.

8.5 Ieškovės reikalavimo teisių patenkinimas neeliminuoja atsakovų sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties neteisėtumo dėl disponavimo areštuotu turtu, perleidimo sutartimi padarytų ieškovės teisių pažeidimo, buvusio ieškinio pareiškimo metu. Tačiau antstoliui 2021 m. birželio 9 d. galutinai išieškojus atsakovo 1 skolą ieškovės teisių pažeidimas buvo pašalintas, todėl baigėsi poreikis ginti ieškovės teises.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

11. Atsakovas D. K. 2021 m. gruodžio 2 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą prijungti prie bylos įrodymus: 2021-11-18 BUAB „Kasdairas“ administravimo išlaidų ataskaitą; AVNT administravimo išlaidų analizę, 2021-11-24 prašymus civilinėje byloje Nr. e2-1305-450/2021.

12. CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 301–333 straipsniai), išskyrus CPK XVI skyriaus 2 skirsnio (CPK 334–338 straipsniai) skirsnyje numatytas išimtis. Kadangi CPK XVI skyriaus 2 skirsnis nenumato išimčių, susijusių su naujų įrodymų prijungimu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą, vadovaujamasi bendrosiomis CPK XVI skyriaus taisyklėmis (CPK 301–333 straipsniai).

13. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314, 338 straipsniai). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai). Teismas priima į byla nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas, nutraukdamas civilinę bylą, nepriteisė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo pateikti įrodymai susiję su ieškovės bankroto procesu nesusiję su nagrinėjama byla, neturi teisinės reikšmės atskirojo skundo nagrinėjimui, todėl jie prie nagrinėjamos bylos neprijungiami.

Dėl prašymo sustabdyti bylą

15. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai; teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti; kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013).

16. Taigi, pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą civilinė byla turi būti sustabdyta tik tuo atveju, kai tarp dviejų nagrinėjamų bylų yra tiesioginis teisinis ryšys; kai nėra dviejų bylų įstatyme reikalaujamo teisinio ryšio, civilinės bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu neatitinka šio privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirties, civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis), proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2013).

17. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo sustabdyti bylą pagal BUAB „Kasdairas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarties, motyvuodamas tuo, kad civilinėje byloje Nr. eB2-3326-803/2021 bus sprendžiama dėl BUAB „Kasdairas“ administravimo sąmatos dydžio, nes paaiškėjus, kad BUAB „Kasdairas“ lėšos buvo naudojamos neteisėtai, tame tarpe ir mokant advokatams, iš neteisėtų veiksmų negalėtų atsirasti atsakovo prievolė kompensuoti neteisėtai patirtas išlaidas.

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjama civilinė byla Nr. e2S-3105-430/2021 ir civilinė byla Nr. eB2-3326-803/2021 turi tiesioginį teisinį ryšį ir yra pagrindas stabdyti bylą pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nagrinėjamoje byloje, minėta, sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumo, kuria nepriteistos atsakovo bylos nagrinėjimo metu patirtos bylinėjimosi išlaidos. Tuo tarpu civilinėje byloje eB2-3326-803/2021 bus nagrinėjamas VĮ „Turto bankas“ skundas dėl BUAB „Kasdairas“ kreditorių komiteto 2021 m. birželio 18 d. nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl BUAB „Kasdairas“ bankroto administravimo išlaidų sąmatos, įskaitant atlyginimą bankroto (nemokumo) administratoriui, patvirtinimo“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios bylos neturi aiškiai išreikšto prejudicinio ar tiesioginio teisinio ryšio, jose yra nustatinėjamos skirtingos faktinės aplinkybės ir civilinės bylos sustabdymas šiuo atveju neatitiktų civilinio proceso tikslo ir proceso koncentruotumo principo. Bylos sustabdymas prieštarautų ir kasacinio teismo praktikai, kurioje yra išaiškinta, kad jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013). Teismo vertinimu, nėra kliūčių nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes nagrinėjamoje byloje, t.y. ar nutraukus civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Kasdairas“ ieškinį atsakovams D. K. ir D. K. dėl 2020 m. balandžio 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pagrįstai nebuvo priteistos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nors atsakovas prašymą sustabdyti bylą sieja su tuo, kad BUAB „Kasdairas“ nemokumo administratorius galimai neteisėtai naudoja administravimo lėšas teisinėms paslaugoms, tačiau ši aplinkybė nėra nei nutrauktos civilinės bylos, nei šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymai numato galimybę kreiptis dėl žalos padarytos nemokumo administratoriaus neteisėtais veiksmais atlyginimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, remiantis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kasacinio teismo praktika ir proceso koncentruotumo principu, teismas nusprendžia, kad pagrindo bylos sustabdymui nėra.

Dėl bylos esmės

19. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

20. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, konstatavo, kad nesprendžiant bylos iš esmės nėra galimybės nustatyti, ar ieškinys buvo pareikštas pagrįstai, todėl nepriteisė nei vienos iš šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų.

22. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisingumo principo kylanti teismo pareiga priimti teisingą sprendimą suponuoja, be kita ko, teismo pareigą teisingai išspręsti bylos šalių išlaidų paskirstymo klausimą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

23. CPK 94 straipsnio 1 dalis reglamentuoja kaip paskirstomos byloje dalyvaujančių asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiais atvejais teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad nesprendžiant bylos iš esmės nėra galimybės nustatyti, ar ieškinys buvo pareikštas pagrįstai, nėra pagrindas iš viso neskirstyti šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tokiu būdu CPK 94 str. 1 d. įtvirtintas reglamentavimas prarastų prasmę ir iš esmės būtų paneigta asmens, pareiškusio tikėtinai pagrįstą ieškinį, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai dėl įvairių priežasčių (ieškinio reikalavimų patenkinimo, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių sprendimo priėmimas nebesukelia teisinių pasekmių) byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės. Vertinant pirmosios instancijos teismo argumentus, pažymėtina, kad jokioje byloje neišnagrinėjus ginčo iš esmės nėra galimybės vienareikšmiškai konstatuoti ieškinio pagrįstumo. Apelicinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 94 straipsnio 1 dalyje nuostatas, nevertino priežasčių, kurios lėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą ir procesinio šalių elgesio, nepagrįstai neišsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, todėl yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi paskirstymo.

24. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, taip pat įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovės reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovei pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

25. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė ieškinį nurodydama, kad prašomas pripažinti negaliojančiu sandoris (reikalavimo teisių perleidimo sutartis) prieštarauja imperatyvioms normoms ir gerai moralei, kadangi yra sudarytas galiojant disponavimo nuosavybės teisėmis apribojimui, be to jis yra sudarytas formaliai mažinant turto masę, kad į šias reikalavimo teises nebūtų nukreiptas ieškovės reikalavimų priverstinis vykdymas taip pažeidžiant ieškovės kaip kreditorės interesus, todėl ginčijo sandorį ir actio Pauliana pagrindu. Kaip byloje nustatyta, atsakovas D. K. iš tiesų buvo skolingas ieškovei ir sudarė sandorį su D. K. (savo sutuoktine) dėl 87 071,29 Eur vertės reikalavimo teisių perleidimo, taip sumažindamas turimo turto masę (kelis kartus didesne, nei skola ieškovei suma), todėl toks ginčytas sandoris galėjo būti pripažintas negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį (jeigu būtų nustatytos ir kitos būtinosios actio Pauliana sąlygos), t.y. toks reikalavimas buvo tikėtinai pagrįstas. Ieškovė ieškinio atsisakė todėl, kad sprendimas, kurio pagrindu atsakovas D. K. buvo skolingas ieškovei buvo įvykdytas ir skola išieškota, t.y. ieškovė nebeturi reikalavimo teisės į atsakovą. Teismo vertinimu, nors skola buvo padengta ne paties atsakovo asmeniškai, o išieškota vykdomojoje byloje ir formaliai ieškinyje suformuluoti reikalavimai iš esmės ir nebuvo patenkinti, tačiau sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą svarbu tai, kad tikslas, kurio buvo siekiama pareikštu ieškiniu buvo pasiektas. Minėta, kad ieškinys buvo pareikštas siekiant, kad teismo sprendimas, kuriuo ieškovei priteista skola iš atsakovo D. K. būtų realiai įvykdytas. Jeigu atsakovai nebūtų sudarę sandorio, mažinančio sprendimo nevykdančio atsakovo D. K. turto masę, ieškovei nebūtų pagrindo ieškiniui pareikšti. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad kaltė (atsakomybė) dėl proceso tenka būtent atsakovams, sudariusiems ginčijamą sandorį, todėl jiems kyla pareiga atlyginti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

26. Vertinant procesinį ieškovės elgesį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovė būdama atsakovo kreditoriumi ir norėdama apginti galimai pažeistą savo teisę dėl sudaryto reikalavimo teisių perleidimo sandorio, ieškinį turėjo pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 6.66 str., 3 d.). Pažymėtina, kad net ir tuo atveju jei ieškovė nebūtų atsisakiusi ieškinio savo iniciatyva, civilinė byla galimai būtų nutraukta tuo pagrindu, kad vykdomojoje byloje patenkinus ieškovės reikalavimą, pateiktas ieškinys nebėra susijęs su ieškovės subjektinių teisių gynimu, todėl toks ieškinys teismuose nenagrinėtinas kaip nesukeliantis teisinių pasekmių ieškovei (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės atsisakymas nuo ieškinio netęsiant bylos, kuri pasikeitus aplinkybėms nebesukels jai teisinių pasekmių, šiuo atveju vertintinas kaip protingas ir tinkamas procesinis elgesys. Atsižvelgiant į nurodytų argumentų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų D. K. ir D. K. lygiomis dalimis, kadangi jų susidarymą lėmė būtent su jų elgesiu susijusios priežastys, dėl kurių ieškovė turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme.

27. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė patyrė 1815 Eur teisinės pagalbos išlaidų už ieškinio ir dubliko parengimą.

28. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų už teisinę pagalbą dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinio dokumento pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti reikšmės šių bylinėjimosi išlaidų dydžiui. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovės nurodytos bylinėjimosi išlaidos laikytinos pagrįstos ir protingos, atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijų, todėl priteistinos iš atsakovų.

29. Remiantis tuo, kas išdėstyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. keistina dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant ieškovei BUAB „Kasdairas“ iš atsakovų D. K. ir D. K. lygiois dalimis 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 907,50 Eur.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartį pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti BUAB „Kasdairas“ (į.k. 124085483) iš atsakovų D. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1815 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 907,50 Eur (devynis šimtus septynis eurus, 50 ct).