Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Šermukšnio uogos“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-186-1004/2016 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šermukšnio uogos“ dėl subnuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio dalyko prašė pripažinti neteisėtu 2014-12-30 negyvenamų patalpų, esančių Draugystės pr. 14, Šiauliuose, subnuomos sutarties, sudarytos tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šiaulių lyra“ ir UAB „Šermukšnio uogos“, nutraukimą pagal 2015-07-24 pranešimą, priteisti iš atsakovo UAB „Šermukšnio uogos“ 4883,95 Eur skolą, 65,68 Eur delspinigius, iš viso 4949,63 Eur skolos sumą, priteisti 8,30 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1627,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1370 Eur už teisines paslaugas dėl ieškinio, pirmojo pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo ir 2015-12-23 atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, 179 Eur žyminis mokestis ir 78,40 Eur vykdymo išlaidų vykdant byloje priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (I t., 1–13, 121–134, II t. 1–15, 34–49, III t. 28–32 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylą nagrinėjant apeliacine rašytinio proceso tvarka atsakovas pateikė naujus rašytinius įrodymus – laikraščio „Ekspress kontaktas“ 31 puslapio kopiją.

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Tame pačiame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Šias išimtines sąlygas turi nurodyti ir privalo jas pagrįsti dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį. Vadovaudamasi CPK 314 straipsniu teisėjų kolegija nutaria prijungti prie bylos pateiktus naujus rašytinius įrodymus, nes sprendžia, kad jie yra reikalingi siekiant priimti teisingą sprendimą.

12. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas 2014 m. gruodžio 30 d. su atsakovu UAB „Šermukšnio uogos“ sudarė patalpų subnuomos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas perdavė atsakovui subnuomos laikotarpiu naudoti negyvenamąsias patalpas 114,24 kv. m. ploto, esančias Draugystės pr. 14, Šiauliuose, 1 – ąjame aukšte (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad subnuomininko veikla: statybinių medžiagų parduotuvė. Pagal šią Sutartį subnuomojimo terminas nustatomas terminuotai, t. y. vieneriems metams, patalpų subnuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo patalpų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos (1.3. p.). Pagal šią sutartį ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui laikinai naudotis negyvenamąsias patalpas, suteikti plotą išorinei reklamai, nemokamai išspausdinti atsakovo reklamą dienraštyje „Šiaulių naujienos“, o išnaudojus nemokamą reklamą, suteikti 50 procentų nuolaidą tolimesnei reklamai (2.1.1 p., 2.1.2 p.). Sutarties 2.1.3. punktu šalys susitarė, kad ieškovas leidžia atsakovui naudotis trimis automobilių sustojimo vietomis, kurios yra prie pastato (Draugystės pr.). Minėta sutartimi ieškovas įsipareigojo užtikrinti, kiek tai priklauso nuo subnuomotojo (ieškovo), patalpose šildymo, kanalizacijos, elektros tinklų tinkamą funkcionavimą pagal galiojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus, ir jei šie tinklai tinkamai nefunkcionuoja ne dėl subnuomininko kaltės (2.1.4 p.) (I t., 15–19 b. l.). 2015 m. vasario 19 d. patalpų priėmimo-perdavimo aktu 114,24 kv. m. negyvenamosios patalpos, esančios Draugystės pr. 14, Šiauliai, buvo perduotos atsakovui UAB „Šermukšnio uogos“ (I t., 20 b. l.). 2015 m. gegužės 29 d. pareiškimu atsakovas pranešė ieškovui, kad patalpų nuomos metu pastebėjo, jog patalpose nėra ventiliacijos angos, dėl ko patalpos visiškai nesivėdina, o taip pat nurodė, kad negali naudotis automobilių stovėjimo vietomis, nes ši aikštelė priklauso savivaldybei (I t., 21 b. l.). 2015 m. liepos 24 d. pranešimu dėl patalpų subnuomos sutarties nutraukimo atsakovas UAB „Šermukšnio uogos“ pranešė, jog nutraukia patalpų subnuomos sutartį vadovaudamasis sutarties 5.4 p. Minėtame pranešime atsakovas nurodė, kad ieškovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė, o 2015-06-30 UAB „Šiaulių lyra“ atsakymas į pretenziją tik patvirtina, kad ieškovas finansinę naštą siekia perkelti atsakovui (I t., 24 b. l.). Ieškovas kreipėsi į teismą dėl minėto vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei dėl skolos priteisimo, pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, kad nėra teisinio pagrindo nutraukti sutartį dėl galimai nevėdinamų patalpų bei dėl automobilių stovėjimo vietų nesuteikimo.

13. Atsižvelgdama į skunde suformuluotą reikalavimą, teisėjų kolegija apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje tiria, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias vienašališką sutarties nutraukimą, ar nepažeidė procesinės teisės normų dėl įrodymų vertinimo, ar nenukrypo nuo teismų praktikos.

14. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.193–6.195 straipsniuose bei nuosekliai formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose konkrečiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-21/1998; 2000 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1145/2000; 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-837/2001; 2004 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008; ir kt.). Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį sudarius sutartį ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Aiškinant sutartį pirmiausia nustatinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 str. 1 d.), derinant subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio.

15. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti dėl sutarties nutraukimo sąlygų ir tvarkos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties nutraukimo sąlygas ar sutarties nutraukimo tvarkos reikalavimus nustato imperatyviosios teisės normos. Paprastai šalys sutartyje aptaria sutarties nutraukimo faktą, nutraukimo tvarką ir teisines pasekmes. Šalių valia dėl sutarties nutraukimo gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Sutarties nutraukimą reglamentuoja CK 6.217 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatą šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo arba ją netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. CK 6.217 straipsnyje numatytų sutarties nutraukimo pagrindų ypatumas yra tas, kad jiems esant nukentėjusiai šaliai leidžiama nutraukti sutartį nesikreipiant į teismą (CK 6.218 str.). Pažymėtina, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta tik joje numatytais atvejais (CK 6.217 str. 5 d.), tačiau tokiu atveju kita šalis turi teisę kreiptis į teismą ir ginčyti vienašališko sutarties nutraukimo pagrįstumą, įrodinėdama, kad sutarties pažeidimas nėra esminis. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad esminio sutarties pažeidimo kriterijus yra tarsi priemonė, kuria „išmatuojamos“ kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo aplinkybės, suteikiant teisę ginčo atveju teismui spręsti, kaip turi būti vertinamas atitinkamas pažeidimas.

16. Sutarties 5.4. punkte šalys susitarė, kad subnuomininkas (atsakovas) turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti šią Sutartį, įspėjęs subnuomotoją (ieškovą) prieš 10 darbo dienų tik tuo atveju, jei subnuomininkas informuoja raštu subnuomotoją apie esamą problemą, ir jei jis po 10 darbo dienų po įspėjimo (raštiško) nepradeda likviduoti defektų. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas, nutraukdamas sutartį, 2015-07-24 pranešime vieną iš sutarties pažeidimų nurodė negalėjimą naudotis automobilių parkavimo vietomis, t. y. sutarties 2.1.3. sąlygos pažeidimą.

17. Iš 1997-12-15 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 29/97-0088 nustatyta, jog Šiaulių apskrities viršininko administracijos Šiaulių žemėtvarkos skyrius išnuomojo 0,2528 ha žemės sklypą, esantį Draugystės pr. 14, Šiauliai, uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių jaunystė“ (II t., 78–79 b. l.). 2008-01-21 Šiaulių miesto savivaldybės ir statytojo (užsakovo) naujų miesto susisiekimo komunikacijų nutiesimo sutartimi Nr. SŽ-99 statytojas UAB „Šiaulių jaunystė“ įsipareigojo savo lėšomis Šiaulių miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) vardu suprojektuoti ir nutiesti komunikacijas, susijusias ar besiribojančias su statytojo statomu (rekonstruojamu) statiniu, įrengiama automobilių stovėjimo aikštelė, esanti adresu Draugystės pr. 14, Šiauliuose, aikštelė įrengiama 6-7 automobilių stovėjimo vietų, iki 90 kv. m. ploto, prijungiant prie esamos automobilių stovėjimo aikštelės (2 p.) (II t., 82–84 b. l.). Minėtos sutarties 10 punktas numatė, kad statytojas (UAB „Šiaulių jaunystė“), savo lėšomis Savivaldybės vardu nutiesęs komunikacijas, neįgyja į jas nuosavybės teisių ir įsipareigoja nereikšti turtinių pretenzijų į jo lėšomis Savivaldybės vardu nutiestas komunikacijas, savivaldybė ar jos įsteigti ar įgalioti juridiniai asmenys komunikacijomis naudojasi viešųjų paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais nustatyta tvarka. Taigi, iš minėtos sutarties matyti, kad UAB „Šiaulių jaunystė“, nutiesusi susisiekimo komunikacijas – automobilių stovėjimo aikštelę prie pastato Draugystės pr. 14, Šiauliuose, jokių nuosavybės teisių į šią aikštelę neįgijo. Kadangi automobilių stovėjimo aikštelė nuosavybės teise nepriklauso nei jos statytojui UAB „Šiaulių jaunystė“, nei ieškovui UAB „Šiaulių lyra“, taigi, pastarasis neturėjo jokio teisinio bei faktinio pagrindo leisti atsakovui naudotis trimis automobilių stovėjimo vietomis. Iš bylos duomenų matyti, kad sutarties 2.1.3 punktą įtraukti į sutartį pasiūlė atsakovas, iki sutarties pasirašymo šalys šią sutarties sąlygą tarpusavyje derino, koregavo, o priėjus vieningos nuomonės, pasirašė sutartį, todėl laikytina, kad su tokia 2.1.3. punkto formuluote atsakovas sutiko. Iš sutarties 2.1.3 punkto turinio matyti, kad ieškovas jokio įsipareigojimo, kuriuo būtų galima konstatuoti esminės sutarties sąlygos pažeidimą, neprisiėmė, nes jis tik leido naudotis atsakovui trimis automobilių sustojimo vietomis, kurios yra prie pastato (Draugystės pr.) (Sutarties 2.1.3 p.). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovas kaip nors neleido, ribojo, trukdė atsakovui pasinaudoti šiomis stovėjimo vietomis. Nors atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog automobilių stovėjimo aikštelė nebuvo perduota atsakovui sudarant patalpų priėmimo – pardavimo sutartį, tačiau šią teismo išvadą patvirtina byloje esantis 2015-02-19 patalpų priėmimo-perdavimo aktas. Patalpų perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad subnuomotojas (ieškovas) perduoda subnuomininkui subnuomos teise subnuomos laikotarpiui negyvenamąsias patalpas 114,24 kv. m. (ind. Nr. 1-4, 1-5), esančias adresu Draugystės pr. 14 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Šiauliai, 1-ajame aukšte. Subnuomininko veikla: statybinių medžiagų parduotuvei. Perdavimo-priėmimo akte nėra jokių užuominų apie atsakovui suteiktas automobilių stovėjimo vietas. Įvertinus tai, kad ieškovas neturėjo nuosavybės teisių į automobilių stovėjimo aikštelę, kad sutartyje neprisiėmė jokių įsipareigojimų dėl automobilių stovėjimo vietų suteikimo atsakovui, šios sustojimo vietos nebuvo konkretizuotos, o tik buvo leista naudotis apskritai trimis automobilių sustojimo vietomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis sutarties punktas jos šalims nesukuria tokių pasekmių, kokių tikisi atsakovas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas pažeidė sutarties 2.1.3 punkto nuostatas.

18. Atsakovas UAB „Šermukšnio uogos“, nutraukdamas sutartį, 2015-07-24 pranešime vieną iš sutarties nutraukimo priežasčių nurodė ventiliacijos angos nebuvimą, t. y. Sutarties 2.1.4. sąlygos pažeidimą.

19. Sutarties 2.1.4. punkte numatyta, kad subnuomotojas (ieškovas) įsipareigoja užtikrinti, kiek tai priklauso nuo subnuomotojo (ieškovo), patalpose šildymo, kanalizacijos, elektros tinklų tinkamą funkcionavimą pagal galiojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus ir jei šie tinklai tinkamai nefunkcionuoja ne dėl subnuomininko kaltės. Iš šios sutarties sąlygos matyti, kad ieškovas įsipareigojo užtikrinti patalpose esančių šildymo, kanalizacijos ir elektros tinklų tinkamą funkcionavimą kiek tai priklauso nuo ieškovo, o nuostata dėl patalpų ventiliacijos minėtoje sutarties sąlygoje neaptarta. Vykdant dažų pardavimo ir pigmentavimo veiklą, atsakovui klausimas dėl patalpų ventiliacijos, kaip nurodo jis pats, buvo itin aktualus, ir sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovui net negalėjo kilti tokių įtarimų, kad ventiliacinės grotelės patalpose yra butaforinės, dėl ko jis turėjo jas nuimti ir apžiūrėti ventiliacines angas. Tačiau pažymėtina, jog jei šis klausimas atsakovui buvo itin aktualus, jis, kaip apdairus ir rūpestingas verslininkas, turėjo šį klausimą išspręsti sutartyje, nustatydamas ieškovui konkrečius įpareigojimus, susijusius su ventiliacijos tinkamu funkcionavimu. Neįtraukus į sutartį šios sąlygos, kylančios pasekmės tenka pačiam atsakovui. Apeliantas yra juridinis asmuo, kuriam yra keliami didesni atidumo, rūpestingumo ir kvalifikacijos reikalavimai. Be to, atsakovas prieš sutarties sudarymą turėjo galimybę susipažinti ir susipažino su patalpų būkle ir kokybe, patikrino prietaisų veikimą, tačiau jokių pretenzijų ieškovui nereiškė. Liudytojas R. K. 2016-03-15 teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovo atstovai direktorė ir R. S. ginčo patalpas nuodugniai apžiūrėjo: pirmą kartą – 2014 m. spalio mėnesį, dar kartą – užbaigus statybos darbus ir 2015-02-19 perduodant patalpas (2016-03-15 protokolas). 2015-02-19 pasirašant priėmimo - perdavimo aktą, atsakovo atstovai patikrino veikiančius prietaisus (atsuko vandenį ir kt.), nurodė patalpose esančius defektus, kurie buvo įrašyti į patalpų perdavimo – priėmimo aktą, tačiau ventiliacijos trūkumai perdavimo-priėmimo akte nebuvo nurodyti.

20. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-09 įsakyme Nr. D1-289 Dėl statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas vėdinimas ir oro kondicionavimas“ (toliau – STR) patvirtinimo 6.13 punkte numatyta, kad natūralus vėdinimas tai vėdinimas, sukeltas vėjo ir gravitacinių jėgų. Ieškovo teigimu, patalpose natūralus vėdinimas buvo užtikrintas atsidarinėjančiais patalpų langais bei lauko durimis. STR 20.2. punkte numatyta, kad mechaninis vėdinimas naudojamas tais atvejais, kai nėra natūralaus vėdinimo arba juo neįmanoma patalpoje išlaikyti norminių oro parametrų. Taigi, STR numatyta galimybė užtikrinti patalpų vėdinimą tik natūraliu vėdinimu. Kad natūralus vėdinimas yra tinkamas ir pakankamas, patvirtina byloje esantis 2015-01-28 statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-60-150128-00011, kuriuo statybos užbaigimo komisija, į kurios sudėtį be visų kitų specialistų įtrauktas ir Šiaulių visuomenės sveikatos centras, pripažino pastatą, kuriame yra ieškovo patalpos, tinkamu naudoti ir atitinkančiu visus teisės aktų reikalavimus (II t., 43–44 b. l.). Statybos užbaigimo aktas yra galiojantis, todėl laikytina, kad jame esantys duomenys yra teisingi. Dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 str. 2 d.).

21. Apeliantas nurodo, kad pradėjus veiklą ginčo patalpose pastebėjo, jog atliekant dažų pigmentavimo procesus patalpose susidarantys kvapai neišsisklaido, atsakovo darbuotojams praleidžiant daugiau laiko patalpose, pradėdavo svaigti galva, ją skaudėti, atsirasdavo lengvas pykinimas. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Apeliantas, nurodydamas aplinkybes dėl patalpose buvusio dažų kvapo, turėjo pateikti objektyvius įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes, tačiau tokie įrodymai teismui nebuvo pateikti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad 2014-12-30 patalpų subnuomos sutartyje ieškovas įsipareigojo užtikrinti patalpose šildymo, kanalizacijos, elektros tinklų tinkamą funkcionavimą ir tik tiek, kiek tai priklauso nuo subnuomotojo, į tai, kad atsakovas ginčo patalpas apžiūrėjo ir įvertino, įrengimus patikrino, pastabų dėl ventiliacijos nereiškė, į tai, kad ginčo patalpos statybos darbų užbaigimo aktu pripažintos tinkamomis naudoti ir atitinkančios teisės aktų reikalavimus, sprendžia, kad atsakovui nebuvo teisinio pagrindo nutraukti 2014-12-30 patalpų subnuomos sutartį.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

23. Atmesdama apeliacinį skundą teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas teisingai motyvuotas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, vadovaudamasi pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, kurių nekartoja, priima nutartį skundžiamo teismo sprendimo nekeisti.

24. Apeliantas nurodo, kad į bylą nėra pateiktą jokių įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, ieškovas iki baigiamųjų kalbų pradžios į bylą nepateikė jokiu įrodymų, kad advokatui D. K. buvo sumokėta tokia suma už suteiktas paslaugas, kokią yra prašoma priteisti iš atsakovo.

25. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas pareiškime dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašė priteisti 1627,40 Eur bylinėjimosi išlaidų: 1370 Eur už ieškinio, pirmojo pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo ir 2015-12-23 atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, 179 Eur žyminį mokestį ir 78,40 Eur vykdymo išlaidų, vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, iš viso 1627,40 Eur (III t., 28–32 b. l.). Pirmosios instancijos teismas šį ieškovo prašymą tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 1211,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (III t., 115–122 b. l.). Apeliantas nesutinka su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, nurodydamas, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų sumokėjimą advokatui D. K..

26. Vadovaujantis ieškovo UAB „Šiaulių lyra“ ir UAB „Tikroji vaivorykštė“ sudaryta 2015-05-11 sutartimi dėl tarpininkavimo teikiant teisines paslaugas, sutarties tarpininkas UAB „Tikroji vaivorykštė“ įsipareigojo atstovauti užsakovo interesus tuomet, kai užsakovui yra reikalinga, kad už pastarąjį būtų parengti jo pageidaujami procesiniai dokumentai (ieškiniai, atsiliepimai, priešieškiniai, atskirieji skundai, prašymai, pareiškimai, apeliaciniai skundai, rašytiniai paaiškinimai, priešieškiniai, skundai ir kt.) ar suteikta teisinė konsultacija ir užsakovo yra prašoma, kad procesinius dokumentus už užsakovą parengtų arba teisines konsultacijas jam suteiktų tarpininko surastas kvalifikuotas specialistas, t. y. advokatas arba advokato padėjėjas (sutarties 2 p., III t., 39 b. l.). 2015-05-25 UAB „Šiaulių lyra“ ir advokatas D. K. pasirašė teisinių paslaugų sutartį bei 2015 m. rugsėjo 3 d. atstovavimo sutartį (III t., 37, 38 b. l.). Atstovavimo sutartyje nurodyta, kad šia atstovavimo sutartimi yra patvirtinama, jog tiek ieškinį, tiek visus kitus procesinius dokumentus (jeigu tokie bus teikiami) šioje civilinėje byloje UAB „Šiaulių lyra“ vardu parengė būtent advokatas D. K.. Nors ieškovas pasirašė atstovavimo sutartį su advokatu, tačiau už teisines paslaugas sumokėjo uždarajai akcinei bendrovei „Tikroji vaivorykštė“ (III t., 44, 47 b. l.). Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2015 m. balandžio 15 d. nutartyje nurodė, kad aplinkybė, jog pinigai už advokato pagalbą sumokėti per tarpininką, nepaneigia teisės reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas (C. b. Nr. 3K-3-212/2015). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atstovavimo išlaidos ieškovui priteistos pagrįstai.

27. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Minėtas įstatymas yra specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Nurodyta įstatymo norma yra dispozityvi ir šalys gali susitarti kitaip apskaičiuoti palūkanų dydį (pavyzdžiui, taikyti CK 6.210 straipsnyje nustatytas įstatymines palūkanas). Jei šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, teismas, nustatęs, kad sandoris atitinka įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, jei kreditorius to reikalauja, turėtų taikyti įstatyme nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Kadangi šalys subnuomos sutartyje nebuvo aptarusios palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydžio, vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė minėto įstatymo nuostatas, todėl pagrįstai priteisė 8,30 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

28. Ieškovas prašo priteisti 1694 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Pripažintina, kad bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų rekomendacijų 8.11 punktą (1,3 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto užmokesčio šalies ūkyje, t. y. 972,40 Eur), t. y. už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalų dydį, todėl teismas, vadovaudamasis šia nuostata, prašymą tenkina iš dalies, priteisdamas 972,40 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Šermukšnio uogos“, juridinio asmens kodas 302903951, 972,40 Eur (devyni šimtai septyniasdešimt du eurai 40 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių lyra“, juridinio asmens kodas 144609363.