- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-23
- Bylos Nr.
- e2-781-465/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18446-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Atsakovas
- D. Z., A. Z.
- Ieškovas
- A. B.
Procesinio dokumento kategorija 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1;
2022 m. birželio 23 d.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės A. B. patikslintą ieškinį atsakovams A. Z. ir D. Z. dėl atidalijimo iš bendros nuosavybės ir atsakovų patikslintą priešieškinį ieškovei dėl naudojimosi gyvenamuoju namu nustatymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovei A. B. ir atsakovams A. Z. ir D. Z. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas) bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis Namo dalis bei 1500/1800 dalių Žemės sklypo, atsakovams – po ¼ dalis Namo bei po 1/12 (150/1800) dalių Žemės sklypo.
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamaisiais daiktais, kuriuos ji valdo dalinės nuosavybės teise su atsakovais, nustatymo. Ieškiniu prašė nustatyti tokią naudojimosi tvarką: Žemės sklypu (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)) pagal UAB „Geomilė“ 2019 m. balandžio 9 d. parengtą planą, paskiriant naudotis: a) ieškovei atskirai šiame plane pažymėtomis dalimis – dalį „I“, apibrėžtą taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 38, 45, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25 ir 26, taip pat taškais: 39, 31, 8, 9, 10, 11, 12, 44, 43, 42, 41 ir 40; b) abiem atsakovams atskirai – dalį „II“, apibrėžtą taškais: 45, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 12, 13 ir 14; c) kartu su atsakovais bendrai – dalį „I, II“, apibrėžtą taškais: 38, 7, 8 ir 39; Gyvenamuoju namu (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)) pagal UAB „Geomilė“ 2019 m. kovo 27 d. parengtą grafinę išraišką, paskiriant naudotis šioje išraiškoje pažymėtomis dalimis: a) ieškovei atskirai – dalį „A“, susidedančią iš patalpų: 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 2-2 (dalis pagal minėtą išraišką), 2-3 (dalis pagal minėtą išraišką) ir 2-4; b) atsakovams atskirai – dalį „B“, susidedančią iš patalpų: 2-1, 2-2 (dalis pagal minėtą išraišką), 2-3 (dalis pagal minėtą išraišką), 2-5, 2-6, 2-7 ir 2-8. Įpareigoti ieškovę įrengti statybos teisės normas atitinkančias pertvaras, atskiriančias patalpų 2-2 ir 2-3 dalis pagal minėtą išraišką. Iškeldinti atsakovus iš patalpų 2-3 (dalis „A“ pagal minėtą grafinę išraišką) ir 2-4 gyvenamajame name (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)).
Atsakovai su ieškiniu nesutiko bei pareiškė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) tvarką pagal 2019 m. lapkričio 22 d. matininkės M. B. parengtą naudojimosi tvarkos schemą, paskiriant naudotis šioje schemoje pažymėtomis dalimis: a) atsakovams – 2 dalį, susidedančią iš patalpų 2-1; 2-2; 2-3; 2-4; 2-5; 2-6; 2-7; 2-8; b) ieškovei – 1 dalį, susidedančią iš patalpų 1-1; 1-2; 1-4; 1-5; 1-6; nustatyti naudojimosi Žemės sklypu (adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarką pagal MB „Geolinkas“ 2020 m. balandžio 15 d. parengtą planą, paskiriant naudotis šiame plane pažymėtomis dalimis (taškų Nr. plane): a) ieškovei Žemės sklypo dalį, pažymėtą šiame plane Nr. – 1; 2; 3; 4; 5; 6; 7; 8; 9; 10; 11; 12; 13; 14; 15; 16; 17; 18; 19; 20; 21; 22; 23; 24; 25; 26; 1 (plotas 1306 kv. m.), ir Žemės sklypo dalį, pažymėtą šiame plane Nr. – 35; 34; 33; 30; 29; 28; 27; 32; 35 (plotas 155 kv. m.); b) atsakovams Žemės sklypo dalį, pažymėtą šiame plane Nr. – 11; 12; 13; 14; 36; 35; 34; 33; 30; 11 (plotas 261 kv. m); c) ieškovei bei atsakovams bendrai naudoti Žemės sklypo dalį, plane pažymėtą Nr. – 6; 7; 8; 9; 10; 11; 30; 29; 28; 27; 6. (plotas 78 kv. m).
Ieškovė su patikslintu priešieškiniu nesutiko papildomai pažymėdama, jog gyvenamasis namas buvo statomas ir rekonstruojamas P. šeimos bendromis jėgomis, neskiriant kiekvieno indėlio, todėl ir buvo įregistruotas S. ir S. P. lygiomis dalimis nuo 1976 m. S. P. yra ieškovės senelis. Atsakovams minėto namo ir sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį padovanojo ieškovės dėdės S. P. sūnaus J. sutuoktinė L. P., kuri yra D. Z. sesuo. Atsakovai neturi teisės naudotis didesne, nei jiems priklauso, turto dalimi, todėl jų priešieškinys negali būti tenkinamas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, nustatė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių naudojimosi tvarką pagal UAB „Geomilė“ 2019 m. kovo 27 d. parengtą grafinę išraišką, paskiriant naudotis šioje išraiškoje pažymėtomis dalimis: a) ieškovei A. B., atskirai – dalį „A“, susidedančią iš patalpų: 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 2-2 (dalis pagal minėtą išraišką), 2-3 (dalis pagal minėtą išraišką) ir 2-4; b) atsakovams D. Z. ir A. Z. atskirai – dalį „B“, susidedančią iš patalpų: 2-1, 2-2 (dalis pagal minėtą išraišką), 2-3 (dalis pagal minėtą išraišką), 2-5, 2-6, 2-7 ir 2-8; įpareigojo ieškovę A. B. įrengti statybos teisės normas atitinkančias pertvaras, atskiriančias gyvenamojo namo patalpų 2-2 ir 2-3 dalis pagal minėtą išraišką; nutarė iškeldinti atsakovus D. Z. ir A. Z., iš patalpų 2-3 (dalis „A“ pagal minėtą grafinę išraišką) ir 2-4 gyvenamajame name, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas taip pat nusprendė priešieškinį patenkinti iš dalies: nustatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių naudojimosi tvarką pagal MB „Geolinkas“ 2020 m. balandžio 15 d. parengtą planą, paskiriant naudotis šiame plane pažymėtomis dalimis: a) ieškovei A. B. Žemės sklypo dalį, šiame plane pažymėtą dalimi ,,A“ su apibrėžtais taškais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 1 (plotas 1306 kv. m), ir Žemės sklypo dalį, pažymėtą šiame plane taškais 35, 34, 33, 30, 29, 28, 27, 32, 35 (plotas 155 kv. m); b) atsakovams D. Z. ir A. Z. Žemės sklypo dalį, pažymėtą šiame plane dalimi ,,B“ su apibrėžtais taškais 11, 12, 13, 14, 36, 35, 34, 33, 30, 11 (plotas 261 kv. m); c) ieškovei A. B. bei atsakovams D. Z. ir A. Z. bendram naudojimui paskyrė Žemės sklypo dalį, plane pažymėtą dalimi ,,AB“ ir apibrėžtą taškais 6, 7, 8, 9, 10, 11, 30, 29, 28, 27, 6 (plotas 78 kv. m), likusioje dalyje priešieškinį atmetė.
Vilniaus apygardos teismas 2021m. kovo 16d. nutartimi atsakovų D. Z. ir A. Z. apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka, panaikino ir perdavė iš šią ginčo dalį grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Šalies argumentai
2021m. gegužės 6d. ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė atidalinti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatant, jog jai asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos, 2019m. lapkričio 22d. matininkės M. B. parengtame plane pažymėtos 1-1, 1-2, 1-4, 1-5, 1-6, o atsakovams A. Z. ir D. Z. patalpos, pažymėtos 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-6, 2-7, 2-8. Patikslintu ieškiniu teigia, jog egzistuoja visos sąlygos įgyvendinti bendraturčių atidalijimą natūra, nes Namo dalys, kurios atsakovų pateiktame M. B. parengtame gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos schemoje pažymėtos punktais, prasidedančiais skaičiais 1 ir 2, yra izoliuotos ir atskirtos viena nuo kitos. Todėl ieškovė mano, jog suformavus du atskirus nuosavybės objektus Name pagal matininkės M. B. namo naudojimosi schemą, atidalijimas yra įmanomas be jokių papildomų statybos darbų. Jokiomis bendromis komunikacijomis šalys nesinaudoja, o tiek vandens, tiek ir elektros tiekimas į ginčo šalių naudojamas patalpas yra nesusietas ir apskaitomas skirtingais skaitliukais. Atsižvelgiant į tai, kad atidalijus Namą, ieškovei tenkanti dalis yra mažesnė už jos daline nuosavybės teise valdomą namo dalį 10,04 kv. m, o atsakovams tenkanti namo dalis atitinkamai didesnė, todėl patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovų jos naudai priteisti 5534,55 Eur dydžio kompensaciją bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovai su patikslintu ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, jog Namas yra suformuotas kaip vieno buto pastatas, todėl atliekant bet kokio Namo atidalijimą, turi būti gautos architekto ir matininko išvados bei atsižvelgta į Statybos įstatymo ir statybos techniniuose reglamentuose nustatytus reikalavimus, ko tikslindama ieškinį ieškovė neatliko. Atsakovai teigia, jog statinių paskirties keitimas ir naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas yra vykdomas vadovaujantis Statybos įstatymo, Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ IX skyriaus nuostatomis ir reikalavimais. Formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus užbaigtuose statyti statiniuose Reglamento 118 punkte nurodytais būdais, rengiama naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema, kurią turi teisę rengti Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys. Atsiliepime tvirtina, jog nekilnojamojo turto padalijimo procedūra bei savininkų teisės ir pareigos, vykdant šią procedūrą yra aiškiai reglamentuota. Namas yra 1940 metų statybos ir atsakovams kyla pagrįstos abejonės dėl techninių galimybių atidalyti ginčo namą. Dėl ieškovės prašymo priteisti jos naudai piniginę kompensaciją už atsakovams tenkančią didesnę turto dalį, atsakovai nurodo, jog ieškovės pateikta konsultacija dėl nekilnojamojo turto vertės nėra visapusiškai atliktas vertinimas, nes buvo atliktas nuotoliniu būdu, neatsižvelgus į viduje esamą turtą, nusidėvėjimą bei pavienių patalpų faktinę/techninę būklę. Be to, konsultacinė kaina yra susijusi ne tik su namo, kaip nekilnojamojo turto verte, bet ir su Žemės sklypu. Konsultacijoje pateikta 69 000 Eur dydžio suma apima ne tik namo, bet ir žemės sklypo vertę. Pažymi, kad pateiktas dokumentas yra konsultacinio pobūdžio.
Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė priešieškinį, papildomai nurodė, jog jos šeima naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 2-4, 2-3, 2-1, 2-5, 2-6, 2-7, 2-8. Patalpa 2-2 naudojasi ieškovė, iš esmės dėl to neprieštarauja. Faktiškai yra patalpos pažymėtos indeksais 2-3, 2-4, 2-5 ir 2-6 yra viena patalpa, 2-7 ir 2-8 taip pat yra sujungtos patalpos į vieną. Dėl kompensacijos mokėjimo atsakovė nesutinka, nes tokia faktinė naudojimosi tvarka susiklostė jau seniai. Inžinieriniai tinklai, skaitikliai yra atskiri. Su ieškiniu, kuriuo ieškovė prašo atidalinti nekilnojamąjį turtą, nesutinka. Planas, pagal kurį prašo patvirtinti naudojimosi tvarką, atitinka inventorizacinės bylos duomenis.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog tam kad būtų atidalinta namo dalis, būtina rengti projektą dėl atidalijimo, ar yra techninė galimybė namą iš vienbučio į dvibutį namą. Tokių duomenų nėra, ar toks atidalijimas yra įmanomas. Kompensacijos mokėjimo klausimas yra išvestinis, būtų sprendžiamas tik tuo atveju, jei būtų turtas atidalintas. Gyvenamojo namo naudojimosi tvarka, kurią prašo atsakovas patvirtinti, yra seniai įgyvendintas, nes šalys taip naudojasi nuo seno. Pažymi, jog naudojimosi žemės sklypo tvarka yra jau nustatyta 2021m. gruodžio 3d. sprendimu ir atitiktų gyvenamojo namo tvarkos nustatymą pagal priešieškinio reikalavimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad ginčą pradėjo ieškovė. Mano, jog ieškovė prarado suinteresuotumą šioje byloje.
Šalies argumentai
Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog siekdama parengti reikiamus projektinius dokumentus, ieškovės samdytas architektas pastebėjo, kad atsakovai yra atlikę gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus, atsakovų pusėje nėra patalpų 2-3, 2-4, 2-5, 2,6, vietoje jų yra padaryta 30,14 kv. m patalpa, prie pastato pristatytas priestatas. Ieškovės teigimu, darbai buvo atlikti be projektinės dokumentacijos ir statybos leidimo, be kita ko, ir be ieškovės sutikimo. Teigia, jog 2019m. lapkričio 22d. matininkės M. B. parengtoje naudojimosi tvarkos schemoje 2-1, 2-2 indeksais pažymėtos patalpos, kurių faktiškai gyvenamajame name nėra. Paaiškėjus neteisėtos statybos faktui gyvenamajame name, ieškovė svarsto kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybų inspekciją prie aplinkos ministerijos ir kreiptis į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Pažymi, jog neatlikus neteisėtos statybos įteisinimo ar neteisėtos statybos pašalinimo darbų, ieškovė negali nei parengti, nei teismui pateikti projektinės dokumentacijos, susijusios su gyvenamojo namo atidalijimu.
Ieškovė į 2022m. balandžio 4d. ir 2022m. gegužės 31d. paskirtus teismo posėdžius neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. Teismas, siekdamas išsiaiškinti faktines bylos aplinkybes bei ieškovės teisinę poziciją dėl byloje pareikštų reikalavimų, 2022m. balandžio 6d. pranešimu įspėjo ieškovę dėl sąžiningo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, pasiūlė ieškovei pasirūpinti tinkamu atstovavimu, bendradarbiauti su teismu, domėtis proceso eiga, teikti įrodymus ir argumentus teisinei pozicijai pagrįsti. Tačiau ieškovė teismo pranešimą ignoravo. Byla nagrinėjama ieškovei nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys tenkintinas.
Bylos medžiaga patvirtinta, kad ieškovė ir atsakovai yra gyvenamojo namo (toliau – Namas), esančio (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei tuo pačiu adresu esančio žemės sklypo (toliau – Žemės sklypas) (unik. Nr. (uomenys neskelbtini)) bendraturčiai. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 1500/1800 dalis Žemės sklypo bei 1/2 dalis gyvenamojo namo, atsakovams nuosavybės teise priklauso kiekvienam po 1/12 (150/1800) dalių Žemės sklypo ir po ¼ gyvenamojo namo dalį. Bendraturčių naudojimosi Žemės sklypu tvarka pagal MB „Geolinkas“ 2020m. balandžio 15d. parengtą planą nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020m. gruodžio 3d. sprendimu.
Dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo
Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamam bendraturčiui pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Atidalijant nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkreti bendraturčio dalis. Taip konkretaus savininko faktinis ryšys su daiktu pradedamas grįsti ne bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise, kur tik jis pats gali daryti fizinį ūkinį poveikį daiktui, gauti iš jo naudingąsias savybes ir nulemti teisinį daikto likimą.
Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendros nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnis). CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal šią įstatymo normą patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai yra susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio interesais, kurie gali ir nesutapti. Tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2012).
Atsižvelgiant į būtinybę išlaikyti bendraturčių interesų pusiausvyrą, tokio pobūdžio bylose itin svarbus šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymo klausimas. Bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar daugiau lygiaverčių bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Šaliai, kuriai tenka atitinkamų faktinių aplinkybių įrodinėjimo pareiga, jų neįrodžius, teismas turi teisę konstatuoti, kad tos faktinės aplinkybės neįrodytos, neegzistuoja. Bendrosios įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims taisyklės bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo konkretinamos teismų praktikoje išaiškinant, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016).
Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintu ieškiniu prašo atidalinti jos turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, remdamasi atsakovų užsakymu matininkės M. B. parengta 2019m. lapkričio 22d. Namo naudojimosi tvarkos schema (e. bylos 1t., b. l. 118). Tačiau toks dokumentas nėra tinkamas spręsti klausimui dėl nekilnojamojo turto atidalijimo. Teismui įpareigojus ieškovę pateikti tinkamą projektinę dokumentaciją patikslinto ieškinio reikalavimui pagrįsti, ieškovė nurodė, jog to padaryti negali dėl gyvenamajame name atliktos savavališkos statybos.
Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto (šiuo atveju – gyvenamojo namo) dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kadastro objektais laikomi žemės sklypas, statinys bei patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nurodyto įstatymo 7 straipsnyje nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra ir tokie: padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 2 punktas), atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 3 punktas) ir kt. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems keliamus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė tinkamai parengto projektinio pasiūlymo, leidžiančio konstatuoti, jog yra galimas bendro daikto teisinio režimo pasikeitimas, suformuojant iš vienbučio namo į dvibutį, o tai reiškia, jog nėra įrodyta bendraturčio teisė atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė. Remiantis išdėstytu konstatuotina, jog patikslintu ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl Namo atidalijimo negali būti tenkinamas, todėl atmestinas, kaip neįrodytas.
Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo
Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos nusprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).
Nagrinėjamu atveju remiantis bylos medžiaga matyti, jog esminių ginčių dėl naudojimosi bendra daline nuosavybe tarp šalių nekyla. Šalys nekilnojamuoju turtu naudojasi pagal nuo seno nusistovėjusią tvarką. Namas turi du atskirus įėjimus iš abiejų galų, ir kiekviena šalis gali naudotis savo Namo dalimi savarankiškai. Ieškovei paveldėjus Namo bei Žemės sklypo dalį iš savo motinos T. V., ginčo šalys pradėjo nesutarti dėl tokio faktinio naudojimo, nes, ieškovės teigimu, atsakovai neteisėtai naudojasi didesne Namo dalimi. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų (el. b. apyrašo t. I, psl. 11-19, 22-24) ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė D. Z. nuosavybės teises į ½ dalies Namo ir 300/1800 Žemės sklypo dalį įgijo 2014 m. gruodžio 16 d. remiantis 2014 m. gruodžio 4 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1-15249, sudaryta atsakovės ir jos sesers L. P.. 2016 m. birželio 20 d., atsakovė 150/1800 Žemės sklypo dalį perleido (padovanojo) savo sutuoktiniui A. Z.. Taigi, remiantis NTR duomenimis, šalims priklausančios Namo dalys yra lygios – ieškovei priklauso ½, o atsakovams – po ¼ dalį.
Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018m. birželio 22d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-248/2018). Kita vertus, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, paskyrus šalims naudotis nevienodo vertingumo patalpas, taip pat esant būtinybei kuriai nors iš šalių skirti didesnę dalį, nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, bendraturčių iniciatyva spręstinas atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006).
Bylos duomenimis, 2019-11-22 matininkės M. B. parengta naudojimosi Namu tvarkos schema iš esmės atitinka šiuo metu šalių faktišką Namo pasidalijimą, išskyrus patalpą, pažymėtą indeksu 2-2, kuria, atsakovės D. Z. teigimu, šiuo metu naudojasi ieškovė. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė patikslintu ieškiniu reikšdama reikalavimą dėl jai priklausančios Namo dalies atidalijimo rėmėsi ta pačia naudojimosi Namu tvarkos schema, darytina išvada, jog tokia naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka ieškovę iš esmės tenkina, o ginčas buvo inicijuotas dėl jai tenkančios naudotis mažesnės Namo dalies, nei atsakovams. Atsakovai pripažįsta, jog naudojasi didesne, nei ½ Namo dalimi, tačiau teigia, jog tokia naudojimosi tvarka susiklostė tarp ankstesnių Namo savininkų, kurių palikimą šalys priėmė. Teismo vertinimu, susiklosčiusi naudojimosi Namu tvarka, pagal kurią ieškovė naudojasi patalpomis schemoje pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-4, 1-5 ir 1-6, o atsakovai naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7 ir 2-8, labiausiai atitinka šalių poreikius, atitinka patogumo ir racionalumo kriterijus, bei sudaro prielaidas išvengti tarpusavio konfliktų.
Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, atkreipė dėmesį į tai, jog bendraturčių idealiosios dalys bendroje nuosavybėje nėra vienintelis kriterijus, kuriuo remiantis bendraturčiams priskiriamos naudotis realiosios dalys, todėl teismui svarstant galimybę nustatyti naudojimosi tvarką remiantis atsakovų pateiktu naudojimosi tvarkos variantu, spręstinas ir protingos kompensacijos už ieškovei tenkančią mažesnę gyvenamojo ploto dalį, klausimas.
R. N. turto registro duomenimis, bendras Namo plotas sudaro 125,17 kv. m. Tokiu būdu pagal šalims priklausančias idealiąsias dalis ieškovei bei atsakovams naudojimui turėtų būti priskirtos po 62,58 kv. m dydžio patalpos. Tačiau nustatant naudojimosi tvarką pagal matininkės M. B. parengtą naudojimosi namu schemą matyti, jog atsakovams tenkanti naudojimuisi Namo dalis (72,62 kv. m) yra 10,04 kv. m didesnė, nei tenkanti ieškovei (52,55 kv. m). Remiantis jau minėta kasacinio teismo praktika tam tikri nukrypimai yra galimi, tačiau 10,04 kv. m skirtumas, teismo vertinimu, negali būti laikytinas mažareikšmiu, todėl turėtų būti kompensuojamas. Priešingu atveju atsakovams nepagrįstai būtų suteikta pirmenybė naudotis didesne Namo dalimi, nei jiems priklausanti idealioji dalis.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog priteistina piniginė kompensacija turi atitikti tikrąją atidalijamos dalies vertę, kuri nustatytina pagal daikto rinkos vertę. Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008 ir kt.). Taip pat kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė į bylą turto vertintojo D. G. parengtą 2021-05-03 Konsultaciją dėl nekilnojamojo turto vertės Nr. DGK210503, pagal kurią tiriamo objekto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei tuo pačiu adresu esančio Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), labiausiai tikėtina vertė rinkoje vertinimo dienai galėtų būti 69 000 Eur. Kaip atsakovai teisingai pastebėjo, nekilnojamojo turto vertintojas paskaičiavo Namo rinkos vertę kartu su Žemės sklypu, todėl sprendžiant klausimą dėl protingos piniginės kompensacijos dydžio, ja remtis negalima. Kita vertus, atsakovai jokių įrodymų dėl turto vertės paskaičiavimo į bylą nepateikė, tvirtindami, jog kompensacijos už jiems tenkančią didesnę turto dalį nesutinka mokėti. Atsižvelgdamas į tai, kad kitų patikimų įrodymų dėl turto rinkos vertės šalys į bylą neteikė, teismas vadovaujasi viešojo registro duomenimis, kuriais remiantis Namo vidutinė rinkos vertė, paskaičiuota masinio vertinimo būdu sudaro 29 300 Eur (e. bylos 1t., b. l. 11). Paskaičiavus Namo vieno kvadratinio metro kainą (234,08 Eur), piniginė kompensacija už ieškovei tenkančią 10,04 kv. m ploto mažesnę dalį sudaro 2350 Eur, kuri priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Ši išvada ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).
Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus sprendžia, jog priešieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi tvarka pagal 2019-11-22 matininkės M. B. parengtą naudojimosi Namu schemą labiausiai atitinka šalių poreikius bei interesus, užtikrina racionalų patalpų panaudojimą, užkerta kelią kilti konfliktams ateityje, todėl priešieškinys dėl šio reikalavimo tenkintinas pilnai. Tam, kad būtų teisingai kompensuotas nelygiavertis naudojimosi tvarkos nustatymas, teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, iš atsakovų lygiomis dalimis priteisia ieškovės naudai 2350 Eur piniginę kompensaciją (iš kiekvieno po 1175 Eur) už jai tenkančią mažesnę turto dalį. Ieškovės patikslintas ieškinys dalyje dėl turto atidalijimo atmestinas, kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
Nagrinėjamu atveju abi proceso šalys patyrė bylinėjimosi išlaidų. Bylos duomenimis ieškovės išlaidos sudaro 150 Eur žyminis mokestis, 150 Eur plano naudojimosi tvarkai nustatyti parengimas, 700 Eur išlaidos teisinei pagalbai. Atsakovai sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį už priešieškinį bei 75 Eur už apeliacinį skundą, 330 Eur už plano naudojimosi tvarkai nustatyti parengimą, 2690,20 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020m. gruodžio 3d. sprendimu, kuris buvo pakeistas tik iš dalies, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nebuvo paskirstytos, jas palikus kiekvienos šalies rizikai (CK 1.5 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 4 dalis).
Teismas, įvertinęs šalių tenkintus bei atmestus reikalavimus sprendžia, jog iš šiuo atveju egzistuoja pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, paliekant jas kiekvienai šaliai. Teismo vertinimu, ginčas buvo išspręstas abiejų šalių naudai : naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka patvirtinta pagal atsakovų pasiūlytą variantą, iš esmės atitinkantį faktinį turto naudojimąsi, kita vertus, ieškovei priteista kompensacija už atsakovų naudojimąsi didesne turto dalimi. Remiantis šiais argumentais, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovės bei atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos paliktinos nepaskirstytos.
Iš ieškovės ir atsakovų lygiomis dalimis priteistina viso 24,64 Eur su procesinių dokumentų įteikimu teismo turėtų pašto išlaidų (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Patikslintą priešieškinį tenkinti.
Nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) tvarką pagal 2019m. lapkričio 22 d. matininkės M. B. parengtą naudojimosi tvarkos schemą, ieškovei A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) paskiriant naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-4, 1-5, 1-6, o atsakovams A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) paskiriant naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7, 2-8.
Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovų A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 1175 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) piniginę kompensaciją ieškovės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Patikslintą ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės atmesti.
Bylinėjimosi išlaidų nepaskirstyti, jas paliekant kiekvienai šaliai.
Priteisti valstybei iš ieškovės A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovų A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 24,64 Eur (dvidešimt keturis eurus, 64 ct) lygiomis dalimis procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 d. Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.