Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-197-737/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-04-29
Bylos Nr.: 1A-197-737/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-35915-2022-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jūratė Petraškienė, Judita Sungailaitė, Vaidas Vasiliauskas
Nuteistasis: M. S.
Civilinis ieškovas: R. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai: Aidas Venckus

Kategorijos

1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
1.1.9.4Turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (BK 69 str.)
1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-197-737/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35915-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.10.1.1; 1.1.9.4; 1.2.14.5.1; 2.1.15.3.2; 2.4.6.1; 2.4.7. (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Juditos Sungailaitės ir Vaido Vasiliausko,

sekretoriaujant Aidai Gaučienei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Striaušai,nuteistajam M. S. ir jo gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. gynėjo advokato Aido Venckaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 70 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme M. S. paskirta galutinė subendrinta 5 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalimi, paskirtos 5 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant M. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti (ar tęsti darbą) arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nuosprendį ir šiuo nuosprendžiu įskaitytas laikas.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš M. S. jos naudai priteista 625,10 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. S. civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 1 290 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtos 200 Eur išlaidos teisinei pagalbai pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš M. S., civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, 2022 m. birželio 27 d., tiksliai nenustatytu laiku, būdamas R. K. sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, kad susitarimo neįvykdys, veikdamas kaip mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, R. K. už 2 800 Eur pažadėjęs atlikti sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tvarkymo darbus, būtent: parengti 150 kv. m. pagrindą trinkelių dėjimui, t. y. nukasti apie 40–45 cm žemės sluoksnį, supilti apie 25–30 cm žvyro sluoksnį, jį suvibruoti, supilti apie 15 cm aukščio skaldytų akmenų sluoksnį bei išlyginti apie 150 kv. m. ploto sklypo dalį ir ją užpilti juodžemiu, šiame sklype iš R. K. paėmė 1 400 Eur avansą bei išrašė Pinigų priėmimo kvitą seriją ABU Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas klaidinančią informaciją, jog darbus atlieka MB „(duomenys neskelbtini)“, ūkio subjekto kodas (duomenys neskelbtini), o pinigus – 1 400 Eur priima „M. J.“. Tęsdamas nusikalstamą veiką 2022 m. birželio 28 d., tiksliai nenustatytu laiku, būdamas R. K. sklype, esančiame namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), R. K. nurodė, kad sklypo tvarkymo darbams atlikti papildomai reikia medžiagų, už kurių įgijimą jis iš R. K. paėmė 700 Eur sumokėti už medžiagas, jis visų sutartų sklypo tvarkymo darbų neatliko, gavęs iš R. K. 2 100 Eur, o atlikęs darbų ir įgijęs medžiagų ne daugiau nei už 1 474,90 Eur, pasislėpė nuo nukentėjusiosios, neatsiliepė telefonu, tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo nukentėjusiajai R. K. priklausantį ne didesnį nei 625,10 Eur turtą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą išvengti turtinės prievolės, 2022 m. birželio 27 d., tiksliai nenustatytu laiku, būdamas nenustatytoje vietoje, telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Kaunas, atstovu atvežti žvyrą ir skaldą, iš anksto žinodamas, kad už paslaugas neatsiskaitys, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakęs žvyrą ir skaldą, kurių bendra vertė 1 560,90 Eur (su PVM), nurodė medžiagas pristatyti R. K., adresu (duomenys neskelbtini), o 2022 m. birželio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ medžiagas pristačius, už jas neatsiskaitė, telefonu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams neatsiliepė, tokiu būdu apgaule išvengdamas turtinės prievolės padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 560,90 Eur (su PVM) turtinę žalą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. S. gynėjas, advokatas A. V., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 10 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – išteisinti M. S. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. K. bei civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

3. Nuteistojo M. S. gynėjo advokato Aido Venckaus apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Iš kaltinimo formuluotės nėra galimybės suprasti, kaip M. S. galėjo žinoti, kad jis nevykdys susitarimo su R. K., jei kitoje kaltinimo dalyje jau yra nurodoma, kad jis atliko dalį darbų ir įgijo statybinių medžiagų ne daugiau nei už 1 475 Eur. Iš kaltinimo neįmanoma suprasti, kokių sutartų darbų neatliko M. S., o kokius atliko, kokių medžiagų jis neįgijo, koks medžiagų kiekis ir kaina, kaip ir nėra galimybės suprasti iš ko susideda 1 475 Eur pinigų suma. Skundo autoriui nesuprantama, kodėl kaltinant M. S. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijus statybinių medžiagų už 1 560,90 Eur, kurios pagal suformuluotą kaltinimą buvo pristatytos R. K. ir tapo jos nuosavybe, jam yra inkriminuojamas darbų atlikimas ir statybinių medžiagų įgijimas ne už konkrečią pinigų sumą, kuri negali būti mažesnė kaip 1 560,90 Eur, bet tik už sumą ne didesnę nei 1 475 Eur. Šie duomenys rodo, kad M. S. pareikštas kaltinimas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kadangi jame nurodytos faktinės aplinkybės yra akivaizdžiai nekonkrečios ir neaiškios, prieštaraujančios tarpusavyje.

3.2. Iš skundžiamo nuosprendžio lieka neaišku, kodėl M. S. atlikti darbai ir R. K. naudai įgytos statybinės medžiagos yra vertinamos ne konkrečia suma, o yra įvardijamos kaip ne didesnė pinigų suma nei 1 474,90 Eur. Iš nuosprendžio taip pat neaišku, kaip gavęs konkrečią 2 100 Eur sumą, galėjo pasisavinti konkrečiai neįvardintą ne didesnę nei 625,10 Eur sumą, jeigu konstatuojama, kad jis atliko tam tikrus sklypo sutvarkymo darbus, bei pristatė užsakytų statybinių medžiagų už 1 560,90 Eur, neskaičiuojant kito tiekėjo pristatyto juodžemio, kurio vertė 640 Eur.

3.3. Teismo išvada, kad M. S., veikdamas tiesiogine tyčia, apgaule savo naudai tariamai įgijo R. K. nuosavybės teise priklausančius pinigus, ne daugiau kaip 625,10 Eur, yra paremta prielaidomis ir spėjimais. Iš byloje esančio 2022 m. balandžio susirašinėjimo su R. K. matyti, kad tuo metu M. S. jokių susitarimų dėl darbų atlikimo nesudarė. R. K. 2022 m. birželį pakartotinai kreipėsi dėl sklypo sutvarkymo darbų, buvo susitarta susitikti. 2022 m. birželio 27 d. jiems susitikus, buvo aptarti reikalingi atlikti darbai ir už sklypo sutvarkymą buvo nustatyta 2 800 Eur kaina, tačiau nebuvo nustatyti jokie konkretūs atliekamų darbų įkainiai ir / ar kokybiniai rodikliai, kokią kainą sudarys medžiagos, o kokią kainos dalį sudarys atliekamas darbas. Žodinės sutarties sudarymo metu M. S. paėmė 1 400 Eur iš R. K..

3.4. Skunde pabrėžiama, kad tarp M. S. ir R. K. yra kilęs civilinio – turtinio pobūdžio ginčas, kuris neabejotinai turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. M. S. niekuomet neginčijo, kad iš R. K. paėmė 2 100 Eur iš sutartų 2 800 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad jau kitą dieną po susitarimo M. S. pradėjo dirbti sklype, dar kitą dieną sklype jo prašymu dirbo liudytojas V. P.. Šios aplinkybės paneigia, kad M. S. turėjo išankstinę tyčią nevykdyti sutarties.

3.5. Nustatant atliktų darbų kokybę nebuvo atlikti jokie tyrimai, o liudytojų parodymai prieštarauja vieni kitiems. Be to, nėra aišku, kodėl skundžiamu nuosprendžiu nuo 1 560 Eur iki 834,90 Eur buvo sumažinta į R. K. sklypą atvežtos skaldos vertė. Nustačius, kad į R. K. sklypą buvo atvežtos ir dvi mašinos juodžemio, kurių vertė yra 640 Eur, akivaizdu, kad į R. K. sklypą buvo atvežta 2 200,90 Eur vertės medžiagų. Taigi, M. S. net teoriškai negalėjo įgyti svetimo ne didesnio kaip 625,10 Eur turto.

3.6. Byloje nėra jokių įrodymų, kad M. S. būtų atlikęs mažiau nei 75 procentus sutartų darbų, todėl teiginys, kad M. S. įgijo ne didesnį nei 625,10 Eur svetimą turtą neatitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių. O pinigų priėmimo kvite M. S. per klaidą pasirašė kaip „M. J.“.

3.7. Byloje nėra duomenų, kad M. S. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu būtų panaudojęs apgaulę ir tokiu būdu paskatinęs įmonę nenaudingai disponuoti jai priklausančiu turtu. Įmonės atstovas, niekaip nepatikrinęs M. S. tapatybės, sutiko nurodytu adresu vežti medžiagas. Medžiagos buvo parduotos be įsigijimo dokumentų, siekiant, kad jos būtų pigesnės. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta galimai suklastota 2022 m. birželio 28 d. PVM sąskaita faktūra, kurioje yra nurodyta, kad M. S. jau prieš savaitę buvo skolingas 1 560 Eur, nors VMI ši sąskaita faktūra buvo pateikta tik 2024 m. balandžio mėnesį.

3.8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. liepos 8 d. grasino M. S.. Iš įmonės siųstų žinučių akivaizdu, kad ji turėjo pakankamai duomenų apie M. S., kad galėtų kreiptis į teismą dėl skolos už atvežtą žvyrą sumokėjimo. Dėl grasinimų M. S. 2022 m. liepos 5 d. kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BK 145 straipsnio 1 dalies, todėl negrąžino likusios 200 Eur skolos. Nurodyti duomenys patvirtina, kad tarp M. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai ir įmonė turi visas galimybes dėl skolos išieškojimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Pabrėžė, kad šiuo atveju yra kriminalizuoti civiliniai teisiniai santykiai. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo M. S. gynėjo advokato Aido Venckaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Šioje baudžiamojoje byloje M. S. nuteistas už tai, kad apgaulės būdu užvaldė dalį – ne daugiau kaip 625,10 Eur – R. K. sklypo sutvarkymui perduotų pinigų. Taip pat, tęsiant nusikalstamą veiką, apgaule išvengė turtinės prievolės įvykdymo: telefonu užsakė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ medžiagų (žvyro ir skaldos) už 1 560,90 Eur sumą, tačiau už jas neatsiskaitė. Šie M. S. veiksmai, apylinkės teismo vertinimu, atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Apeliaciniame skunde nesutinkama su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Jame pabrėžiama, kad tarp M. S. ir R. K., taip pat tarp nuteistojo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra kilęs civilinio pobūdžio turtinis ginčas, kuris turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Taip pat nurodoma, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog M. S. šių asmenų atžvilgiu būtų veikęs apgaulės būdu.

6. Vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso ar baudžiamojo įstatymo pažeidimų, kurie būtų galėję lemti neteisėto ar nepagrįsto nuosprendžio priėmimą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl M. S. kaltės ir jo veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, todėl šioje dalyje apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Vis dėlto teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo nusikalstamais veiksmais padarytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės žalos dydžio neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

7. Teisėjų kolegija išvadą, kad nuteistasis įvykdė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, daro remdamasi pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais. Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji R. K. paaiškino, kad „Facebook“ platformoje ieškojo, kas galėtų sutvarkyti sklypą. Į jos skelbimą atsiliepė M. S., prisistatęs kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. 2022 m. birželio 27 d. jis atvyko į sklypą, paskaičiavo darbų kainą (2 800 Eur), paprašė 1 400 Eur avanso ir išrašė pinigų priėmimo kvitą, kuriame nurodė melagingą pavardę – „M. J.“. Vėliau buvo sumokėta papildomai 700 Eur už juodžemį. Sklype dalis darbų buvo atlikta, tačiau jie nebuvo užbaigti ir, kaip nustatyta, atlikti nekokybiškai. Taip pat paaiškėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiekusiai skaldą ir žvyrą, nebuvo atsiskaityta. Nukentėjusioji vėliau išsiaiškino, kad nuteistasis galimai apgavo ir kitus asmenis. Šiuos parodymus patvirtina ir parodymų patikrinimo vietoje metu duoti paaiškinimai, liudytojo A. K. parodymai, pinigų priėmimo kvitas (1 t., b. l. 66–69) bei susirašinėjimas su „(duomenys neskelbtini)“ profiliu (1 t., b. l. 87–100).

Žemesnės instancijos teismas

8. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas V. O. parodė, kad su juo telefonu susisiekė asmuo, prisistatęs M. iš aplinkos tvarkymo įmonės. Jis teigė anksčiau dirbęs su „(duomenys neskelbtini)“ ir nurodė, kad jam reikės žvyro bei skaldos, nes ruošia pagrindus. Patikrinęs, kad tokia įmonė egzistuoja, ir manydamas, jog skambinęs asmuo yra jos vadovas, liudytojas sutiko vykdyti užsakymą. M. S. atsiuntė medžiagų pristatymo adresą, ir į tą vietą buvo pristatyta žvyro ir skaldos, tačiau už šias medžiagas nebuvo atsiskaityta nei bendrovei, nei medžiagas vežusiam vairuotojui. Po kelių nesėkmingų bandymų susisiekti su užsakovu paaiškėjo, kad nurodyti duomenys buvo klaidingi, o nuteistasis nebeatsiliepė į skambučius. Atvykęs į sklypą, kuriame buvo iškrautos medžiagos, ir pasikalbėjęs su nukentėjusiąja R. K., liudytojas suprato, kad buvo apgautas. Iš pokalbio taip pat paaiškėjo, kad nuteistasis jai buvo prisistatęs svetima pavarde, o darbai sklype atlikti netinkamai – naudota neadekvati, per sunki technika, skalda buvo sumaišyta su žvyru, nebuvo atliktas reikalingas grunto sutankinimas.

9. Šias aplinkybes papildomai patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas V. S., kuris, nukentėjusiosios prašymu, vėliau turėjo iš naujo tvarkyti sklypą: pašalinti netinkamai užpiltas medžiagas, nukasti žemę bei atlikti kitus darbus, kurie nebuvo padaryti nuteistojo.

10. Liudytojo V. O. parodymus dėl to, kad už M. S. pateiktą žvyro ir skaldos užsakymą nebuvo atsiskaityta, patvirtino ir liudytoja D. O., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, bei vairuotojas A. M., kuris pristatė medžiagas į R. K. sklypą. Liudytojas A. M. nurodė, kad per penkis reisus į objektą atgabeno apie 90 tonų medžiagų. Užsakymą pateikęs asmuo su juo atsiskaityti atsisakė, vėliau nebepavyko su juo susisiekti telefonu.

11. Nuteistasis M. S. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad, pamatęs „Facebook“ platformoje paskelbtą skelbimą dėl sklypo tvarkymo darbų, susisiekė su nukentėjusiąja ir pasiūlė juos atlikti. Jo teigimu, panašius darbus jis buvo vykdęs anksčiau, todėl manė turįs pakankamai patirties. Su nukentėjusiąja buvo susitarta, kad darbai kainuos 2 800 Eur. Jis paprašė 1 400 Eur avanso, kurį, kaip teigė, panaudojo žvyro ir skaldos įsigijimui bei technikos nuomai. Nuteistasis pripažino, kad surašė pinigų priėmimo kvitą, kuriame nurodė, jog darbus atlieka MB „(duomenys neskelbtini)“, o pavardę įrašė „J.“. Anot jo, tai buvusi ne sąmoninga klastotė, o rašymo skubotai pasekmė. Jis taip pat teigė, kad žvyro ir skaldos medžiagas užsakė iš įmonės, kurios atstovui grynais sumokėjo 1 000 Eur, o 200 Eur liko skolingas. Vėliau jis papildomai užsakė dvi mašinas žemių ir samdė techniką sklypo lyginimui bei paruošimui. Pasak nuteistojo, 2022 m. birželio 29 d. nukentėjusioji pareiškė pretenzijas dėl darbų kokybės ir pareikalavo grąžinti 2 100 Eur (1 400 Eur avanso ir papildomai sumokėtus 700 Eur). Nuteistasis atsisakė grąžinti pinigus, motyvuodamas tuo, kad darbai dar nebuvo baigti ir kad už dalį jų jam dar esą nebuvo sumokėta. Buvo likęs grunto sutankinimas ir elektros bei drenažo išvedžiojimas, kurių bendra suma būtų apie 350 eurų. Elektros laidą ir drenažą būtų nutiesęs mažu ekskavatoriumi prakasus ploną liniją. Jis neigė sąmoningai siekęs suklaidinti nukentėjusiąją ar tiekėją, o susidariusią situaciją aiškino nesusipratimu.

12. Kaip matyti, nuteistojo parodymai akivaizdžiai prieštarauja kitiems byloje ištirtiems įrodymams, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos laikė nepatikimais ir nepakankamais nuteistojo versijai pagrįsti. Nors nuteistasis dalį aplinkybių pripažįsta, jis vis dėlto kategoriškai neigia apgaule užvaldęs R. K. turtą, išvengęs turtinės prievolės UAB „(duomenys neskelbtini)“, neigia sąmoningai į grynųjų pinigų priėmimo kvitą įrašęs tikrovės neatitinkančius duomenis, taip pat neigia tyčinį vengimą bendrauti su nukentėjusiąja bei civiliniu ieškovu, neatsakant į jų skambučius ir žinutes. Vis tik, vertinant proceso dalyvių parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, nėra izoliuotai vadovaujamasi vien tik kurio nors vieno proceso dalyvio paaiškinimais. Tai ypač aktualu tokiose teisinėse situacijose, kai proceso dalyvių parodymai yra prieštaringi, o nuteistojo interesas akivaizdžiai susijęs su siekiu išvengti atsakomybės. Tokiais atvejais ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti ar paneigianti asmens kaltę.

13. Nagrinėjamu atveju M. S. išankstinį sumanymą panaudojant apgaulę įgyti svetimą, jam nepriklausantį turtą, patvirtina jau aptarti liudytojų parodymai. Jie buvo nuoseklūs, išsamūs, logiški ir derėjo su kitais byloje esančiais įrodymais. Tiek nukentėjusiosios R. K., tiek liudytojų V. S., V. O., D. O. ir A. M. parodymai sudarė nuoseklią, tarpusavyje neprieštaraujančią įrodymų visumą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog nuteistojo parodymai gali būti laikomi patikimais tik ta apimtimi, kuria jie neprieštarauja kitiems byloje ištirtiems objektyviems įrodymams.

14. M. S. teisme tvirtino, kad grynųjų pinigų priėmimo kvite ne sąmoningai nurodė neteisingą savo pavardę. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas šiais parodymais netiki ir sprendžia, kad nuteistasis, atvykdamas į nukentėjusiosios namus, jau turėjo išankstinį tikslą ją apgauti. Nors nuteistasis nevykdė jokios ūkinės veiklos ir nebuvo įregistravęs jokio juridinio ar individualios veiklos subjekto, jis su savimi turėjo iš anksto parengtus grynųjų pinigų priėmimo kvitus. Ši aplinkybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. S. siekė sudaryti patikimo paslaugų teikėjo įspūdį ir elgėsi kaip profesionalus rangovas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis neturėjo nei profesinių, nei praktinių įgūdžių atlikti sutartus darbus, toks elgesys vertintinas kaip sąmoningas apgaulės elementas.

15. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo tikėti nuteistojo paaiškinimu, kad kvite pavardė nurodyta netyčia. Priešingai, kvite nenurodytas nė vienas tikras duomuo, pagal kurį būtų galima identifikuoti M. S. kaip fizinį asmenį ar veiklos subjektą. Tai leidžia daryti išvadą, kad šis dokumentas buvo parengtas sąmoningai siekiant suklaidinti nukentėjusiąją ir išvengti atsakomybės, o nuteistojo veiksmai atskleidžia jo išankstinį ketinimą panaudoti apgaulę svetimam turtui įgyti.

Žemesnės instancijos teismas

16. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad M. S. parodymai, esą jis atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ medžiagas atgabenusiu vairuotoju, yra nepatikimi ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Šią nuteistojo versiją paneigia nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys liudytojų V. O., A. M. ir D. O. parodymai, kuriuose nurodoma, kad M. S. nei bendrovei, nei jos darbuotojui A. M. už pristatytas medžiagas pinigų nesumokėjo.

17. 2024 m. balandžio 2 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. O. aiškiai nurodė, kad už atgabentą žvyrą ir skaldą su M. S. iki šiol nebuvo atsiskaityta. Tai patvirtina ir byloje esantis susirašinėjimas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų žinutės nuteistajam, kuriose reikalaujama sumokėti už medžiagas.

18. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kuriais tvirtinama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė medžiagas be įsigijimo dokumentų, o byloje pateikta PVM sąskaita faktūra yra tikėtinai suklastota ir pateikta VMI tik 2024 m., todėl esą negali būti laikoma patikimu įrodymu. Šią nuteistojo versiją paneigia liudytojos D. O. parodymai. Liudytoja D. O. nurodė, kad sąskaitos yra išrašomos po darbų atlikimo, o esant didesniam objektui, jos gali būti išrašomos ir po kelių dienų. Tačiau jie neturėjo galimybės išrašyti sąskaitos faktūros, nes neturėjo reikiamų užsakovo duomenų. Kadangi toks įvykis nutiko pirmą kartą, nežinojo kaip elgtis ir nusprendė išrašyti sąskaitą be užsakovo duomenų.

19. Taip pat svarbu pabrėžti, kad baudžiamojoje byloje nagrinėjamas ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo teisėtumas, o M. S. veiksmai, kurie atitiko BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto sukčiavimo sudėtį. Tai, ar pardavėjas išrašė sąskaitą faktūrą iš karto ar vėliau, nėra teisiškai reikšminga kaltinamojo veikos vertinimui, esant visumai kitų ištirtų įrodymų, pagrindžiančių, kad turtas buvo perduotas, o atsiskaityta nebuvo.

20. Šiuo atveju byloje pateiktas važtaraštis, liudytojų parodymai pagrindžia, kad M. S. užsakė skaldą ir žvyrą, kurią nurodė atvežti pagal faktinį poreikį. Net jei sąskaita faktūra buvo pateikta pavėluotai, šis faktas pats savaime nepatvirtina dokumento klastojimo, juo labiau kad kaltinamasis pats neneigia medžiagas užsakęs. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismo ištirti įrodymai yra pakankami, kad jų pagrindu būtų padaryta išvada, kad nuteistasis apgaule išvengė turtinės prievolės.

21. Byloje nėra ginčo, kad dalį darbų nuteistasis atliko. Tačiau nustatyta, kad ne visi numatyti darbai buvo atlikti, o atliktieji buvo nekokybiški, neatitinkantys protingo lūkesčio dėl rezultatų. Kaip liudija V. O., V. S., darbų atlikimas buvo tik „imituotas“ – žvyras ir skalda supilti ne pagal technologiją, tranšėjos nesuformuotos. Taigi, teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad darbai buvo atlikti taip, kad negali būti naudojami pagal paskirtį, todėl jie neturi realios ekonominės vertės.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo veiksmų pobūdį, daro išvadą, kad vis tik jo veiksmai kvalifikuotini kaip sukčiavimas ir pagrindo jų vertinti kaip civilinį deliktą, nėra. Nuo pat pradžių, t. y. dar prieš pradedant atlikinėti darbus, pas R. K., nuteistasis apgaulingai siekė sudaryti įspūdį, jog yra kompetentingas ir patikimas rangovas, o tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis turėjo išankstinę tyčią apgauti, kas ir yra esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto. Nagrinėjamu atveju ištirti įrodymai patvirtina, kad apgaulė buvo panaudota turto užvaldymui bei turtinės prievolės išvengimui. Šiuo atveju nuteistasis, klaidindamas nukentėjusiąją bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, užvaldė svetimą turtą.

23. Tai, kad nuteistasis melavo ir kitam asmeniui – V. O., užsakydamas medžiagas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina jo kryptingą elgesį ir sąmoningą apgaulę. Apklausiamas liudytojas V. O. patvirtino, kad nuteistasis prisistatydamas nurodė, kad anksčiau dirbo su žinoma įmone „(duomenys neskelbtini)“. Tokie veiksmai, įvertinus tai, kad realiai nuteistasis neturėjo nei reikalingos profesijos, nei pakankamų įgūdžių prisiimtiems darbams atlikti, vertintini kaip išankstinis planavimas sukurti patikimo, profesionalaus rangovo įvaizdį, turint tikslą ne įvykdyti sutartus įsipareigojimus, bet panaudojant apgaulę išvengti turtinės prievolės.

24. Aptariamu atveju nuteistasis pasirinko tokią sukčiavimo schemą, kuri leido jam įgyti perduoto svetimo turto dalį – ne mažiau kaip 625,10 Eur, o tuo pačiu kilus ginčui, pateikti gynybinę versiją, esą santykiai buvo civilinio pobūdžio. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje ištirtus įrodymus, nuteistojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, konstatuoja, jog nuteistasis M. S., vykdydamas jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, veikė apgalvotai, tikslingai imituodamas teisėtą ūkinę-komercinę veiklą ir tokiu būdu apgaule siekdamas įgyti svetimą turtą. Apgaulės schema buvo daugiapakopė ir orientuota ne į momentinį pasipelnymą, o į tam tikro realumo įspūdžio sukūrimą, kuriuo pasinaudodamas nuteistasis siekė ne tik gauti piniginę naudą, bet ir turėti argumentus ateityje, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nustatyta, kad nuteistasis, prisistatydamas R. K. kaip tariamas mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, iš esmės naudojo neegzistuojančios įmonės pavadinimą ir fiktyvius rekvizitus, sukūrė įspūdį apie save kaip apie teisėtą paslaugų teikėją. Pinigų priėmimo kvitas, išrašytas vardu „M. J.“, su netikru ūkio subjekto kodu ir organizacijos forma, buvo naudojamas kaip dokumentinis pagrindas, leidęs kaltinamajam įgyti 1 400 Eur avansą. Tuo pačiu metu kaltinamasis susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikęs klaidinančią informaciją apie save ir savo darbinę veiklą, užsakė žvyro bei skaldos pristatymą į R. K. sklypą, iš anksto žinodamas, kad už šias medžiagas neatsiskaitys. Šių medžiagų pristatymas padėjo sudaryti klaidinantį įspūdį pačiai R. K., parodant, kad darbai yra vykdomi. Tuo tarpu nuteistasis tik imituodamas darbų vykdymą, atliko tik paviršutinius veiksmus – atvyko į sklypą, su traktoriaus pagalba išlygino žemę, išbarstė dalį žvyro bei skaldos, tačiau nebuvo atlikti esminiai darbai: žemės nelygumų nukasimas, reikiamo storio žvyro sluoksnio formavimas, sluoksnių tankinimas, drenažo bei elektros linijų tiesimas. Visa tai liudija, kad darbų inscenizacija buvo naudojama tam, kad apgaulė įgytų tariamo civilinio ginčo pobūdį.

25. Taigi, teismas konstatuoja, jog M. S. sąmoningai veikė taip, kad įgytų svetimą turtą ne visos sandorio vertės apimtimi, o dalinai – tiek, kiek tai leistų išvengti akivaizdžios apgaulės požymių. Tam jis imitavo veiklą, įtraukė trečiuosius asmenis (medžiagų tiekėjus, technikos valdytojus), išrašė dokumentus, kuriuose nurodė klaidinančius duomenis ir galiausiai nutraukė ryšį su nukentėjusiąja bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebaigęs darbų. Tokiu būdu buvo įgyvendinta apgalvota apgaulės forma, maskuojanti tikrąją nuteistojo tyčią.

26. Šią teismo išvadą sustiprina ir tai, kad toks nuteistojo elgesys nėra atsitiktinis ar pavienis. Remiantis LITEKO duomenimis, 2022 m. balandžio 27 d. Kauno apylinkės teismas M. S. jau buvo teisęs už sukčiavimus. Aptariamoje byloje fiksuotas analogiškas elgesio modelis – nuteistasis dalį darbų atlikdavo nekokybiškai, gautas lėšas užvaldydavo, o vėliau vengdavo atsiskaityti ar bendrauti su nukentėjusiaisiais. Nors vėliau apeliacinės instancijos teismas dalį veikų pripažino civiliniais deliktais, tačiau šiuo atveju nustatyta, kad nuteistasis pakartotinai taikė analogišką veikimo schemą, kas rodo jo sistemingą ir tyčinį siekį sukčiauti. Tokios aplinkybės yra reikšmingos vertinant kaltės formą ir rodo ne atsitiktinį nesusipratimą ar neįvykdytą įsipareigojimą, bet nusikalstamo elgesio tęstinumą bei apgaulės naudojimą kaip pagrindinį instrumentą turtui įgyti.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis faktiškai nevykdė darbų R. K. sklype, o gavęs pinigus už tariamas paslaugas ir medžiagas, tik imitavo veiklą, taip sudarydamas klaidingą įspūdį, jog įsipareigojimai vykdomi. Tai atitinka sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, apgaulės dėl ketinimų formą, kai kaltininkas sąmoningai sudaro neteisingą įspūdį apie būsimos prievolės įvykdymą. Nuteistasis veikė ne vienas – siekdamas sustiprinti apgaulę, jis pasitelkė kitus asmenis ir juridinius subjektus, tarp jų – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri atgabeno medžiagas, V. P., kuris atliko žemės darbus, ir nenustatytą asmenį, dirbusį traktoriumi. Šie veiksmai vertintini kaip apgaulės konteksto stiprinimas, kuriuo siekta padaryti apgaulę labiau įtikinamą ir užsitikrinti turtinės naudos gavimą.

28. Nors nustatyta, kad dalis iš R. K. gautų pinigų buvo sumokėta už paslaugas, tačiau ne mažesnė kaip 625,10 Eur suma buvo neteisėtai užvaldyta, nes už ją nebuvo suteikta jokių realių paslaugų ar perduota medžiagų. Ši aplinkybė taip pat atitinka sukčiavimo objektyviuosius požymius – svetimo turto užvaldymą panaudojant apgaulę.

29. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistasis M. S. sąmoningai, nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis grynųjų pinigų priėmimo kvite, tyčia apsunkino ne tik nukentėjusiosios galimybes išsireikalauti grąžintiną sumą, bet ir savo paties tapatybės nustatymą. Nukentėjusiajai pradėjus reikalauti grąžinti pinigus arba užbaigti darbus, nuteistasis pradėjo jos vengti, tokiu būdu apsunkindamas galimybę atgauti jai priklausančius pinigus Analogiškai nuteistasis elgėsi ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“: įmonei įvykdžius savo sutartinę prievolę. Pristačius medžiagas, M. S. iš pradžių nurodė, kad atsiskaitys vėliau, tačiau netrukus visiškai nutraukė bendravimą, neatsiliepė į skambučius ir vengė kontaktų. Taigi, akivaizdu, kad nuteistojo panaudota apgaulė trukdė identifikuoti jį, kaip atsakingą asmenį, pasunkino žalos atlyginimo inicijavimą civilinio proceso tvarka ir objektyviai padidino civilinių teisių gynimo naštą nukentėjusiajai bei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

30. Šiame kontekste atmestini kaip nepatikimi M. S. parodymai, kad sutartų darbų jis nebaigė dėl ligos. Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos 2023 m. sausio 25 d. pranešimu nustatyta, kad M. S. pas šeimos gydytoją nuo 2022 m. vasario 21 d., tai yra ir aptariamu laikotarpiu, nesilankė (1 t., b. l. 168). Taigi, šiuo atveju akivaizdu, kad darbų baigti M. S. ir neketino. Jis jau susitarimo metu tai žinojo, nes neturėjo tam nei tinkamos kvalifikacijos, nei motyvacijos. Tai parodo ir tos aplinkybės, kad darbai buvo tik imituoti ir dalis darbų, kurie jau turėjo būti padaryti, praleista (kabeliai ir drenažas turėjo būti įrengti prieš užpilant skaldą, netinkamai buvo nukastas tik viršutinis augalinis sluoksnis, žvyro apskritai liudytojas V. S. nerado, o skaldos sklype taisant nuteistojo darbus, buvo rasta apie mašina (16 tonų), kurią reikėjo nustumti, tam kad kokybiškai atlikti pirminius sklypo paruošimo darbus.

31. Atmetant apelianto argumentus, kad analizuojamu atveju susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, pažymėtina, kad kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas ar turtinė teisė gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe civilinių sutarčių pagrindu, tačiau civiliniai sandoriai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Tais atvejais, kai padaryta veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis nusikalstamą padarytos veikos pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje.

32. Nagrinėjamu atveju nuteistasis taip pat tikslingai sukūrė ir aplinkybes, apsunkinančias nukentėjusių asmenų galimybes apginti savo pažeistas teises civiline tvarka. Aptartos aplinkybės laikytinos reikšmingomis tiek vertinant nuteistojo tyčią, tiek nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Atsižvelgiant į tai, kad apgaulė buvo ne tik priemonė svetimam turtui įgyti, bet ir vėlesnių civilinių padarinių vengimo būdas, darytina išvada, kad nuteistojo veiksmai buvo kryptingi, suplanuoti, kas didina jų pavojingumą ir leidžia juos kvalifikuoti kaip nusikalstamus.

33. Vertinant M. S. veiksmus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, pažymėtina, kad pagal teismų praktiką turtinės prievolės išvengimas gali būti pripažintas sukčiavimu, kai asmuo, veikdamas apgaulės būdu, negrąžina turto ar neatsiskaito už gautas prekes, darbus ar paslaugas, nors nuo pat pradžių neturėjo ketinimo vykdyti savo įsipareigojimų. Vienu iš dažniausiai pasitaikančių apgaulės būdų laikomas piktnaudžiavimas pasitikėjimu, kuris, tiek teisės doktrinoje, tiek praktikoje, suprantamas kaip tyčinis kito asmens suklaidinimas, sudarant neteisėtus ar iš esmės niekinius sutartinius santykius, kai tikrasis tikslas – gauti turtą ar paslaugą be ketinimo už tai atsiskaityti. Tokiu atveju, net ir formaliai egzistuojant sutartiniam pagrindui, dėl asmens išankstinės tyčios nevykdyti prievolės susitarimas tampa apgaulingu ir baudžiamosios teisės požiūriu neteisėtu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. S., pateikdamas užsakymą UAB „(duomenys neskelbtini)“, jau turėjo išankstinį tikslą neatsiskaityti už gautas medžiagas. Jis nepateikė tikslių užsakovo duomenų, sąmoningai klaidino dėl tapatybės, išvengė sąskaitos-faktūros išrašymo, o po medžiagų pristatymo vengė bet kokio kontakto su tiekėju ir nesumokėjo už gautas prekes. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nuteistasis sąmoningai piktnaudžiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasitikėjimu ir, panaudodamas apgaulę, išvengė turtinės prievolės įvykdymo, taip padarydamas minėtai įmonei turtinę žalą. Tokie veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį.

34. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuota, kad M. S. pagrįstai pripažintas kaltu, už tai, kad piktnaudžiaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasitikėjimu, įmonei pristačius prekes, išvengė prievolės už jas sumokėti. Nuteistojo pateiktos gynybinės versijos dėl apgaulės nenaudojimo ir dalinio atsiskaitymo, yra paneigtos aukščiau išvardintų ir aptartų įrodymų visuma.

35. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad tarp M. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklostė išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, o baudžiamoji atsakomybė esą negalima dėl to, kad kreditorius turėjo visas galimybes žalą išsiieškoti civilinio proceso tvarka, nes iš nuteistajam siųstų grasinančio pobūdžio žinučių akivaizdu, kad įmonė turėjo pakankamai duomenų apie M. S., kad galėtų kreiptis į teismą dėl skolos už atvežtas medžiagas sumokėjimo. Byloje nustatyta, kad 2022 m. birželio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal M. S. užsakymą pristatė žvyrą ir skaldą, už kurias kaltinamasis nesumokėjo. Vėliau, siekiant išvengti atsiskaitymo, kaltinamasis nustojo bendrauti su įmone, ignoravo skambučius ir pranešimus. Aplinkybės, kad įmonės atstovai reiškė nuteistajam rašytomis žinutėmis reikalavimus grąžinti skolą ir galimai naudojo spaudimą, nepanaikina sukčiavimo sudėties požymių, priešingai, šios aplinkybės tik įrodo, kad nuteistasis su įmone neatsiskaitė. Tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis kreipėsi į policiją dėl grasinimų, nepanaikina jo kaltės fakto inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

36. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kuriuo teigiama, kad kaltinimo formuluotė yra neaiški ir prieštaringa, bei kad ji neatitinka BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Apelianto teiginiai, kad kaltinime nebuvo aiškiai išdėstyta, kuriuos darbus kaltinamasis atliko, kurių – neatliko, kokias medžiagas įgijo ir kokių neįgijo, bei dėl to, esą, kaltinimas yra neinformatyvus ir netikslus, vertintini kaip nepagrįsti.

37. Pagal BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kaltinimo akte turi būti nurodytos veikos padarymo aplinkybės, laikas, vieta, būdas, padariniai bei kitos reikšmingos detalės, kurios sudaro sąlygas asmeniui suprasti jam pareikštus kaltinimus. Nagrinėjamoje byloje kaltinimas M. S. atitinka šiuos reikalavimus – jame aiškiai nurodyta, kad nuteistasis, veikdamas mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vardu, turėdamas išankstinį tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, iš nukentėjusiosios R. K. gavo 2 100 Eur už sklypo tvarkymo darbus ir medžiagas. Vis dėlto byloje nustatyta, kad darbų buvo atlikta ir medžiagų įgyta ne daugiau kaip už 1 475 Eur, todėl pagrįstai konstatuota, kad apgaule buvo įgyta ne mažiau kaip 625,10 Eur vertės svetimo turto.

38. Tai, kad kaltinamasis iš dalies vykdė susitarimą – t. y. pristatė dalį medžiagų ir atliko tam tikrus darbus – nėra kliūtis kvalifikuoti jo veiksmų kaip sukčiavimo pagal BK 182 straipsnį. Priešingai, dalinis įsipareigojimų vykdymas – pripažintina apgaulės maskavimo forma, kai kaltinamasis siekia sustiprinti pasitikėjimą ir paslėpti tikrąjį tikslą – neteisėtai įgyti svetimą turtą. Nusikalstamos veikos esmė nėra tai, ar kaltinamasis visiškai nevykdė susitarimo, bet tai, kad jis turėjo išankstinį ketinimą jo pilnai nevykdyti, o jo veiksmai buvo nukreipti į svetimo turto įgijimą. Kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis neatliko sutartyje numatytų sklypo paruošimo trinkelių klojimui darbų. Be to, kaltinamasis, sąmoningai suklaidinęs tiekėją – UAB „(duomenys neskelbtini)“, už gautas medžiagas neatsiskaitė.

39. Aplinkybė, kad kaltinime pažymėta, jog M. S. įgijo turtą „ne didesnės nei“ 1 475 Eur vertės suma, nesudaro pagrindo laikyti kaltinimo neaiškiu. Toks kaltinimo formulavimas atitinka baudžiamojo proceso principą in dubio pro reo, kai dėl objektyviai neišsklaidytų abejonių kaltinamojo naudai taikomos apytikslės, tačiau pakankamai pagrįstos vertės, išvengiant jo nenaudai nepagrįstai konkretizuoto žalos dydžio.

40. Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinime nurodytos esminės faktinės veikos aplinkybės buvo suformuluotos aiškiai ir nuosekliai, jos neprieštaravo viena kitai, o kaltinamasis galėjo tinkamai suprasti, kuo yra kaltinamas, ir turėjo visas galimybes gintis nuo jam pareikšto kaltinimo pirmosios instancijos teisme. Todėl nėra pagrindo konstatuoti BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimo, o apeliacinio skundo argumentai dėl kaltinimo neaiškumo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

41. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimas dėl į nukentėjusiosios R. K. sklypą atvežtų medžiagų kiekio ir atliktų darbų apimties, taip pat teigiama, jog nuosprendyje nurodytas apgaule įgyto turto dydis – ne didesnis nei 625,10 Eur – esą prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas žalą apskaičiavo remdamasis ne vien formaliais tiekėjų dokumentais, o įvertinęs visą byloje ištirtų duomenų visumą. Įrodymų vertinimas atliktas vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais principais – įvertinant visus bylos duomenis kaip visumą, vadovaujantis logikos ir nuoseklumo kriterijais. Be to, visos abejonės, kilusios dėl medžiagų kiekio ir darbų vertės, buvo pagrįstai aiškintos kaltinamojo naudai.

Žemesnės instancijos teismas

42. Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad nebuvo atlikti tyrimai dėl darbų kokybės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atliktų darbų apimties ir kokybės, išsamiai vertino nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus. Galimybė objektyviai įvertinti darbų kokybę taikant specialų ekspertinį tyrimą buvo apribota dėl to, jog nuo darbų atlikimo buvo praėję daugiau nei dveji metai, taip pat dėl to, kad pagrindo trinkelių klojimui paruošimo darbus vėliau atliko kitas rangovas.

43. Nors ekspertinis vertinimas nebuvo atliktas, teismas rėmėsi liudytojų parodymais. V. S., kuris pats tvarkė sklypą po nuteistojo darbų, patvirtino, kad sklype skaldos buvo tik apie 16 t, be to nebuvo žvyro. Aplinkybes, kad darbai buvo tik imituoti patvirtino ir liudytojų A. M. bei V. O. parodymai. Apie į sklypą atvežtų medžiagų kiekį teismas sprendė remdamasis tiek paminėtų liudytojų, tiek nukentėjusiosios R. K. bei jos sutuoktinio A. K. parodymais. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo pozicija, kad nuosprendžiu pagrįstai nustatytas 625,10 Eur vertės svetimo turto įgijimas yra grįstas spėjimais. Priešingai – teismo išvada yra paremta išsamia įrodymų visumos analize, o visi pagrįsti neaiškumai vertinti kaltinamojo naudai.

44. Apeliaciniame skunde nuteistasis kvestionuoja pirmosios instancijos teismo taikytą žalos apskaičiavimo metodiką bei teismo motyvų pagrįstumą. Jis teigia nesuprantantis, kodėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog R. K. padaryta ne didesnė nei 625,10 Eur žala, o apgaulės būdu išvengiant turtinės prievolės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteistasis padarė 1 560,90 Eur turtinę žalą. Atsakant į šiuos apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad byloje esantys duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvežtų medžiagų kiekį yra prieštaringi. Iš byloje esančio važtaraščio bei sąskaitos faktūros matyti, kad pas nukentėjusiąją buvo atvežta 20 kub. m. žvyro ir 27 kub. m. skaldos. Liudytojas A. M. nurodė, kad jo mašina veža iki 18 tonų, ir tą dieną galimai vežė tris mašinas žvyro bei dvi mašinas skaldos – iš viso apie 90 tonų medžiagų. Nukentėjusioji, pati nedalyvavusi medžiagų atvežimo metu, taip pat nurodė, kad dalis medžiagų buvo atvežta ir jos kaimynui, kuriam, jos žiniomis, pristatyta viena mašina skaldos. Šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusiosios sutuoktinis A. K., kuris matė kaimyno kieme išpiltą žvyro krūvą. Pats kaltinamasis M. S. pateikė nevienodus parodymus: iš pradžių teigė, kad nukentėjusiajai buvo atvežta apie 30 kub. m. skaldos ir tiek pat žvyro, vėliau – kad dvi mašinos žvyro ir dvi skaldos, o dar vėliau – kad galėjo būti dvi mašinos žvyro ir trys skaldos. Tuo tarpu liudytojas A. M. ir V. O. patvirtino, kad minėtu adresu vežė tik važtaraštyje nurodytą kiekį ir apie medžiagų pristatymą kaimynui jokių duomenų neturi. Liudytojas V. S., pertvarkęs sklypą praėjus metams po įvykio, parodė, kad, siekdamas paruošti kiemą trinkelių klojimui, nukasė nuteistojo supiltas medžiagas ir nustatė, kad kieme buvo supilta maždaug viena mašina skaldos (apie 16 t), o žvyro nerado. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju, esant prieštaringiems liudytojų bei kaltinamojo parodymams, nėra galimybės tiksliai nustatyti, kiek medžiagų buvo atvežta į R. K. sklypą.

45. Esant pirmiau aptartai situacijai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino visas abejones nuteistojo naudai ir padarė išvadą, kad R. K. buvo atlikta darbų ir pristatyta medžiagų už ne daugiau nei 1 474,90 Eur. Konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristatė ne daugiau kaip dvi mašinas žvyro (360 Eur + PVM) ir vieną mašiną skaldos (330 Eur + PVM), kurių bendra vertė sudaro 834,90 Eur. Be to, į sklypą buvo atvežtos dvi mašinos juodžemio, kurių vertė – 640 Eur. Taigi, bendra faktiškai įgyto turto vertė sudaro 1 474,90 Eur, o skirtumas tarp perduotos sumos (2 100 Eur) ir atliktų darbų bei medžiagų vertės (834,90 + 640) sudaro 625,10 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo pateikti prieštaringi liudytojų ir nuteistojo parodymai dėl pristatytų medžiagų kiekio, teismas neturėjo galimybės tiksliai nustatyti galutinės žalos sumos. Todėl, taikydamas in dubio pro reo principą, pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nukentėjusiajai padaryta žala sudaro „ne didesnę kaip 625,10 Eur“ sumą.

46. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo motyvacija dėl žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu stokojo loginio nuoseklumo. Nustatęs, kad R. K. buvo pristatyta ne daugiau kaip dvi mašinos žvyro (360 Eur + PVM) ir viena mašina skaldos (330 Eur + PVM), kurių bendra vertė sudarė 834,90 Eur (su PVM), teismas nepagrįstai nesumažino ir apgaule išvengtos turtinės prievolės dydžio. Nagrinėjamoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai nurodė, kad M. S. užsakymo suma siekė 1 290 Eur be PVM, o bendra vertė su PVM – 1 560,90 Eur. Šią sumą patvirtino važtaraštis ir vėliau išrašyta sąskaita faktūra. Vis tik, pats važtaraštis savaime nepatvirtina, kad visos nurodytos medžiagos faktiškai buvo pristatytos į R. K. sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta, kur buvo pristatytos likusios M. S. užsakytos medžiagos. Kaip matyti iš bylos, tiek R. K., tiek A. K., o pirminiuose parodymuose ir pats nuteistasis teigė, jog medžiagos galėjo būti vežamos ir kaimynui. Ši aplinkybė nebuvo paneigta, todėl liko abejonių, ar visos užsakytos medžiagos buvo faktiškai pristatytos į vieną konkretų inkriminuojamos veikos aprašyme nurodytą sklypą ir ar už jas nebuvo atsiskaityta kitų gavėjų.

47. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatęs, kad į R. K. sklypą buvo pristatyta medžiagų tik už 834,90 Eur (medžiagų vertė su PVM), nepagrįstai faktinių aplinkybių aprašyme nurodė, jog visas 1 560,90 Eur (medžiagų vertė su PVM) vertės medžiagų kiekis buvo pristatytas būtent jai. Tokia išvada nesiderina su paties teismo nustatytų faktų visuma ir sudaro pagrindą atitinkamai keisti inkriminuojamos žalos dydį.

Žemesnės instancijos teismas

48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad visa UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta medžiagų vertė (1 560,90 Eur) buvo pristatyta į R. K. sklypą, kadangi byloje nepateikta patikimų ir nuoseklių įrodymų, leidžiančių vienareikšmiškai identifikuoti visų užsakytų medžiagų pristatymo vietą. Esant prieštaringiems tiek liudytojų, tiek paties nuteistojo parodymams, taip pat nepašalinus abejonių dėl dalies medžiagų galimo pristatymo kitiems asmenims, visos abejonės, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir in dubio pro reo principu, turi būti aiškinamos nuteistojo naudai.

49. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis BPK 328 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados dėl padarytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės žalos dydžio neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas. Mažintinas M. S. apgaule išvengtos turtinės prievolės dydis iki 834,90 Eur. Aptartų argumentų pagrindų teisėjų kolegija koreguoja teismo nustatytų faktinių aplinkybių aprašymą, išdėstydama jį šia redakcija: „M. S. turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, 2022 m. birželio 27 d., tiksliai nenustatytu laiku, būdamas R. K. sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, kad susitarimo neįvykdys, veikdamas kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, R. K. už 2 800 Eur pažadėjęs atlikti sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tvarkymo darbus, būtent: parengti 150 kv.m. pagrindą trinkelių dėjimui, t. y. nukasti apie 40–45 cm žemės sluoksnį, supilti apie 25–30 cm žvyro sluoksnį, jį suvibruoti, supilti apie 15 cm aukščio skaldytų akmenų sluoksnį bei išlyginti apie 150 kv.m. ploto sklypo dalį ir ją užpilti juodžemiu, šiame sklype iš R. K. paėmė 1 400 Eur avansą bei išrašė Pinigų priėmimo kvitą seriją ABU Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas klaidinančią informaciją, jog darbus atlieka MB „(duomenys neskelbtini)“, ūkio subjekto kodas (duomenys neskelbtini), o pinigus – 1 400 Eur priima „M. J.“. Tęsdamas nusikalstamą veiką 2022 m. birželio 28 d., tiksliai nenustatytu laiku, būdamas R. K. sklype, esančiame namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), R. K. nurodė, kad sklypo tvarkymo darbams atlikti papildomai reikia medžiagų, už kurių įgijimą jis iš R. K. paėmė 700 Eur sumokėti už medžiagas, jis visų sutartų sklypo tvarkymo darbų neatliko, gavęs iš R. K. 2 100 Eur, o atlikęs darbų ir įgijęs medžiagų ne daugiau nei už 1 474,90 Eur, pasislėpė nuo nukentėjusiosios, neatsiliepė telefonu, tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo nukentėjusiajai R. K. priklausantį ne didesnį nei 625,10 Eur turtą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą išvengti turtinės prievolės, 2022 m. birželio 27 d., tiksliai nenustatytu laiku, būdamas nenustatytoje vietoje, telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Kaunas, atstovu atvežti žvyrą ir skaldą, iš anksto žinodamas, kad už paslaugas neatsiskaitys, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakęs žvyrą ir skaldą, kurių bendra vertė 834,90 Eur (su PVM), nurodė medžiagas pristatyti R. K., adresu (duomenys neskelbtini), o 2022 m. birželio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ medžiagas pristačius, už jas neatsiskaitė, telefonu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams neatsiliepė, tokiu būdu apgaule išvengdamas turtinės prievolės padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 834,90 Eur (su PVM) turtinę žalą“.

50. Sumažinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaule užvaldyto turto vertę iki 834,90 Eur, nuteistojo M. S. veiksmų kvalifikacija nesikeičia, nes ši vertė viršija 10 MGL dydžio sumą (BK 190 str. 1 d.).

51. Įvertinusi bylos medžiagą ir M. S. gynėjo advokato Aido Venckaus apeliacinio skundo argumentus, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. S. veiksmai atitiko visus objektyviuosius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Nuteistasis M. S. nukentėjusios R. K. atžvilgiu panaudojo apgaulę ir tokiu būdu įgijo svetimą nukentėjusiajai priklausantį ne didesnį kaip 625,10 Eur vertės turtą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, panaudodamas apgaulę M. S. išvengė prievolės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 834,90 Eur ir tokiu būdu padarė įmonei minėto dydžio turtinę žalą.

52. Sukčiavimo subjektyvusis požymis yra tiesioginė tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog apgaule esmingai klaidina turto savininką ir tokiu būdu neteisėtai bei neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl tokių veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to siekia. Kaltės turinys nustatomas ne tik pagal kaltininko prisipažinimą, bet ir remiantis objektyviais duomenimis – atliktais kaltininko veiksmais, jų pobūdžiu, intensyvumu, būdu bei kontekstu, kuriame šie veiksmai buvo atlikti. Vertinant šias aplinkybes, analizuojami tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, jų visuma leidžia spręsti apie kaltės formą.

53. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamos bylos kontekste darytina išvada, kad M. S. subjektyvioji pusė glaudžiai siejasi su nustatytais objektyviaisiais požymiais, kurie pagrįstai leidžia konstatuoti jo tiesioginę tyčią sukčiauti. Byloje aptarti įrodymai patikimai pagrindžia, kad nuteistasis, gaudamas pinigus iš nukentėjusiosios R. K., jau tuo metu neturėjo ketinimo įvykdyti visų sutartų darbų. Jis suprato, kad apgaule, imituodamas veiklą, įgyja pinigus, bei žinojo, kad neatsiskaitys su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už pristatytas medžiagas. Tokiu būdu jis sąmoningai siekė šių neteisėtų pasekmių.

54. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kuriais tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl M. S. veikimo tiesiogine tyčia yra grindžiama prielaidomis ir spėjimais, ir kad tariamai nebuvo aiškaus susitarimo dėl darbų apimties ir kainos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, pagrįstai konstatavo, kad tarp nukentėjusiosios R. K. ir M. S. 2022 m. birželio 27 d. buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl konkrečių sklypo sutvarkymo darbų už aiškiai nustatytą kainą – 2 800 Eur. Šią aplinkybę patvirtina ne tik nukentėjusiosios paaiškinimai, bet ir byloje esantis šalių susirašinėjimas per socialinį tinklą „Facebook“, kuris vyko tiek iki susitikimo, tiek po jo, bei kuriame aptariamos darbų apimtys ir terminai.

55. Skundo autoriaus pozicija, esą nebuvo susitarta dėl konkrečių darbų įkainių ar medžiagų vertės, nepaneigia sukčiavimo sudėties, nes svarbu ne tai, ar buvo išskaidyta darbų ir medžiagų kaina, o ar buvo apgaule įgytas svetimas turtas – t. y. pinigai – žadant atlikti visą užsakytą darbų kiekį, kuris vėliau buvo neįvykdytas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis paėmė 1 400 Eur avansą ir kitą dieną dar papildomai – 700 Eur, iš viso 2 100 Eur. Tačiau tiek nukentėjusioji, tiek liudytojas V. S. patvirtino, kad darbai buvo atlikti tik iš dalies, o vėliau kaltinamasis dingo, neatsiliepė telefonu, nebegrįžo užbaigti darbų. Kaltinamojo elgesys po pinigų gavimo – staigus kontaktų nutraukimas, neatsiskaitymas už medžiagas, pinigų negrąžinimas, – rodo išankstinį nesąžiningą ketinimą užvaldyti svetimą turtą. Sukčiavimo atveju apgaulė pasireiškia pažadų davimu, kurių vykdyti neketinama arba ketinama tik iš dalies, ir tai neatsiejama nuo veikimo tiesiogine tyčia. Šiuo atveju iš nuteistojo elgesio nėra jokio pagrindo spręsti, kad jis ketino sąžiningai įvykdyti susitarimą ar kad jo elgesį lėmė objektyvios kliūtys, nepriklausančios nuo jo valios.

56. Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad M. S. veikoje yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir ištirtų įrodymų pagrindu pripažino jį kaltu padarius šią nusikalstamą veiką. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiamas kitoks tų pačių įrodymų vertinimas, tačiau tai yra nepakankamas argumentas manyti apie neobjektyvų ar šališką padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų duomenų, teismo pripažintų įrodymais, įvertinimą. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus duomenis vertino ne taip, kaip juos vertina nuteistasis ir priėmė jo lūkesčių netenkinantį procesinį sprendimą, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad skundžiamas nuosprendis visumoje yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Dėl M. S. paskirtos bausmės

57. M. S. apeliaciniu skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui, o tai pagal kasacinio teismo praktiką reiškia, kad apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, taip pat ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

58. Už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą kaltu pripažintam asmeniui gali būti skiriama viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė. Skundžiamu nuosprendžiu M. S. paskirta 70 parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę subendrintą 5 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, pirmosios instancijos teismas atidėjo paskirtos bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

59. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad paskirta bausmė turi atitikti proporcingumo principą – turi būti pusiausvyra tarp padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, bausmės rūšies ir dydžio bei siekiamų tikslų. Tinkama yra ta bausmė, kuri, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę ir visas reikšmingas aplinkybes, nėra perteklinė, tačiau pakankama bausmės tikslams pasiekti.

60. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 ir 54 straipsnių nuostatomis, individualizuodamas nuteistajam bausmę ir skirdamas galutinę subendrintą bausmę, taip pat pagrįstai atidėdamas jos vykdymą. Teismas teisingai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), anksčiau teistas, taip pat ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, teistumai neišnykę, baustas administracine tvarka, nuobaudų nevykdė, nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, nevykdė anksčiau paskirtų laisvės apribojimo bausmių, kurios buvo pakeistos į areštą. Nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, siekiant turtinės naudos, ir laikytina baigta.

61. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistajam paskirta bausmė yra individualizuota tinkamai, atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu. Teisėjų kolegija pažymi, kad padaryti nuosprendžio pakeitimai – sumažinus apgaulės būdu išvengtos turtinės prievolės sumą – iš esmės nekeičia padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio bei pavojingumo visuomenei vertinimo, todėl jie nesudaro pagrindo keisti paskirtos bausmės.

62. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BK 3 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, vertino, ar yra pagrindas taikyti švelnesnį baudžiamąjį įstatymą nuteistojo atžvilgiu. Vis tik, įvertinus pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę minėtų pakeitimų kontekste, konstatuotina, kad ji yra proporcinga, tinkamai individualizuota ir atitinka veikos pavojingumą, todėl pagrindo ją švelninti nenustatyta.

63. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas M. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nesuformulavo sprendimo pripažinti nuteistąjį recidyvistu, nors nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalioję BPK 307 straipsnio pakeitimai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2574 redakcija) nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas ir sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta.

64. Visgi teisėjų kolegijos vertinimu, šis pirmosios instancijos teismo padarytas pažeidimas nelaikytinas esminiu ir savaime nesudaro pagrindo naikinti BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kadangi pagal skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusią BK 27 straipsnio 1 dalies redakciją nusikaltimų recidyvo atveju asmuo buvo laikomas recidyvistu savaime, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis). Šiuo klausimu formuotoje teismų praktikoje buvo nurodyta, kad pagal BK 27 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-495/2019).

65. Tačiau nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573) numato, jog sprendimas dėl asmens (ne)pripažinimo recidyvistu visais atvejais turi būti motyvuojamas – net jei asmuo turi neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą. Teismas, įvertinęs asmens charakteristiką, padaryto nusikaltimo pobūdį bei kitas įstatyme numatytas aplinkybes, gali ir nepriimti sprendimo asmenį pripažinti recidyvistu. Tad naujai įsigaliojusiomis įstatymo nuostatomis panaikintas aptariamos teisės normos savaiminis taikymas, dėl to nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija lengvina nuteistųjų teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią. Dėl to teisėjų kolegija pasisako, ar M. S. pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus laikytinas recidyvistu ir ar yra pagrindas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikyti tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

66. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu M. S. buvo teistas penkis kartus, įskaitant ir už nusikaltimus nuosavybei, taip pat sukčiavimus. Nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, padarė neišnykus teistumui. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad M. S. tinkamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padaręs, gyvenimo būdo nekeičia ir, nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro naujas nusikalstamas veikas, o tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog šiuo atveju net ir pagal naujai įsigaliojusį teisinį reglamentavimą nėra pagrindo faktiškai nelaikyti M. S. recidyvistu. Taigi skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo nustatyta pagrįstai.

Dėl R. K. civilinio ieškinio

67. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, laikėsi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, kurie įpareigoja civilinį ieškinį tenkinti tik tiek, kiek jis yra pagrįstas byloje ištirtais ir patvirtintais duomenimis. Nukentėjusioji R. K. nurodė, kad patyrė 2 100 Eur turtinę žalą, sumokėjusi kaltinamajam M. S. už sutartus sklypo tvarkymo darbus ir medžiagas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais liudytojų parodymais ir objektyviais įrodymais, pagrįstai konstatavo, jog dalis medžiagų – žvyro, skaldos ir juodžemio – vis dėlto buvo atvežtos ir liko pas nukentėjusiąją, todėl nėra pagrindo visą sumokėtą sumą laikyti turtine žala.

68. Bylos duomenys patvirtina, kad į nukentėjusiosios sklypą buvo pristatyti ne daugiau kaip trys sunkvežimiai žvyro ir skaldos bei dvi mašinos juodžemio. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas motyvuotai sumažino priteistiną žalos dydį iki 625,10 Eur, remdamasis realia turto nauda, kuri liko pas nukentėjusiąją.

69. Įvertinus tai, kad visos abejonės dėl medžiagų kiekio ir vertės buvo aiškintos kaltinamojo naudai, kaip to reikalauja in dubio pro reo principas, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo dar labiau mažinti priteistos žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismas šią civilinio ieškinio dalį išsprendė teisėtai ir pagrįstai, todėl priimtas sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio

70. Skundžiamu nuosprendžiu civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys buvo tenkintas visiškai ir iš M. S. civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 1 290 Eur turtinės žalos atlyginimo. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad byloje esanti PVM sąskaita-faktūra Serija OT Nr. 00558-1 patvirtina, kad pristatytų prekių kaina be PVM yra 1 290 Eur ir už jas nebuvo atsiskaityta.

71. Su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu teisėjų kolegija nesutinka. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nes konstatuoja, kad nuosprendyje išdėstytos išvados dėl padarytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės žalos dydžio neatitinka faktinių bylos aplinkybių (328 straipsnio 1 dalies 3 punktas), atitinkamai keičiamas ir teismo nuosprendis dalyje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio išsprendimo.

72. Bylos medžiaga patvirtina, kad civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė dėl kaltinamojo M. S. veiksmų patyrusi 1 290 Eur turtinę žalą, kadangi šis, užsakęs žvyrą ir skaldą, už jas neatsiskaitė. Tačiau vertinant byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad nėra pakankamo pagrindo teigti, jog visa ieškinyje nurodyta žala buvo realiai padaryta dėl to, kad visos šios medžiagos buvo pristatytos į R. K. sklypą. Tiek nukentėjusioji R. K., tiek jos sutuoktinis, tiek pats nuteistasis nurodė, kad dalis medžiagų galėjo būti pristatyta kitiems asmenims. Apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai šios galimybės nepaneigė, o objektyvūs duomenys apie visų medžiagų faktišką pristatymą į vieną konkretų sklypą byloje nepateikti. Dėl to negali būti laikoma įrodyta, kad visos užsakytos medžiagos buvo pristatytos būtent į R. K. sklypą.

73. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti tenkinamas, jei teismas pripažįsta, kad padaryta nusikalstama veika ir kad dėl jos atsirado turtinė žala. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismo išvados turi būti pagrįstos tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teisiamojo posėdžio metu. Nagrinėjamu atveju dalies medžiagų likimas nebuvo nustatytas, todėl žalos dydis vertintinas tik ta apimtimi, kuri pagrįsta byloje esančiais įrodymais.

74. Kaip jau buvo pažymėta, pirmos instancijos teismas nustatė, kad į nukentėjusiosios sklypą buvo pristatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ medžiagų ne daugiau nei už 690 Eur (su PVM 834,90 Eur) sumą, t. y. dvi mašinos žvyro (360 Eur + PVM) ir viena mašina skaldos (330 Eur + PVM). Taigi, aptartų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl civilinio ieškinio tenkinimo keistinas, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, iš nuteistojo M. S. priteistina 690 Eur suma, o likusioje dalyje ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. S. gynėjo advokato Aido Venckaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 10 d. nuosprendį:

1. Teismo nustatytų faktinių aplinkybių aprašyme vietoje teiginio, kad „M. S. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakęs žvyrą ir skaldą, kurių bendra vertė 1 560,90 Eur (su PVM), nurodė visas šias medžiagas pristatyti R. K. [...], o jas pristačius, už jas neatsiskaitė, tokiu būdu apgaule išvengdamas turtinės prievolės padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 560,90 Eur turtinę žalą“, nurodyti: „M. S. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakęs žvyrą ir skaldą, kurių bendra vertė 834,90 Eur (su PVM), nurodė medžiagas pristatyti R. K. [...], o jas pristačius, už jas neatsiskaitė, tokiu būdu apgaule išvengdamas turtinės prievolės padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 834,90 Eur turtinę žalą“.

2. Civilinio ieškinio dalyje sumažinti iš M. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteistą turtinės žalos atlyginimo sumą nuo 1 560,90 Eur iki 834,90 Eur. Likusioje dalyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atmesti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Jūratė PetraškienėJudita SungailaitėVaidas Vasiliauskas