Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-429-1132/2025

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-01-10
Bylos Nr.: 1-429-1132/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-35915-2022-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Vilma Tamošaitienė
Kaltinamasis: M. S.
Nukentėjusysis: R. K.
Civilinis ieškovas: UAB „(duomenys neskelbtini)“

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-429-1132/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35915-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.2.14.5.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 10 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,sekretoriaujant Salomėjai Muralienei ir Kristinai Matjošaitienei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Straušai,kaltinamajam M. S., jo gynėjui advokatui Aidui Venckui,nukentėjusiajai R. K.,civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui V. O.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje ir iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimi, laisvės apribojimo bausmė pakeista 10 parų arešto bausme;

3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;

4) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a) papunkčiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 15 d. nutartimi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi paskirta subendrinta bausmė pakeista 90 parų areštu. Bausmė atlikta 2021 m. gegužės 18 d.;

5) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 182 straipsnio 3 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu, M. S. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir BK 182 straipsnio 3 dalyje perkvalifikuotos į BK 182 straipsnio 4 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 mėnesiams, įpareigojant M. S. tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą pagal jų pareikštus civilinius ieškinius. Bausmė atlikta 2023 m. lapkričio 24 d.;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos ir būti joje užsiregistravusiam visą bausmės atlikimo laikotarpį, neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi. Bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės

M. S. turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, 2022 m. birželio 27 d., tiksliai nenustatytu laiku, būdamas R. K. sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, kad susitarimo neįvykdys, veikdamas kaip mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, R. K. už 2 800 Eur pažadėjęs atlikti sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tvarkymo darbus, būtent: parengti 150 kv.m. pagrindą trinkelių dėjimui, t. y. nukasti apie 40–45 cm žemės sluoksnį, supilti apie 25–30 cm žvyro sluoksnį, jį suvibruoti, supilti apie 15 cm aukščio skaldytų akmenų sluoksnį bei išlyginti apie 150 kv.m. ploto sklypo dalį ir ją užpilti juodžemiu, šiame sklype iš R. K. paėmė 1 400 Eur avansą bei išrašė Pinigų priėmimo kvitą seriją ABU Nr. 4918578, nurodydamas klaidinančią informaciją, jog darbus atlieka MB „(duomenys neskelbtini)“, ūkio subjekto kodas (duomenys neskelbtini), o pinigus – 1 400 Eur priima „M. J.“. Tęsdamas nusikalstamą veiką 2022 m. birželio 28 d., tiksliai nenustatytu laiku, būdamas R. K. sklype, esančiame namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), R. K. nurodė, kad sklypo tvarkymo darbams atlikti papildomai reikia medžiagų, už kurių įgijimą jis iš R. K. paėmė 700 Eur sumokėti už medžiagas, jis visų sutartų sklypo tvarkymo darbų neatliko, gavęs iš R. K. 2 100 Eur, o atlikęs darbų ir įgijęs medžiagų ne daugiau nei už 1 474,90 Eur, pasislėpė nuo nukentėjusiosios, neatsiliepė telefonu, tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo nukentėjusiajai R. K. priklausantį ne didesnį nei 625,10 Eur turtą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą išvengti turtinės prievolės, 2022 m. birželio 27 d., tiksliai nenustatytu laiku, būdamas nenustatytoje vietoje, telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susitarė su uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovu atvežti žvyrą ir skaldą, iš anksto žinodamas, kad už paslaugas neatsiskaitys, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakęs žvyrą ir skaldą, kurių bendra vertė 1 560,90 Eur (su PVM), nurodė medžiagas pristatyti R. K., adresu (duomenys neskelbtini), o 2022 m. birželio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ medžiagas pristačius, už jas neatsiskaitė, telefonu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams neatsiliepė, tokiu būdu apgaule išvengdamas turtinės prievolės padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 560,90 Eur (su PVM) turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2022 m. birželio 25 ar 26 dieną rado skelbimą socialiniame tinkle „Facebook“, kad yra ieškoma, kas atliktų nukasinėjimo, pagrindo paruošimo trinkelėms, skaldos užpildymo ir apželdinimo darbus. Jis iš savo „Facebook“ paskyros „(duomenys neskelbtini)“ parašė R. K., kad gali atlikti šiuos darbus. Ji paklausė, kiek tai kainuotų ir jis pasakė, kad viską gali apskaičiuoti ir tikslesnę kainą nustatyti vietoje. 2022 m. birželio 27 d. atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini) ir parodė, kur bus nukasinėjamas aplink namą esantis augalinis sluoksnis, supiltas pylimas, lyginamas sklypas, padarytas takelis aplink namą, įvažiavimo į kiemą nukasinėjimas ir užpildymas skalda, frezavimo darbai, elektros laido atvedimas nuo namo iki vartų, apie 10–15 metrų, bei drenažo pabaigimas, pajungimas. Už darbus buvo sutarta 2 800 eurų suma ir jai (R. K.) tokia kaina tiko. Sutartis pasirašyta nebuvo, darbų kokybės neaptarė, darbų eiliškumas buvo paliktas jo (M. S.) nuožiūrai. Juodžemio kaina į minėtą sumą nebuvo įtraukta, nes jis nežinojo ar jo reikės ir kiek jo gali trūkti, o tai pasimatytų po nukasto augalinio sluoksnio. Sudėliojus planus, buvo paprašyta 1 400 eurų avanso už medžiagas ir darbą. R. K. paprašė, kad jis užrašytų, jog ji pinigus padavė. Kadangi tuo metu neturėjo ant ko rašyti ir nežinojo, kaip pildosi pinigų priėmimo kvitai, jie nuėjo iki mašinos ir ant lapo, viršuje jis užrašė savo „Facebook“ puslapį „(duomenys neskelbtini)“, tačiau per skubėjimą įrašė raides „MB“, nes tuo metu įmonė buvo steigiama, bet iki galo neatidaryta. Taip pat įrašė savo vardą, pavardę, sumą ir kokie darbai į šią sumą įeina. Pinigų priėmimo kvitą pasirašė M. S. vardu. Kadangi kvitą rašė atsirėmęs į mašiną ir jį laikė rankoje, galėjo būti, kad raidės susiliejo ir vietoje „S“ raidės, gavosi „J“ raidė. Kvite jo ranka taip pat įrašyti skaičiai, kurie turėjo būti individualios veiklos numeris, bet tuo metu šio numerio neprisiminė, todėl įrašė bet kokį. Kvitą pasirašė R. K. ir jis. Individualia veikla jis užsiima nuo 2018 m. birželio mėnesio. Vykdant individualia veiklą, tik vieną ar du kartus teko išrašyti pinigų priėmimo kvitą. Buhalterinę apskaitą tvarkosi pats. Pasiėmęs avansą grįžo namo ir 2022 m. birželio 27 d. vakare pagal skelbimą susirado, kas galėtų nurodytu adresu atvežti 35 kubus skaldos ir tiek pat žvyro. Įmonė jam pasakė, kad tai kainuos 1 200 eurų, jeigu nereikės sąskaitos, o jeigu sąskaitos reikės, tada prisidės PVM. Jis (M. S.) pasakė, kad tinka ir be sąskaitos ir su įmone susitarė, kad vairuotojui paduos 1 000 eurų grynais. Tuo pačiu metu, per „skelbiu.lt“ susirado traktorių, vadinamą „račioku“, kuris galėtų padėti nukasti augalinį sluoksnį ir išskirstyti žvyrą ir skaldą. Kitą dieną, 2022 m. birželio 28 d. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) ir prasidėjo darbai. Taip pat buvo atvežtas minėtas žvyras ir skalda, ir jis vairuotojui padavė 1 000 eurų iš avanso. Likusius 200 eurų jis turėjo paduoti vėliau, o 400 eurų traktorininkui atskirai. Prieš nukasant augalinį sluoksnį, buvo naudojamas nivelyras, sukalti kuolai, nuimtas visas aukštis, ištampytos virvutės ir tada pagal tą aukštį nukasinėjama. Traktorius, mini ekskavatorius nukasė apie 40 cm augalinio sluoksnio. Tos žemės buvo supiltos už namo, kad pakeltų ir išlygintų sklypą. Lyginant sklypą, jis išmatavo aukščius su lazeriu ir parodė, kur pilti žemes. Žemes lygino traktorius, traktorininko vardo pasakyti negali, su juo anksčiau dirbti neteko. Išlyginus žemes, pastebėjo, kad yra žemių trūkumas. Savininkė tuo metu buvo ligoninėje Vilniuje, todėl jis jai paskambino ir pasakė, kad reikia daugiau žemių. Taip pat pasakė, kad viena mašina kainuos 320 eurų, todėl už abi mašinas ji turės sumokėti 640 eurų. Jai tokia kaina tiko. Tada buvo atvežtos dar dvi mašinos su žemėmis ir šias išlaidas jis (M. S.) padengė iš savo pajamų, nes R. K. dar tuo metu nebuvo. Išlyginus žemes, aplink namą buvo supiltas žvyras, maždaug 30–35 cm ir ant viršaus supilta skalda. Skaldos storis 10–15 cm. Buvo likęs tik sutankinimas, kurį planavo po skaldos supylimo, nes būtų naudojęs 3,5 tonos volą, tačiau įmonė tuo metu neturėjo volo, jis buvo užimtas, todėl teko laukti. Kiekvieną sluoksnį reikėtų tankinti tik tuo atveju, jeigu vibro plokštė svertų 200 kg arba 500 kg. Tokius darbus jis anksčiau yra atlikęs apie 3 ar 4 kartus, kai dirbo pas privatų žmogų, kurio vardo neprisimena, todėl mano, kad turėjo pakankamai žinių atlikti šiuos darbus. Grįžus savininkei iš Vilniaus, buvo apžiūrėti atlikti darbai ir jis paprašė paduoti pinigus už žemes, bet ji neturėjo lygiai 640 eurų, o turėjo po 100 eurų, todėl padavė 700 eurų ir jis pasakė 60 eurų nuskaičiuoti iš likučio. Tada jie susitarė, kad kitą savaitę atvažiuos frezuoti žemės, bus išlyginta, pabaiginėjami sutrombavimo ir elektros darbai, įrengiamas drenažas ir bus patikslinta kaina. 2022 m. birželio 28 d. grįžęs namo paskambino frezuotojui, kuris jam buvo frezavęs ne vieną sklypą ir paklausė, ar jis galėtų atvažiuoti išfrezuoti sklypą. Jis pasakė, kad galėtų atvažiuoti sekančią dieną ir susitarė, kad tai kainuotų nuo 100 iki 200 eurų, bet tikslią sumą pasakys atvažiavęs į vietą. 2022 m. birželio 29 d. į vietą atvažiavęs frezuotojas pasakė, kad kainuos 100 eurų. Jis (M. S.) tuo metu buvo išvykęs, todėl paskambino savininkei ir pasakė, kad reikės paduoti frezuotojui 100 eurų. Frezuotojas paskambinęs jam (M. S.) pasakė, kad frezuodamas kliudė tvorą, todėl jis (M. S.) pasakė kalbėtis su savininke ir tartis dėl žalos atlyginimo. 2022 m. birželio 29 d. po pietų, jam (M. S.) paskambino R. K. ir pasakė, kad jos netenkina nekokybiškai atlikti darbai ir prašė grąžinti pinigus, t. y. 1 400 eurų ir 700 eurų, iš viso 2 100 eurų. Jis pinigų grąžinti nesutiko, nes ji (R. K.) dar buvo skoloje už nepabaigtus darbus. Buvo likęs tik sutankinimas ir elektros bei drenažo išvedžiojimas, kurių bendra suma būtų apie 350 eurų. Bendras sumos likutis, kurį R. K. turėjo paduoti, buvo 1 040 eurų. Elektros laidą ir drenažą po visko būtų nutiesęs mažu ekskavatoriumi prakasus ploną liniją. Tokiu būdu paprasčiau pratraukti kabelį ir tada niekas nesusilaužo. Po kiek laiko jam paskambino įmonė ir reikalavo, kad būtų grąžinta 200 eurų vairuotojui, bet jis pasakė, kad dar nėra atsiskaityta su juo (M. S.), todėl negali šios sumos grąžinti. Po atliktų darbų su R. K. susitikęs nebuvo, nes buvo išvykęs. Vėliau nebuvo pagrindo susitikti, tačiau kodėl, pasakyti negali. Į darbų vietą atvykęs nebuvo, dėl atliktų darbų kokybės nesiaiškino ir su ja (R. K.) kalbėjo telefonu. Paskui gavo žinutę, kurioje buvo grasinama ir vėliau buvo parašytas pareiškimas į policiją. Po atliktų darbų jis taip pat 2–3 mėnesius dirbo Vilniuje ir liepos mėnesį buvo Palangoje (2 t., b. l. 146–148).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2022 m. birželio mėnesį vyko pirmi susirašinėjimai, kuomet ji „Facebook“ statybų grupėje parašė, jog ieško įmonės ar asmenų, kurie galėtų sutvarkyti sklypo aplinką, t. y. paruošti pagrindą trinkelių klojimui, ir žemes žolei pasėti. M. S. iš „(duomenys neskelbtini)“ profilio jai parašė, kad galėtų tai padaryti. Ji pradėjo klausinėti kokios būtų žvyro, skaldos kainos, kokie turėjo būti aukščiai. Žinutėse buvo parašyta, kad turėtų būti 30 cm žvyro ir 15 cm skaldos. Ji pasiskaičiavo ir suprato, kad dar trūksta pinigų, todėl parašė M. S., kad pasitaupys ir susisieks vėliau. Po kiek laiko, birželio mėnesį, M. S. parašė žinutę, vėl paklausė kainų ir, kadangi kainos nepasikeitė, jie susitarė, kad M. S. atvyks apžiūrėti teritoriją. M. S. kompetencijos ir darbo stažo neklausė. 2022 m. birželio 27 d. M. S. su savo asmeniniu automobiliu atvyko pas juos į namus, viską apžiūrėjo, paskaičiavo, kad viskas kainuos 2 800 eurų ir paprašė 1 400 eurų avanso. Į 2 800 eurų sumą įėjo visi darbai ir medžiagos, išskyrus žemę. Ji paprašė, kad jie galėtų pasirašyti sutartį ar pinigų priėmimo aktą, t. y. dokumentą, kuris įrodytų, kad jis paėmė pinigus ir įsipareigojo atlikti darbus. Jis be jokių klausimų išsitraukė savo knygelę ir kol M. S. pasirašinėjo, ji, dėl visa ko, jį nufotografavo. Minėtame kvite jis pasirašė kaip M. J.. Taip pat aiškiai matosi, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra mažoji bendrija, tačiau jis nėra tokios įmonės nei atstovas, nei savininkas, todėl tas pinigų priėmimo kvitas buvo padirbtas. Taigi, kaltinamasis pas juos atvyko su mintimi, kad juos apgaus. Sekančią dieną ji turėjo išvykti į gydymo įstaigą. Kadangi M. S. tuo metu dar nebuvo, todėl jį informavo, kad jų namuose nebus ir paprašė kaimynės, kad ji pasižiūrėtų ar atvažiavo dirbti. Kaimynė jai parašė apie 8 val., kad stovi traktorius ir M. S. atvykus, prasidėjo darbai. Ji (R. K.) grįžo apie 15 val., kieme stovėjo traktorius, o M. S. aplink namą kastuvu kasė žvyrą. Kitų įrankių, tokių kaip nivelyras, nematė. Kadangi buvo atliekami darbai, viskas atrodė įtikinamai. Kaltinamasis pasakė, kad darbai jau į pabaigą ir liko tik suvibruoti, bet neturi vibro plokštės ir dar neužpylė visko aplink namą. Ar suvibravimui jis būtų samdęs plokštę ar volą, ji nežino, sakė, kad tik sutankins. Taip pat pasakė, kad reikės atvežti skaldos, nes aplink namą papylė tik žvyru. Taip pat apsitarė, kad reikės daugiau žemių ir už jas papildomai reikės 700 eurų. Šiuos pinigus jam padavė jos vyras ir paprašė pinigų priėmimo akto, tačiau jis pasakė, kad neturi knygelės, todėl šios sumos neįrašė ir šio kvito nėra. M. S. pasitikėjo, nes matėsi, kad dirba ir viskas kaip ir vyko pagal planą. Sekančią dieną M. S. nebuvo. Paskambinęs pasakė, kad negali atvykti, nes turi kažkokį skubų objektą ir dirba, bet atvažiuos kultivatorius iškultivuoti žemes. Atvažiavo kultivatorius ir už šį darbą sumokėjo 100 eurų suma, tačiau atliekant šį darbą, buvo apgadintas tvoros šonas. Daugiau M. S. nebuvo. Vieną kartą atsiliepęs pasakė, kad dirba ir neturi laiko, kad laukia traktoristo, kuris yra užsiėmęs. Praėjus kuriam laikui, kažkurią dieną M. S. atsiliepė telefonu ir jie kalbėjosi dėl atliktų darbų. Jis iš pradžių teigė, kad viską padarė ir darbus atliko tinkamai. Ji pasakė, kad yra nebaigtų darbų ir kad viskas kainuos dar daugiau, nes reikės taisyti jo padarytas klaidas. Tada jis paklausė, kiek yra skolingas ir pasakė, kad ji turės palaukti, nes šiuo metu jis pinigų neturi. Po dviejų dienų atvažiavo du įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovai ir paklausė ar pas juos dirbo toks M. S., nes jis jiems telefonu neatsiliepia. Ji pasakė, kad ant jos lapelio parašyta M. J.. Tuomet kilo įtarimas, nes jis jau buvo dingęs porą dienų. Tada minėtos įmonės atstovai pradėjo vaikščioti po teritoriją ir paėmę kastuvą, pradėjo kasti keliose vietose ir tikrinti atliktą darbą. Betikrinant pamatė, kad vietomis buvo 3 cm, kitur 8 cm ar 5 cm skaldos ir panašiai žvyro, t. y. imitavo darbą ir visų tranšėjų, ką turėjo padaryti, net nekasė ir netiesė, o tiesiog supylė ant viršaus, kad atrodytų, jog viską padarė. Kuomet suprato, kad buvo apgauta, jis (R. K.) įstojo į „Facebook“ sukčių grupę ir joje pamatė kaip viena moteris parašė, jog ją M. S. apgavo. Tada pamatė ir daugiau nuo jo nukentėjusių žmonių. Taip pat pamatė, kaip viena moteris pasakė, kad jam pagrasino ir jis grąžino pinigus. Ji (R. K.) buvo išsiuntusi žinutę M. S., tačiau šios žinutės nepripažįsta kaip grasinančios, tiesiog pasakė, kad gražintų jai pinigus, kitaip kreipsis į policiją. Statybinės medžiagos, kurios buvo atvežtos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, liko pas ją kieme ir įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pasakė, kad jie galėtų šias medžiagas išsivežti, nes už jas nebuvo sumokėta, tačiau įmonė šias medžiagas padovanojo. Metus laiko niekam nekilo klausimų ir niekas neatvažiavo patikrinti padaryto darbo, todėl maždaug kitų metų vasarą išsikvietė naują įmonę, kurie viską sutvarkė ir pasakė, kad buvo nuimtas viršutinis augalinis sluoksnis ir ant viršaus užpiltas žvyras su skalda, kad gražiai atrodytų. Per šį laikotarpį nesikreipė į specialistus, kad jie įvertintų visus M. S. padarytus darbus, nes apie tai iš pradžių nepagalvojo bei dėl to, kad buvo gaila už tai išleisti dar daugiau pinigų. Taip pat nesikreipė apskaičiuoti padarytų darbų vertės (2 t., b. l. 148–150).

Teisiamojo posėdžio metu civilinės ieškovės atstovas V. O., apklaustas liudytoju, parodė, kad jam paskambino asmuo ir prisistatė M. iš aplinkos tvarkymo įmonės. Minėjo, jog yra dirbęs su Kauno keliais ir kad jam reikės žvyro bei skaldos, nes ruošia pagrindus. Jis (V. O.) įsivedė rekvizitus internete, pasitikrino ar įmonė nėra skolinga ir pamatė, kad tokia įmonė yra ir kad M. yra direktorius, todėl nematė problemų vykdyti užsakymus. Jis (V. O.) pasakė, kad gali duoti vieną mašiną ir jie susitarė, kad medžiagų kiekio reikės pagal faktą, nes darbus atlieka kieme, todėl dar nežino kiek ir ko reikės. M. S. jam ir vairuotojui atsiuntė žinutę su adresu, kur reikės vežti medžiagas. Iš pradžių buvo vežamas žvyras, o paskui skalda. Vairuotojas A. vežė viską, ko jam (M. S.) reikėjo. Vairuotojas pinigų negali imti ir tų 1 000 eurų už medžiagas tikrai nepasisavino. Asmenys už viską sumoka jau po atvežimų, kuomet elektroniniu paštu yra išsiunčiama sąskaita. Kiek tiksliai mašinų buvo išvežta, neprisimena, nes neturėjo galimybės išrašyti sąskaitos, kadangi M. S. nurodė klaidingus duomenis ir jie buvo susitarę, kad M. S. vakare atvažiuos viską susiderinti ir tada jam būtų išrašyta sąskaita už pristatytas medžiagas. Kai vakare A. nuvežė paskutinę mašiną, jis (V. O.) jo paklausė ar yra M. ir jis atsakė, kad nėra, todėl galvojo, kad M. jau yra išvažiavęs pas jį (V. O.) pagal susitarimą. Po kiek laiko M. S. paskambino. Pirmą kartą jis nepakėlė, o paskui pakėlė ir pasakė, kad yra iškilusi kažkokia bėda ir pas jį (V. O.) atvažiuos atsiskaityti rytoj. Kitą dieną M. S. paskambino 8 val. ryto ir pasakė, kad važiuoja į Kėdainius atsivežti ekskavatorių, nes dirbs Pypliuose ir jam papildomai reikės žvyro ir šiame objekte, todėl atvažiuos apie 14 val. Po 14 val. M. S. ragelio nebekėlė. Žvyro ir skaldos suma buvo apie 1 300 eurų, bet, kadangi M. S. dingo, nebuvo kitos išeities, kaip viską nurašyti į nuostolius. Tada jis (V. O.) A. pasakė parodyti, kur važiavo ir jie abu nuvažiavo pas R. K. į namus. Atvažiavę pradėjo aiškintis situaciją ir R. viską paaiškino, parodė lapelį, kuriame nurodyta sąskaita ir kita M. pavardė bei parodė, kaip M. S. atliko darbus. Jis (V. O.) pasiskambino keliems „Bobcatistams“ ir tuo metu suprato, kad buvo M. S. apgauti, nes jiems buvo suteikta informacija apie M. S., kad jis ne pirmą kartą samdosi išlyginti kiemą, tačiau nesusimoka ir vėliau dingsta. Pas nukentėjusiąją sklype yra nedidelė kvadratūra, gal 200 kvadratų, bet viskas buvo daroma su 9 tonų ekskavatoriumi, vadinamu „račioku“, kuriam nėra vietos apsisukti, todėl viskas buvo sumalta, skalda sumaišyta su žvyru, niekas nesutankinta. Paprastai turi būti pilama sluoksniais. Jeigu pilama iki 30 cm, tada pilamas žvyras, kuris sutankinimas ir tada dar kartą pilamas žvyras, kuris vėl sutankinamas. Po to ant galo pilama skalda, viskas vėl sutankinama ir tada dedamos trinkelės. Po visko M. S. gal ir buvo skambinęs ir sakęs ar parašęs žinutę, kad už medžiagas sumokės, bet taip iki šiol ir nėra sumokėjęs. Jis galėjo atsiųsti rekvizitus, būtų išrašyta sąskaita ir būtų galėjęs padaryti pavedimą, bet jis nenorėjo. Sąskaita yra rašoma tą pačią dieną, kai yra vežamos medžiagos, nebent būtų vežama dar ir kitą dieną, tuomet viskas persikelia į kitą dieną. Jeigu sąskaita surašyta netinkamai, ją galima koreguoti iki kito mėnesio, kol dar nėra priduota mokesčiams. Važtaraštyje yra įrašytas kiekvienas vežimas, tačiau ant šio važtaraščio nėra nurodyto gavėjo ir jis nėra pasirašytas, nes kaltinamojo po paskutinio atvežimo sklype nebuvo. 2022 m. birželio 29 d. įmonė R. K. adresu nieko nevežė (2 t., b. l. 166–168).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. S. parodė, kad R. K. yra jo kaimynė. Ji pasakė, kad ją apgavo paruošiant kiemą. Jis užsiima kasimo darbais ir ji paprašė patikrinti, ar darbai buvo atlikti taip, kaip buvo deklaruota. Kas pylė ir atliko darbus, jis nematė ir nežino, koks buvo susitarimas, bet jis atvažiavęs pamatė, kad buvo atvežta skaldos ir ji buvo supilta ant viršaus bei sulyginta. Ar buvo kažkokių neišlygintų skaldos krūvų, nepamena. Taip, kaip viskas buvo padaryta, nebuvo galima sutankinti ir vėliau ant viršaus dėti plytelių. Pirmiausia turi būti paruoštas priešužšaliminis sluoksnis, t. y. nuo 0 iki 30 cm žvyro ir nuo 10 cm skaldos, priklausomai nuo savininko užgaidos. Paskui eina frakcijos. Šiuo atveju apatinis sluoksnis nebuvo nukastas, viskas buvo supilta ant viršaus sluoksneliais. Žvyro nebuvo. Ten buvo užpilta kažkur 5 cm, maždaug viena mašina skaldos, kad vaizdžiai atrodytų, prisigramdė 1 mašiną skaldos, maždaug 16 tonų. Po patikrinimo nukentėjusioji prašė padėti viską sutvarkyti. Jie viską nukasė, supylė į krūvą, tada nukasė žemes, užvežė žvyro, jį sulygino, užvežė skaldos ir vėl sulygino. Kiek reikėjo žvyro, tiksliai nepamena, bet galėjo būti apie 4 ar 5 mašinas. Po kiekvieno grunto nukasimo, žvyro ir skaldos užpylimo darė tankinimą. R. K. sklypas yra maždaug 100–150 kvadratinių metrų ir jame jis dirbo apie porą dienų, galimai ir ilgiau (2 t., b. l. 168–169).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. M. parodė, kad prieš porą metų turėjo eilinę dieną. V. O. buvo susitaręs, kad reikės vežti žvyrą ir skaldą. V. O. davė numerį, paskambino ir jis (A. M.) sužinojo adresą, kur reikės viską vežti. Nuvežė keletą mašinų, galimai 3 mašinas žvyro ir 2 skaldos. Jo mašina veža iki 18 tonų, todėl jeigu padarė 5 reisus, tuomet turėjo atvežti apie 90 tonų medžiagų. Žvyrą vežė iš karjero, o jeigu buvo vakaras, galėjo vežti ir iš sandėlio. Buvo užsakytos dvi mašinos, o paskui prireikė ir daugiau. Vežė kelias mašinas ryte, paskui per pietus, taip pat vežė ir kitam klientui, todėl visą dieną toje vietoje nedirbo. Viską pylė prie namo. Vaizdas buvo keistas, nes užsakovas buvo su tapkėmis, be darbinių drabužių. Kieme dirbo traktorius, vadinamas „račioku“, kuris skuto juodžemį, nuiminėjo augalinį sluoksnį ir vežė į krūvas bei viską lygino. Kur vežė žemes, ar už namo, ar į kraštą, nematė, bet matė, kad buvo stumdomas dirvožemis. Su traktoriaus vairuotoju jis (A. M.) nebendravo. Darbas buvo atliekamas padrikai, kiemas išdirbtas, kadangi sklypas buvo maždaug 100–150 kvadratų ir buvo per mažas dirbti tokiu traktoriumi. Nebuvo ir ištemptos virvutės, lazerių aukščiui išmatuoti. Vakare nuvežė paskutinę mašiną, tačiau ten šeimininko ir traktoriaus neberado, todėl nežinojo, kur išpilti medžiagas, o prisiskambinti užsakovui nepavyko. Tada paskambino V. O. ir pasakė, kad nebėra žmogaus. Paskui pradėjo užsakovui skambinti kartu, bet jis neatsiliepė. Jie iš karjero gauna važtaraštį, nes kitaip negalėtų nusipirkti žvyro. Minėtą važtaraštį jis (A. M.) turėjo ir jį padavė V. O.. Tuose važtaraščiuose kartais būna adresas, tik šiuo metu neprisimena ar rašė nukentėjusiosios adresą, bet tikrai pamena, kad tuo adresu vežė žvyrą. Už paslaugas jie paprastai paima užsakovo rekvizitus, elektroninį paštą, tada išrašoma sąskaita ir V. O. viską susitvarko. Pinigus už medžiagas jis (A. M.) gali paimti jeigu yra iš anksto susitarta pagal pajamų orderį. Šiuo atveju jam nereikėjo nieko daryti, su užsakovu apie atsiskaitymus nekalbėjo ir užsakovas pinigų jam nedavė. Įmonėje dirba trejus metus ir tokia situacija pasitaikė pirmą kartą (2 t., b. l. 169–170).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. P. parodė, kad jis buvo įdėjęs skelbimą į „skelbiu.lt“, kadangi užsiima apželdinimo darbais, frezuoja žemę ir įrenginėja vejas. Jį pasamdė M., kuriam praeityje yra ne kartą atlikęs tokius darbus ir pasakė, kad jis (V. P.) turės sufrezuoti žemę, kad vėliau būtų galima pasėti veją. M. pasakė, kad su juo atsiskaitys namo savininkė. Jis atvažiavo į sklypą, kuriame dirbamos žemės buvo gal 6 arai, sklypas buvo nedidelis. Ten jau buvo užvežtas juodžemis ir kažkiek palygintas, tačiau darbai buvo atlikti prastai. Jis dirbo su mažu japonišku traktoriuku. Traktorius yra be kabinos ir sveria 1 toną. Jis sufrezavo žemę ir po to turėjo kažkas ateiti sulyginti tą žemę ir pasėti veją. Tuo metu, kai jis dirbo, niekas žvyro ar skaldos nebuvo atvežęs ir jis (V. P.) jų nelygino, nes neturi su kuo. Ar išvis kažkokių medžiagų buvo atvežta, neprisimena. Tame sklype M. nebuvo. Nukentėjusioji už padarytą darbą su juo atsiskaitė, padavė 100 eurų, tačiau paskui jie pamatė, kad atliekant darbus, jis truputį apgadinto tvorą, todėl jis pinigus grąžino ir pasakė, kad jeigu padaryta žala yra didesnė, jam (V. P.) gali paskambinti. Kadangi nukentėjusioji nežinojo padarytos žalos sumos, jis paliko savo telefono numerį. Po kažkiek laiko nukentėjusioji jam paskambino, bet ne dėl žalos atlyginimo, o dėl to, kad ieškojo žmogaus, kuriam ji sumokėjo už darbą, o jis minėtų darbų neatliko. Jis (V. P.) pasakė, kad turi tik jo telefono numerį ir žino, kad jo vardas M. Praeityje už jo (V. P.) padarytą darbą atsiskaitydavo M., bet buvo kartų, kai jis vėluodavo atsiskaityti, todėl reikėdavo šiek tiek pasibelsti ir tų pinigų išsireikalauti. Kiek prisimena, kaltinamasis važinėjo su „Opel Vectra“ ir atvažiuodavo ne vienas, o su žmona (2 t., b. l. 170–171).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė, kad jis ir žmona ieškojo, kas galėtų sutvarkyti namų aplinką, sudėtų trinkeles ir pravestų drenažą. Žmona įdėjo skelbimą ir jai parašė žmogus iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Su šiuo asmeniu susitarė, kad jis paruoš pagrindą trinkelėms, įrengs drenažą ir praves elektros kabelį nuo namo iki būsimo sandėliuko. Kitą dieną kaltinamasis atvažiavo į jų sklypą viską apžiūrėti. Jis (A. K.) nurodė, kokie darbai turėtų būti atlikti, tačiau nesakė kiek turėtų kasti ir kiek ko supilti, nes jis (M. S.) turėjo tai žinoti, kadangi užsiima šia veikla. Jis (A. K.) norėjo, kad būtų lietaus nubėgimas, bet kaltinamasis pasiūlė, kad būtų surinkimas į šulinį. Po to, kai susitarė dėl darbų atlikimo, jam (M. S.) padavė 1 400 eurų, jie pasirašė pinigų priėmimo kvitą ir jis (M. S.) pasakė, kad darbus pradės rytoj. Kitą dieną, t. y. 2022 m. birželio 28 d., su šeima išvyko į ligoninę. Grįžę namo apie 14–15 val. pamatė, kad kaltinamasis pradėjo vykdyti darbus. Kaltinamasis buvo su tapkėmis, šortais ir „maike“. Aplink namą buvo paskirstytas žvyras, galimai pamesta kastuvu, važinėjo didesnis traktorius su kaušu, skirtu stumdyti žemes ir sunkiai tilpo kieme. Taip pat jų prašymu buvo išlygintos žemės už namo. Ant kiemo buvo supilta skalda, o ar dar buvo skaldos krūvų, neprisimena, bet iki vakaro žvyras ar skalda nebuvo vežama. Prisimena, kad buvo išpilta viena krūva žvyro pas kaimyną, nes jis paprašė 2 mašinų žvyro. Įrangos, skirtos žemės suvibravimui, kieme nematė. Darbo pabaigoje jis (M. S.) atėjo ir paprašė dar 700 eurų, nes trūko medžiagų. Jis (A. K.) tuos pinigus padavė, pinigų priėmimo kvito nesurašė, bet įtarimų nekilo, nes pirmą kartą šis kvitas buvo surašytas. Jam (A. K.) pasirodė keista, kad kaltinamasis jau buvo viską užpylęs, padaręs, bet nei kabelis, nei drenažas tuo metu nebuvo pravesti. Kaltinamasis sakė, kad jis atsiveš mažesnę techniką ir visą tai padarys. Sekančią dieną kaltinamasis nebepasirodė. Kai kaltinamasis nepasirodė, jis (A. K.) pabandė pakasti skaldą ir ten buvo vien žemės. Žvyras ir skalda buvo palaidi, ir nematė, kad viskas būtų suvibruota. Tada pradėjo skaityti ir pamatė, kad darbai buvo atlikti ne taip, kaip planuota. Vienoje vietoje buvo gal 15 cm skaldos, o žvyro nebuvo, kitoje vietoje buvo daugiau nei 15 cm skaldos, be ne daugiau nei 25 cm. Nepamena, ar kaltinamasis sakė, kiek nukas ir kiek ko pripils, bet sakė, kad žino, kaip visa tai padaryti. Žmona vis rašinėjo, kada jis atvyks pabaigti darbus, bet kaltinamasis vis nukėlinėjo datas. Vėliau žmona internete rado, kad kaltinamasis jau buvo apgavęs ir kitų žmonių. Kai buvo atvykę įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, jo (A. K.) namuose nebuvo. Žmona pasakojo, kad šios įmonės atstovai pasakė, jog jiems už žvyrą ir skaldą nebuvo sumokėta. Ar įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovai tikrino kaltinamojo padarytą darbą, nežino (3 t., b. l. 17–18).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. O. parodė, kad ji yra „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Įmonėje sąskaitos yra išrašomos tą pačią dieną po darbų atlikimo, o jeigu yra didesnis objektas, tuomet jos gali būti išrašomos ir po kelių dienų. Važtaraštis yra išrašomas tą pačią dieną, kai mašina važiuoja į objektą. Šiuo atveju jie neturėjo pirkėjo duomenų, jis nekėlė ragelio, todėl jie negalėjo išrašyti sąskaitos. Ji pati su pirkėju nekontaktavo, su juo bendravo jos vyras. Tada atsitiko taip, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. buvo pateiktas pareiškimas, kurį policija priėmė. Kai prasidėjo procesas, kadangi pirmą kartą atsitiko toks įvykis, kai žmogus neprisistatė, jie nežinojo kaip elgtis, todėl pasitarus su buhaltere išrašė sąskaitą be vardo ir pavardės tai sumai, o sąskaitoje nurodė faktinę dieną, kada buvo pristatytas krovinys ir buvo išrašyti krovinio važtaraščiai, nes sąskaitas galima susitvarkyti iki kitų metų gegužės 1 dienos, kai yra teikiamos deklaracijos. Ji tikslios sąskaitos išrašymo datos negali pasakyti, nes ji tik atliko pirminę apskaitą, o visą kitą atliko buhalterė. Sutinka, kad sąskaita nebuvo išrašyta birželio 28 d. Jos niekas neprašė išrašyti sąskaitos, o ji buvo išrašyta, nes buvo nuostoliai. Ji galėjo nurodyti konkretų asmenį sąskaitoje-faktūroje, bet ji nebuvo visiškai tikra, kadangi buvo pateikti melagingi duomenys. Sąskaitoje faktūroje yra nurodytas dar vienas papildomas skaičius po brūkšnelio, kadangi buvo atlikta vėlesnė korekcija po birželio 28 d. Ar įmonėje yra dar viena sąskaita Nr. 00558, negali pasakyti. Tuo atveju, jeigu būtų apsižiūrėta, jog neišrašyta sąskaita ar padaryta klaida, tuomet įmonė sąskaitą išrašytų atbuline data, kada buvo pristatytas krovinys ir šią sąskaitą užregistruotų su kažkokiu prierašu (3 t., b. l. 87–88).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, pagarsino liudytojos J. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur liudytoja J. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai, nors tiksliai neatsimena raidžių, tačiau numeris tikrai (duomenys neskelbtini). Iš pateiktos nuotraukos nurodo, kad asmuo stovintis prie galimai jai priklausančio automobilio yra jos dukros buvęs sugyventinis M. S., gimimo metų nežino. Nuo kada dukra negyvena su savo sugyventiniu, nežino. Kai jos dukra gyveno su sugyventiniu, neatsimena ar yra davusi naudotis savo automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), M. S. (1 t., b. l. 104–105).

Iš 2022 m. rugpjūčio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės D. O. ir fizinio asmens – R. K. pareiškimo dėl nuskalstamos veikos įvykdymo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. K. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, pagal nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnyje dėl to, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi pilietis, kuris prisistatė, kaip M. S. iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Užsakymas buvo priimtas telefonu, skambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), užsakė į objektą adresu (duomenys neskelbtini) atvežti žvyro ir skaldos. 2022 m. birželio 28 d. buvo vežamas žvyras ir skalda į nurodytą adresą. Su užsakovu M. buvo sutarta, kad žvyras ir skalda bus vežami pagal poreikį, o sąskaita bus pateikiama už faktiškai atvežtą grunto kiekį vėliau. Nuo birželio 28 dienos užsakovas neatsako į skambučius, įmonė neturi visų apskaitos dokumentui suformuoti reikiamų duomenų, todėl negali išrašyti sąskaitos. Užsakovo M. užsakymo suma 1 290 eurų su PVM, bendra padaryta turtinė žala įmonei 1 560,90 eurų. R. K. pareiškime nurodo, kad jai priklausančiame objekte, adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 28 d. pagal susitarimą dirbo M., su kuriuo buvo sutarta dėl trinkelių klojimo darbų. 2022 m. birželio 26 d. M. ji sumokėjo dalį sutartos sumos – 1 400 eurų ir 2022 m. birželio 28 d. dar 700 eurų. Asmuo dirbo objekte tik 2022 m. birželio 28 d. ir darbus, kuriuos tą dieną darė, atliko nekokybiškai bei jų nepabaigė. Į objektą, paėmęs pinigus, daugiau neatvyko, už medžiagas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo. Prie pareiškimo pridedama foto nuotrauka su asmeniu, kuris žadėjo atlikti darbus, jo išrašytos sąskaitos faktūros kopija (1 t., b. l. 10–18).

Iš 2023 m. sausio 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad R. K. tyrėjui pateikė M. S. išrašytą pinigų priėmimo kvitą Nr. 4918578 (1 t., b. l. 66–69).

Iš 2023 m. gegužės 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog atlikta pinigų priėmimo kvito Nr. 4918578, apžiūra. Protokole nurodyta, kad apžiūrimas kvitas yra geltonos spalvos. Viršutinėje jo dalyje, ties viduriu, ranka atliktas užrašas: „M.M. APLINKOS Tvarkimas“, (protokole rašybos klaida – turi būti „M.B. APLINKOS Tvarkimas“) šis tekstas užrašytas ant brūkšninės linijos, po kurio matomas spausdintas tekstas: „prekes/paslaugas parduodantis ūkio subjektas (pavadinimas, kiti duomenys). Po tekstu, kairėje pinigų priėmimo kvito pusėje matomi ranka įrašyti skaičiai: „(duomenys neskelbtini)“, po šiais skaičiais matomas spausdintas tekstas: „ūkio subjekto kodas“. Šalia šio įrašo, ties viduriu matomas spausdintas tekstas: „PINIGŲ PRIĖMIMO KVITAS“, po juo matomas taip pat spausdintas tekstas: „Serija ABU Nr. 4918578“. Po šiuo įrašu matomas datos įrašas – 2022 m. birželio 27 d., šio įrašo dalis „22 06-25“ (klaida protokole, realiai „22 06-27 d.“), įrašyta ranka. Ties apžiūrimo pinigų priėmimo kvito viduriu, iš kairės pusės matomas spausdintas tekstas „Sumokėta už“, toliau ranka padarytas įrašas – „žvyras dolomitas (nubraukta) malti akmenys 70m³ drenažas 50m“. Po šiuo tekstu, kairėje pusėje matomas spausdintas tekstas „Sumokėta suma“, toliau toje pačioje eilutėje ranka rašytas įrašas „Tūkstantis keturi šimtai eurų“, toje pačioje eilutėje matomas ranka padarytas įrašas „1400“, šalia jo spausdintas tekstas „Eur“, ranka padarytas įrašas „00“ spausdintas tekstas „ct“. Eilute žemiau matomas spausdintas tekstas: „Sumokėjau“, šalia ranka darytas įrašas „R. K.“ ir parašas. Po šiuo tekstu matomas spausdintas tekstas: „Pinigus gavau“, šalia ranka darytas įrašas „M. J.“ ir parašas (1 t., b. l. 74–76).

Iš 2023 m. birželio 8 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), sustojus ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), R. K. parodo namo prieigas, kur matomas trinkelių klojimui paruoštas pagrindas, akmenimis grįstas plotas bei suvibruotos žemės plotai (nuotraukos Nr. 1 ir 2). R. K. paaiškina, kad M. S. šioje vietoje turėjo paruošti pagrindą. Priėjusi prie dešiniojo namo šono paaiškina, kad dešinėje namo dalyje 1 m atstumu nuo namo, taip pat turėjo būti paruoštas pagrindas trinkelių dėjimui. Tie patys darbai, tokiu pačiu atstumu turėjo būti atlikti ir prie namo kairiojo šono bei galinėje namo dalyje (nuotraukos Nr. 3,4,5). Paaiškina, jog iš viso trinkelių klojimui turėjo būti parengtas 150 m² plotas. Tuomet R. K. parodo ir kiemo ploto dalį esančią už trinkelių klojimui paruošto ploto, esančią dešinėje, kairėje namo pusėje ir galinėje dalyje bei paaiškina, kad šį bendro 150 m² plotą M. S. turėjo paruošti vejos sodinimui, tačiau to taip nepadarė (nuotraukos 6, 7, 8) (1 t., b. l. 77–86).

Iš 2023 m. liepos 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad R. K. pateikė tyrėjai susirašinėjimą programėlėje „Messenger“ su asmeniu, kurio paskyros pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. 2022 m. balandžio 18 d. matoma, jog iš anketos „(duomenys neskelbtini)“ R. K. atsiųstas pranešimas, kuriame nurodyta, kad gali atlikti darbus. R. K. pasidomėjus kainomis, asmuo iš anketos, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ atsiunčia kainas. 2022 m. birželio 22 d. R. K. parašė į anketą „(duomenys neskelbtini)“, nurodydama, kad bendravo anksčiau, matomas susirašinėjimas, kurio metu susitariama, kad „(duomenys neskelbtini)“ atliks šiuos darbus: paruoš 150 m² plotą trinkelių dėjimui t. y. nukas žemę tinkamam trinkelių pagrindo paruošimui, tuomet supils apie 25–30 cm žvyro, 15 cm apie žemės pagrindui apie 25–30 cm, tuomet supils 15 cm dolomito arba malto gruzo. Taip pat išlygins apie 2 arus ir užpils juodžemio. Asmuo iš anketos „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad darbų kaina: pagrindo nukasimas su žvyru ir maltu gruzu, 17 eurų už m², o su žvyru ir dolomintu, 20 eurų už m². Taip pat nurodė, kad juodžemio atvežimas nuo 10 iki 20 m³, o kaina nuo 220 eurų iki 350 eurų. 2022 m. birželio 30 d., matomi R. K. pranešimai asmeniui, kurio anketa vadinasi „(duomenys neskelbtini)“, kuriuose R. K. klausia, kada „(duomenys neskelbtini)“ planuoja baigti darbus. „(duomenys neskelbtini)“ atsako, kad: „Šiandien arba rytoj“. 2022 m. liepos 1 d. matoma, kad R. K. siuntė pranešimus „(duomenys neskelbtini)“, klausdama, ar „(duomenys neskelbtini)“ atvyks. Vėliau, kad nepavyksta prisiskambinti, nesulaukia žinių. Iš pateiktų susirašinėjimo fotonuotraukų matoma, kad R. K. 2022 m. liepos 4, 11, 18 dienomis bando susisiekti su M. S., kuris išsaugotas kaip kontaktas „Aferistas“, tačiau jai neatsakoma. Taip pat pridedamos dvi nuotraukos, kuriose matomas automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei du asmenys, vaikštantys po teritoriją (1 t., b. l. 87–100).

Iš 2023 m. sausio 5 d. tarnybinio pranešimo dėl Cell duomenų analizės nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 28 d., vadovaujantis 2022 m. rugsėjo 23 d. prokuroro nutarimu susipažinti su dokumentais (informacija), buvo gauta M. S. naudojamo abonento „(duomenys neskelbtini)“ pokalbių išklotinės laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 26 d. 00.00 val. iki 2022 m. rugsėjo 23 d. 23.59 val. Susipažinus su gautais duomenimis buvo atliekama jų analizė. Analizės metu nustatytos šios atliekamam ikiteisminiam tyrimui reikšmingos aplinkybės:

1) 2022 m. birželio 27 d. nuo 09 val. 16 min. 54 sek. iki 2022 m. birželio 27 d. 18 val. 00 min. 40 sek. tarp M. S. ir R. K. telefono Nr. (duomenys neskelbtini)vyko bendravimas skambučiais ir SMS žinutėmis;

2) 2022 m. birželio 28 d. 09 val. 27 min. 18 sek. M. S. skambina R. K. jungdamasis prie bazinės stoties, esančios adresu (duomenys neskelbtini), atstumas nuo bazinės stoties iki R. K. sklypo yra apie 645 metrai, skambutis įvyksta. 2022 m. birželio 28 d. 09 val. 59 min. 01 sek. ir 2022 m. birželio 28 d. 09 val. 59 min. 30 sek. R. K. skambina M. S., skambutis neįvyksta. 2022 m. birželio 28 d. 09 val. 59 min. 50 sek. ir 2022 m. birželio 28 d. 10 val. 00 min. 03 sek. R. K. parašo SMS žinutę M. S., M. S. telefonas tuo metu jungiasi prie tos pačios bazinės stoties. 2022 m. birželio 28 d. 10 val. 02 min. 20 sek. M. S. skambina R. K., 2022 m. birželio 28 d. 10 val. 04 min. 01 sek. R. K. parašo M. S. SMS žinutę. 2022 m. birželio 28 d. 16 val. 16 min. 55 sek. R. K. parašo SMS žinutę M. S., toliau jokių įvykių neužfiksuota;

3) 2022 m. birželio 29 d. 09 val. 57 min. 12 sek. M. S. skambina R. K., skambutis įvyksta, M. S. telefonas jungiasi prie bazinės stoties, adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio 29 d. 12 val. 47 min. 43 sek. ir 2022 m. birželio 29 d. 12 val. 48 min. 22 sek. M. S. neprisiskambina R. K., 2022 m. birželio 29 d. 12 val. 57 min. 11 sek. R. K. jam perskambina, skambutis įvyksta, toliau jokių įvykių neužfiksuota;

4) 2022 m. liepos 1 d. 09 val. 41 min. 52 sek. M. S. skambina R. K., skambutis įvyksta, M. S. telefonas jungiasi prie bazinės stoties, adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 1 d. 12 val. 46 min. 53 sek.; 2022 m. liepos 1 d. 12 val. 47 min. 59 sek.; 2022 m. liepos 1 d. 13 val. 06 min. 36 sek.; 2022 m. liepos 1 d. 13 val. 07 min. 41 sek.; 2022 m. liepos 1 d. 14 val. 55 min. 56 sek.; 2022 m. liepos 1 d. 14 val. 58 min. 07 sek. R. K. skambina M. S., skambučiai neįvyksta, toliau jokių įvykių neužfiksuota;

Žemesnės instancijos teismas

5) 2022 m. liepos 4 d. 10 val. 14 min. 09 sek.; 2022 m. liepos 4 d. 10 val. 15 min. 10 sek. R. K. skambina M. S., skambučiai neįvyksta, tuo metu M. S. telefonas jungėsi prie bazinės stoties, adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 4 d. 12 val. 53 min. 05 sek. R. K. parašo SMS žinutę M. S.. 2022 m. liepos 4 d. 12 val. 57 min. 54 sek.; 2022 m. liepos 4 d. 13 val. 54 min. 02 sek. M. S. perskambina R. K., skambutis įvyksta, toliau jokių įvykių neužfiksuota;

6) 2022 m. liepos 11 d. 14 val. 38 min. 13 sek.; 2022 m. liepos 11 d. 14 val. 39 min. 16 sek. R. K. skambina M. S., skambučiai neįvyksta, tuo metu M. S. telefonas jungėsi prie bazinės stoties, adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 11 d. 15 val. 24 min. 27 sek. R. K. parašo SMS žinutę M. S., toliau jokių įvykių neužfiksuota;

7) 2022 m. liepos 18 d. 13 val. 19 min. 45 sek. R. K. parašo SMS žinutę M. S., tuo metu M. S. telefonas jungėsi prie bazinės stoties, adresu (duomenys neskelbtini), kitų įvykių neužfiksuota.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal gautą informaciją, M. S. nurodė, kad su ,, (duomenys neskelbtini)“ vairuotoju bendravo telefono numeriu „(duomenys neskelbtini)“. Analizės metu nustatytos šios atliekamam ikiteisminiam tyrimui reikšmingos aplinkybės:

1) 2022 m. birželio 27 d. 09 val. 27 min. 02 sek. M. S. skambino abonentui „(duomenys neskelbtini)“, skambutis įvyko. 2022 m. birželio 27 d. 11 val. 05 min. 24 sek.; 2022 m. birželio 27 d. 11 val. 05 min. 58 sek. M. S. skambino abonentui „(duomenys neskelbtini)“, pokalbis neįvyko. 2022 m. birželio 27 d. 11 val. 07 min. 33 sek. abonentas „(duomenys neskelbtini)“ skambino M. S., pokalbis įvyko. 2022 m. birželio 27 d. 11 val. 09 min. 46 sek. M. S. parašė SMS žinutę abonentui „(duomenys neskelbtini)“. 2022 m. birželio 27 d. 12 val. 20 min. 42 sek. M. S. skambino abonentui „(duomenys neskelbtini)“, pokalbis įvyko, toliau jokių įvykių neužfiksuota;

2) 2022 m. birželio 28 d. 08 val. 42 min. 33 sek.; 2022 m. birželio 28 d. 08 val. 44 min. 37 sek.; 2022 m. birželio 28 d. 17 val. 52 min. 08 sek. M. S. skambino abonentui „(duomenys neskelbtini)“, pokalbis įvyko, toliau jokių įvykių neužfiksuota;

3) 2022 m. birželio 29 d. 12 val. 42 min. 55 sek.; 2022 m. birželio 29 d. 12 val. 43 min. 26 sek.; 2022 m. birželio 29 d. 15 val. 46 min. 28 sek.; 2022 m. birželio 29 d. 15 val. 47 min. 30 sek.; 2022 m. birželio 29 d. 15 val. 48 min. 02 sek.; 2022 m. birželio 29 d. 16 val. 00 min. 06 sek.; 2022 m. birželio 29 d. 16 val. 00 min. 42 sek.; 2022 m. birželio 29 d. 17 val. 22 min. 55 sek.; 2022 m. birželio 29 d. 17 val. 23 min. 15 sek. abonentas „(duomenys neskelbtini)“ skambino M. S., pokalbis neįvyko. 2022 m. birželio 29 d. 12 val. 44 min. 02 sek. M. S. skambino abonentui „(duomenys neskelbtini)“, pokalbis įvyko, toliau jokių įvykių neužfiksuota;

4) 2022 m. birželio 30 d. 10 val. 48 min. 02 sek. M. S. skambino abonentui „(duomenys neskelbtini)“, pokalbis įvyko. 2022 m. liepos 1 d. 10 val. 11 min. 56 sek.; 2022 m. liepos 1 d. 10 val. 12 min. 31 sek. abonentas „(duomenys neskelbtini)“ skambino M. S., pokalbis neįvyko, toliau jokių įvykių neužfiksuota;

5) 2022 m. liepos 1 d. 14 val. 53 min. 38 sek. M. S. skambino abonentui „(duomenys neskelbtini)“, pokalbis įvyko. 2022 m. liepos 1 d. 15 val. 24 min. 14 sek.; 2022 m. liepos 1 d. 15 val. 24 min. 45 sek. abonentas „(duomenys neskelbtini)“ skambino M. S., pokalbis neįvyko, toliau jokių įvykių neužfiksuota;

Žemesnės instancijos teismas

6) 2022 m. liepos 1 d. 15 val. 24 min. 45 sek. M. S. skambino abonentui „(duomenys neskelbtini)“, pokalbis įvyko, toliau jokių įvykių neužfiksuota;

7) 2022 m. liepos 2 d. 09 val. 23 min. 29 sek.; 2022 m. liepos 4 d. 09 val. 24 min. 16 sek. abonentas „(duomenys neskelbtini)“ skambino M. S., pokalbis neįvyko, toliau jokių įvykių neužfiksuota;

8) 2022 m. liepos 4 d. 09 val. 23 min. 38 sek.; 2022 m. liepos 4 d. 09 val. 24 min. 16 sek. abonentas „(duomenys neskelbtini)“ skambino M. S., pokalbis neįvyko. 2022 m. liepos 4 d. 13 val. 26 min. 24 sek.; 2022 m. liepos 4 d. 18 val. 13 min. 56 sek. M. S. skambino abonentui „(duomenys neskelbtini)“, pokalbis įvyko, toliau jokių įvykių neužfiksuota;

9) 2022 m. liepos 5 d. 07 val. 59 min. 58 sek.; 2022 m. liepos 5 d. 08 val. 00 min. 45 sek.; 2022 m. liepos 5 d. 10 val. 04 min. 19 sek.; 2022 m. liepos 5 d. 10 val. 04 min. 47 sek.; 2022 m. liepos 5 d. 10 val. 25 min. 48 sek.; 2022 m. liepos 5 d. 10 val. 26 min. 16 sek.; 2022 m. liepos 5 d. 12 val. 02 min. 06 sek.; 2022 m. liepos 5 d. 12 val. 02 min. 44 sek.; 2022 m. liepos 5 d. 21 val. 25 min. 46 sek.; 2022 m. liepos 5 d. 21 val. 26 min. 10 sek. abonentas „(duomenys neskelbtini)“ skambino M. S., pokalbis neįvyko;

10) 2022 m. liepos 7 d. 10 val. 45 min. 30 sek.; 2022 m. liepos 7 d. 10 val. 46 min. 02 sek.; 2022 m. liepos 7 d. 13 val. 32 min. 44 sek.; 2022 m. liepos 7 d. 13 val. 33 min. 17 sek.; 2022 m. liepos 8 d. 13 val. 02 min. 33 sek.; 2022 m. liepos 8 d. 13 val. 03 min. 04 sek.; abonentas „(duomenys neskelbtini)“ skambino M. S., pokalbis neįvyko, toliau jokių įvykių neužfiksuota;

11) 2022 m. liepos 13 d. 14 val. 49 min. 56 sek.; 2022 m. liepos 13 d. 14 val. 50 min. 25 sek.; abonentas „(duomenys neskelbtini)“ skambino M. S., pokalbis neįvyko. 2022 m. liepos 13 d. 14 val. 51 min. 34 sek.; 2022 m. liepos 13 d. 14 val. 52 min. 11 sek. abonentas „(duomenys neskelbtini)“ parašė SMS žinutę M. S., toliau jokių įvykių neužfiksuota (1 t., b. l. 135–138).

Iš 2022 m. spalio 10 d. tarnybinio pranešimo dėl įtariamojo nustatymo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2022 m. spalio 10 d. J. L. apklausos protokolo surašymo metu gauta duomenų, kad jos automobiliu „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra užfiksuotas nusikalstamos veikos padarymo metu kartu su šalia stovinčiu asmeniu, naudojosi M. S.. Nurodė, kad nuotraukoje prie automobilio yra užfiksuotas būtent M. S.. Policijos POLIS II naršyklėje pagal šio asmens duomenis (vardą ir pavardę), suvedus gimimo metus nuo 1990 m. sausio 1 d. ir pažymėjus 4 m. paklaidą, buvo rasti 24 asmenys. Kiekvieno šio asmens fotonuotraukas, esančias duomenų bazėje, palyginus su ikiteisminio tyrimo byloje turima šio asmens fotonuotrauka nustatyta, kad tai M. S. (1 t., b. l. 141–142).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2023 m. sausio 5 d. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pranešimo nustatyta, kad M. S. prisirašęs prie viešosios įstaigos Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos. Informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, M. S., laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. sausio 5 d., asmens sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, suteiktos nebuvo (1 t., b. l. 160).

Iš 2023 m. sausio 12 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimo nustatyta, kad M. S. nuo 2018 m. birželio 7 d. yra įregistravęs individualią veiklą pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal pažymą įregistruota veikla: statybos baigimas ir apdaila. Daugiau nebuvo įregistravęs individualios veiklos pagal pažymą bei nebuvo ir nėra įsigijęs verslo liudijimų. 2023 m. sausio 12 d. valstybės, savivaldybių biudžetams ir pinigų fondams skolingas 1 941,51 eurą (1 t., b. l. 163–165).

Iš 2023 m. sausio 25 d. Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos pranešimo nustatyta, kad M. S. nuo 2021 m. lapkričio 25 d. prisirašęs pas šeimos gydytoją G. N.. M. S. nuo 2022 m. birželio mėnesio pas šeimos gydytoją nesilankė, paskutinis vizitas 2022 m. vasario 21 d. (1 t., b. l. 168).

Iš 2023 m. gegužės 24 d. tarnybinio pranešimo dėl M. S. prisistatymo J. pavarde nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu, R. K. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė M. S. išrašytą pinigų priėmimo kvitą. Apžiūrėjus jį nustatyta, jog M. S. pasirašė J. pavarde. Tikrinant M. S. charakterizuojančią medžiagą, susipažinus su 2022 m. gruodžio 2 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog M. S. pripažintas kaltu dėl sukčiavimo V. A. atžvilgiu, šios nusikalstamos veikos metu, jis V. A. taip pat prisistatė J. pavarde (1 t., b. l. 169–199).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia.

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinės teisės pažeidimo ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, teisės į jį įgijimo ar prievolės išvengimo būdas. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-264-895/2016). Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ir turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2011). Naudojant apgaulę turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas ir dėl kaltininko ketinimų, tai gali būti daroma įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra kliūčių konstatuoti sutarties buvimą, nustatyti sutarties šalis ir padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, Nr. 2K-535/2011, Nr. 2K-48-696/2017).

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Vien turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Taigi, tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.). Be to, tokiais atvejais gana svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, Nr. 2K-7-255/2012, Nr. 2A-7-9/2013, Nr. 2K-161/2013, Nr. 2K-152/2015, Nr. 2K-429-788/2016 ir kt.).

Iš bylos medžiagos ir proceso dalyvių parodymų nustatyta, kad nukentėjusioji R. K. socialiniame tinkle parašė skelbimą, jog reikalingas žmogus, kuris galėtų paruošti kiemo pagrindą trinkelių klojimui bei dalį žemės sklypo paruošti vejos sėjimui. Į tokį nukentėjusiosios skelbimą atsakė asmuo, socialinio tinklo profilyje pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“ ir pasiūlė savo paslaugas, nurodė kokius darbus reikia atlikti, kokia apytikslė darbų kaina. Tuo metu nukentėjusioji nusprendė dar palaukti, tačiau po maždaug dviejų mėnesių pati parašė tam pačiam asmeniui, kuris socialinio tinklo profilyje pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“ ir klausė ar jis gali atlikti darbus. Nukentėjusioji R. K. ir kaltinamasis sutarė jos namuose susitikti 2022 m. birželio 27 d. ir apžiūrėti darbų atlikimo vietą. Kaltinamasis M. S. į nukentėjusiosios namus atvyko 2022 m. birželio 27 d., apžiūrėjo sklypą, žodžiu sutarė kokius darbus reikia atlikti – nukasti maždaug 150 kv.m. dirvožemio augalinį sluoksnį, esant reikalui atvežti juodžemio, jį išlyginti, paruošti maždaug 150 kv.m. pagrindą trinkelių klojimui, nukasti 40–45 cm žemės sluoksnį, supilti 20–30 cm žvyro sluoksnį, suvibruoti, supilti apie 15 cm skaldytų akmenų sluoksnį, pravesti apie 10–15 m elektros laidą nuo namo iki vartų, įrengti drenažą ir pajungti. Už darbus buvo sutarta 2 800 Eur suma, į šią sumą neįėjo juodžemio kaina, nes nežinojo kiek jo gali reikėti ir, ar apskritai reikės. Kaltinamasis paėmė iš nukentėjusiosios 1 400 Eur avansą. Nukentėjusiosios prašymu kaltinamasis surašė pinigų priėmimo kvitą ABU Nr. 4918578, kuriame nurodė, kad darbus atlieka MB „(duomenys neskelbtini)“, kodas – „(duomenys neskelbtini)“, pinigus priima – „M. J.“. Pinigų priėmimo kvite taip pat buvo nurodyti planuojami atlikti darbai – „žvyras dolomitas (žodis „dolomitas“ nubrauktas) malti akmenys 70 kub.m. drenažas 50m“. 2022 m. birželio 28 d. kaltinamasis paėmė dar 700 Eur sumą, kuri buvo skirta, kaip paaiškino kaltinamasis, už atvežtas dvi juodžemio mašinas, kurio kaina 640 Eur. Kadangi nukentėjusioji neturėjo lygiai 640 Eur, padavė 700 Eur ir likusią 60 Eur sumą kaltinamasis nurodė įskaitysiantis į bendrą mokėtiną sumą. Be to, kaltinamasis 2022 m. birželio 27 d. susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu dėl žvyro ir skaldos į nukentėjusiosios kiemą atvežimo. Šiuo atveju buvo sutarta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ žvyrą ir skaldą atveš pagal poreikį, nes tiksliai nėra aiškus reikalingas medžiagų kiekis. 2022 m. birželio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas pristatė žvyrą ir skaldą. Toliau proceso dalyvių parodymai išsiskyrė.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sutarties su nukentėjusiąja nesudarė, darbų eiliškumo ir kokybės neaptarė. Pinigų priėmimo kvite jis įrašė savo pavardę, tik gal dėl skubėjimo vietoj „S“ raidės įrašė „J“, raides „MB“ įrašė per skubėjimą, taip pat užrašė savo socialinio tinklo „facebook“ paskyros puslapį „(duomenys neskelbtini)“, o ūkio subjekto kodą įrašė bet kokį, nes neprisiminė savo individualios veiklos kodo numerio. 2022 m. birželio 28 d. atvyko pas nukentėjusiąją, ten atvažiavo dirbti ir traktorius, kuris nukasinėjo ir lygino žemes. Ruošiant pagrindą trinkelių klojimui buvo nukastas žemės sluoksnis, supiltas žvyras, po to skalda. Buvo supilta apie 30 kv.m. žvyro ir tiek pat skaldos. Traktorius nuėmė augalinį dirvožemio sluoksnį, jį, nukentėjusiosios nurodymu, nustūmė į greta esantį sklypą, atvežė dvi mašinas juodžemio ir jį išlygino. Už juodžemį sumokėjo 640 Eur, ir šią sumą sumokėjo asmeninėmis lėšomis, todėl, kai grįžo nukentėjusioji, jam padavė 700 Eur, iš kurių 60 Eur nurodė įskaičiuosiantis į galutinę mokėtiną sumą. Už žvyrą ir skaldą atsiskaitė su vairuotoju, jam padavė 1 000 Eur. Darbus atliko kokybiškai, jam liko tik sutankinimas, o šiam darbui būtų naudojęs 3,5 t volą, taip pat nepadarė drenažo ir nenuvedė elektros kabelio, kas būtų kainavę apie 350 Eur. Mano, kad ne jis, o pati nukentėjusioji R. K. liko jam skoloje. Bendra suma, kurią nukentėjusioji turėjo jam dar duoti yra 1 040 Eur. Po 2022 m. birželio 28 d. pas nukentėjusiąją daugiau atvykęs nebuvo, nes 2–3 mėnesius dirbo Vilniuje, liepos mėnesį buvo Palangoje, o vėliau susitikti nebuvo pagrindo. Dėl darbų kokybės su R. K. nesiaiškino, su ja kalbėjo telefonu.

Nukentėjusioji R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis parašė iš socialinio tinklo profilio pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ ir nurodė, kad gali atlikti jos prašomus darbus, aptarė kokie darbai turi būti atlikti, kokia kaina. Pats kaltinamasis nurodė, kad atliekant pagrindo trinkelių klojimui paruošimo darbus turi būti supilta 30 cm žvyro ir 15 cm skaldos sluoksnis. Kaltinamasis nurodė, kad yra iš MB „(duomenys neskelbtini)“, ji „pagūglino“ internete ir rado, kad yra tokia įmonė, kurios vadovas M. Kaltinamojo kvalifikacijos ir stažo neklausė, pasitikėjo pateikta informacija, kurią patikrino internete. Ji pasiūlė kaltinamajam pasirašyti sutartį ar kitokį dokumentą. Su kaltinamuoju nebūtų sutarusi dirbti, jei jis nebūtų pasirašęs sutarties ar pinigų priėmimo kvito. Kitą dieną kaltinamasis atvyko dirbti, tą jai patvirtino kaimynė. Kai grįžo namo, stovėjo traktorius, kaltinamasis su kastuvu kasė žvyrą. Kitų įrankių, tokių kaip nivelyras, nematė. Kadangi buvo atliekami darbai, viskas atrodė įtikinamai. Kaltinamasis pasakė, kad darbai į pabaigą, liko tik suvibruoti, bet neturi vibro plokštės ir dar neužpylė visko aplink namą. Sakė, kad reikės atvežti skaldos, nes aplink namą papylė žvyrą. Kaltinamasis taip pat sakė, kad reikės daugiau žemių, kurios kainuos 700 Eur ir šią sumą jam padavė. Pinigų priėmimo kvito šiai sumai nesurašė. Dar nurodė, kad kitą dieną turi skubių darbų, todėl neatvažiuos, tačiau pasakė, kad atvažiuos kultivatorius kultivuoti žemę ir ji turėjo tam asmeniui paduoti 100 Eur. Daugiau kaltinamasis nebuvo atvažiavęs. Vieną kartą atsiliepęs nurodė, kad turi skubių darbų, laukia traktorininko, kitą kartą su juo kalbėjosi dėl darbų, klausė kiek jis yra skolingas nukentėjusiajai, tačiau teigė, kad nukentėjusioji turės palaukti, nes dabar jis pinigų neturi. Kai pas ją į namus atvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai išsiaiškino, kad pas ją darbus dirbęs kaltinamasis prisistatė kita pavarde, o kieme buvę įmonės atstovai tikrindami matė, kad vietomis skaldos buvo 3 cm, kitur 8 cm ar 5 cm, panašiai ir žvyro, tranšėjų nekasė ir netiesė, ką turėjo padaryti, tiesiog viską supylė ant viršaus, kad atrodytų, jog viską padarė. Medžiagos, kurias atvežė UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko pas ją kieme, už jas nesumokėjo. Kai po metų kiemą tvarkė kita įmonė, jos atstovas nurodė, kad kaltinamasis tik nuėmė viršutinį augalinį sluoksnį ir ant viršaus užpylė žvyrą su skalda, kad gražiai atrodytų.

Tuo tarpu civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. O. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam paskambino kaltinamasis ir prisistatė iš aplinkos tvarkymo įmonės. Minėjo, kad yra dirbęs su Kauno keliais ir jam reikės žvyro bei skaldos pagrindo paruošimui. Jis įsivedė internete įmonės rekvizitus, pasitikrino ar įmonė nėra skolinga ir pamatė, kad tokia įmonė iš tikrųjų yra, o jos direktorius vardu M., todėl nematė problemų vykdyti užsakymus. Susitarė, kad medžiagų kiekio reikės pagal faktą, nes darbus atlieka kieme ir nežino kiek ir ko reikės. Iš pradžių vežė žvyrą, o paskui skaldą. Vairuotojui pinigų kaltinamasis tikrai nesumokėjo. Užsakovai apmoka jau po visų atvežimų, kuomet elektroniniu paštu išsiunčiama sąskaita. Šiuo atveju su kaltinamuoju buvo susitarę, kad jis (kaltinamasis) atvažiuos viską susiderinti ir tada jam bus išrašyta sąskaita už pristatytas medžiagas. Kai vairuotojas A. M. atvežė paskutinę mašiną, kaltinamojo jau nebuvo, todėl galvojo, kad kaltinamasis jau yra išvykęs pas jį (V. O.) dėl sąskaitos išrašymo. Po kiek laiko paskambino kaltinamajam, tačiau jis iš pradžių nekėlė telefono, paskui pasakė, kad turi problemų ir atvažiuos rytoj. Kitą dieną 8 val. jam paskambino kaltinamasis ir pasakė, kad atvažiuos po 14 val., tačiau neatvažiavo, į skambučius neatsakė. Gal kaltinamasis ir sakė, kad atvažiuos sumokėti už medžiagas, tačiau neatvažiavo, savo kontaktų sąskaitos išrašymui taip pat nepateikė. Sąskaita išrašoma tą dieną, kurią veža medžiagas, nebent medžiagos būtų vežamos kelias dienas iš eilės, tokiu atveju sąskaitą išrašytų tą dieną, kada baigė vežti medžiagas. Sąskaitą dar galima koreguoti iki kito mėnesio, kol dar nepriduota mokesčiams. Važtaraštyje surašytas kiekvienas vežimas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus bei juos įvertinęs BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad jų pakanka konstatuoti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Nors kaltinamasis M. S. savo kaltės nepripažino, teigė, jog darbus, kuriuos atliko, atliko kokybiškai, nukentėjusiajai priklausančio turto apgaulės būdu nepasisavino, tai nukentėjusioji liko jam skolinga, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ už medžiagas atsiskaitė vairuotojui paduodamas 1 000 Eur, nesislėpė nei nuo nukentėjusiosios, nei nuo civilinės ieškovės atstovų, tačiau tokius jo parodymus paneigia byloje esantys nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pinigų priėmimo kvitas, telefoninių pokalbių išklotinės ir kita bylos medžiaga. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios R. K. ir liudytoju apklausto civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo V. O. parodymais, nes jie nuo pat tyrimo pradžios gana nuosekliai nurodė visų jų atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes, jų parodymai atitinka byloje surinktų įrodymų visumą, esminių prieštaravimų nenustatyta. Teismas taip pat neturi jokio pagrindo netikėti liudytojų A. M., A. K., V. S., V. P., D. O. parodymais, kadangi šie paminėtų liudytojų parodymai, taip pat nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės atstovo parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai tarpusavyje sudaro logišką seką, nuoseklią įrodymų visumą ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl kaltinamojo M. S. padarytos nusikalstamos veikos. Aplinkybių, kurios leistų manyti, kad paminėti liudytojai siektų nepagrįstai apkaltinti kaltinamąjį nebūtos nusikalstamos veikos padarymu, būtų suinteresuoti bylos baigtimi, byloje nenustatyta, tokių aplinkybių kaltinamasis nenurodė ir teisme. Be to, prieš duodant parodymus jie buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tuo tarpu kaltinamojo parodymai yra prieštaringi ir neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių. Kaltinamojo M. S. teiginius, kad jis, nemokėdamas tinkamai pildyti pinigų priėmimo kvito, kvite įrašė savo socialinio tinklo „facebook“ paskyros pavadinimą ir per skubėjimą prie paminėto pavadinimo įrašė raides „MB“, savo pavardę įrašė teisingai, tęsti darbų pas nukentėjusiąją negalėjo dėl to, kad buvo užimtas su kitais darbais ir laukė traktoriaus, nesislėpė, jis atliko tiek darbų, kiek jam buvo sumokėta, tai nukentėjusioji R. K. jam liko skolinga, pinigus už žvyrą ir skaldą atidavė vairuotojui A. M., teismas atmeta kaip nepagrįstus, kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismo vertinimu, kaltinamojo prisistatymas mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, klaidingo ūkio subjekto kodo nurodymas, taip pat prisistatymas kita panašia pavarde (J.), įrodo, kad kaltinamasis klaidino nukentėjusiąją R. K., slėpė nuo jos svarbią informaciją apie save bei nesiekė sukurti tikrų civilinių santykių dėl kaltinime nurodytų darbų atlikimo, o jo tikslas buvo apgaule, imituojant pagrindo trinkelių klojimui paruošimo darbus bei nurodant klaidingą informaciją dėl ko jis negali tęsti darbų, reikalaujant avanso, gauti iš R. K. kuo didesnę pinigų sumą ir pasišalinti iš objekto. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, kaltinamojo prisistatymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui, t. y. prisistatymas M. iš aplinkos tvarkymo įmonės, nurodymas, kad dirbęs su kitomis žinomomis įmonėmis ar stambiais objektais, iš esmės pristatymas savęs kaip verto pasitikėti asmens, klaidino civilinės ieškovės atstovą, slėpė informaciją apie save, savo tikruosius ketinimus ir nesiekė sukurti tikrų civilinių santykių dėl žvyro ir skaldos įsigijimo, pasakojant skirtingas istorijas dėl negalėjimo atvykti galutiniam darbų suderinimui bei atsiskaitymui ir iš esmės buvo nukreiptas į kuo didesnės pinigų sumos pasisavinimą. Neteisingo ūkio subjekto pavadinimo ir kodo, neteisingos pavardės (J.) nurodymas įrodo, kad kaltinamasis M. S. turėjo tikslą neatskleisti teisingos informacijos apie save, dėl ko nukentėjusioji ir civilinė ieškovė buvo įtraukti į jiems nenaudingus sandorius, kaltinamasis apsunkino savo suradimą, dokumentų įteikimą, buvo apsunkintos galimybės patikrinti kaltinamojo patikimumą pagal atsiliepimus internete, ginti savo teises civilinio proceso tvarka, patraukti atsakovu civilinėje byloje, nes tokiu atveju nežinomas tikrasis atsakovas, jo adresas bei apskritai apsunkintas bylos teismingumo klausimo išsprendimas, be to tokiais veiksmais netgi galėjo sudaryti sąlygas patirtus nuostolius reikalauti iš kito veikiančio juridinio asmens – MB „(duomenys neskelbtini)“, kuris šių darbų neatliko. Iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kad žodinės sutarties sudarymo metu kaltinamasis M. S. turėjo išankstinį ketinimą apgaulės būdu paimti iš R. K. pinigus, žinant, kad tokių darbų nevykdys, imituos jų atlikimą, tai yra turėjo tikslą R. K. suklaidinti ir apgauti. Tas pats pasakytina ir apie kaltinamojo veiksmus tęsiant nusikalstamą veiką siekiant išvengti turtinės prievolės, t. y. sudarant žodinę sutartį su civilinės ieškovės atstovu kaltinamasis turėjo išankstinį sumanymą nevykdyti savo įsipareigojimo atsiskaityti civilinei ieškovei už atvežtą žvyrą ir skaldą, kas tokiu atveju reiškia, kad pagal susitarimą visa iš nukentėjusiosios paimta pinigų suma lieka būtent kaltinamajam (pagal susitarimą už žvyrą ir skaldą turėjo atsiskaityti kaltinamasis iš bendros su nukentėjusiąja sutartos darbų kainos). Esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo M. S. veiksmai peržengė civilinių santykių ribas ir jam turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Nors tiek nukentėjusioji, tiek ir civilinės ieškovės atstovas žinojo kaltinamojo M. S. telefono numerį, ši aplinkybė nereiškia, kad jie galėtų lengvai surasti M. S., nes telefonu jis gali neatsiliepti, išjungti ar pasikeisti numerį. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad nukentėjusioji nufotografavo kaltinamąjį prie automobilio, su kuriuo jis atvyko ir užfiksavo valstybinį numerį, nesudaro pagrindo teigti, kad nukentėjusiajai nebuvo apsunkintas teisių gynimas civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tiek pagal telefono numerį, tiek ir pagal automobilio valstybinį numerį nustatyti asmens buvimo vietą gali tik teisėsaugos institucijos, o ne privatus asmuo.

Pasisakant dėl kaltinamojo M. S. gebėjimo atlikti prisiimtus darbus pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad M. S. yra kvalifikuotas aplinkos tvarkymo darbų, o būtent – žemės paruošimo vejos sėjimui, pagrindo trinkelių klojimui paruošimo specialistas. Pats kaltinamasis parodė, kad jis yra dirbęs pas asmenį, kuris ruošia pagrindus trinkelių klojimui, dalyvavo dirbant keliuose objektuose, tačiau to asmens vardo teigė neprisimenantis, ir nurodė, kad, jo paties manymu, jis įgijo pakankamai žinių, kad galėtų tokį darbą padaryti savarankiškai. Visgi, šiuo atveju, nėra aišku nei kokio lygio yra kaltinamojo kvalifikacija, nei jo gebėjimas atlikti tokius darbus. Visgi, svarbu pažymėti, kad šiuo atveju nagrinėjama baudžiamoji byla, o ne sprendžiamas ginčas dėl atliktų darbų kokybės. Šiuo atveju akivaizdu, kad pagal žodinį susitarimą prisiimtų darbų kaltinamasis neatliko ir nors kaltinime nėra išvardinti visi darbai, kuriuos kaltinamasis įsipareigojo atlikti, tačiau ginčo, kad kaltinamasis, be kita ko, buvo įsipareigojęs įrengti drenažą ir pajungti, pravesti elektros kabelį, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios nekilo. Kaltinamasis, be kita ko, sutiko, kad kieme papiltos medžiagos nebuvo suvibruotos.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad už žvyrą ir skaldą 1 000 Eur sumokėjo liudytojui A. M., tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigia liudytojo A. M. parodymai, kad su kaltinamuoju apie pinigų paėmimą nekalbėjo ir jokių pinigų negavo. Šias aplinkybes paneigė ir civilinės ieškovės atstovas V. O.. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti šiais liudytojo ir civilinės ieškovės atstovo parodymais, kurie nekito viso proceso metu ir yra nuoseklūs, be to jie buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Bylos nagrinėjimo metu gauti duomenys, kad civilinė ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą už pristatytą žvyrą ir skaldą išrašė teisminio bylos nagrinėjimo metu. Visgi, šiuo atveju sprendžiamas klausimas ne dėl civilinės ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymo, tuo tarpu pinigų suma, kurią kaltinamasis M. S. turėjo sumokėti už medžiagas buvo nurodyta jau pareiškime.

Vertinant pas R. K. atliktų darbų apimtį, vertę, yra sudėtinga tiksliai nustatyti kokia darbų dalis buvo atlikta, tikslūs skaičiavimai nepadaryti, nėra kvalifikuoto specialisto, eksperto išvados dėl darbų kokybės, nuo šių darbų praėjo daugiau nei du metai, pagrindo trinkelių klojimui paruošimo darbai atlikti kito vykdytojo – liudytojo V. S. ir nėra galimybės patikrinti M. S. darbų kokybės. Visgi liudytoju apklaustas V. S. parodė, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, ruošiant pagrindą trinkelių klojimui buvo nukastas tik viršutinis augalinis sluoksnis, žvyro nerado, nustūmė apie mašiną (16 tonų) skaldos. Skalda buvo atvežta, užpilta ant viršaus ir palyginta, o apatinis sluoksnis nebuvo nukastas. Buvo užpilta kažkur 5 cm. Tuo tarpu liudytojas A. K. parodė, kad grįžęs namo matė aplink namą paskirstytą žvyrą, galimai pamesta kastuvu, traktorius lygino žemes, ant kiemo buvo supilta skalda. Kai kaltinamasis nepasirodė pabandė kasti skaldą ir ten buvo vien žemės. Žvyras ir skalda buvo palaidi, vienoje vietoje skaldos buvo gal 15 cm, o žvyro nebuvo, kitoje vietoje buvo gal daugiau nei 15 cm skaldos. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. M. parodė, kad atvežęs medžiagas nematė ištemptų virvučių, lazerių aukščiui matuoti. Matė kaip traktorininkas skuto juodžemį, nuiminėjo augalinį sluoksnį ir vežė į krūvas bei viską lygino. Darbas buvo atliekamas padrikai. Nukentėjusioji R. K. parodė, kad civilinės ieškovės atstovui atvykus į jos namus, žiūrėjo kiek pripilta žvyro ir skaldos ir matė, kad vienur buvo apie 3 cm, kitus 5 cm ar 8 cm skaldos, panašiais ir žvyro. Liudytojas V. P. parodė, kad atvykęs į sklypą frezuoti žemės vejos sėjimui matė, kad juodžemis jau buvo užvežtas ir kažkiek palygintas, tačiau darbai buvo atlikti prastai. Jis tik sufrezavo žemę, paskui kažkas turėjo ją išlyginti ir pasėti veją.

Taigi įvertinus susidariusią situaciją, spręsdamas klausimą dėl atliktų darbų vertės, teismas remiasi nukentėjusiosios R. K. parodymais, kad už 2 800 Eur turėjo būti padaryti sutarti darbai ir atvežtas žvyras bei skalda, tik už juodžemį reikėjo mokėti atskirai. Kaltinamasis paėmė 1 400 Eur avansą bei kitą dieną 700 Eur už juodžemį. Nukentėjusioji nurodė, kad sutarti darbai nebuvo padaryti, o tai, kas padaryta buvo nekokybiška, ji patyrė nuostolį, nes reikėjo samdyti kitą vykdytoją, sutvarkyti kaltinamojo nekokybiškai atliktą darbą, tačiau jai liko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvežtos medžiagos (skalda, žvyras). Iš byloje esančio važtaraščio bei sąskaitos faktūros matyti, kad pas nukentėjusiąją buvo atvežta 20 kub.m. žvyro ir 27 kub.m. skaldos. Nukentėjusioji, be kita ko, nurodė, kad skalda buvo vežama ir jos kaimynui, jam atvežė vieną mašiną skaldos. Kaltinamasis teigė, kad nukentėjusiajai buvo atvežta apie 30 kub.m. skaldos ir tiek pat žvyro, o jos kaimynui atvežtos dvi mašinos skaldos, vėliau kaltinamasis teigė, kad nukentėjusiajai buvo atvežta 2 mašinos žvyro ir dvi skaldos, po to teigė, kad galėjo būti atvežtos dvi mašinos žvyro ir trys skaldos. Tuo tarpu liudytojas A. M. ir liudytoju apklaustas V. O. parodė, kad paminėtu adresu vežė tik važtaraštyje nurodytą medžiagų kiekį, daugiau medžiagų nevežė ir jokių duomenų apie medžiagų vežimą kaimynui nurodyti negalėjo. Kaip jau minėta, liudytojas V. S. parodė, kad nukasė apie 16 t skaldos. V. O. taip pat paaiškino, kad nukentėjusiajai buvo atvežtos 2 mašinos (po 10 kub.m.) žvyro. Taigi esant tokiai situacijai visgi konstatuotina, kad nukentėjusioji patyrė mažesnę turtinę žalą, kadangi jai liko atvežtos medžiagos, kurios liudytojui V. S. atlikus darbus, buvo papiltos nukentėjusiosios kieme. Tuo tarpu objektyvių duomenų, kurie paneigtų kaltinamojo teiginius, kad pas nukentėjusiąją vis tik buvo atvežtos dvi mašinos juodžemio, byloje negauta, esant šioms aplinkybėms 640 Eur suma, kurią nurodė pats kaltinamasis kaip sumokėtą už juodžemį, taip pat mažintina nukentėjusiosios patirta žala, o kaltinimas dėl aplinkybės, kad M. S. įgijo 700 Eur sumą, iš anksto žinodamas, kad medžiagų neįgis, šalintina iš kaltinimo.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, remiantis kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajai R. K. atlikta darbų ir pristatyta medžiagų už ne daugiau nei 1 474,90 Eur sumą, t. y. atvežta ne daugiau nei dvi mašinos žvyro (360 Eur + PVM) ir viena mašina skaldos (330 Eur + PVM), kas sudarytų 834,90 Eur, dvi mašinos juodžemio, kas sudaro 640 Eur, o 625,10 Eur suma (2 100 – 640 – 834,90) buvo pasisavinta neatlikus sutartyje numatytų darbų ir dėl šių aplinkybių teismas patikslina kaltinimą. Atitinkamai patikslintina ir civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos turtinės žalos suma – 1 560,90 Eur su PVM, kadangi kaltinime nurodyta 1 290 Eur suma (be PVM). Apie tokią kaltinimo korekciją teismas įspėjo proceso dalyvius, suteikė laiko pasirengti gynybai ir padarė teisiamojo posėdžio pertrauką.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo M. S. veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir kvalifikuoti teisingai, nes sukčiavimo būdu jis užvaldė svetimą – R. K. priklausantį turtą – pinigines lėšas ne didesnei nei 625,10 Eur sumai ir sukčiavimo būdu išvengė turtinės prievolės įvykdymo sumokėti už žvyrą ir skaldą ir tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 1 560,90 Eur turtinę žalą.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra; kaltinamojo M. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu, M. S. buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir 182 straipsnio 3 dalį, tačiau 2023 m. birželio 1 d. pasikeitus galiojančiam teisiniam reguliavimui veikos perkvalifikuotos į BK 182 straipsnio 4 dalį. Nepaisant to, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 1 d. ir 2019 m. gegužės 10 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais M. S. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta laisvės apribojimo bausmė, kuri pakeista areštu, buvo atlikta 2021 m. gegužės 18 d., taigi inkriminuojamas tyčinis nusikaltimas padarytas neišnykus teistumui dėl ankstesnio tyčinio nusikaltimo padarymo.

Skiriant kaltinamajam M. S. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – veika padaryta tiesiogine tyčia, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – veika padaryta siekiant materialinės naudos; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – teistas, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 16–32), baustas administracine tvarka, paskirtų nuobaudų neįvykdęs (2 t., b. l. 6–15), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (2 t., b. l. 35–36), į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto ar laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Kaltinamasis neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis jam neskirtina, be to, teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tokia bausmės rūšis nepasiektų jai keliamų tikslų. Kaltinamasis verčiasi individualia veikla, duomenų apie gaunamas pajamas ir turtą teismui nepateikta, paskirtų administracinių nuobaudų neįvykdęs, anksčiau skiriamų laisvės apribojimo bausmių kaltinamasis nevykdė, todėl ši bausmės rūšis buvo keičiama areštu, todėl teismo vertinimu baudos ir laisvės apribojimo bausmės jam neskirtinos, nes nepasieks joms keliamų tikslų ir nesulaikys kaltinamojo nuo naujų veikų darymo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, veikos padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą, kaltinamajam M. S. skirtina didesnė nei sankcijos vidurkis trumpalaikio laisvės atėmimo – 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmė.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kaltinamasis M. S. nusikalstamą veiką padarė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nuosprendžio priėmimo, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bendrintinos BK 63 straipsnio pagrindu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, kaltinamajam M. S. šiuo nuosprendžiu paskirta 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį (40 (keturiasdešimt) parų) šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės, prieš tai pagal bausmių keitimo taisykles pakeistos į 40 (keturiasdešimties) dienų laisvės atėmimą, ir M. S. skirtina galutinė subendrinta 5 (penkių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytina bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nuosprendį ir šiuo nuosprendžiu įskaitytas laikas.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, duomenų apie kaltinamojo atžvilgiu pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus byloje negauta, kaltinamasis šiuo metu nėra tiek pavojingas, kad jį būtų būtina izoliuoti nuo visuomenės, yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų, naujų nusikalstamų veikų nedarys, todėl kaltinamojo M. S. atžvilgiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vieneriems) 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant M. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 100 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 62–65).

Įvertinus tai, kad nukentėjusioji sumokėjo kaltinamajam 2 100 Eur sumą už medžiagas bei darbus, tačiau buvo atvežta tik dalis medžiagų, sutarti darbai neatlikti, nekyla abejonių, kad nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą. Vis tik, atsižvelgiant į tai, kad dalis žvyro bei skaldos liko pas nukentėjusiąją, už šias medžiagas civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji nesumokėjo, pas nukentėjusiąją buvo atvežta ne daugiau nei trys mašinos skaldos ir žvyro, byloje nepaneigta, kad į nukentėjusiosios sklypą buvo atvežtos dvi mašinos juodžemio, nukentėjusiosios patirta žala mažintina iki 625,10 Eur ir priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai.

Civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 290 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo M. S. (1 t., b. l. 32–37).

Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad 2022 m. birželio 27 d., kaip paaiškėjo, M. S., kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žvyro ir skaldos. Kitą dieną, t. y. 2022 m. birželio 28 d. medžiagos buvo pristatytos nurodytu adresu, tačiau medžiagas M. S. neatsiskaitė. M. S., siekdamas išvengti turtinės prievolės ir atsiskaityti už prekes bei paslaugas, apgaulės būdu, pasinaudodamas civilinės ieškovės pasitikėjimu, padarė civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 290 Eur turtinę žalą.

Dėl civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodomos patirtos žalos dydžio (1 290 Eur) teismas neturi pagrindo abejoti ir pripažįsta, kad nurodoma žala yra reali, nėra nepagrįstai per didelė. Krovinio važtaraštyje nurodomas pristatytų medžiagų kiekis ir kaina sutampa su civilinės ieškovės pareiškime nurodytais kiekiais bei patirtos žalos suma. Pats kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu iš esmės neneigė važtaraštyje nurodytų medžiagų kiekių ir kainos. Liudytojas A. M. paneigė kaltinamojo teiginius, kad kaltinamasis jam už atvežtas medžiagas sumokėjo grynais pinigais, tokias aplinkybes neigė ir civilinės ieškovės atstovas V. O.. Vien ta aplinkybė, kad PVM sąskaita faktūra už medžiagas buvo išrašyta jau bylos nagrinėjimo metu nepaneigia krovinio važtaraščio teisingumo. Esant šioms aplinkybėms, civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo M. S. civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteistinas 1 290 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė iš kaltinamojo priteisti 200 Eur išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti, kadangi dėl vykstančio proceso buvo kreiptasi į teisininkus prašant suteikti teisinę konsultaciją vykstančiame procese (1 t., 32–34).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

Iš kartu su civiliniu ieškiniu pateiktų duomenų nustatyta, kad už pareiškimo ir civilinio ieškinio parengimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 200 Eur teisinės pagalbos išlaidas (1 t., b. l. 33–34). Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, darbingumą, sveikatos būklę, teismas vertina, kad prašomos priteisti 200 Eur teisinės pagalbos išlaidos nelaikytinos nepagrįstai per didelėmis, todėl šios teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo M. S. civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 56–59), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, M. S. išrašytas pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotas į voką, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 69), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį (40 (keturiasdešimt) parų) švelnesnės, šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės, prieš tai pagal bausmių keitimo taisykles pakeistos į 40 (keturiasdešimtis) dienų laisvės atėmimą ir M. S. skirtina galutinė subendrinta 5 (penkių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nuosprendį ir šiuo nuosprendžiu įskaitytą laiką.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, paskirtos 5 (penkių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėtas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant M. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti (ar tęsti darbą) arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš M. S. nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės R. K. naudai priteisti 625,10 Eur (šešis šimtus dvidešimt penkis eurus dešimt centų) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš M. S. civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 1 290 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 200 (dviejų šimtų) Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo M. S. civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 200 Eur (du šimtus) teisinei pagalbai apmokėti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, M. S. išrašytą pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja Vilma Tamošaitienė