Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Sigitui Bružui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravęs, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, teistas Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2017 m. vasario 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį galutine viešųjų darbų bausme 6 mėnesiams, įpareigojant išdirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. S. 2017 m. lapkričio 3 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su O. Z., R. V. ir R. M., susitarė daryti nusikalstamą veiką, t. y. apiplėšti V. M., po ko, nusikalstamos veikos vykdytojai jis, V. D., R. M. ir O. Z., R. V., pastarojo vairuotu automobiliu (duomenys neskelbtini) išvyko daryti sutartos nusikalstamos veikos, o O. Z. mobiliojo ryšio telefonu skambino nukentėjusiajam V. M. ragindamas jį grįžti į savo namus, tokiu būdu siekdamas nusikalstamos veikos vykdytojams sudaryti sąlygas patekti į nukentėjusiojo butą ir užvaldyti jo turtą, dėl to 2017 m. lapkričio 3 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini) jis, V. D. ir R. M. panaudodami fizinį smurtą įsibrovė į V. M. priklausantį butą, duris atrakinusį nukentėjusįjį V. M. nustūmę į buto kambarį, pargriovę jį į lovą ir kambaryje rastu ilgintuvo laidu smaugė nukentėjusįjį, surišo jam rankas, taip atimdami galimybę nukentėjusiam V. M. priešintis ir iš nukentėjusiojo buto pagrobė mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) 30 eurų vertės, su įdėta UAB „Tele 2 Pildyk“ SIM kortele be vertės, mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) 300 eurų vertės, su įdėta UAB „Bitė“ SIM kortele be vertės, telefono dėklu 30 eurų vertės bei telefono pakabuku 5 eurų vertės, planšetę (duomenys neskelbtini) 150 eurų vertės, planšetę (duomenys neskelbtini) 180 eurų vertės, su įdėta UAB „Bitė“ SIM kortele be vertės, nešiojamąjį kompiuterį (duomenys neskelbtini) 100 eurų vertės, mobiliojo telefono (duomenys neskelbtini) įkroviklį 10 eurų vertės, mobiliojo telefono (duomenys neskelbtini) įkroviklį 10 eurų vertės, du televizoriaus nuotolinio valdymo pultelius, kurių vieno vertė 20 eurų, bendra vertė 40 eurų, kompiuterio pelę 7 eurų vertės bei ausines 6 eurų vertės, viso bendrai pagrobė svetimo – nukentėjusiajam V. M. priklausančio turto 868 eurų vertės.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. S., apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštus kaltinimus ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną ėjo į parduotuvę ir sutiko R. V., R. ir O., kurie paklausė, kur gyvena D. Jis sutiko parodyti, kur jis gyvena. Nuvažiavo ten, parodė, kur gyvena, ir taip išėjo, kad atsidūrė (duomenys neskelbtini). Po to atsidūrė tame bute, paėmę visus daiktus išvažiavo atgal namo. Į butą ėjo su R. ir D., iš buto paėmė kompiuterį, telefonus. Į tą butą įėjo pats paskutinis. Prieš jį ėjo R. ir D. Jis stovėjo jiems už nugaros. Jie paskambino į duris, durys atsidarė, jie įėjo į vidų, jis nukentėjusiojo nematė. D. įėjęs į butą buvo prie lovos. Į jį nežiūrėjo, įėjo į kambarį, tik apsidairė, ant stalo nieko vertingo nebuvo ir iš to buto išėjo pats pirmas. D. padavė laidą, kuris buvo ant žemės, D. paprašė, o jis padavė, tiesiog pametė jam. Kai jau numetė laidą, po to jau suprato, kam jam tas laidas buvo reikalingas, t. y. kad surišti. Iš buto išsinešė dėžę, kurioje turėjo būti kompiuteris viduj, bet ji buvo tuščia. Kad ji buvo tuščia pastebėjo, kai įsėdo į mašiną. Mašinoj laukė R. ir O. Nežino, kada tiksliai R. su V. grįžo iš buto, maždaug po keletos minučių. Ką jie su savimi turėjo iš karto nematė, paskiau matė, kai važiavo į lombardą parduoti daiktų. Nurodė, kad suprato, ką darė. Labai gailisi dėl tokių veiksmų. Išneštą turtą bandė parduoti, nešė į lombardą. Į tą butą ėjo dėl daiktų. Jų reikėjo tam, kad pardavus būtų pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pamena, nurodė, kad teismas gali jais vadovautis. Šiandien savo elgesį vertina labai blogai, ir dėl savo veiksmų labai gailisi. Labai norėtų gyventi, turėjo laiko ir Anglijoj pasėdėjo, ir čia, buvo laiko viską apmąstyti. Dabar, jei paleistų, iš karto eitų dirbti. Pradėtų naują gyvenimą. Anglijoj prasėdėjo aštuonis mėnesius ir penkias dienas, Lietuvoje dar apie mėnesį.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis). Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

A. S. kaltė padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo prisipažinimo ir duotų parodymų teismo posėdžio metu, kurie aprašyti aukščiau, įrodo ir kiti byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai (BPK 273, 291 straipsniai):

– nukentėjusiojo V. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie jo namuose įvykdyto apiplėšimo aplinkybes (I tomas, b. l. 14–15, 32–33, 35);

– liudytojų A. V., K. S. ir R. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (I tomas, b. l. 64, 67, 73–74);

– 2017 m. lapkričio 3 d. tarnybinis pranešimas, kuriuo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2017 m. lapkričio 3 d. apie 15 val. 00 min. (duomenys neskelbtini) buto savininkui V. M. atrakinus buto duris, į butą įsiveržė du nepažįstami jaunuoliai ir mergina, kurie nustūmė buto savininką ant lovos, užlaužė ranką, po to kambaryje rastu laidu smaugė, surišo rankas, ranka uždengė akis, iš buto nuo stalo pagrobė mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), planšetę (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), planšetę (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), nešiojamąjį kompiuterį (duomenys neskelbtini), modelis nežinomas ir iš buto pasišalino. V. M. padaryta 760,00 Eur turtinė žala. Turtas draustas „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filiale (I tomas, b. l. 1);

– 2017 m. lapkričio 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu priimtas V. M. pareiškimas ir užfiksuoti pirminiai nukentėjusiojo parodymai (I tomas, b. l. 14–17);

– 2017 m. lapkričio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini) apžiūra ir paimtos vienas elektros laidas su kištuku, bei penkios daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais (I tomas, b. l. 18–26);

– 2017 m. lapkričio 8 d. tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ikiteisminis tyrimas tęsiamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (I tomas, b. l. 9);

– 2017 m. lapkričio 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (duomenys neskelbtini) pardavėja – konsultantė M. K. savanoriškai pateikė planšetę (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), kartu su dėžute, kurioje pakrovėjas ir naudojimosi instrukcija, taip pat pateikė paskolos bilietą Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 59–62);

– 2017 m. lapkričio 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu K. S. savanoriškai pateikė nešiojamąjį kompiuterį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 69, 70);

– 2017 m. lapkričio 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. J. savanoriškai pateikė planšetinį kompiuterį (duomenys neskelbtini), taip pat pateikė mėlynos spalvos krepšį (I tomas, b. l. 75, 76);

– 2017 m. lapkričio 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. M. savanoriškai pateikė mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 81);

– 2017 m. lapkričio 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. M. savanoriškai pateikė mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), kurį jos sugyventinio R. V. bute paliko A. S. (I tomas, b. l. 83);

– 2018 m. sausio 24 d. akistatos protokolu tarp įtariamųjų R. V. ir A. S. įtariamieji liko prie savo parodymų (I tomas, b. l. 236–237);

– 2018 m. gegužės 2 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi kaltinimai, pareikšti A. S. baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje išskirti į atskirą baudžiamąją bylą, suteikiant jai naują numerį (III tomas, b. l. 121–124).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 2 dalį būtina įrodyti bent vieną iš veiką kvalifikuojančių požymių, t. y. įsibrovimą į patalpą arba ginklo, peilio ar kito specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimą. Plėšimo veika pasireiškia turto užvaldymu, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Bendrininkavimo atveju plėšimas gali pasireikšti ir tuo, kad vieni bendrininkai prieš nukentėjusįjį naudoja tik smurtą, o kiti naudoja fizinį smurtą bei grobia arba tik grobia nukentėjusiųjų turtą pirmiesiems tai matant ir neprieštaraujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-67-511/2016). Plėšimo bylose pažymima, kad susitarti įmanoma ir rodant pritarimą kito asmens smurtavimui, prisidedant prie smurtinių veiksmų, slepiant nusikaltimo pėdsakus. Plėšimo bylose nusikaltimo bendrininkas – vykdytojas yra ir tas asmuo, kuris visiškai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį ir grobė jo turtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyviuosius plėšimo požymius (pvz., tik panaudojo smurtą prieš nukentėjusį asmenį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-699/2015).

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo A. S. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 180 straipsnio 2 dalį, atskleisti ir kaltinamojo kaltei įrodyti. Kaltinamasis A. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nors kaltinamojo paaiškinimai teismo posėdžio metu nėra labai išsamūs, teismas pripažįsta, kad pateikti kaltinamojo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami nusikalstamos veikos esminėms aplinkybėms atskleisti ir kaltinamojo kaltei įrodyti. Kaltinamojo kaltę ir nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nukentėjusiojo V. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymai, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės policijos komisariato pareigūnų tarnybiniai pranešimai.

Ištirti įrodymai patvirtina, kad A. S. kartu su V. D., R. S., R. V. ir O. Z., veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovė į nukentėjusiojo V. M. butą bei panaudojus fizinį smurtą ir tokiu būdu atimant galimybę jam priešintis, apiplėšė nukentėjusįjį pagrobdami nukentėjusiajam priklausantį 868,00 eurų vertės turtą. Byloje nustatytos aplinkybės ir kaltinamojo parodymai teisme patvirtina, kad kaltinamasis A. S. suprato, jog yra daroma nusikalstama veika, pritarė jai ir veikė kaip nusikalstamos veikos bendravykdytojas. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Dėl to kaltinamojo A. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Kaltinamajame akte nurodytas veikos kvalifikavimas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį yra perteklinis ir šalintinas iš kaltinimo.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė. Nors prokuroras prašė kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau byloje nesant objektyvių duomenų apie kaltinamojo A. S. girtumo laipsnį veikos padarymo metu bei kokią tai turėjo įtaką veikos padarymui, ši aplinkybė nelaikytina kaltinamojo A. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Kaltinamasis A. S. padarė vieną sunkų nusikaltimą, anksčiau teistas vieną kartą 2017 m. vasario 14 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį galutine viešųjų darbų bausme 6 mėnesiams, įpareigojant išdirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (II t., b. l. 116-117, V t., b. l. 90-95), administracine tvarka buvo baustas (II t., b. l. 123-125), pagal oficialius duomenis nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (II t., b. l. 126, 127).

Skiriant bausmę A. S. už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių sunkių nusikaltimų kategorijai, veika baigta, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į kaltinamojo asmenybę bei jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, todėl už padarytą nusikalstamą veiką jam skirtina BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jo terminą nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, t. y. paskiriant kaltinamajam jo terminą nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, t. y. kaltinamajam A. S. skiriant 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nors kaltinamojo gynėjas prašė skirti kaltinamajam švelnesnę bausmę, tačiau teismas nemato pagrindo šiuo atveju taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti A. S. švelnesnę bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atliktus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam A. S. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas A. S. kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. (30 dienų) (II t., b. l. 140-144) bei į bausmės laiką įskaitytinas A. S. pagal Europos arešto orderį Jungtinėje Karalystėje sulaikyme ir kardomajame kalinime Lietuvoje išbūtas laikas nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (284 dienas) ir laikytina, kad jis yra atlikęs dalį bausmės – 314 (tris šimtus keturiolika) laisvės atėmimo dienų (V t., b. l. 68, 71, 88, 100-102).

Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi įtariamajam A. S. buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas – ir paskelbta kaltinamojo paieška. Telšių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi kaltinamajam A. S. palikta galioti 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – ir nustatytas suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 27 d. Kardomoji priemonė – suėmimas – kaltinamajam paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. birželio 9 d. rašte nurodyta, kad bendra A. S. ekstradicijos išlaidų suma yra 1722,64 Eur bei pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai (V t., b. l. 123-150, VI t., b. l. 1-2), todėl šios išlaidos, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1, 2 dalimis, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo A. S. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos naudai.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. birželio 22 d. pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo yra 281,44 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš kaltinamojo A. S. priteistina valstybės naudai 281,44 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. S. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. S. kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. (30 dienų), pagal Europos arešto orderį Jungtinėje Karalystėje sulaikyme ir kardomajame kalinime Lietuvoje išbūtą laiką nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (284 dienas) ir laikyti, kad jis yra atlikęs dalį bausmės – 314 (tris šimtus keturiolika) laisvės atėmimo dienų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1-2 dalimi, A. S. ekstradicijos išlaidas konvojuojant kaltinamąjį iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką – 1722,64 Eur, pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo A. S. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos naudai, sumokant į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT047044060007821039.

Priteisti iš kaltinamojo A. S. 281,44 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 44 ct) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant įmokos kodą – 5630).

Kardomąją priemonę – suėmimą – kaltinamajam A. S. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusio Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.