Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2A-985-524/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-11-21
Bylos Nr.: e2A-985-524/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
Ieškovas: E. V., D. G., uždarosios akcinės bendrovės „Litagra“, žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė“
Atsakovas: V. U., I. R., V. I., L. Ž.

Kategorijos

2.6.1.6.1Actio Pauliana

Civilinė byla Nr. e2A-985-524/2019Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00205-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; (S) 3.3.1.18.2

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų E. V., D. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. V., D. G., uždarosios akcinės bendrovės „Litagra“, žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė“ ieškinį atsakovams V. U., I. R., V. I. ir L. Ž. dėl sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I . Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančia 2015 m. kovo 13 d. dovanojimo sutartį, kuria V. U. perleido L. Ž. jam nuosavybės teise priklausantį turtą – 938 EUR vertės 527/2908 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7 611 EUR vertės 43/200 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 615 EUR vertės ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 48 EUR vertės 1/4 dalį kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), taip pat 515 EUR vertės ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (bendras sklypo plotas 0,0577 ha), 230 EUR vertės 1/16 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (bendras sklypo plotas 4,9200 ha), bei taikyti restituciją natūra, grąžinant šalis į pirminę padėtį, V. U. grąžinant nuosavybės teises į šį turtą; pripažinti negaliojančia 2014 m. lapkričio 27 d. dovanojimo sutartį, kuria V. U. perleido I. R. 1,6428 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, pagal VĮ Registrų centro duomenis, 837 EUR, ir 1,3575 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 681 EUR, esančius (duomenys neskelbtini), bei taikyti restituciją natūra, grąžinant šalis į pirminę padėtį, V. U. grąžinant nuosavybės teises į šį turtą; pripažinti negaliojančia 2015 m. kovo 9 d. dovanojimo sutartį, kuria V. U. perleido I. R. žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), t. y. 0,0800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė pagal Valstybės įmonės Registrų centro duomenis – 76 EUR, ir 0,3000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 287 EUR; taikyti restituciją natūra, grąžinant šalis į pirminę padėtį, V. U. grąžinant nuosavybės teises į šį turtą; pripažinti negaliojančiais V. U. perleidimą gyvulių I. R., perleidžiant karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), buliukus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), telyčaites (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendra perleidžiamo turto vertė – 2 460 EUR, bei taikyti restituciją priteisiant ieškovams proporcingai pagal turimus kreditinius reikalavimus 2 460 EUR iš atsakovo I. R.; pripažinti negaliojančiais V. U. perleidimą gyvulių V. I., perleidžiant karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini) už bendrą 13 996 EUR sumą, bei taikyti restituciją priteisiant ieškovams proporcingai pagal turimus kreditinius reikalavimus 13 996 EUR iš atsakovės V. I.; priteisti solidariai iš atsakovų visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovui D. G. atsakovas V. U. likęs skolingas 6 987 EUR, ŽŪKB „Pieno gėlė“ 4 358,72 EUR, E. V. – 23 799 EUR, UAB „Litagra“ 11 399,83 EUR. Bendra kreditinių reikalavimų suma – 46 543 EUR. Antstolis V. D. vykdo išieškojimą, tačiau išieškoti skolų nėra galimybių, nes atsakovas V. U. šiuo metu turto neturi, o turimas turtas yra įkeistas hipoteka, banko sąskaitos areštuotos, tačiau piniginių lėšų jose nėra, gera valia atsakovas savo prievolių nevykdo, mokėjimų nedaro, todėl išieškojimas iš atsakovo šiuo metu yra neįmanomas. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų su istorija matyti, kad V. U. 2015 m. kovo 13 d. dovanojimo sutartimi perleido seseriai L. Ž. jam nuosavybės teise priklausantį turtą – 938 EUR vertės 527/2908 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7 611 EUR vertės 43/200 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 615 EUR vertės ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 48 EUR vertės 1/4 dalį kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), taip pat 515 EUR vertės ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (bendras sklypo plotas 0,0577ha ), 230 EUR vertės 1/16 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini). (bendras sklypo plotas 4,9200 ha),. 2014 m. lapkričio 27 d. dovanojimo sutartimi V. U. perleido I. R. 1,6428 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, pagal VĮ Registrų centro duomenis, – 837 EUR, ir 1,3575 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 681 EUR, esančius (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog šiuos sklypus V. U. buvo įsigijęs 2014 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš A. S. už sutartyje nurodytą bendrą 27 002 Lt (7 820,32 EUR) sumą. Šiai žemei įsigyti buvo pasiskolinti pinigai iš ieškovo D. G.. 2015 m. kovo 9 d. dovanojimo sutartimi V. U. perleido I. R. žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), t. y. 0,0800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė, pagal VĮ Registrų centro duomenis, – 76 EUR, ir 0,3000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinko vertė – 287 EUR. Iš 2017 m. rugpjūčio 8 d. pažymos apie gyvulių judėjimą yra matyti, kad atsakovas perleido visus savo gyvulius sau artimiems asmenims: I. R., V. I., nors išieškojimą jau vykdė antstolis, tokiu būdu realizavo turtą, negaudamas pajamų, neskirdamas pinginių lėšų atsiskaitymui su kreditoriais. Nustatydami galvijų vertę vadovaujasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-1106 „Dėl žemės ūkio valdos ar ūkio bendrojo standartinio gamybinio pelno ir ekonominio dydžio, išreiškiamo ekonominio dydžio vienetais, apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – aprašas) 1 priede nurodytomis galvijų kainomis melžiamos karvės vertė nustatoma 436 EUR, buliaus – 171 EUR, telyčios – 27 EUR. Perleista buvo 11 telyčių bendros 297 EUR vertės, 5 buliukai bendros 855 EUR vertės, 40 karvių bendros 17 440 EUR vertės. Iš viso perleista gyvulių už 18 592 EUR. Atsakovas I. R. įgijo gyvulių už bendrą 2 460 EUR sumą. Iš atsakovės pateiktų duomenų yra matyti, kad V. I. įsigijo 2017 m. birželio 5 d. 10 vnt. karvių už 5 000 EUR, 2017 m. liepos 10 d. 13 vnt. karvių už 5 850 EUR, 2017 m. liepos 19 d. 13 vnt. karvių už 3 146 EUR. Bendra įsigytų gyvulių vertė pagal buhalterinius dokumentus – 13 996 EUR. Iš pateikiamo V. I. Ūkinių gyvūnų registre registruotų ūkinių gyvūnų išrašo yra matyti, kad V. I. šiuos gyvulius mėnesio laikotarpiu po įsigijimo perleido atsakovui I. R., kuris yra atsakovo V. U. ūkio partneris, veikiantis jo naudai. Visi gyvuliai nebuvo net palikę buvimo vietos, gyvuliai yra auginami ir laikomi tose pačiose V. U. ūkiui priklausančiose fermose. Šie atsakovų veiksmai akivaizdžiai įrodo išankstinį susitarimą, siekiant eliminuoti V. U. vardu registruotą turtą, sumažinant galimybę kreditoriams išsiieškoti skolas. Nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos actio Pauliana pagrindu ginčyti skolininko ir jo giminaičių ar artimų žmonių sudarytus turto pardavimo ir perleidimo sandorius. Ieškovai apie ginčijamus sandorius sužinojo 2018 m. sausio 12 d., kai iš valstybės įmonės Registrų centro gavo išrašus, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo 2018 m. sausio 12 d. ir jis nėra praleistas. Nagrinėjamu atveju yra preziumuojamas skolininko nesąžiningumas, nes sandoriai yra sudaryti tarp artimų giminaičių – skolininko ir skolininko sesers, buvusio ūkio partnerio, apeinant kreditorius, sumažinant turimo turto apimtis. Skolininkas turėjo žinoti ir neabejotinai žinojo, kad sudarius ginčijamą sandorį, jis nebeturės turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, ir tai pažeis ieškovų kaip skolininko kreditorių teises. Būtent toks šio sandorių sudarymo tikslas ir buvo, ką, be kita ko, patvirtina ir išrašai bei antstolio duomenys. Skolininko giminės ir I. R. taip pat turėjo žinoti ir neabejotinai žinojo, kad ginčijamais sandoriais V. U. siekia išvengti ieškojimo nukreipimo į šį turtą. Neabejotina, kad šiais sandoriais atsakovai neturėjo tikslo įsigyti turto iš V. U., bet siekė pagelbėti jam ir sudarė ginčijamus sandorius tik dėl akių, nes ir toliau šio turto tikruoju savininku išlieka skolininkas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies, pripažintos negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2017 m. gegužės 4 d., 2017 m. birželio 14 d., ir 2017 m. liepos 10 d. gyvulių pardavimo–pirkimo sutartys tarp V. U. ir I. R., taikyta restitucija ir iš V. U. bei I. R. solidariai priteista 1 225,20 EUR ieškovams proporcingai jų turimiems reikalavimams: E. V. 626,08 EUR, D. G. 183,78 EUR, UAB „Pieno gėlė“ 115,17 EUR ir UAB „Litagra“ 300,17 EUR, ieškovų E. V. pagal Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2212-225/2017, D. G. pagal 2017 m. rugpjūčio 8 d. Plungės rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr.eL2-2090-1024/2017, UAB „Pieno gėlė“ pagal Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-347-225/2017, UAB „Litagra“, kaip UAB „Litagros prekyba“ teisių ir pareigų perėmėjai, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-2641-595/2017, reikalavimams tenkinti, likusi ieškinio dalis atmesta, priteistos iš atsakovo V. U. ir I. R. lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidos: ieškovui E. V. 52,61 EUR, D. G. 27,36 EUR, ŽŪKB „Pieno gėlė“ 25,56 EUR, UAB „Litagra“ 34,97 EUR.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas E. V. reikalavimo teisę į atsakovą V. U. įgijo 2015 m. lapkričio 1 d. paskolos sutarties ir 2016 m. gruodžio 20 d. sąskaitos faktūros pagrindu (civilinė byla Nr. e2-2212-225/2017), ieškovas D. G. 2014 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutarties pagrindu (civilinė byla Nr. e2L-2090-1024/2017), ieškovė ŽŪKB „Pieno gėlė“ pagal 2015 m. sausio 12 d. ir 2015 m. birželio 3 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras (civilinė byla Nr. e2-58-225/2017, Nr. e2-347-225/2017), ieškovė UAB „Litagra“, kaip AB „Litagros prekyba“ teisių ir pareigų perėmėja, pagal reikalavimų perleidimo sutartį, pagal 2015 m. gruodžio 31 d., 2016 m. balandžio 20 d., 2016 m. gegužės 16 d., 2016 m. gegužės 24 d., 2016 m. birželio 1 d., 2016 m. birželio 2 d., 2016 m. birželio 8 d., 2016 m. rugpjūčio 8 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir netesybas nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. (civilinė byla Nr. e2-2641-595/2017). Šie duomenys įrodo, jog atsakovui V. U. sudarant 2014 m. lapkričio 27 d., 2015 m. kovo 9 d. ir 2015 m. kovo 13 d. ginčijamas dovanojimo sutartis, sutarčių sudarymo metu reikalavimo teises į atsakovą turėjo ieškovas D. G. pagal 2014 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartį, ieškovė ŽŪKB „Pieno gėlė“ turėjo reikalavimo teises į ginčijamas 2015 m. kovo 9 d. ir 2015 m. kovo 13 d. sutartis (2015 m. sausio 12 d. sąskaita faktūra 1 019,67 EUR). Ieškovai E. V. ir UAB „Litagra“ ginčijamų dovanojimo sandorių sudarymo metu galiojančios reikalavimo teisės į ieškovą V. U. neturėjo. Kaip minėta, sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Šiuo atveju nenustačius vienos iš nurodytų sąlygų – galiojančios reikalavimų teisės sandorių sudarymo metu, nėra pagrindo tenkinti ieškovų E. V. ir UAB „Litagra“ reikalavimų pripažinti negaliojančiomis 2014 m. lapkričio 27 d., 2015 m. kovo 9 d., ir 2015 m. kovo 13 d. ginčijamas dovanojimo sutartis. Ginčijamų dovanojimo sandorių metu atsakovas V. U. buvo skolingas ieškovams D. G. ir ŽŪKB „Pieno gėlė“. 2017 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2FB-45-225/2017, išnagrinėjęs pareiškėjo V. U. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas konstatavo, jog V. U., sudarydamas ginčijamas dovanojimo sutartis, suteikė pirmenybę kreditoriams L. Ž. ir I. R. ir tuo blogino kitų kreditorių padėtį, tačiau taip pat konstatavo, jog, 2016 metų duomenimis, V. U. turėjo pakankamai kito turto, jo turimas turtas viršijo skolinius įsipareigojimus, turtą realizavus nustatyta tvarka, galėjo būti padengti visi skoliniai įsipareigojimai, t. y. sandorių įtaka galėjimui atsiskaityti su kreditoriais neturėjo esminės reikšmės. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčijamų sutarčių sudarymo metu V. U. buvo nemokus ar sudarydamas ginčijamas dovanojimo sutartis, žymiai pablogino savo turtinę padėtį. Nenustačius vienos iš nurodytų sąlygų kreditoriaus teisių pažeidimų sandorių sudarymo metu, nėra pagrindo tenkinti ieškovų D. G. ir ŽŪKB „Pieno gėlė“ reikalavimų pripažinti negaliojančiomis 2014 m. lapkričio 27 d., 2015 m. kovo 9 d. ir 2015 m. kovo 13 d. ginčijamas dovanojimo sutartis. Dėl ieškinio senaties pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinys teisme buvo gautas 2018 m. vasario 15 d. Ieškovai teigia, jog apie ginčijamus sandorius sužinojo 2018 m. sausio 12 d., kai iš valstybės įmonės Registrų centro gavo išrašus, todėl prašo ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo 2018 m. sausio 12 d. ir mano, kad jis nėra praleistas. Atsakovai teigia, kad apie ginčijamus sandorius ieškovai žinojo jau nuo 2016 metų, kai Plungės rajono apylinkės teisme buvo pradėta nagrinėti atsakovo V. U. fizinio asmens bankroto byla. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovai D. G. ir ŽŪKB „Pieno gėlė“ apie savo teisių pažeidimus sužinojo gavę informaciją iš antstolio V. D., kad išieškojimas pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus pasunkėjo dėl skolininko blogos turtinės padėties, t. y. 2018 m. sausio mėnesį, todėl nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį. Dėl gyvulių pirkimo–sutarčių pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovai prašo pripažinti negaliojančiomis tarp atsakovų V. U. ir I. R. sudarytą gyvulių pirkimo–pardavimo sutartis bei gyvulių pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas tarp atsakovo V. U. bei V. I., nesant galimybės taikyti restituciją natūra, iš atsakovo I. R. priteisti 2 460 EUR, iš atsakovės V. I. – 13 996 EUR ieškovams proporcingai turimiems kreditiniams reikalavimams. Iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų matyti, jog 2017 m. gegužės 4 d., 2017 m. birželio 14 d. ir 2017 m. liepos 10 d. atsakovas I. R. iš atsakovo V. U. nupirko ieškovų nurodytus gyvulius, tačiau nustatyta, jog šių gyvulių nebėra, todėl restitucija natūra yra negalima. Iš atsakovės V. I. ūkinių gyvūnų registre registruotų ūkinių gyvūnų judėjimo duomenų matyti, jog 2017 m. birželio 25 d., 2017 m. liepos 10 d., 2017 m. liepos 19 d. V. I. iš V. U. nupirko karves už 13 996 EUR. Šios karvės per mėnesį buvo parduotos I. R.. Dėl skolininko ir trečiųjų asmenų nesąžiningumo pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas I. R. ilgą laiką buvo jo verslo partneris, kartu vykdė veiklą, šiuo metu I. R. vykdo ūkininko veiklą V. U. pastatuose, tai įrodo, jog juos siejo pasitikėjimo santykiai, todėl yra pagrindas išvadai, kad I. R. buvo žinoma V. U. finansinė padėtis, todėl sudarydamas gyvulių pirkimo sutartis jis nebuvo sąžiningas. V. I. taip pat su V. U. palaikė verslo ryšius, pirkdavo veršelius ir tokie veiksmai, kada nupirktus gyvulius parduoda I. R. ir tą pačią dieną vėl perka kitus, po to vėl parduoda I. R., leidžia daryti išvadą, kad tokiu būdu V. I. siekia padėti V. U. ir I. R.. Darytina išvada, jog sudarant gyvulių pirkimo– pardavimo sutartis, sutarčių šalys V. U., I. R. ir V. I. nebuvo sąžiningi su V. U. kreditoriais – ieškovais, tokių sutarčių V. U. neprivalėjo sudaryti. Byloje nustatyta, kad iš V. U. už 1 225,20 EUR nupirktus gyvulius I. R. yra perleidęs įvairiems tretiesiems asmenims, kurių sąžiningumas nėra ginčijamas. Kai nesąžiningas trečiasis asmuo iš skolininko įgytą turtą yra perleidęs sąžiningam kitam trečiajam asmeniui, tai kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ir kitos nesąžiningos sandorio šalies solidariai atlyginti turto vertę pinigais, todėl iš atsakovų V. U. ir I. R. ieškovams priteista 1 225,20 EUR už parduotus gyvulius proporcingai jų turimiems reikalavimams. Iš byloje esančio ieškovų atstovo pateikto V. I. ūkinių gyvūnų išrašo matyti, jog V. I. iš V. U. nupirktas karves pardavė atsakovui I. R., t. y. gyvuliai natūra yra atsakovo I. R. nuosavybė. Tačiau ieškovai, tikslindami savo ieškinio reikalavimus, sandorių tarp V. I. ir I. R. neginčijo ir taikyti restituciją natūra gyvulius grąžinant V. U. nereiškė. Toks ieškovų kaip kreditorių pasirinktas jų teisių gynimo būdas prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Nustačius, jog prašoma taikyti restitucija prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl gyvulių pirkimo pardavimo sutarčių, sudarytų tarp V. U. ir V. I. panaikinimo, nes sandorių panaikinimas nesukels siekiamų teisinių pasekmių, todėl ši ieškinio dalis atmesta. Dėl ginčijamos sandorio dalies proporcingumo kreditoriaus interesams pirmosios instancijos teismas nustatė, kad konstatavus, jog yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus dėl gyvulių pirkimo–pardavimo sandorių nuginčijimo tarp V. U. ir I. R., nustatytina, jog teisines pasekmes šių sandorių nuginčijimas sukels vykdant išieškojimą ieškovui E. V. pagal Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2212-225/2017, D. G. pagal 2017 m. rugpjūčio 8 d. Plungės rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2090-1024/2017, UAB „Pieno gėlė“ pagal Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-347-225/2017, UAB „Litagra“, kaip UAB „Litagros prekyba“ teisių ir pareigų perėmėjai, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-2641-595/2017. Nuginčytų sandorių suma neviršija kreditorių reikalavimų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

5. Apeliaciniame skunde ieškovai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais įrodymais:

5.1. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas E. V. neturėjo galiojančio reikalavimo teisės į atsakovą V. U. ginčijamų sandorių sudarymo metu. E. V. reikalavimo teisę į atsakovą V. U. įgijo ne 2015 m. lapkričio 1 d. paskolos sutarties ir 2016 m. gruodžio 20 d. sąskaitos faktūros pagrindu, o jau 2011 metais. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti 2011 m. liepos 15 d. darbų apmokėjimo sutartis, pagal kurią V. U. įsipareigojo sumokėti 23 420 Lt skolą per 24 mėnesius.

Žemesnės instancijos teismas

5.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė dėl kreditorių teisių pažeidimo, kadangi visiškai neįvertino, kad atsakovas V. U., sudarydamas ginčijamas dovanojimo sutartis, suteikė pirmenybę kreditoriams L. Ž. ir I. R. ir tuo blogino kitų kreditorių padėtį, nes visi sandoriai yra neatlygintiniai, tai akivaizdžiai pagrindžia faktą, kad tokie sandoriai pablogino skolininko turtinę padėtį. Naudos gavėjai pagal sandorius yra atsakovo sesuo ir samdinys-partneris, kurie akivaizdžiai yra artimi skolininkui.

5.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias restitucijos taikymą šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti restitucijos būdus, nes ieškovai reikalavo restitucijos pinigais, o teismas visiškai nepagrįstai V. I. interesus iškėlė aukščiau kreditorių.

Šalies argumentai

5.4. Apeliantai nurodo motyvus dėl ieškinio senaties taikymo. Ieškovai į teismą su ieškiniu galėjo kreiptis tik gavę teismo sprendimus, kreipęsi į antstolį ir gavę duomenis iš antstolio, kad nėra jokių galimybių išieškoti skolas iš V. U.. Nesant šios būtinos sąlygos atsakovai galėtų reikalauti atmesti ieškinį, nes nebūtų išnaudotos visos priemonės atgauti skolas, nenaikinant sandorių. Taigi terminų skaičiavimas turėtų prasidėti nuo pažymų iš antstolio gavimo ir sužinojimo apie nesąžiningus sandorius. LR CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

5.5. Nagrinėjamu atveju neegzistavo nei įstatymo, nei kito imperatyvaus reikalavimo pagrindu nustatytos teisinės prievolės sudaryti ginčijamus sandorius, kuriais Skolininkas neatlygintinai perleido giminaičiams ar artimiems sau asmenims. Ginčo šiuo klausimu nėra.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. U. prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:

Žemesnės instancijos teismas

6.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovai E. V. ir UAB „Litagra“ ginčijamų dovanojimo sandorių sudarymo metu galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą V. U. neturėjo. UAB „Litagra“ apskritai negali pareikšti savo reikalavimų atsakovui, nes iki šiol atsakovas nėra gavęs reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopijos ar kitokio reikalavimo perleidimo fakto įrodymo. Tokie dokumentai iš ieškovų pusės nebuvo pateikti ir teismui.

6.2. Dėl kreditorių teisių pažeidimo pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog, 2016 metų duomenimis, V. U. turėjo pakankamai kito turto, jo turimas turtas viršijo skolinius įsipareigojimus, turtą realizavus nustatyta tvarka, galėjo būti padengti visi skoliniai įsipareigojimai, t. y. sandorių įtaka galėjimui atsiskaityti su kreditoriais neturėjo esminės reikšmės, o kreditoriai dėl priverstinio skolų išieškojimo kreipėsi tik 2017 metais.

6.3. Dovanojimo sandoriais atsakovas V. U. ne be pagrindo padovanojo ieškinyje nurodytą nekilnojamąjį turtą tiek atsakovui I. R. (buvusiam ūkio partneriui), tiek atsakovei L. Ž. (atsakovo V. U. seseriai). Tokių sandorių sudarymą lėmė tam tikros svarbios aplinkybės – dovanojimo sandorio formos, pasiūlytos notaro, kaip atlygio už ilgametį sąžiningą, neatlygintinį ūkio partnerio I. R. darbą bei indėlį į bendro ūkio veiklą bei paskolos grąžinimą seseriai L. Ž., pasirinkimas.

6.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė teisės normas, nepriteisdamas piniginės kompensacijos iš V. l., tai atitinkamai taip pat turėjo būti padaryta ir dėl I. R., kadangi abi šios šalys buvo sąžiningos, o su jais sudaryti gyvulių pardavimo, t. y. atlygintiniai sandoriai, nepažeidė kreditorių teisių. Kadangi nėra jokio pagrindo pripažinti nekilnojamojo turto dovanojimo sandorius negaliojančiais actio Pauliana sąlygų pagrindu, nes nėra šių sąlygų viseto, restitucija natūra šiuo atveju taip pat negali būti taikoma, tai pažeistų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentus, mano , jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas E. V. reikalavimo teisę į atsakovą V. U. įgijo 2015 m. lapkričio 1 d. paskolos sutarties ir 2016 m. gruodžio 20 d. sąskaitos faktūros pagrindu (civilinė byla Nr. e2-2212-225/2017), o ieškovas D. G. 2014 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutarties pagrindu (civilinė byla Nr. e2L-2090-1024/2017), ieškovė ŽŪKB „Pieno gėlė“ pagal 2015 m. sausio 12 d. ir 2015 m. birželio 3 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras (civilinė byla Nr. e2-58-225/2017, Nr. e2-347-225/2017), ieškovė UAB „Litagra“, kaip AB „Litagros prekyba“ teisių ir pareigų perėmėja pagal reikalavimų perleidimo sutartį, pagal 2015 m. gruodžio 31 d., 2016 m. balandžio 20 d., 2016 m. gegužės 16 d., 2016 m. gegužės 24 d., 2016 m. birželio 1 d., 2016 m. birželio 2 d., 2016 m. birželio 8 d., 2016 m. rugpjūčio 8 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir netesybas nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. (civilinė byla Nr. e2-2641-595/2017).

10. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovui V. U. sudarant 2014 m. lapkričio 27 d., 2015 m. kovo 9 d. ir 2015 m. kovo 13 d. ginčijamas dovanojimo sutartis, sutarčių sudarymo metu reikalavimo teises į atsakovą turėjo ieškovas D. G. pagal 2014 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartį, ieškovė ŽŪKB „Pieno gėlė“ , o ieškovai E. V. ir UAB „Litagra“ ginčijamų dovanojimo sandorių sudarymo metu galiojančios reikalavimo teisės į ieškovą V. U. neturėjo, tačiau apeliaciniame skunde ieškovai paminėtas aplinkybes ginčija ir nurodo, ieškovas E. V. reikalavimo teisę į atsakovą V. U. įgijo ne 2015 m. lapkričio 1 d. paskolos sutarties ir 2016 m. gruodžio 20 d. sąskaitos faktūros pagrindu, o jau 2011 metais. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti 2011 m. liepos 15 d. darbų apmokėjimo sutartis, pagal kurią V. U. įsipareigojo sumokėti 23 420 Lt skolą per 24 mėnesius.

11. Apeliaciniame skunde ieškovai nurodo motyvus dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios momento nurodydami jo pradžią – 2018-01-12, kai iš VĮ Registrų centro gavo išrašus bei motyvus dėl privalomumo sudaryti ginčo sandorius bei ginčo sandorio šalių sąžiningumo.

Žemesnės instancijos teismas

12. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina, ar ieškovų kreditiniai reikalavimai egzistavo ginčo sandorių sudarymo metu, ieškinio senaties termino taikymo, dėl privalomumo sudaryti ginčo dovanojimo sandorius bei atsakovo prašymo panaikinti atsakovo V. U. ir V. I. sandorius dėl gyvulių pardavimo sandorius, ginčo sandorio šalių sąžiningumo bei restitucijos.

Dėl ieškovų neabejotinų ir galiojančių reikalavimų ir jų teisių pažeidimo dėl ginčo nekilnojamojo turto dovanojimo sandorių sudarymo

13. Byloje nustatyta, kad V. U. 2015-03-13 dovanojimo sutartimi perleido seseriai L. Ž. jam nuosavybės teise priklausantį turtą – 938 eurų vertės 527/2908 žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 7611 eurų vertės 43/200 gyvenamojo namo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), , 615 eurų vertės ūkinio pastato, un. Nr. (duomenys neskelbtini) , 48 eurų vertės 1/4 dalį kitų inžinerinių statinių, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), taip pat 515 eurų vertės ¼ dalį žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (bendras sklypo plotas 0,0577ha), 230 eurų vertės 1/16 žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (bendras sklypo plotas 4,9200 ha), ( pridėta fizinio asmens bankroto byla, t. 5 , b. l. 38 ).

2014-11-27 dovanojimo sutartimi V. U. perleido I. R. 1,6428 ha žemės sklypą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, pagal VĮ Registrų centro duomenis, – 837 Eur, ir 1,3575 ha žemės sklypą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 681 Eur, esančius (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog šiuos sklypus V. U. buvo įsigijęs 2014-09-02 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš A. S. už 27002 Lt (7820,32 Eur) sumą. Šios žemės įsigijimui buvo pasiskolinti pinigai iš ieškovo D. G..

2015-03-09 dovanojimo sutartimi V. U. perleido I. R. žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), t. y. 0,0800 ha, un. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis – 76 Eur, ir 0,3000 ha, un. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinko vertė 287 Eur.

Iš 2017 08 18 d. pažymos apie gyvulių judėjimą yra matyti, kad atsakovas perleido visus savo gyvulius I. R., V. I.. V. U. karvę (duomenys neskelbtini) pardavė 2017 07 20 . UAB „Utenos mėsa“. V. I. įsigijo 2017 06 05 10 vnt. karvių už 5000 eurų, 2017 07 10 13 vnt. karvių už 5850 eurų, 2017 07 19 13 vnt. karvių už 3146 eurus, iš viso už 13996 eurus.

14. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2013; kt.).

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Šiame nutarime taip pat akcentuota, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

16. Byloje įrodyta, kad ieškovas D. G. 2014 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutarties pagrindu įgijo reikalavimą į atsakovą V. U. (civilinė byla Nr. e2L-2090-1024/2017).

Ieškovė ŽŪKB „Pieno gėlė“ pagal 2015 m. sausio 12 d. ir 2015 m. birželio 3 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras įgijo reikalavimą į atsakovą V. U. (civilinė byla Nr. e2-58-225/2017, Nr. e2-347-225/2017).

Ieškovė UAB „Litagra“, kaip AB „Litagros prekyba“ teisių ir pareigų perėmėja pagal reikalavimų perleidimo sutartį, pagal 2015 m. gruodžio 31 d., 2016 m. balandžio 20 d., 2016 m. gegužės 16 d., 2016 m. gegužės 24 d., 2016 m. birželio 1 d., 2016 m. birželio 2 d., 2016 m. birželio 8 d., 2016 m. rugpjūčio 8 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir netesybas nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-2641-595/2017).

Plungės rajono apylinkės teismo byla Nr.e2-2212-225/2017 įrodo apeliacinio skundo motyvą, kad ieškovas E. V. reikalavimo teisę į atsakovą V. U. įgijo ne tik 2015 m. lapkričio 1 d. paskolos sutarties ir 2016 m. gruodžio 20 d. sąskaitos faktūros pagrindu, bet dar 2011 m. liepos 15 d. sudarydamas darbų apmokėjimo sutartį. Paminėtoje byloje iš šalių 2011-07-15 darbų apmokėjimo sutarties, 2014-11-01 ir 2015-11-01 paskolų sutarčių, 2016-12-20 ieškovo atsakovui išrašytos sąskaitos faktūros VE 19 buvo nustatyta, kad atsakovas įsiskolino ieškovui už atliktus žemės ūkio darbus ir E. V. iš V. U. buvo priteisti 22 545 EUR skolos.

17. Paminėti įrodymai įrodo, kad sudarant ginčo dovanojimo sutartis atsakovas ieškovui D. G. buvo skolingas pagal 2014 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartį, o ieškovui E. V. buvo skolingas pagal 2011 m. liepos 15 d. darbų apmokėjimo sutartį ir ieškovei ŽŪKB „Pieno gėlė“ kreditinis reikalavimas pradėjo formuotis pagal 2015 m. sausio 12 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą atsakovui V. U. (Plungės rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-58-225/2017, Nr. e2-347-225/2017).

18. Iš LITEKO sistemos duomenų nustatyta, kad pagal AB „Litagros prekyba“ ieškinį atsakovui V. U. buvo Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2641-595/2017, kurioje 2017 m. sausio 6 d. buvo priimtas teismo sprendimas. Šiame teismo sprendime priteisiant iš atsakovo ginčo sumą AB ,,Litagros prekyba“ buvo remiamasi 2013-03-22 šalių sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 562/130322/01, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti, o atsakovas – pirkti šalių pasirašytose sąskaitose faktūrose arba krovinio važtaraščiuose nurodytas prekes (e. b. l. 8–9). Pirkimo sutarties 4 punktu atsakovas įsipareigojo už įsigytas prekes atsiskaityti su ieškovu iki spalio 1 dienos, o jei prekės pirktos po spalio 1 dienos, už tokias prekes atsiskaitoma iki kitųmetų spalio 1 dienos, o jei ieškovo ir atsakovo pasirašytuose prekių partijos pardavimo dokumentuose yra nurodytas konkretus atsiskaitymo terminas – iki šio termino pabaigos, todėl šioje byloje yra pagrindas konstatuoti, kad šio kreditoriaus reikalavimas pradėjo formuotis ginčo dovanojimo sandorių sudarymo metu.

19. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012), todėl šioje byloje nutarties 17 p. nurodyti įrodymai įrodo, jog ginčo dovanojimo sutartys buvo sudarytos ieškovams D. G., E. V., ŽŪKB ,,Pieno gėlė“ ir UAB ,,Litagros prekyba“ (pradinė kreditorė AB ,,Litagros prekyba“) turint neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui.

20. Antstolio 2017-12-19, 2018-01-03, 2018-01-09 raštai įrodo, kad ieškovui D. G. atsakovas V. U. iš šios nutarties 16-18 p. nurodytų prievolių likęs skolingas 6 987 EUR, ŽŪKB „Pieno gėlė“ 4 358,72 EUR, E. V. – 23 799 EUR, UAB „Litagra“ 11 399,83 EUR. Bendra kreditinių reikalavimų suma – 46 543 EUR. Antstolis V. D. vykdo išieškojimą, tačiau išieškoti skolų nėra galimybių, nes atsakovas V. U. šiuo metu turto neturi (t.1, b. l. 12–16).

21. Pridėtos fizinio asmens bankroto bylos t. 5, b. l. 38 esanti 2015 m. kovo 13 d. dovanojimo sutartis bei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 2019 m. spalio 22 d. pateiktos ginčo 2014 m. lapkričio 27 d. ir 2015 m. kovo 9 d. dovanojimo sutartys įrodo, kad atsakovas, būdamas skolingas šios nutarties 16 p. nurodytiems ieškovams, neatlygintinai perleido savo nekilnojamąjį turtą.

Dėl ieškovų teisių pažeidimo ginčijamomis dovanojimo sutartimis

22. Viena iš actio Pauliana tenkinimui būtinų sąlygų yra kreditoriaus teisių pažeidimas. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl to skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

23. Nustatytiems faktams kvalifikuoti kaip kreditoriaus teisių pažeidimui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-916/2015); kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas, kai bus nustatytos aplinkybės, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo skolininko prievolės kreditoriui nebus vykdomos ir skolininko galimybės jas įvykdyti ateityje pasikeis ne kreditoriaus naudai, ir toks skolininko mokumo sumažėjimas susijęs su ginčijamu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012); kitaip kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukelia skolininko nemokumo, tačiau sumažina turto, į kurį galima būtų nukreipti kreditoriaus reikalavimo išieškojimą, vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; pirmiau nurodytas nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.); kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės konstatuojamos nustačius, kad reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėjo ar jos nebeliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-706/2016; kt.).

24. Šioje byloje paminėtos nuostatos įrodytos antstolis V. D. raštu, kuriame konstatuota, kad atsakovo prievolių ieškovams išieškoti skolų nėra galimybių, nes atsakovas V. U. šiuo metu turto neturi (t.1, b. l. 12–16).

Dėl atsakovo pareigos sudaryti ginčo dovanojimo sandorius

25. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 22 punktas).

26. Nagrinėjamu atveju atsakovas neturėjo pareigos sudaryti ginčijamą sandorį. Neegzistavo joks skolininkui taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kt., kurio pagrindu imperatyviai kiltų pareiga sudaryti neatlygintiną nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, kuriuo 2015 m. kovo 13 d. artimai giminaitei, o 2014 m. lapkričio 27 d. bei 2015 m. kovo 9 d. svetimam asmeniui atsakovas, būdamas ieškovų skolininku, būtų privalėjęs perleisti neatlygintinai asmeninės nuosavybės teise valdytą turtą. Atsakovai į bylą nėra pateikę pakankamų įrodymų dėl šių sandorių sudarymo privalomumo. Atsakovo paaiškinimas, jog tokių sandorių sudarymą lėmė tam tikros svarbios aplinkybės – dovanojimo sandorio formos, pasiūlytos notaro, kaip atlygio už ilgametį sąžiningą, neatlygintinį ūkio partnerio I. R. darbą bei indėlį į bendro ūkio veiklą bei paskolos grąžinimą seseriai L. Ž., pasirinkimas, nėra pakankamas įrodymas šiai aplinkybei nustatyti. Teismų praktikoje nustatyta, kad paskolos sutarties atveju svarbu tai, jog tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009).

Dėl ieškinio senaties dovanojimo sandoriams nuginčyti

27. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d., 6.66 str. 3 d.).

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012-11-06 nutarimas byloje Nr. 3K-P-311/2012). Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises. Pažymėtina, kad informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-297/2013; 2014-02-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-41/2014), todėl šioje byloje nėra pagrindo ieškinio senaties termino eigos pradžią skaičiuoti nuo atsakovo prašymo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo prašymo ir jo priedų pateikimo momento, t. y. nuo 2016 m. spalio 12 d.

29. Šioje byloje būtina įvertinti, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartimi atsakovui buvo atsisakyta iškelti fizinio asmens Bankroto bylą, konstatuojant, kad atsakovas tuo metu buvo mokus (fizinio asmens bankroto bylos t. 6, b. l. 110 ). Atkreiptinas dėmesys, jog į fizinio asmens Bankroto bylą buvo pateikta tik 2015 m. kovo 13 d. dovanojimo sutartis (t. 5, b. l. 38 ), o kitos sutartys buvo nurodytos tik Nekilnojamojo turto registro pažymėjime (t. 2, b. l. 134–137, 141–144). Tačiau šioje byloje vien paties sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas, nes Klaipėdos apygardos teismas 2017-07-13 nutartimi taip pat konstatavo, kad atsakovas yra mokus ir jo turtinė padėtis yra geresnė, nei jis pats nurodo. Šioje byloje įrodyta, kad tik antstoliui 2017 m. gruodžio 19 d. konstatavus, kad ieškovams išieškoti skolų nėra galimybių, nes atsakovas V. U. šiuo metu turto neturi (t.1, b. l. 15). Ieškinys pareikštas 2018 m. vasario 15 d., todėl darytina išvada, kad nurodytas vienerių metų terminas nepraleistas.

Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų – dovanojimo sutarčių šalių nesąžiningumo

30. Pagal CK 6.66 straipsnį kreditoriaus teises pažeidžiantys sandoriai gali būti nuginčyti tik tuomet, kai nustatoma, kad skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Neatlygintinio sandorio nuginčijimui trečiojo asmens nesąžiningumas nėra būtinoji sąlyga (CK 6.66 str. 2 d.). Taikant actio Pauliana turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 str. 1, 2 dalys). Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

31. CK 6.67 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais, t. y. pripažįstama, kad, esant šiai aplinkybei, sandorio šalys žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus. Ši įstatyme įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija gali būti paneigta, todėl skolininkas, perėmęs pareigą įrodinėti savo sąžiningumą, gali teikti įrodymus ir apsiginti nuo kreditoriaus reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-916/2016). Nagrinėjamu atveju turtas perleistas neatlygintinai, todėl trečiųjų asmenų (apdovanotųjų) nesąžiningumas, vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 2 dalimi, nevertintas kaip neturintis teisinės reikšmės. Turto dovanojimas seseriai ir jo artimam pažįstamui suponuoja CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos atsakovui taikymą (CK 6.67 str. 1 p.), kurią paneigti turėjo atsakovas. Tokių įrodymų byloje nėra, todėl yra pagrindas pripažinti ginčo dovanojimo sandorius negaliojančiais.

Dėl restitucijos taikymo

32. Pripažinus Sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.), taikytina restitucija (CK 6.145 str.). Taikant restituciją konkrečiu atveju įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.145 ir 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą. Restitucija remiasi idėja, pagal kurią turi būti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista šalių turtinės padėties pusiausvyra. Šioje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima restitucija natūra pripažinus ginčo dovanojimo sutartis negaliojančiomis, todėl padovanotas nekilnojamasis turtas grąžintinas atsakovui tam, kad būtų atkurtas jo mokumas.

33. Actio Pauliana instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Dėl to, skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.).

Dėl V. U. ir V. I. sudarytų gyvulių pirkimo–pardavimo sandorių

34. Ieškovai ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais V. U. perleidimą gyvulių V. I., perleidžiant karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę, karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini), karvę (duomenys neskelbtini) už bendrą 13996 eurų sumą bei taikyti restituciją priteisiant ieškovams proporcingai pagal turimus kreditinius reikalavimus 13996 eurų iš atsakovės V. I..

35. Byloje nustatyta, kad V. I. įsigijo 2017 06 05 10 vnt. karvių už 5000 eurų, 2017 07 10 13 vnt. karvių už 5850 eurų, 2017 07 19 13 vnt. karvių už 3146 eurus. Bendra įsigytų gyvulių vertė pagal buhalterinius dokumentus – 13996 eurai, ir šią sumą ieškovai prašo priteisti iš V. I., tačiau dėl šios ieškinio dalies nėra pagrindo padaryti išvados, kad atsakovė V. I. buvo nesąžininga. Byloje įrodyta, kad atsakovai sudarė atlygintinį sandorį ir byloje nėra įrodyta, kad atsakovė V. I. nesumokėjo atsakovui V. U. 13996 eurų už parduodamus jai galvijus.

36. Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir sprendžiant klausimą dėl to, kokie teisiniai padariniai turi būti taikomi, visų pirma turi būti vadovaujamasi CK 6.66 straipsnio 4 ir 5 dalyse įtvirtintomis taisyklėmis. CK 6.66 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. CK 6.66 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms į turtą, kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio objektas. Kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikytinos ne tik pirmiau aptartos specialiosios, bet ir bendrosios restituciją reglamentuojančios nuostatos (CK 6.146–153 straipsniai). Tai reiškia, kad teismas, pripažinęs sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikydamas restituciją, turi išsiaiškinti, ar ginčijamas turtas yra išlikęs, ar nėra pagerintas, ar apskritai galima į jį nukreipti išieškojimą. Taikant restituciją, minėta, būtina atsižvelgti ir į CK 6.66 straipsnio 5 dalį, kurioje įtvirtinta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms į turtą, kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio objektas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši norma taikoma ne sandorio, kuris pripažintas negaliojančiu pagal actio Pauliana, šalims, bet tretiesiems asmenims, kurie gali turėti teisių į pripažinto negaliojančio sandorio objektu buvusį turtą, pvz., turtas gali būti jiems perleistas asmens, sudariusio su skolininku sandorį, jie gali būti perleisto turto bendraturčiai, įkaito turėtojai ir kt. Sandorio šalims sąžiningumas yra taikomas kaip viena iš actio Pauliana, o ne kaip restitucijos taikymo sąlygų. Jeigu sandorio šalis yra pripažįstama sąžininga, tai nėra visų sąlygų, kurios būtinos, siekiant taikyti actio Pauliana, ir nėra pagrindo spręsti dėl restitucijos.

37. Įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė V. I., sudariusi atlygintinį sandorį, buvo nesąžininga ir privalo atlyginti ieškovams 13 996 eurų už parduotus jai galvijus. Gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašu įrodyta, kad ši atsakovė nupirktų galvijų nebeturi (t.1, b. l. 85). Byloje nėra pakankamų įrodymų dėl jos nesąžiningumo perleidžiant nupirktus gyvulius kitam ūkininkui, nes ūkininko pažymėjimu (t.1, b. l. 86 ) įrodyta, kad ji yra ūkininkė ir gyvulių pardavimas yra įprastinė teisėta ūkininko veikla. Ieškinio reikalavimas dėl 13 996 eurų priteisimo iš atsakovės V. I. yra neparemtas įstatymu, todėl apeliacinio skundo motyvais tenkinti jo nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo išvada

38. Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas keistinas ir atmesta ieškinio dalis dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis tenkintina (CPK 326 str. 1d. 3 p., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tenkinus apeliacinio skundo dalį darytina išvada, kad ieškinys pirmosios instancijos teisme buvo atmestas dėl 13 996 eurų, patikslinto ieškinio suma buvo nurodyta 28 730 EUR, todėl darytina išvada, kad ieškinys buvo patenkintas 49 procentais. Ieškovai pirmosios instancijos teisme turėjo šias išlaidas (sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai) D. G. – 608 EUR, E. V. – 1169 EUR, UAB ,,Litagra“– 777 EUR, ŽŪKB ,,Pieno gėlė“ – 568 EUR, todėl iš atsakovų V. U., I. R. ir L. Ž. priteistini ieškovui D. G. 297, 92 EUR, t. y. po 99, 30 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, ieškovui E. V. – 572,81 EUR, t. y. po 191 EUR, ieškovei UAB ,,Litagra“ – 380, 73, t. y. po 126,91 EUR, ieškovei ŽŪKB ,,Pieno gėlė“ – 278, 32 EUR, t. y. po 92,77 EUR.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

40. Apeliaciniu skundu buvo ginčijama 27 504, 48 EUR ieškinio suma, atmetus apeliacinį skundą dėl 13 996 EUR priteisimo iš V. I., darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teisme buvo patenkintas ieškovų apeliacinis skundas 50,88 procentais. Tenkinus apeliacinį skundą iš dalies iš atsakovų priteistini žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą bei išlaidos advokato pagalbai pagal šios nutarties 39 p. nurodytą teisinį reglamentavimą (CPK 93 str.1 d., 3 d., 96 str.). Atkreiptinas dėmesys, jog tik ieškovė UAB ,,Litagra“ pateikė 100 EUR mokėjimo dokumentus advokato išlaidoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme, nors ieškovų atstovas 2019-10-24 prašyme nurodo 500 EUR išlaidas.

41. Ieškovai apeliacinės instancijos teisme turėjo šias išlaidas (sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai) D. G. – 87,02 EUR, E. V. – 297 EUR, UAB ,,Litagra“ – 242,59 EUR, ŽŪKB ,,Pieno gėlė“ – 54,41 EUR, todėl iš atsakovų V. U., I. R. ir L. Ž. priteistini ieškovui D. G. 44,27 EUR, t. y. po 14,75 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, ieškovui E. V. – 151,11 EUR, t. y. po 50,37 EUR, ieškovei UAB ,,Litagra“ – 123, 43, t. y. po 41,14 EUR, ieškovei ŽŪKB ,,Pieno gėlė“- – 27,68 EUR, t. y. po 9,22 EUR.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškinys dėl dovanojimo sandorių panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, panaikinti.

Tenkinti ieškinį iš dalies ir pripažinti negaliojančia 2015-03-13 dovanojimo sutartį, kuria V. U. perleido L. Ž. jam nuosavybės teise priklausantį turtą – 938 eurų vertės 527/2908 žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 7611 eurų vertės 43/200 gyvenamojo namo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), , 615 eurų vertės ūkinio pastato, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 48 eurų vertės 1/4 dalį kitų inžinerinių statinių, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), taip pat 515 eurų vertės ¼ dalį žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (bendras sklypo plotas 0,0577ha), 230 eurų vertės 1/16 žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (bendras sklypo plotas 4,9200 ha), bei taikyti restituciją natūra ir V. U. grąžinti nuosavybės teises į šį turtą.

Pripažinti negaliojančia 2014-11-27 dovanojimo sutartį, kuria V. U. perleido I. R. 1,6428 ha žemės sklypą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, pagal VĮ Registrų centro duomenis, – 837 Eur, ir 1,3575 ha žemės sklypą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 681 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), bei taikyti restituciją natūra ir V. U. grąžinti nuosavybės teises į šį turtą.

Pripažinti negaliojančia 2015-03-09 dovanojimo sutartį, kuria V. U. perleido I. R. žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), t. y. 0,0800 ha, un. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė, pagal VĮ Registrų centro duomenis, 76 Eur, ir 0,3000 ha, un. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 287 Eur, bei taikyti restituciją natūra ir V. U. grąžinti nuosavybės teises į šį turtą.

Dovanojimo sutartys panaikintos ieškovų E. V., D. G., uždarosios akcinės bendrovės „Litagra“, žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė“ kreditiniams reikalavimams tenkinti.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovų V. U., I. R. ir L. Ž. ieškovui D. G. po 99,30 EUR, ieškovui E. V. – po 191 EUR, ieškovei UAB ,,Litagra“ – po 126,91 EUR, ieškovei ŽŪKB ,,Pieno gėl“‘ – po 92,77 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovų V. U., I. R. ir L. Ž. ieškovui D. G. po 14,75 EUR, ieškovui E. V. – po 50,37 EUR, ieškovei UAB ,,Litagra“ – po 41,14 EUR, ieškovei ŽŪKB ,,Pieno gėlė“ – po 9,22 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Raimonda AndrulienėErika MisiūnienėAlmantas Padvelskis