Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-01-06 · Civilinė byla Nr. e2-2641-595/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-06
Bylos Nr.
e2-2641-595/2017
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-40069-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vita Valeckaitė
Ieškovas
AB „Litagros prekyba“
Atsakovas
V. U.
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-2641-595/2017Teisminio proceso Nr.2-28-3-40069-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 116.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė,sekretoriaujant Linai Pečiūrienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Litagros prekyba“ ieškinį atsakovui V. U. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu prašo priteisti jo naudai iš atsakovo 8429,10 Eur dydžio skolą, 160,15 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 2810,58 Eur baudos už nepristatytą produkciją, 8 procentų metinių palūkanų nuo priteistos pinigų sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad 2013-03-22 šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti, o atsakovas – pirkti šalių pasirašytose sąskaitose-faktūrose arba krovinio važtaraščiuose nurodytas prekes. Ieškovas tinkamai ir laiku vykdė savo įsipareigojimus, tačiau ieškinio pateikimo dieną atsakovas yra neapmokėjęs 8 ieškovo sąskaitų-faktūrų, pagal kurias susidariusi skola siekia 8429,10 Eur. Atsakovas įsipareigojo už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną mokėti ieškovui 0,1 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną atsiskaitymo termino praleidimo dieną. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinos 160,15 Eur dydžio kompensuojamosios palūkanos. 2015-12-23, 2016-05-28 bei 2016-08-01 ieškovas ir atsakovas sudarė tris Grūdų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovas – nupirkti iš atsakovo per Grūdų sutartyse nurodytą laikotarpį (iki 2016-09-30) pristatytus grūdus. Pagal Grūdų sutartis, atsakovas iš viso įsipareigojo ieškovui pristatyti 100 t. grūdų, tačiau tinkamai įvykdė tik dalį sutarties, pristatydamas 13,583 tonų grūdų. Likęs kiekis – 86,417 t., liko nepristatytas. Sutartyje numatyta, kad bet kuriai iš šalių sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis nepristačius arba nepriėmus sutarto produkcijos kiekio, kaltoji šalis moka kitai šaliai 25 proc. nepristatytos produkcijos kainos dydžio baudą. Apskaičiavus sutartines netesybas minėtame Grūdų sutarčių punkte nustatyta tvarka, atsakovo mokėtinos baudos ieškovui sudaro 2810,58 Eur. Kadangi šalys veikia kaip ūkio subjektai, todėl apskaičiuojant priteistinų procesinių palūkanų dydį, taikytinas Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti (e.b.l.53). Už sutarčių pagrindu pateiktą produkciją buvo iš anksto sutarta atsiskaityti grūdais. 2016 metais buvo ekstremalios gamtinės sąlygos grūdinių kultūrų derliui. Esant nenugalimai jėgai jis yra atleistinas nuo atsakomybės laikotarpiu iki kitų metų 2017 metų derliaus, iš kurio ir įvykdys savo prievoles natūra.

Į teismo posėdį ieškovo atstovas bei atsakovas neatvyko. Ieškovas pateikė prašymą nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant. Atsakovas nenurodė neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, prašymų atidėti teismo posėdį nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad šalys yra tinkamai informuotos apie teismo posėdį, byla nagrinėtina teismo posėdyje šalims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškinio reikalavimas dėl 8429,10 Eur dydžio skolos ir 160,15 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo grindžiamas 2013-03-22 šalių sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 562/130322/01 (toliau – Pirkimo sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti, o atsakovas – pirkti šalių pasirašytose sąskaitose-faktūrose arba krovinio važtaraščiuose nurodytas prekes (e.b.l. 8-9). Pirkimo sutarties 4 punktu atsakovas įsipareigojo už įsigytas prekes atsiskaityti su ieškovu iki spalio 1 dienos, o jei prekės pirktos po spalio 1 dienos, už tokias prekes atsiskaitoma iki sekančių metų spalio 1 dienos, o jei ieškovo ir atsakovo pasirašytuose prekių partijos pardavimo dokumentuose yra nurodytas konkretus atsiskaitymo terminas – iki šio termino pabaigos. Pirkimo sutarties 6 punkte atsakovas įsipareigojo už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną mokėti ieškovui 0,1 procento dydžio kompensuojamąsias palūkanas nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną atsiskaitymo termino praleidimo dieną.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas tinkamai įvykdė šalių pasirašytą Pirkimo sutartį - pardavė atsakovui prekes ir išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2015-12-31 - 4101,90 Eur sumai, 2016-04-20 - 290,40 Eur sumai, 2016-05-16 - 348,48 Eur sumai, 2016-05-24 - 328,97 Eur sumai, 2016-06-01 - 3872 Eur sumai, 2016-06-02 - 607,72 Eur sumai, 2016-06-08 - 1391,50 Eur sumai bei 2016-08-08 - 290,70 Eur sumai (e.b.l. 10-17). Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovo reikalaujama priteisti skolos suma pagal Pirkimo sutartį sumoje 8429,10 Eur atsakovo yra apmokėta.

Reikalavimas priteisti iš atsakovo 2810,58 Eur baudą grindžiamas šalių 2015-12-23, 2016-05-28 bei 2016-08-01 sudarytomis Grūdų pirkimo-pardavimo sutartimis Nr. 2016/562/151223/01, Nr. 2016/562/160528/01, Nr. 2016/663/160801/02 (toliau- Grūdų pirkimo sutartys), pagal kurias atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovas – nupirkti iš atsakovo iki 2016-09-30 40 tonų kviečių ekstra klasės, 40 tonų miežių ir 20 tonų maistinių žirnių (e.b.l. 19-23). Rašytinė bylos medžiaga pagrindžia, kad atsakovas iki 2016-09-30 pagal Grūdų pirkimo sutartis pristatė tik 13,583 tonų žirnių. Likęs nepristatytas produkcijos kiekis sudaro 86,417 tonų.

Grūdų pirkimo sutarčių 18 punktu šalys susitarė, kad bet kuriai iš šalių sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis nepristačius arba nepriėmus sutarto produkcijos kiekio, kaltoji šalis moka kitai šaliai 25 proc. nepristatytos produkcijos kainos dydžio baudą, nutardamos, kad šios sutartos netesybos atitinka protingumo bei teisingumo kriterijus, yra laikomos minimaliais neįrodinėtinais ir neginčijamais nuostoliais.

Minėto punkto pagrindu ieškovas paskaičiavo sutartines netesybas, kurios sudaro 1390,00 Eur pagal Grūdų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2016/562/151223/01; 370,58 Eur pagal Grūdų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2016/663/160801/02; 1050,00 Eur pagal Grūdų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2016/562/160527/01 (e.b.l. 18). Viso netesybos pagal Grūdų pirkimo sutartis sudaro 2810,58 Eur.

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, jog atsakovas, nepristatydamas sutartyje sulygto kiekio produkcijos, pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymą ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Kadangi atsakovas savo sutartinę prievolę vykdė netinkamai, t.y. neužtikrino apmokėjimo pagal Pirkimo sutartį bei nepristatė Grūdų pirkimo sutartimi sulygto kiekio produkcijos, todėl laikomas pažeidusiu prievolę. CK 6.256 str. nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71-6.75 straipsniais, reglamentuojančiais netesybas, įtvirtinta kompensuojamoji netesybų funkcija, siekiant užtikrinti nuostolių nukentėjusiajai šaliai dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo vykdymo atlyginimą. Pagal CK 6.189 str. 1 d. teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties nuostatos, nustatančios konkretaus dydžio netesybas už termino įvykdyti turtinę prievolę praleidimą, sutarties šalims turi įstatymo galią. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais.

Atsakovas nesutikimą su ieškiniu grindžia aplinkybe, kad jis prievolių tinkamai neįvykdė dėl nenugalimos jėgos. Vadovaudamasis CK 6.212 str. 1 d. prašo atleisti jį nuo atsakomybės iki 2017 metų derliaus iš kurio ketina vykdyti prievoles natūra. Remiasi hidrometeorologinėmis pažymomis pagal kurias 2016 metų birželio mėnesio antru dešimtadieniu bei rugsėjo mėnesio pirmu dešimtadieniu dirvožemiai buvo šlapi arba labai šlapi (e.b.l. 3-9).

Pažymėtina, kad Grūdų pirkimo sutarčių 17 punkte numatyta, kad šalis gali būti visiškai ar iš dalies atleidžiama už sutarties neįvykdymą, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti ir numatyti jos sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (force majeure). Šalys susitarė, kad nustatydamos, ar konkrečios įvykusios aplinkybės yra nenugalima jėga, šalys vadovaujasi CK 6.212 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-07-15 nutarimu patvirtintomis Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėmis. Jei šalis negali įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, ji privalo ne vėliau kaip per 30 dienų pranešti kitai šaliai apie susidariusias aplinkybes ir jų įtaką sutarties vykdymui. Šalys susitarė, kad lokalūs nepalankūs hidrometeorologiniai reiškiniai, kurie neatitinka ekstremalių įvykių kriterijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-03-13 nutarimu Nr. 222 „Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-03-09 nutarimu Nr. 241 „Dėl ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo patvirtinimo“, nelaikomi nenugalimos jėgos (force majeure) reiškiniais.

Teismo vertinimu atsakovo nurodytos oro sąlygos nesąlygojo ekstremalios situacijos, kuria būtų galima pagrįsti sutartinių santykių nevykdymą. Atsakovas, versdamasis ūkininko veikla ir numatydamas orų permainingumą, galėjo numatyti didesnio kritulių kiekio pasekmes. Tokios oro sąlygos, kuriomis savo įsipareigojimų nevykdymą grindžia atsakovas, atsižvelgiant į Lietuvos klimatą, vasaros metu nėra tos aplinkybės, kurių atsakovas, būdamas ūkininku nebūtų galėjęs protingai numatyti. Prastesnė meteorologinė situacija nebuvo ekstremali, kurios nebuvo galima kontroliuoti ir kas sąlygotų atleidimą nuo atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad jis įstatymų bei Grūdų pirkimo sutarčių nustatyta tvarka būtų kreipęsis į ieškovą, siekiant informuoti apie susidariusią situaciją, siekdamas bendradarbiauti su ieškovu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas atmeta atsakovo argumentus, kad jis turi būti atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo priteistina ieškovo naudai 8429,10 Eur skolos bei 160,15 Eur kompensuojamųjų palūkanų pagal Pirkimo sutartį bei 2810,58 Eur baudos už nepristatytą produkciją pagal Grūdų pirkimo sutartis (CK 6.59 str., 6.189 str., 6.200 str.).

CK 6.37 str. 1 d. numato, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo vadovaujantis Mokėjimų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą. Pažymėtina, jog minėto įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 5 punktas numato, kad šis įstatymas netaikomas žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartims, kurių vykdymą nustato Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas. Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas nustato pavėluoto mokėjimo palūkanų apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas ir tvarką, todėl šiame įstatyme numatytų palūkanų norma gali būti taikoma ginčo šalims. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinos 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos -2016-11-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovo prašymas, pateiktas po teismo posėdžio, dėl bylos sustabdymo netenkintinas. CPK 163 str. 1 d. 5 d. nustatyta, kad teismas privalo stabdyti bylą, kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad jam yra iškelta bankroto byla. Šiuo atveju tokia aplinkybė nėra nustatyta, todėl nėra jokio teisinio pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą.

Nustatyta, kad ieškovas byloje patyrė 401,2 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 256 Eur žyminis mokestis ir 145,2 Eur teisinės pagalbos išlaidos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad teismas ieškinį patenkino pilnai, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 265, 268, 270 straipsniais teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. U., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo AB „Litagros prekyba", į. k. 122012020, naudai 8429,10 Eur skolos, 160,15 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 2810,58 Eur baudos, 8 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 11399,83 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme- 2016-11-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 401,2 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vita Valeckaitė