Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkomsta & CO“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl delspinigių sąskaitos pripažinimo negaliojančia ir skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, uždaroji akcinė bendrovė „KRS“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies. Byla dalyje nutraukiama.

Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia sąskaitą – faktūrą.

14. Nagrinėjamu atveju PVM sąskaita-faktūra, kurią reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančia, teismo vertinimu, pati savaime nelaikytina sandoriu ir nesukuria jokių teisinių pasekmių nei ieškovei, nei atsakovei. Atsakovės teisė reikalauti iš ieškovės delspinigių, o ieškovės pareiga mokėti delspinigius, pažeidus šalių sudarytos Sutarties sąlygas, kyla iš šalių sudarytos Sutarties, o ne iš PVM sąskaitos-faktūros, taigi toks reikalavimas negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, ginčijama PVM sąskaita faktūra turi tik procesinę teisinę reikšmę, gali būti vertinama tik kaip įrodymas civilinėje byloje (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

15. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kai asmuo kreipiasi su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

16. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes (14 punktas), atsižvelgdamas į nurodytą teismų praktiką (13 punktas, 15 punktas), nutraukia bylą dalyje dėl ieškovės pareikšto reikalavimo pripažinti negaliojančia atsakovės 2021 m. balandžio 27 d. sąskaitą faktūrą KMSA2 Nr.0049 6918,45 EUR sumai, kadangi reikalavimas nenagrinėtinas teisme (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Teismo vertinimu, šiuo atveju, išsprendžiant šalių ginčą, turi būti sprendžiamas šalių sutartinės atsakomybės klausimas. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 straipsnio 3 dalis).

19. Tarp šalių nėra ginčo, jog šiuo atveju tarp šalių buvo susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku. Kitos statybos rangą reglamentuojančios teisės normos detalizuoja sutarties šalių pareigų vykdymą ir teisių įgyvendinimą, tačiau jos nepaneigia esminės užsakovo pareigos – sumokėti rangovui už tinkamai atliktą darbą. Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas, sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas.

20. Sprendžiant dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminų praleidimo, svarbu išsiaiškinti termino praleidimo priežastis, tai yra, nustatyti šalių priešpriešinių įsipareigojimų vykdymo eiliškumą ir tai, dėl kurios iš šalių kaltės ar tam tikrų kitų aplinkybių, terminai buvo praleisti, tačiau taip pat turėtų būti įvertintos aplinkybės, susijusios su nustatytų sutartinių terminų pratęsimu.

21. Pirmiausia pažymėtina, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018).

24. Ieškovės 2021 m. spalio 26 d. į bylą pateikti įrodymai (trečiojo asmens AB „Klaipėdos vanduo“ 2021 m. spalio 12 d. raštas ieškovei Nr. 2021/S. 4-5/7.E- su priedais, DOK 14217) patvirtina, kad pagal rangos sutartį Nr.2019/SUT.03-18 “Paviršinių nuotekų tinklų Statyba (duomenys neskelbtini) mieste“ šioje byloje trečiojo asmens AB „Klaipėdos vanduo“ užsakymu trečiasis asmuo šioje byloje rangovas UAB „KRS“ vykdė lietaus nuotekų kolektoriaus statybos darbus nuo (duomenys neskelbtini) tvenkinio iki (duomenys neskelbtini) upės. Viso šio projekto darbai buvo pradėti vykdyti 2020 m. balandžio 21d., užbaigti 2021 m. gegužės 10 d. Pagal šį projektą dalis lietaus nuotekų kolektoriaus buvo statoma ir (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje dalyje, tai yra, toje kelio dalyje, kurioje darbus pagal ieškovės su atsakove sudarytą Sutartį turėjo atlikti ir ieškovė. Iš trečiųjų asmenų vykdomų darbų statybos darbų žurnalo įrašų matyti, kad asfalto danga pradėta ardyti 2020 m. liepos 29 d., o apatinis asfalto dangos sluoksnis baigtas rengti 2020 spalio 22 d. Dangos atstatymo darbus (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje dalyje UAB „KRS’ užbaigė 2020 m. lapkričio 4 d. 2020 m. lapkričio 5 d. trečiasis asmuo UAB „KRS“ informavo ieškovę, kad dangos atstatymo darbai yra užbaigti. Tačiau kaip matyti iš ieškovės pagal Sutartį atliekamų statybos darbų žurnalo, ieškovė objekte vykdė faktiškai darbus nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki rugsėjo 25 d. (5 dienas), tai yra, nebuvo aplinkybių, kliudančių atlikti darbus.

27. Sudarant ginčo Sutartį, nebuvo numatyta, jog ieškovė neturės galimybės vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų tam tikroje savo darbų zonoje dėl tam tikrų nuo jos nepriklausančių aplinkybių. Tai sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog atsakovė apie tai ieškovės neinformavo, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė prisiėmė riziką dėl Sutarties vykdymo terminų pažeidimo, esant jos nurodytoms ir byloje nustatytoms aplinkybėms (22 punktas). Atsakovė, žinodama apie šias aplinkybes, kaip Sutarties šalis, elgdamasi atidžiai ir rūpestingai, turėjo galimybę nurodymą pradėti darbus pagal Sutarties 5 punktą, ieškovei pateikti anksčiau nei 2020 m. birželio 8 d., nes Sutartis sudaryta 2020 m. balandžio 29 d., kas galimai būtų sudarę galimybę ieškovei darbus atlikti iki 2020 m. liepos 29 d. Šiuo atveju, teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, jog įtakos Sutarties terminų pažeidimui turėjo ne tik ieškovės įrodyti trečiųjų asmenų veiksmai (22 punktas), bet ir atsakovės veiksmai, tai yra, jog sudarant Sutartį atsakovė ieškovės apie šias aplinkybes (22 punktas) neinformavo, jos nebuvo aptartos Sutartyje.

28. Todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog ieškovė turėjo teisę pasinaudoti Sutarties 27.1. punkte numatyta ieškovės teise sustabdyti Sutarties vykdymą, kadangi ieškovei šios aplinkybės (trečiųjų asmenų veiksmai) nebuvo žinomos iki Sutarties sudarymo (Sutarties 27.1. punktas). Teismas nesutinka su atsakovės argumentu, kadangi ieškovė apie jai trukdančias atlikti darbus aplinkybes (trečiųjų asmenų veiksmus) jų atsiradimo momentu neinformavo atsakovės raštu, todėl ieškovė neteko galimybės pasinaudoti Sutarties 27.1. punkte numatyta teise sustabdyti Sutarties vykdymą, vertinant, jog tokia ieškovės pareiga (informuoti raštu) imperatyviai Sutartimi nenumatyta, be to, kaip nustatyta (26 punktas) atsakovė apie šias aplinkybes žinojo pati ir pripažino, jog šios aplinkybės yra objektyvi kliūtis ieškovei tam tikroje jos darbų zonoje vykdyti darbus, todėl reikės stabdyti sutarties galiojimą ir pratęsti terminus.

29. Tačiau teismas nesutinka, su ieškovės argumentais, jog dėl nurodytų aplinkybių (22 punktas), tai yra, trečiųjų asmenų veiksmų, Sutarties įvykdymo terminas turėjo būti nukeltas ir pradedamas skaičiuoti nuo 2020 m. lapkričio 5 d. ir baigtis 2021 m. vasario 5 d., o darbus ieškovė galėjo pradėti atlikti vėliausiai 2020 m. gruodžio 5 d., vertindamas sekančias nustatytas aplinkybes, nustatytas remiantis byloje esančiais įrodymais.

30. Kaip nustatyta (9 punktas), atsakovė, vadovaudamasi Sutarties 5 punktu, 2020 m. birželio 8 d. elektroniniu laišku pateikė nurodymą ieškovei pradėti darbus, numatytus Sutarties 1.2 punkte. Todėl, vadovaujantis šalių sudarytos Sutarties 5 punktu, darbai turėjo būti baigti vykdyti 2020 m. rugsėjo 8 d., tai yra, iš viso per 93 dienas (birželio mėnesį – 23 dienos, liepos mėnesį – 31 diena, rugpjūčio mėnesį – 31 diena, rugsėjo mėnesį – 8 dienos).

31. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog ji dėl objektyvių aplinkybių negalėjo vykdyti darbų iki 2020 m. liepos 29 d. Byloje pateikti įrodymai priešingai patvirtina, jog ieškovė darbus nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2020 m. liepos 29 d. turėjo galimybę vykdyti ir vykdė bei darbus pradėjo vykdyti net anksčiau nuo 2020 m. gegužės 14 d. Šią aplinkybę patvirtina įrašai statybų darbų žurnale ir darbų atlikimo aktai už 2020 m. birželio mėnesį. Kaip matyti iš statybos darbų žurnalo, darbų atlikimo akto už 2020 m. rugsėjo mėnesį, nedidelę dalį darbų ieškovė atliko ir 2020 m. rugsėjo mėnesį. Ieškovė nurodytu laikotarpiu atliko senų bortų ardymo ir naujų bortų dėjimo darbus, trinkelių klojimo pagrindo įrengimo darbus, trinkelių klojimo ir kitus darbus.

32. Kaip šalys susitarė Sutartyje (Sutarties 5 punktas), ieškovė įsipareigojo visus darbus atlikti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo raštiško atsakovės nurodymo atlikti darbus gavimo dienos, tai yra, šiuo konkrečiu atveju nuo 2020 birželio 8 d. iki rugsėjo 8 d. (93 dienos). Kaip nurodyta (31 punktas), teismo vertinimu, ieškovei objektyvių kliūčių atlikti darbų nebuvo nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2020 m. liepos 29 d., ir ieškovė atliko darbus 2020 m. rugsėjo mėnesį 5 dienas (nuo rugsėjo 21 d. iki rugsėjo 25 d.), tai iš viso 55 dienas. Kadangi sutartiniai įsipareigojimai turėjo būti įvykdyti per 3 mėnesių laikotarpį, tai yra, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d., o ieškovė galėjo vykdyti darbus iki 2020 m. lapkričio 5 d. iš viso 55 dienas, todėl ieškovė darbus, pasibaigus aplinkybėms, trukdžiusioms atlikti darbus, tai yra, nuo 2020 m. lapkričio 5 d. turėjo atlikti iki 2020 m. gruodžio 12 d. (per 38 dienas (93-55)). Teismo vertinimu, ieškovės atstovo teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, jog nebuvo patogu atlikti darbų ar negalima objektyviai atlikti darbų dalimis, nepagrįstos įrodymais, todėl negali būti pripažįstamos įrodytomis, pateisinančiomis sutartinių įsipareigojimų vykdymo terminų pažeidimą (2022 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas). Esant, nurodytoms aplinkybėms, jog teismo vertinimu, ieškovė turėjo užbaigti darbus iki 2021 m. gruodžio 12 d., ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, jog ieškovė negalėjo darbų atlikti nuo 2020 m. gruodžio 5 d. dėl netinkamų oro sąlygų, nebeturi esminės teisinės reikšmės, kadangi ieškovė jau faktiškai turėjo ir galėjo būti užbaigusi atlikti visus darbus.

33. Nors, teismo vertinimu, ieškovė turėjo ir galėjo užbaigti darbus po aplinkybių išnykimo nuo 2020 m. lapkričio 5 d. iki 2020 m. gruodžio 12 d., tačiau teismas pasisako ir dėl ieškovės įrodinėjamų aplinkybių, trukdžiusių ieškovei užbaigti darbus, tai yra, netinkamų oro sąlygų.

36. Ieškovė įrodinėjo, kad negalėjo atlikti darbų, nes Taisyklėse numatyta, kad asfalto viršutiniai sluoksniai iš voluojamojo asfalto, kurių storis yra mažiausiai 3 cm, paprastai, esant žemesnei kaip +5 °C oro temperatūrai, nėra įrengiami. <...> (ieškovės dublikas).

37. Pažymėtina, kad ieškovės nurodytose Taisyklėse (I skyriaus 1 punktas) yra išdėstyti reikalavimai taikomi darbams, atliekamiems įrengiant dangos konstrukcijas valstybinės reikšmės keliuose. Vietinės reikšmės keliams (gatvėms), kitoms eismo zonoms, kaip nagrinėjamu atveju darbai turėjo būti atliekami ne valstybinės reikšmės keliuose o (duomenys neskelbtini) miesto gatvėje, šios Taisyklės gali būti taikomos, bet neprivalomos.

38. Aplinkybę, jog ieškovė Taisyklėse nurodyta rekomendacija (37 punktas), atlikdama miesto gatvių asfaltavimo darbus, nesivadovauja, patvirtina atsakovės pateikti įrodymai, jog ieškovė ir atsakovė buvo sudariusios ir kitą 2020 m. birželio 4 d. sutartį Nr. J9-1582 dėl kelio (gatvės) remonto darbų atlikimo, pagal šią sutartį darbai atlikti 2020 m. gruodžio mėnesį ir sutartis įvykdyta (DOK – 13627).

39. Teismo vertinimu, kadangi pagal Sutartį turėjo būti atliekami asfaltavimo darbai, ieškovės nurodyti reikalavimai Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymas Nr. D1-848 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ patvirtinimo“ 58 punkte netaikomi. Šio reglamento 58 punkte nurodyta: „Nuo gruodžio 1 d. iki balandžio 15 d. draudžiama vykdyti kelių (gatvių) dangos konstrukcijos ardymo darbus taip pat ardyti asfalto dangą 5 metus po jos įrengimo arba atnaujinimo, išskyrus jos rekonstravimo ar remonto ir Reglamento V skyriaus 4 skirsnyje išvardytus darbus. Draudžiamuoju laikotarpiu po keliais (gatvėmis) leidžiama įrengti inžinerinius tinklus neardančiaisiais metodais (pavyzdžiui, uždaruoju kryptiniu gręžimo būdu). Dangos konstrukcijos ardymo darbai draudžiamuoju laikotarpiu gali būti vykdomi tik kelio (gatvės) savininkui pritarus arba kelio (gatvės) savininkui ir inžinerinių tinklų savininkui ar jo įgaliotiems asmenims sudarius sutartį.“

40. Be to, teismo vertinimu, tai jog ieškovė bet kuriuo atveju turėjo nepertraukiamą galimybę atlikti jos nurodomus likusius asfaltavimo darbus nuo 2020 m. lapkričio 5 d. iki 2020 m. gruodžio 12 d. ir anksčiau, pagrindžia ir aplinkybės, jog faktiškai ieškovė pradėjo darbus vykdyti dar iki atsakovės nurodymo gavimo (2020 m. birželio 8 d.), tai yra, nuo 2020 m. gegužės 14 d. ir vykdė darbus pagal statybos darbų žurnalą 2020 m. gegužės mėnesį – 12 dienų ir 2020 m. birželio mėnesį – 5 dienas, iš viso papildomai 17 dienų. Tai, kad terminas nuo 2020 m. lapkričio 5 d. (po aplinkybių išnykimo) iki gruodžio 12 d. (38 dienos) buvo iš esmės pakankamas asfaltavimo darbams užbaigti pagrindžia aplinkybės, jog ieškovė 2021 metais, šalims pasiekus susitarimą ir atsakovei atšaukus Sutarties nutraukimą, įsipareigojo užbaigti darbus per darbų grafike numatytą terminą nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 20201 m. balandžio 15 d., tai yra per keturias savaites. Kaip matyti iš statybos darbų žurnalo, ieškovė faktiškai darbus vykdė nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2021 m. balandžio 7 d., tai yra net mažiau nei keturias savaites. Todėl, teismo vertinimu, ieškovės argumentai, susiję su netinkamomis oro sąlygomis, pripažįstami nepagrįstais, siekiant išvengti sutartinės atsakomybės taikymo už Sutarties vykdymo terminų pažeidimą.

41. Kaip nustatyta, atsakovės išskaičiuota delspinigių suma iš ieškovės pagal Sutartį atliktų darbų sumos yra 6918,45 EUR po 41,93 EUR už vieną dieną už 165 dienas (Sutarties 8 punktas). Kadangi, teismo vertinimu, ieškovė turėjo teisę sustabdyti darbus (CK 27.1. punktas) ir darbus turėjo atlikti, aplinkybėms išnykus iki 2020 m. gruodžio 12 d., todėl atsakovė nepagrįstai paskaičiavo delspinigius ieškovei už 38 dienas (už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 5 d. iki 2020 m. gruodžio 12 d.) ir juos išskaičiavo iš ieškovei mokėtinos sumos, tai yra, 1593, 34 EUR (CK 6.253 straipsnio 1 dalis), ši suma priteisiama iš atsakovės (6.245 straipsnio 3 dalis, 6.681 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovės prašymo sumažinti priskaičiuotas netesybas (delspinigius) kaip aiškiai per dideles bei nepagrįstas.

42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Pagal teismų praktiką 0,02 procento netesybų dydis savaime nelaikomas neprotingai dideliu, pažeidžiančių skolininko interesus, arba vertintinas kaip galimybė kreditoriui nepagrįstai praturtėti.

43. Spręsdamas šalių ginčą, teismas pažymi, kad ieškovė yra verslo subjektas, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Taigi laikytina, kad ieškovė, dalyvaudama viešajame pirkime, sudarydama sutartį, turėjo (galėjo) įvertinti sutarties nuostatas, įvertinti savo galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, o jos pažeidimo atveju – galimas sutarties nevykdymo teisines pasekmes. Elgdamasi atidžiai ir rūpestingai, ieškovė turėjo įvertinti ne tik sandorio būtinumą (rizikingumą), bet ir sandorio neįvykdymo pasekmes, sulygtų netesybų dydžio formą.

44. Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje dėl netesybų mažinimo galimybės akcentuojama, kad būtent šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, kuriomis siekiama skatinti skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuoti kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog nors šis konsensualizmo principas yra vienas fundamentalių principų komerciniams santykiams reguliuoti, tam tikrais atvejais, esant pakankamam pagrindui – apsaugoti silpnesnės šalies, visuomenės, kreditoriaus interesą, viešąją tvarką ir kt., valstybė gali kištis į šalių sutartinius santykius ir nustatyti tam tikrus apribojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).

45. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Ieškovė šių įstatyme numatytų pagrindų delspinigiams mažinti iš esmės neįrodinėjo, o teismas jų nenustatė.

46. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šalių sutartimi (8 punktas) nustatyti delspinigiai, tai yra, 0,02 % dydžio nuo Sutarties vertės (su PVM) už kiekvieną pavėluotą dieną, atitinka protingumo kriterijų, todėl ieškovės argumentai nesudaro pagrindo tenkinti prašymą dėl netesybų mažinimo.

47. Kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors pastaroji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, ekspertizės išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai). CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

49. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Vertinant patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal prašymus, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais.

50. Byloje šalys patyrė šias išlaidas: ieškovė patyrė 231 EUR žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo išlaidų. Atsakovė, tretieji asmenys duomenų dėl patirtų advokato pagalbos ar kitų bylinėjimosi išlaidų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalimi). Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, tai yra, nutraukta byla dalyje dėl neturtinio reikalavimo pripažinti negaliojančia atsakovės 2021 m. balandžio 27 d. sąskaitą faktūrą KMSA2 Nr. 0049 už kurį mokėtinas 75 EUR žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), reikalavimas dėl 6918,45 EUR skolos priteisimo tenkintas iš dalies, priteisiant 1593, 34 EUR nuostolių atlyginimo (sumokėtas 156 EUR žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 7 dalį). Šį reikalavimą tenkinus iš dalies, tai yra 23,03 procento, ieškovei, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, priteisiama 35,93 EUR sumokėto žyminio mokesčio ((156 * 23,03) / 100).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263?270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

nutraukti bylą dalyje dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkomsta & CO“ atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pareikšto reikalavimo pripažinti negaliojančia atsakovės 2021 m. balandžio 27 d. sąskaitą faktūrą KMSA2 Nr.0049 6918,45 EUR sumai.

Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Inkomsta & CO“ 1593, 34 EUR nuostolių atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Inkomsta & CO“ 35,93 EUR žyminio mokesčio.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.