- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- e2-1737-943/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00175-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Egidija Tamošiūnienė
- Atsakovas
- A. Č., R. N.
- Ieškovas
- Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.1.1.3.2Nuosavybės neliečiamumo principas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-702-368/2018 pagal ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinį atsakovams A. Č., R. N., antstoliui A. L. dėl leidimo paimti žemę visuomenės poreikiams bei atlyginimo dydžio nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama: 1) išspręsti klausimą ar leidžiama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1P-210-(1.17E.) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio Al 8 Šiaulių aplinkkelio (šiaurės-rytų krypties) ruožui tiesti“ paimtus atsakovės A. Č. asmeninės nuosavybės teise valdomus 0,3668 ha dydžio žemės sklypą ir 0,4861 ha dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudoti šiame sprendime nurodytiems tikslams; 2) nustatyti už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus bendrą 6 191 Eur atlyginimo dydį; 3) nustatyti atsiskaitymo už visuomenės poreikiams paimtą 0,3668 ha dydžio sklypą, įkeistą R. N., su hipotekos kreditoriumi R. N. sąlygas ir tvarką bei panaikinti hipoteką; 4) nustatyti atsiskaitymo už visuomenės poreikiams paimto 0,4681 ha dydžio sklypo, 1/6 dalį, areštuotą antstolio A. L., sąlygas ir tvarką bei panaikinti turto areštą.
2. Ieškovės teigimu, atlikus įstatyme numatytas procedūras, susijusias su nurodytų žemės sklypų paėmimu visuomenės poreikiams atsakovai A. Č. ir R. N. nesutiko su nustatytu atlyginimo dydžiu, todėl jis turi būti nustatytas teismo.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė teismo prašė ieškinį atmesti. Priimtas įsakymas yra neteisėtas, kadangi buvo pažeistos procedūros jį priimant bei neteisingai nustatyta žemės sklypų vertė, todėl turi būti paskirta ekspertizė. Be to, civilinę bylą tikslinga sustabdyti iki apygardos administracinis teismas priims procesinius sprendimus dėl nurodyto įsakymo teisėtumo.
4. Antstolis A. L. nurodė, jog gavus informacijos, kad atsakovei A. Č. priklausantis žemės sklypas bus paimamas visuomenės poreikiams, antstolio taikyti apribojimai ir areštas minėtam sklypui buvo panaikinti.
5. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu sutinka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi ieškinį tenkino, civilinės bylos dalį dėl 0,4861 ha žemės sklypo 1/6 dalies, žemės sklypo kadastro Nr. 9120/0008:467, arešto panaikinimo nutraukė.
7. Teismas nustatė, jog dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 1P-210-(1.17E.) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio Al 8 Šiaulių aplinkkelio (šiaurės-rytų krypties) ruožui tiesti“ atsakovė A. Č. buvo padavusi skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris administracinę bylą nutraukė, nes pareiškėja A. Č. praleido skundo (prašymo) padavimo terminą. Taip pat atsakovė A. Č. buvo padavusi skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašydama panaikinti minėtą įsakymą, tačiau teismas atsisakė priimti skundą. Dėl nurodytų apygardos teismo procesinių sprendimų, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog minėtas įsakymas yra galiojantis ir vykdytinas, dėl jo teisėtumo nėra teisinio pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą.
8. Teismas nurodė, jog pagal VĮ Registrų centro Šiaulių filialo turto vertintojos bei jos asistentės 2017 m. gruodžio 18 d. parengtas turto vertinimo ataskaitas Nr. ŠIV-95 (16398816), Nr. ŠIV-96 (16398851), 0,3668 ha žemės sklypo rinkos vertė – 2630 Eur (nuostoliai – 22 Eur.), iš viso — 2652,00 Eur, o 0,4861 ha žemės sklypo, rinkos vertė – 3510,00 Eur (nuostoliai – 29 Eur), iš viso – 3539 Eur. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl netinkamo žemės sklypų verčių nustatymo, motyvuodamas tuo, jog atsakovės atsikirtimai paremti prielaidomis, o ekspertizės skyrimas tik užvilkintų bylos nagrinėjimą.
9. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą sprendė, jog ieškovė įrodė poreikį paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams.
10. Teismas nustatė, jog atsakovės A. Č. 0,3668 ha dydžio žemės sklypas 2015 m. gegužės 12 d. sutartinės hipotekos lakštu buvo įkeistas atsakovui R. N. (įkaito davėja – A. Č., skolininkas – atsakovės sutuoktinis D. Č.). Teismas nurodė, jog tais atvejais, kai įkeistas daiktas paimamas visuomenės poreikiams, hipotekos kreditoriaus reikalavimą tenkina atitinkamai naujasis daikto valdytojas ar valstybė, bet ne daugiau, negu yra įkeisto daikto vertė, todėl sprendė, jog kreditoriui turi būti atlyginama turto vertinimo ataskaitoje nurodyta žemės sklypo vertė. Be to, atsižvelgęs į tai, jog valstybinės reikšmės keliai ir/ar jiems priskirta žemė negali būti įkeičiami, teismas panaikino hipoteką.
11. Antstoliui panaikinus visuomenės poreikiams paimamam turtui taikytus apribojimus, teismas civilinės bylos dalį dėl 1/6 dalies sklypo arešto panaikinimo nutraukė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Atskirajame skunde apeliantė A. Č. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartį visą arba jos dalis, kuriomis nustatytas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus dydis. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas galėjo tik nutartimi išspręsti klausimą, ar leisti valstybės vardu įregistruoti paimamą turtą, tačiau ne išnagrinėti bylą iš esmės. Teisingo atlyginimo už paimamą žemę bei atsiskaitymo su hipotekos kreditoriumi klausimai turėjo būti išspręsti bylą išnagrinėjus iš esmės ginčo teisenos tvarka.
12.2. Teismas nepagrįstai atsisakė stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi apygardos administracinio teismo procesiniai sprendimai nėra įsiteisėję.
12.3. Teismas, nenagrinėjęs civilinės bylos ginčo teisenos tvarka, užkirto kelią atsakovei paduoti priešieškinį bei pažeidė rungimosi principą.
12.4. VĮ Registrų centras neturėjo teisės sudaryti turto vertinimo sutartį ir atlikti turto vertinimą, nes yra tiesiogiai pavaldi pradiniam užsakovui.
12.5. Be to, įsakymas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, priimtas nepasiūlius žemės savininkei (atsakovei) sudaryti sutartį, todėl yra neteisėtas.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė teismo prašė skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Vien tai, kad visus ieškinio reikalavimus teismas išsprendė viena nutartimi, o ne priimdamas atskirus procesinius sprendimus, nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.
13.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl apygardos teismo nutarties bei jį atmetęs, todėl stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą netikslinga.
14. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius nurodė, jog sutinka su teismo nutarties dalimi, kuria leista paimamus visuomenės poreikiams žemės sklypus registruoti valstybės vardu bei pradėti juos naudoti, tačiau dėl kitų ieškinio reikalavimų teismo sprendimas turėtų būti priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės.
15. Antstolis A. L. atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
17. Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus bei juo apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, pažymi, jog apeliantė (atsakovė) neginčija/nepateikia argumentų dėl teismo nutarties dalies, kuria išspręstas pirmasis ieškinio reikalavimas, t. y. leista Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1P-210-(1.17E.) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio Al 8 Šiaulių aplinkkelio (šiaurės-rytų krypties) ruožui tiesti“ paimtus atsakovės A. Č. asmeninės nuosavybės teise valdomus 0,3668 ha dydžio žemės sklypą ir 0,4861 ha dydžio žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudoti šiame sprendime nurodytiems tikslams, t. y valstybinės reikšmės magistralinio kelio Al 8 Šiaulių aplinkkelio (šiaurės-rytų krypties) ruožui tiesti, todėl nagrinėjamu atveju iš esmės pasisakoma dėl paimamų žemės sklypų vertės nustatymo teismine tvarka.
Dėl bylos esmės (ne)atskleidimo
18. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog tokio pobūdžio bylos turi būti išnagrinėtos per 7 dienas nuo žemės savininko ir (ar) kito naudotojo, atsisakiusio sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, paaiškinimų pateikimo arba termino, nustatyto tokiems paaiškinimams pateikti, pabaigos, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 47 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą.
19. Teisėjų kolegija pažymi, jog Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje nustatytas 7 dienų terminas skirtas išspręsti klausimą, ar leidžiama įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir jame esančius statinius ir įrenginius Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams. Šis terminas nesiejamas su tolimesniu ginčo dėl visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertės nustatymu. Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog teismas, išsprendęs nurodytą klausimą, toliau nagrinėja ginčą iš esmės. Kitaip tariant, Žemės įstatyme nustatyta procedūra susideda iš dviejų stadijų, o trumpas 7 dienų terminas nurodytai nutarčiai priimti išskirtinai siejamas su kuo greitesniu žemės procedūros paėmimo įteisinimu visuomenei reikšmingiems projektams įgyvendinti. Įstatyme nustatyta, jog atvejais, kai teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) kitų naudotojų patirtų nuostolių dydį, negu nurodyta sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, už paimtą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog ginčą nagrinėjant iš esmės bei sprendžiant dėl visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertės bei atitinkamai tinkamos kompensacijos tokių žemės sklypų savininkams priteisimo gali būti pasitelkiamos visos įrodinėjimo priemonės, o sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nustatyta žemės vertė gali nesutapti su teismo sprendimu nustatyta žemės verte.
20. Įvertinusi nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą skirti ekspertizę nustatyti žemės vertę, motyvuodamas vien tuo, kad ekspertizės skyrimas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaryta, todėl laikoma, jog tarp žemės paėmimu suinteresuotos institucijos ir žemės savininkės (atsakovės) kilo ginčas dėl žemės vertės nustatymo (Žemės įstatymo 47 straipsnio 5 dalis), kuris turi būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, priimant teismo sprendimą bei užtikrinant rungimosi principo įgyvendinimą.
21. Teisėjų kolegija pažymi, jog tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktika dėl visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertės nustatymo yra išplėtota ir nuosekli. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje yra konstatuota, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe ribojimas (Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 protokolo 1 straipsnis) turi nustatyti teisingą bendrojo visuomenės intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų pagrindinių asmens teisių apsaugai, pusiausvyrą. Turi egzistuoti pagrįstas naudojamų priemonių ir priemone (kurią taikant atimamas asmens turtas) siekiamo tikslo proporcingumo ryšys (Vistiņš and Perepjolkins v. Latvia [GC], no. 71243/01, 25 October 2012, § 108; Scordino v. Italy (no. 1) [GC], no. 36813/97, § 93, ECHR 2006 V). Kompensavimo sąlygos yra reikšmingos vertinant, ar skundžiama priemonė užtikrino reikiamą teisingą pusiausvyrą ir visų pirma – ar uždėjo pareiškėjams neproporcingą naštą. EŽTT yra pripažinęs, kad turto paėmimas nesumokant sumos, pagrįstai susijusios su jo verte, paprastai lemia neproporcingą apribojimą. Daugeliu teisėto nusavinimo atvejų, tokių kaip žemės paėmimas keliams tiesti ar kitais viešojo intereso tikslais, tik visos kompensacijos sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su turto verte (Former King of Greece and Others v. Greece [GC] (just satisfaction), no. 25701/94, § 78, 28 November 2002; mutatis mutandis, Papachelas v. Greece [GC], no. 31423/96, § 48, ECHR 1999 II; Efstathiou and Michailidis & Co. Motel Amerika v. Greece, no. 55794/00, § 26, ECHR 2003 IX). Tais atvejais, kai asmens turtas buvo nusavintas, turi būti nustatyta procedūra, užtikrinanti visa apimantį ekspropriacijos padarinių įvertinimą, įskaitant kompensacijos sumos, derančios su nusavinto turto verte, priteisimą, asmenų, turinčių teisę į kompensaciją, nustatymą ir bet kokių kitų su nusavinimu susijusių klausimų išsprendimą. Kompensacijos suma paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną (Guiso-Gallisay v. Italy (just satisfaction) [GC], no. 58858/00, § 94-95, 22 December 2009; Vistiņš and Perepjolkins v. Latvia [GC], § 111). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog turto vertinimo ataskaita ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas yra pagrindinis įrodymas byloje dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo. Kadangi individualusis turto vertinimas atliekamas atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, šių savybių neįvertinimas bent iš dalies gali lemti netikslų vertės nustatymą, todėl kiekvienoje byloje itin svarbu užtikrinti, kad vertinant turtą būtų atsižvelgta į visas reikšmingas jo individualias savybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016 29 punktą).
22. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015).
23. Teisėjų kolegija neneigia, jog apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-484-823/2017). Apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra ir negali būti bylos nagrinėjimas iš naujo.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino išimtinai formaliai, nepagrįstai apribojo apeliantės (atsakovės) teisę teikti įrodymus, susijusius su žemės sklypo verte, netinkamai aiškindamas ir taikydamas Žemės įstatymo nuostatas nepagrįstai atmetė prašymą skirti ekspertizę žemės vertei nustatyti, tokiu būdu pažeidė pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti visas nagrinėjamam ginčui reikšmingas faktines aplinkybes (CPK177 –179, 183, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad kai byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas turi teisę paskirti ekspertizę (CPK 212–219 straipsniai). Ekspertizės išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės, atliktos kompetentingo subjekto (eksperto), akte bei vertinama kartu su kitais įrodymais byloje. Šiuo atveju byloje nėra paskirtos ir kompetentingo subjekto atliktos ekspertizės, kurios išvados pagrindu, kartu su kitais įrodymais byloje, galima būtų spręsti apie žemės vertę, kurios nustatymas yra tiesiogiai susijęs su atsakovei priteistinu kompensacijos dydžiu bei ekspropriacijos padarinių įvertinimu.
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nustačius nurodytus ginčijamos teismo nutarties trūkumus, skundžiama bylos dalis apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, taip pat reikalaujama naujų įrodymų, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, sprendžiama dėl ekspertizės skyrimo tikslingumo, skiriamas bylos nagrinėjimas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos dalies tokia apimtimi nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje reikštų jos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Teisėjų kolegijos konstatuotas bylos esmės neatskleidimas vertinamas kaip esminis procesinės teisės normų pažeidimas, kuris apeliacinėje instancijoje negali būti ištaisytas, todėl egzistuoja pagrindas panaikinti skundžiamas nutarties dalis ir perduoti jas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
27. Be to, teisėjų kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, jog 0,3668 ha dydžio žemės sklypas, sutartinės hipotekos pagrindu buvo įkeistas R. N.. Šia hipoteka užtikrintas skolininko D. Č. prievolių įvykdymas, todėl bylą nagrinėjant pakartotinai, svarstytinas klausimas dėl šio asmens įtraukimo į procesą (CPK 47 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutart ies dalį, kuria leista Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1P-210-(1.17E.) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio Al 8 Šiaulių aplinkkelio (šiaurės-rytų krypties) ruožui tiesti“ paimtus atsakovės A. Č. asmeninės nuosavybės teise valdomus 0,3668 ha dydžio žemės sklypą ir 0,4861 ha dydžio žemės sklypą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudoti šiame sprendime nurodytiems tikslams, t. y valstybinės reikšmės magistralinio kelio Al 8 Šiaulių aplinkkelio (šiaurės-rytų krypties) ruožui tiesti, palikti nepakeistą.
Likusią Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.