- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- e2-1750-943/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00175-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Pareiškėjas
- D. Č.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. e2-702-368/2018,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apygardos teisme gautas pareiškėjo atskirasis skundas dėl 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinį atsakovams A. Č., R. N., antstoliui A. L. dėl leidimo paimti žemę visuomenės poreikiams bei atlyginimo dydžio nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties.
3. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nėra dalyvaujantis byloje asmuo, todėl neturi teisės paduoti skundą.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atskirąjį skundą priimti. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog priimta nutartimi teismas nusprendė dėl pareiškėjo teisių ir pareigų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, pagrįstumo ir teisėtumo. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti jam suteikta teise į teisminę gynybą, turi laikytis įstatymų nustatytų sąlygų tokiai teisei įgyvendinti. Vienas iš teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo būdų – apeliacijos galimybė. Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme bei neįsiteisėjusių teismų sprendimų apskundimo tvarka reglamentuojama CPK XVI skyriuje.
7. CPK 305 straipsnis apibrėžia asmenų, turinčių teisę pateikti apeliacinį skundą, ratą. Nurodyta norma nustato, jog ši teisė suteikiama byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal CPK 37 straipsnį, dalyvaujančiais byloje asmenimis yra laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (pvz., šalys, tretieji asmenys ir kt. įstatyme nurodyti asmenys), taip pat šių asmenų atstovai. Kadangi atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus tam tikras išimtis (CPK 338 straipsnis), laikytina, kad atskiruosius skundus taip pat gali paduoti tik byloje dalyvaujantys asmenys.
8. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi teisės paduoti atskirąjį skundą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jį priimti. Į bylos nagrinėjimą neįtraukti asmenys, manantys, jog teismas nusprendė dėl jų teisių ir pareigų, savo interesus gali ginti pasinaudodami proceso atnaujinimo institutu. Tačiau šiame kontekste svarbu pažymėti, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1737-943/2018 pareiškėjo atskiruoju skundu skundžiamos nutarties dalys, kurios gali turėti įtakos pareiškėjo materialinėms teisėms ir pareigos, panaikintos, dalis civilinės bylos grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliantas gali kreiptis į šį teismą, pateikdamas prašymą įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiojo asmens procesiniu teisiniu statusu.
9. Nurodytų motyvų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.