Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai S. T., jos atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, suinteresuotam asmeniui G. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. T. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - valstybės įmonė Turto bankas, G. S., R. D., G. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja S. T. paaiškino, kad už sodybą ji sumokėjo 2000 rublių, tai buvo gal 1989 m. ar 1990 metai, dar nebuvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Dėl sodybos pirkimo susitarė su S. A., M. Z. sūnumi. Pirko kartu su mama iš skolintų pinigų, skolas atidavė ji. Pas notarą sandorio neįformino, nes M. Z. buvo serganti ir jau gyveno pas sūnų S., vis atidėliojo sandorio įforminimą, kol pagerės sveikata. M. Z. mirė 2000 metais. Sutarties įforminimo netvarkė, nes reikėjo daug mokėti notarui. Perduodant pinigus už sodybą, buvo surašytas raštas ant paprasto popieriaus lapo, dalyvavo kaimynas. Ar M. Z. turėjo daugiau vaikų, nežino, žino tik sūnų S., kuris su mama ir gyveno (duomenys neskelbtini). Raktus nuo sodybos ji gavo gal 1992 -1993 metais ir joje pradėjo šeimininkauti. Pastatų matavimus atliko matininkai, pagal jos prašymą 2020 metais. Kadastrinius matavimus ji įregistravo, bet neturi nuosavybės teisių į turtą. Kai sumokėjo pinigus už namą M. Z., iš jos jokių namo dokumentų negavo, nes ji jų neturėjo. M. Z. turėjo tik sutartį, pagal kurią ji buvo pirkusi namą iš K. N., kuris buvo jos tėvo brolis. M. Z. sodybą pirko 1983 metais. Šį gyvenamąjį namą pastatė jos senelis su savo vaikais, jos tėtis tuo metu buvo gal 18-19 metų ir jis padėjo statybose. Žemė prie namo galimai priklauso valstybei. Kas leido statytis namą, nežino. Toje vietoje stovėjo jų namas, bet per karą jis sudegė ir toje pačioje vietoje atstatė kitą. Namas atstatytas 1948 -1949 metais. Apie tai ji žino iš savo tėvo. Ji yra padavusi prašymą atlikti žemės matavimus, bet jie neatlikti, nes neturi pastatų nuosavybės. 1983 metų sutartį rado sodyboje, kai ją tvarkė. Sodyboje yra šulinys, lauko tualetas, moka tik už elektros suvartojimą. Turi mokėjimo knygelę nuo 2005 metų. Iš pradžių mokėjo M. Z. vardu, o vėliau jau rašė savo pavardę. Teismui pateikia rastąją sutartį, pagal kurią M. Z. nusipirko sodybą iš K. N..

Pareiškėjos atstovas advokatas Leonidas Zubanovas teismo posėdyje pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti.

Suinteresuoti asmenys R. D. ir G. A. teismui pranešė, kad su S. T. pareiškimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai - Kretingos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 30 d. pažyma apie statinius Nr. V12-10 patvirtina, kad E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), vardu įregistruoti pastatai ūkinėse knygose 1991 m. Namų valda yra (duomenys neskelbtini). Moteris yra mirusi. Nuo 2009 m. čia gyvena S. T. šeima. E. Z. buvo paskutinė kolūkinio kiemo narė. Namų valdoje yra gyvenamasis namas, 1A1ž, priestatas 1a1ž, priestatas 2 a1ž, pagalbinis pastatas – daržinė 3I1ž, pagalbinis pastatas – tvartas 2I1ž, pagalbinis pastatas – lauko rūsys 4I1p. Pastatų statybos metai 1948 m. Klaipėdos regioninio valstybės archyve esančiuose dokumentuose (Kretingos rajono Imbarės apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyviniame fonde saugomose Erlėnų kaimo 1983-1985, 1986-1990 ūkinėse knygose), yra įrašas apie E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), šeimos ūkį, kuriuose nurodyta, kad ūkiui priklauso pastatai – gyvenamasis namas, tvartas ir daržinė. Nurodyti pastatų pastatymo metai 1940 ir 1947. Papildomose žymose nurodyta, kad pastatai nupirkti 1983 m. rugsėjo 28 d. iš N. K. Iš S. T. teisme pateiktos 1983 rugsėjo 28 d. sutarties matyti, kad K. N. pardavė, o M. Z. už 3500 rublių nupirko medinį gyvenamąjį namą, medinį tvartą, medinę daržinę bei kiemo įrengimus, esančius (duomenys neskelbtini). Namas ir ūkiniais pastatai priklauso kolūkiečių kiemui ir užregistruoti kolūkiečių kiemo šeimininko K. N. vardu. Pagrindas: Imbarės apylinkės LDT vykdomojo komiteto 1983 m. rugsėjo 28 d. pažymėjimas Nr. 216 ir Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, išduotas Kretingos notarinės kontoros 1983 m. sausio 31 d., reg. Nr. 140. Pardavėjas K. N. pareiškė, kad parduodamas namas ir ūkiniai pastatai neareštuoti, niekam neparduoti, neįkeisti, jiems neuždėtas draudimas. Teismo ginčų dėl jų nėra. Sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, kurių vienas paliekamas apylinkės vykdomajame komitete, antras išduodamas pirkėjui. Sutartis notaro patvirtina ir užregistruota Imbarės apylinkės vykdomajame komitete, ūkinėje knygoje Nr. 2, asm. reg. Nr. 143. Šie ir teismui pareikalavus, Lietuvos notarų rūmų pateiktoje buvusios Kretingos rajono notarės S. D. Nekrošytės sudarytoje M. Z., mirusios (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos kopijoje esantis 1996 m. kovo 26 d. testamentas, kuris patvirtintas Kretingos rajono Imbarės seniūno A. T. ir kuriuo M. Z. gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, esantį (duomenys neskelbtini), palieka sūnui S. A., patvirtina, jog statiniai, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini): gyvenamasis namas, daržinė, tvartas ir lauko rūsys nuo 1983 m. rugsėjo 28 d. prikausė M. Z. privačios nuosavybės teise. Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atsiliepime nurodyti argumentai dėl draudimo viešąja nuosavybe esančius statinius pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo, nagrinėjamos bylos kontekste laikytini neaktualūs.

M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties sūnus S. A. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo ir jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į žemės sklypus. Paveldėjimo teisės liudijimo nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą į bylos objektą – statinius, paveldėjimo byloje, nėra. Tikėtina, kad jis nebuvo išduotas, nes gyvenamasis namas su priklausiniais nebuvo įregistruoti. VĮ Registrų centras pateiktoje informacijoje apie nekilnojamąjį turtą nurodė, jog pateikti registro Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), išrašą su istorija negali, nes 2021 m. vasario 22 d. atlikti tik statinių kadastriniai matavimai ir istorinių šio registro įrašų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nėra.

S. A. mirė (duomenys neskelbtini). Jo vaikai – suinteresuoti asmenys G. S., R. D. ir G. A. neprieštarauja S. T. pareiškimo patenkinimui. G. S. teisme patvirtino, jog žino, kad močiutės sodyba parduota pareiškėjai jau labai seniai ir ji teisėtai ją valdo. Kad sodyboje daug metų gyvena S. T. patvirtino ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos Imbarės seniūnas. Pagal Gyventojų registro duomenis, S. T. nuo 2009 m. rugsėjo 29 d. yra deklaravusi gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini).

Asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.68 straipsnio 1 dalis).

Įgyjamosios senaties (usucapio) institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnio nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalis daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 d. nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas aukščiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjai gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai).

Pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja gyvenamąjį namą su priestatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nusipirko (sumokėjo pinigus) apie 1990 m. iš M. Z. už 2000 rublių. Sutartis dėl sandorio tarp šalių nebuvo pasirašyta, kaip nurodo pareiškėja dėl to, kad M. Z. buvo silpnos sveikatos ir negalėjo vykti pas notarą, vėliau tai padaryti delsė ir M. Z. įpėdinis - sūnus S. A., kuriam testamentu M. Z. buvo išreiškusi valią palikti šį turtą. Nuo 1993 m., kai gavo namų raktus, pareiškėja namą su pagalbiniais pastatais atvirai ir nepertraukiamai valdo, juos prižiūri, išlaiko, remontuoja ir jais naudojasi, būdama įsitikinusi, kad pastatus valdo kaip teisėta jų savininkė.

Gyvenamojo namo (arba jo dalies) pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta, jeigu bent viena iš šalių yra pilietis, ir per tris mėnesius įregistruota vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią (1964 m. LTSR CK 255 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja ir turto savininkė M. Z. buvo sutarusios dėl gyvenamojo namo su pagalbiniais pastatais pirkimo – pardavimo ir šalys šį sandorį įgyvendino, pardavė perdavė turtą pirkėjai – pareiškėjai, pareiškėja už jį sumokėjo prašomą pinigų sumą. Tačiau sandoris nebuvo įformintas, kaip to reikalavo jo sudarymo metu galiojęs LTSR CK, dėl ko gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis tapo negaliojanti.

Pagal kasacinio teismo praktiką sandorio, nesilaikant įstatymo nustatytos formos, sudarymas gali būti sąžiningo ir teisėto valdymo patvirtinimas. Asmuo, sudaręs sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris atitiko sandorio šalių valią, tačiau sandoriui esant negaliojančiam dėl 1964 m. CK 255 straipsnio reikalavimų nesilaikymo, savo teises gali ginti įgyjamosios senaties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje yra visos CK 4.68.-7.41 straipsniuose nurodytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais nuosavybės teise priklausė M. Z., kuriai numirus, įpėdinis S. A. palikimo nesitvarkė, tikėtina žinodamas, jog šis turtas, su jo žinia, jau perleistas pareiškėjai. Statiniai nėra įregistruoti kito asmens vardu. Pareiškėja buvo sudariusi sandorį dėl šių pastatų įgijimo su turto savininke, bet sandoris nebuvo notariškai patvirtintas, dėl ko tapo negaliojančiu. Kad statinius pareiškėja įgijo teisėtai, patvirtina byloje esantys duomenys: pareiškėjos ir suinteresuoto asmens paaiškinimai, seniūnijos pateikta informacija. Be to, pareiškėja statinių adresu yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą nuo 2009 m., dar esant gyvam S. A., kuris ir pats gyveno tame pačiame kaime, tačiau jis niekada pareiškėjai jokių pretenzijų dėl to nekėlė, kas tik patvirtina, kad ir jis, kaip M. Z. įpėdinis, pripažino pareiškėjos teisę į šį turtą. Pareiškėja statiniais naudojasi, juos prižiūri, tvarko ir remontuoja, t. y. šį turtą valdo kaip savo jau daug metų (daugiau nei 10 metų), moka mokesčius už suvartotą elektros energiją savo vardu. Nekilnojamo turto registro duomenimis daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus, teisių suvaržymai, juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Visą valdymo laikotarpį pareiškėja statinius valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, kaip savo nekilnojamąjį daiktą, t. y. pareiškėja elgėsi kaip daikto savininkė ir buvo įsitikinusi, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą. Per įstatymo nustatytą terminą į teismą dėl šių statinių, į kuriuos pretenduoja pareiškėja, nesikreipė jokie suinteresuoti asmenys. Suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė „Turto bankas“, G. S., R. D., G. A. dėl pareiškėjos nuosavybės teisės įgijimui pagal įgyjamąją senatį nustatymui iš esmės neprieštaravo. Jokie kiti asmenys pastatais nesinaudojo. Kiti asmenys neginčija nurodytų pastatų valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo. Duomenų, kad pareiškėjai dėl naudojimosi šiais pastatais būtų reiškiamos pretenzijos, nėra.

Esant tokioms aplinkybėms ir teisiniam reglametavimui, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 4.68 – 4.71 straipsniais, CPK 259, 530 – 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėja S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į statinius, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini): gyvenamąjį namą su priestatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Įgyjamosios senaties faktas nustatytas, siekiant įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį turtą.

Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruoti nurodyti nekilnojamieji daiktai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose.