Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-206-1071/2020

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-07-02
Bylos Nr.: e2-206-1071/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-00940-2019-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vytautas Pliuskevičius
Ieškovas: V. P.
Atsakovas: A. J., Klaipėdos rajono savivaldybės, Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: Valstybės įmonė Registrų centras, notarė Genė Pietarienė
Advokatai: Petras Macenis

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-206-1071/2020Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00940-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 2.1.2.4.1.1; 2.4.2.5. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 2 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius,sekretoriaujant Karolinai Butkienei,dalyvaujant ieškovui V. P.,atsakovo A. J. atstovui advokatui Petrui Maceniui,atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės atstovei Vidai Matulaitytei,

atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Redai Siautilei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal patikslintą ieškovo V. P. ieškinį atsakovams A. J., Klaipėdos rajono savivaldybei, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisių pažeidimo, aktų panaikinimo, valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys Valstybės įmonė Registrų centras ir notarė Genė Pietarienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo pareiškė reikalavimus:

1) panaikinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Inžineriniai tyrinėjimai" 2008 m. kovo 28 d. valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94 atliktus koordinačių ir linijų taisymus Plane Nr. (duomenys neskelbtini), datuotame 1994 m. gegužės 17 d. žemės sklypo ribų plane. Kuriame taip pat yra ir UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialo O. J. parašas su 2008-03-28 data. Atstatant pagal UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 1994 m. gegužės 17 d. parengtą namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų planą M 1:1000, kuriame yra nurodytos minėto žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės, nustatytos Klaipėdos miesto vietinėje koordinačių sistemoje pagal Planą Nr. (duomenys neskelbtini);

2) panaikinti Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras 2008 m. balandžio 30 d. atliktą teisinę registraciją;

3) panaikinti Klaipėdos rajono valdybos 1994 m. lapkričio 24 d. potvarkį Nr. 656-v „Dėl žemės pardavimo prie privačių namų valdų Kretingalės apylinkėje“, kuriuo A. J. ne aukciono tvarka buvo nuspręsta parduoti 1,1875 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);

4) pripažinti neteisėtą nuo sudarymo momento ir panaikinti 1994 m. gruodžio 6 d. sudarytą valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) sudarytą atsakovo A. J. ir Klaipėdos rajono valdybos dėl 1,1875 ha valstybinės žemės ploto pardavimo. Atstatant pravažiuojamąjį kelią pro ieškovui nuosavybės teisę priklausomą žemės sklypą, pagal parengtą 1994 m. gegužės 17 d. žemės sklypo planą Nr. (duomenys neskelbtini) kelias Kretingalė - Plikiai.

5) priteisti ieškovui iš atsakovo A. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir ieškovo išlaidas susijusias su atstovo advokato paslaugų apmokėjimu.

Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog 1994 m. lapkričio 15 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), jis nusipirko 1,4861 ha ploto namų valdos žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 1994 m. kovo 9 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas V. J. nusipirko 0,7854 ha ploto namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o 1994 m. gruodžio 6 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), jis dar nusipirko 1,1875 ha ploto namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 1994 m. gegužės 17 d. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengė namų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ribų planą, kuriame yra nurodytos šio žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės, nustatytos Klaipėdos miesto vietinėje koordinačių sistemoje (toliau - Planas Nr. 1, iš priedo Nr. 4 ir pažymėtas 11 A). Vėliau (tiksli data neaiški) UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengė namų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų planą, kuriame yra nurodytos jau visai kitos šio žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės (toliau - Planas Nr. 2, iš priedo Nr. 4 ir pažymėtas 11B). Plane Nr. 2 yra UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialo atstovės O. J. parašas ir data - 2008 m. kovo 28 d. bei įrašas „koordinačių ir linijų ištaisymu tikėti“. Taip pat Plane Nr. 2 yra VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo anspaudas su įrašu „žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2008-04-30“. 2008 m. balandžio 24 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius raštu Nr. R5-672- (2.6) VĮ Registrų centrui nurodė, kad jo ir atsakovo A. J. žemės sklypai (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) esantys (duomenys neskelbtini), 1994 m. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ buvo išmatuoti klaidingai. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2008 m. kovo 28 d. patikslinus 1994 m. žemės sklypų planus, pataisytus duomenis VĮ Registrų centras buvo įpareigotas suvesti į duomenų bazę. Nurodė, kad pagal Planą Nr. 2, pažymint jo nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje buvo patikslintos ne tik šio žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės, bet ir sklypo ribos (konfigūracija). Šiuo metu pagal Planą Nr. 2 Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje šalia jo sklypo valstybinio kelio nebelieka, todėl šiuo metu jis negali privažiuoti prie savo statinių buvusiu keliu (gali eiti pėsčiomis per savo žemės sklypą). 2013 m. sausio 8 d. VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas raštu Nr. (4.4.2) KLS-22 informavo jį, kad žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) esančių (duomenys neskelbtini), ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 2008 m. balandžio 30 d. gavus 2008 m. balandžio 24 d. raštą Nr. R5-672- (2.6) bei šių žemės sklypų planus. Šiuo raštu VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas pranešė jam, kad abiejų žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinatės yra patikslintos (priedas Nr. 4). Jis, susipažinęs su 2013 m. sausio 8 d. raštu Nr. (4.4.2) KLS-22 pamatė, kad jis negali naudotis valstybinio kelio dalimi, kuri eina šalia jo sklypo. Jam buvo išaiškinta, kad ši kelio dalis yra privatizuota ir jis ja negali naudotis. Nurodė, kad jis apie tai sužinojęs kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrių (toliau – NŽT Klaipėdos rajono skyrius). 2016 m. vasario 26 d. raštu Nr. 1SS-582-(9.5) skyrius informavo jį, kad A. J. nuosavybės teise priklausančio 1,1875 ha žemės ploto, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plano byloje nėra. Šiame rašte nurodyta, kad skyriaus vedėjui bus pavesta įvertinti ar AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 1994-10-20 sudaryto 1,9729 ha ploto A. J. namų valdos žemės sklypo ribų plano M 1:1000 ir šio žemės sklypo privatizavimo teisėtumą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius 2016 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 12SS-32-(14.12.45)) „Dėl valstybinės žemės privatizavimo“ informavo jį, kad: „Klaipėdos rajono valdyba, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos" 4, 6.1 punktu ir Klaipėdos rajono valdybos 1994 m lapkričio 24 d. sprendimu, 1994 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos“ lapkričio 24 d. priėmė Lietuvos Respublikos Klaipėdos rajono valdybos potvarkį Nr. 656-v „Dėl žemės pardavimo prie privačių namų valdų Kretingalės apylinkėje“, kuriuo leista A. J. parduoti (pasididinti) 1,1875 ha ploto namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini)“ (priedas Nr. 8). Nurodė, jog iš jam pateiktų trečiojo asmens, taip pat Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) duomenų matyti, kad Plano Nr. 2 originalo nėra, Planas Nr. 2 nebuvo suderintas su juo. STT 2015 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. 4-01-6389 nurodė, kad: „remiantis tyrimo duomenimis teigtina, kad originalaus 2008 m. galimai nėra, kadangi jis „sukurtas“ darant žemės sklypų ribų, konfigūracijos, posūkio taškų taisymus ant 1994 m. plano, pridėjus naują koordinačių sistemą ir UAB „Inžineriniai tyrinėjimai" Klaipėdos filialo žymą apie koordinačių ir linijų ištaisymą“ <...>“. Nurodė, jog iš 2015 m. lapkričio 6 d. rašto Nr. 1SS-3046-(9.5) matyti, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius neturi ar kitos dokumentais pagrįstos informacijos, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui kartu su Planu Nr. 2 būtų pateikta žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla ir jo prašymas pakeisti Nekilnojamojo turto kadastre įrašytus šio žemės sklypo kadastro duomenis. Šiuo raštu NŽT Klaipėdos rajono skyrius informavo jį, kad jis turi teisę kreiptis į teismą dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų pažymėjimo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pagal Planą Nr. 2 panaikinimo. Nurodė, kad Klaipėdos rajono valdybos 1994 m. lapkričio 24 d. potvarkis Nr. 656-v „Dėl žemės pardavimo prie privačių namų valdų Kretingalės apylinkėje“, kuriuo atsakovui A. J. ne aukciono tvarka buvo nuspręsta parduoti 1,1875 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)”, pažeidė teisės aktais nustatytą naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo tvarką, todėl jis yra priimtas neteisėtai ir nepagrįstai. Ieškovo teigimu, atsakovas savo 0,7854 ha žemės sklype turėjo iki 1993 m. rugpjūčio 30 d. pastatyti individualų gyvenamąjį namą, tačiau to nepadarė. Šį faktą patvirtina tai, kad Klaipėdos rajono architekto - inspektoriaus 1990 m. rugsėjo 30 d. išduotame leidime Nr. 147/90 „Vykdyti individualią veiklą“ buvo nurodyta, kad atsakovui A. J. leidžiama statyti „individualų gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus (duomenys neskelbtini)“. Minėtame leidime taip pat buvo nurodyta, kad „statytojas privalo statybą pradėti ne vėliau kaip iki 1990 m. rugsėjo 30 d., užbaigti ir pateikti valstybinei priėmimo komisijai iki 1993 m. rugpjūčio 30 d.“. Tačiau nėra jokių įrodymų, kad iki 1993 m. rugpjūčio 30 d. buvo pastatytas individualus gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas. Pagal valstybinės įmonės Registrų centro 2016-02-19 duomenis, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių, esančių žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra. Nurodė, kad Klaipėdos rajono valdybos 1994 m. lapkričio 24 d. potvarkiu Nr. 656-v „Dėl žemės pardavimo prie privačių namų valdų Kretingalės apylinkėje“ atsakovui A. J. ne aukciono tvarka buvo nuspręsta parduoti 1,1875 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal tuo metu įvykių eigą, matyti, kad 1994 m. lapkričio 24 d. potvarkis buvo priimtas todėl, kad iki 1993 m. rugpjūčio 30 d. pas atsakovą A. J. pagal dokumentus jau turėjo būti pastatytas individualus gyvenamasis namas, todėl jam priklausantis 0,7854 ha žemės sklypas atitiko privačios namų valdos sklypo sąvoką. Remdamasi tuo, Klaipėdos rajono valdyba 1994 m. lapkričio 24 d. potvarkiu Nr. 656-v „Dėl žemės pardavimo prie privačių namų valdų Kretingalės apylinkėje“ nusprendė atsakovui ne aukciono tvarka dar parduoti 1,1875 ha ploto žemės sklypą, bendras 1,9729 ha sklypų plotas atitiko ir neprieštaravo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21d. nutarimo Nr. 550 4 punktui, t. y. žemės sklypas nebuvo didesnis kaip 2 ha. Tačiau Klaipėdos rajono valdyba 1994 m. lapkričio 24 d. potvarkio Nr. 656-v atsakovo atžvilgiu priimti negalėjo ir ne aukciono tvarka jam 1,1875 ha žemės sklypo parduoti taip pat negalėjo, kadangi jis neįgyvendino 1990 m. rugsėjo 30 d. išduoto leidime Nr. 147/90 „Vykdyti individualią veiklą“ sąlygų, būtent individualaus gyvenamojo namo statybos iki nurodyto 1993 rugpjūčio 30 d. termino nepastatė. Nurodė, kad pagal Planą Nr. 1, 1994 m. gegužės 17 d. jis galėjo laisvai naudotis ir nevaržomai privažiuoti prie įregistruoto gyvenamo namo, nes kelias ėjo šalia jo žemių. Tą faktą taip pat patvirtino ir 2010 m. atvykę į vietą pasiaiškinti dėl pažymėtų riboženklių ir esamos padėties Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyriaus pareigūnai, po šio apsilankymo 2010 m. balandžio 21 d. gavo atsakymą Nr. R2-115- (2.1) (1 tomas 168 puslapis), kuriame nurodyta, kad < Jūsų žemės sklypo plane pavaizduota, kad ties ribų posūkio taškais 7 ir 12 už žemės sklypo ribų yra pravažiavimas, o pačiame žemės sklype jokio kelio ar kito pravažiavimo ir jis neįskaičiuotas į sklype esančių naudmenų sudėtį. ...>. Šiuo metu pagal Planą Nr. 2 Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje šalia jo žemių, kur turėtų būti kelias, yra pažymėtas gretimas sklypas. Nes pagal Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. balandžio 24 d. raštą Nr. R5-672-(2.6) (1 tomas 34 puslapis) buvo patikslintos ne tik šio žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės, bet ir sklypo ribos (konfigūracija). Ir buvo patikslintos taip, kad pagal Planą Nr. 2 (byloje 1 tomas 30 puslapis) Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištraukoje išvis jokio kelio šalia jo žemių sklypo nebėra parodyta, o parodytas, gretimas sklypas, pabrėžtina - kelio tarp sklypų nėra, kelias išvis neberodomas VĮ Registrų centro Kadastro žemėlapio ištraukoje. Ieškovo teigimu, planas Nr. 2 nebuvo suderintas nei su juo, t. y. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininku, nei su Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriumi. Nurodė, kad savo reikalavimą panaikinti pirkimo-pardavimo sutartį grindžia tuo, kad buvo pažeistos, visų pirma, jo ir gretimų kaimų gyventojų interesai ir jų teisės, dėl iki privatizacijos buvusio važiuojamojo kelio praradimo per Trakių kaimą. Ieškovo teigimu, jis dar 1992 m. birželio 30 d. užregistravo Nekilnojamojo turto kadastre pagal parengtą namų valdos bylą savo gyvenamąjį namą su parengtu planu, kur yra parodytas kelias šalia žemės sklypo (1 tomo 152 puslapis). 1992 m. rugsėjo 16 d. Trakių vietovės žemėlapio ištraukoje yra parodytas tik jo žemės plotas, tuo metu, jokių kaimynų šalia nėra, žemėlapyje pažymėtas šalia sklypo 10 m. pločio pravažiuojamasis kelias. Todėl šiuo faktu jis teigia savo pirmumo teisę į valdiško kelio dalį, kuri yra šalia jo sklypo. Nurodė, jog atsakovo parodytame plane 0,7854 ha žemės sklype yra apskritimas, kuris parodo šalia kokių žemės sklypų yra pravažiuojamasis kelias Kretingalė - Plikiai. Taip pat ir jo minėtame 1,4861 ha žemės sklypo plane yra parodytas pravažiuojamasis kelias Kretingalė - Plikiai. Taigi privatizuojant pirmąjį atsakovo žemių sklypą buvo pravažiavimas, tačiau perkant antrą 1,1875 ha žemės sklypą, kelias iškart atsiranda atsakovo jau bendrame 1,9729 ha sklype. Dėl to ieškovas teigia, kad sudaryta l,1875 ha žemės ploto pirkimo-pardavimo sutartis pažeidė jo teises į tiesioginį kelią važiuojant Klaipėdos link. Be to, ši sutartis pažeidžia jo teises, ir tuo aspektu, kad buvo paimta kelio dalis. Kelio dalis randasi pačiame atsakovo žemės sklype. Nurodė, kad kelias, bent ta dalelė, kuri ribojasi su jo žeme, turėjo būti išskirta tarp sklypų. Jam yra apribota galimybe patekti į malkinę, kelio sąskaita. Be to, panaikinus 1,1875 ha žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį atstatoma laisva prieiga prie Valstybės saugomo paveldo objekto „Trakių vinkšna“ tiek nuo kelio KL1004 Traldai-Katkai- Skudžiai“, važiuojant savivaldybės keliu KL1064, tiek nuo kelio 2219 Kretingalė-Plikiai-Smilgynai“ į Trakių kaimą savivaldybės keliu KL1017.

Atsiliepimas

Atsakovas A. J. pateiktais atsiliepimais į pradinį ieškinį ir patikslintą ieškinį kategoriškai nesutinka su ieškovo reikalavimais, prašo ieškinį atmesti praleidus ieškinio senaties terminą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad reikalavimai panaikinti Klaipėdos rajono valdybos 1994 m. lapkričio 24 d. potvarkį Nr. 656-v ir pripažinti neteisėta nuo sudarymo momento ir panaikinti 1994 m. gruodžio 6 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį grindžiami ne aiškiai ieškovui žinomais faktais ar teisės aktų nuostatomis, bet prielaidomis, kurias pavyko suformuoti ieškovui interpretuojant savaip institucijų atsakymus. Atsakovo teigimu, ieškovas neatkreipė dėmesio tai, kad leidimas vykdyti statybą buvo pratęstas iki 2000 m. rugpjūčio 30 d. (tai matyti pagal pridedamą 1990 m. rugpjūčio 30 d. Leidimo vykdyti individualinę statybą Nr. 147/90 kopiją). Tuo pagrindu laikytina visiškai nelogiška ir klaidinga interpretacinė ieškinio tezė, jog sklypas ne aukciono tvarka jam buvo parduotas tik todėl, kad jis įsipareigojo pastatyti statinius iki 1993 m. rugpjūčio 30 d. Taip pat nurodė, kad išanalizavus Klaipėdos rajono valdybos 1994 m. lapkričio 24 d. potvarkį Nr. 656-v potvarkį, matyti, jog 1,1875 ha ploto žemės sklypas buvo parduotas atsakovui ne aukciono tvarka remiantis tuo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ 4 ir 6.1 punktais, pagal kuriuos pardavimas nebuvo susietas su jokiais pirkėjo įsipareigojimais pastatyti statinius perkamame sklype per kokį nors laikotarpį. Todėl, atsakovo teigimu, ieškinys minėtų argumentų pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat nurodė, kad ieškovas klaidina teismą teigdamas, kad pagal planą Nr. 2 šalia ieškovo sklypo buvo valstybinės reikšmės kelias. Pagal viešus žemėlapius / duomenų bazes, matyti, kad iki ieškovo sklypo yra suprojektuotas kelias, kuriuo jis gali privažiuoti prie savo sklypo, visai priešingai nei iki atsakovo sklypo, iki kurio norint patekti jam būtina kirsti kaimyninį sklypą. Nurodo, kad planas Nr. 2 buvo patvirtintas Klaipėdos rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos, taip pat Agrarinės reformos tarnybos ir buvo suderintas su pačiu atsakovu. Iš pridedamų 1994 m. ir 2008 m. jo žemės sklypų ribų planų kopijų matyti, kad ant abiejų jų buvo ieškovo, kaip besiribojančio žemės sklypo savininko, parašai. Nesutikimą su patikslintu ieškiniu grindžia tuo, kad patikslintu ieškiniu reiškiami abstraktūs ir neaiškūs patikslinto ieškinio reikalavimai, kuriuos vertinant kaip atskirus reikalavimus nesuprantama ko prašoma. Nurodė, jog Planas 1 ir Planas 2 tarpusavyje iš esmės nesiskiria nei asmenų derinusių ir tvirtinusių planus parašų kiekiu, nei institucijų antspaudu kiekiu ar rūšimi: Planas 2 buvo patvirtintas Klaipėdos raj. valdybos žemėtvarkos tarnybos, taip pat Agrarinės reformos tarnybos ir buvo suderintas su juo pačiu. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2008-04-24 raštu Nr. R5-672- (2.6) Valstybinei įmonei Registrų centrui buvo siūloma suvesti suderintus ir pataisytus planus žemės sklypų: kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tai buvo padaryta nepažeidžiant ieškovo bei jo teisių. Mano, kad patikslinto ieškinio reikalavimams Nr. 1 ir Nr. 2 yra praleistas ieškinio senaties terminas. Šiuo aspektu akcentavo tai, kad ginčijamus kadastrinius matavimus iniciavo ne jis, o Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyrius. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ atliko pakartotinius matavimus. Jis pastebėjęs ieškovo keistą elgesį ir nuolat rašomus skundus, 2017 m. vasario 21 d. suradęs UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ kadastrinius matavimus atlikusį darbuotoją suorganizavo jo oficialų parodymų davimą Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro patalpose pas notarę Gražiną Kazlaučiūnienę. J. Š. patvirtino, kad dirbdamas UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filiale geodezininku, įmonės pavedimu 2008 m. kovo mėn. atliko A. J. ir V. P. namų valdų žemės sklypų kadastrinius matavimus, kurių metu atliekant žemės sklypų ribų matavimus ir nužymint pagal nurodytas koordinates sklypų ribas bei sukalant palei šias koordinates besiribojančiuose žemės sklypuose riboženklius, jis patvirtino, kad dalyvavo sklypų savininkai, jis ir V. P.. Iš jo namų valdos žemės sklypo ribų plano, patvirtinto VĮ Registrų centras 2008 m. balandžio 30 d. kopijos matyti, kad yra ieškovo parašas ant šio dokumento, kuriuo patvirtinama, kad patikslintos žemės sklypų ribos buvo suderintos su juo. Be to, jo parašai yra tiek ant 1994 m., tiek 2008 m. ieškovo žemės sklypo ribų planų, o tai patvirtina, kad patikslintos žemės sklypų ribos buvo suderintos su juo. Šios aplinkybės įrodo, kad ieškovas jau 2008 m. kovo mėn. žinojo apie jo sklypo ribas ir su jomis sutiko, todėl laikytina, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas. Nurodė, kad nors ieškovas patikslintame ieškinyje ir nurodė, jog yra prašoma taikyti restituciją, tačiau apie ją nė žodžiu neužsiminė reikalavimuose. Mano, kad pritaikius restituciją, šioje situacijoje vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, atsakovo padėtis akivaizdžiai pablogėtų dėl patirtų labai didelių investicijų tiek į patį sklypą (iškastą tvenkinį, įveistą sodą), tiek į jame pastatytus statinius, o restitucijos taikymo atveju nuostolius tektų atlyginti valstybei. Akivaizdu, kad ieškovas šių aplinkybių neįvertino prašydamas taikyti restituciją, todėl patikslinto ieškinio reikalavimą dėl restitucijos taikymo prašo atmesti kaip nepagrįstą ir prieštaraujantį pamatiniams principams (CK 1.5 str.). Atsakovas nurodė, jog nesutinka su ieškovo nurodyta aplinkybe, kad pirkimo - pardavimo sutartimi buvo pažeistos ieškovo ir gretimų kaimų gyventojų interesai ir jų teisės dėl kelio praradimo per Trakių k., kadangi Trakių k. yra tik ieškovo ir jo, bei yra dar viena sodyba, priklausanti B., kurie turi puikų privažiavimą prie savo sodybos. Nesutinka su ieškovo nurodyta aplinkybe, kad ieškovas 1992 m. birželio 30 d. įformino savo gyvenamąjį namą su parengtu bylos planu, kuriame buvo parodytas 10 m pločio kelias šalia žemės sklypo. Pažymėjo, kad 1992 metais nebuvo prie sodybų išpirkta žemė, r jis 1994 m. kovo 9 d. įsigijo 0,7854 ha ploto žemės sklypą, o ieškovas tik 1994 m. lapkričio 15 d. įsigijo sklypą, kas taip pat turėjo įtakos asmenims braižiusiems planą nubrėžti ir kelią per laisvus ir tuo metu niekam nepriklausiusius laukus. Atsakovas, atlikęs žemėlapių analizę nurodo, kad ieškovas turi galimybę privažiuoti prie malkinės iš savo sklypo, todėl jo teisės net ir šiuo aspektu nėra pažeidžiamos. Nesutinka su ieškovo nurodytais teiginiais apie klaidžiojančius turistus, nes nuo seno yra susiformavęs puikus privažiavimas prie saugomo botaninio gamtos paveldo objekto Trakių vinkšna, kuri auga ieškovo sklype. Beje, nuo asfaltuoto valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2212 Klaipėda-Triušiai-Kretinga yra nuoroda link Trakių vinkšnos ir būtent ties keliu, kuriuo galima patekti į ieškovo sklypą. Taip pat nesutinka su patikslinto ieškinio teiginiu, kad turėjo būti ieškovo parašas ant jo 0,7854 arų sklypo plano. Klaipėdos rajono valdyba, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos“ ir Klaipėdos rajono valdybos 1993 m. rugsėjo 30 d. sprendimu, 1993 m. rugsėjo 30 d. LR Klaipėdos rajono valdybos potvarkiu Nr. 375-v „Dėl žemės sklypų suteikimo privatinės nuosavybės teise prie privačių namų valdų“ suteikė jam 0,7854 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o 1994 m. kovo 9 d. pasirašyta valstybinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1750, kuria jam parduotas 0,7854 ha ploto namų valdos žemės sklypas. Ieškovas žymiai vėliau įsigijo žemės sklypą, t. y. 1994 m. lapkričio 15 d. sudarė valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį pagal 1994 m. liepos 28 d. potvarkį Nr. 425-v. Tuo pagrindu akivaizdu, kad jam įsigyjant žemės sklypą dar nebuvo šalia jokių kaimynų, todėl ir nebuvo pagrindo derinti 0,7854 a sklypo planą su ieškovu. Absoliučiai nesutinka su patikslinto ieškinio argumentu, neva 1,9729 ha žemės sklypo 1994 m. gruodžio 6 d. pirkimo - pardavimo sutarties (notarinio veiksmo registro Nr. (duomenys neskelbtini)) sudarymas yra apsimestinis, kadangi taip jis siekė užvaldyti visuomenės kelio dalį, nes jokio realaus kelio tarp jo žemės sklypų jų pirkimo metu nebuvo, kaip nebuvo ir kelio į pietus link Klaipėdos nuo jo sklypo, ką patvirtina 1995-1999 m. žemėlapio ortofoto nuotraukos Jis 10-15 metų važinėjo palei ieškovo sklypą. Jo namų valdos žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plane kelias nebuvo pažymėtas. Kelias arba servitutinis kelias nebuvo numatytas ir žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plane. Nesutinka su ieškovo teiginiu, kad kelio buvimą įrodo papildomai pateikta Trakių vietovės 1992 m. rugsėjo 16 d. žemėlapio ištrauka, kurioje pavaizduota ieškovo žemė ir šalia einantis 10 metrų kelias. Atkreipia dėmesį į tai, kad nežinia iš kur šis dokumentas ir manytina, kad tokie žemėlapiai buvo labiau preliminarūs, kuriuose būdavo sužymimi ir traktorių išvažinėti lauko keliai, todėl juo remtis įrodinėjant kelio būtiną egzistavimą šiuo metu, t. y. po beveik 3 dešimtmečių, tiesiog neracionalu, neprotinga ir neteisinga. Nurodė, kad iš pradžių jis naudojosi keliu šalia ieškovo sklypo, tačiau kasdien kylant įtampai ir ieškovo pasipiktinimui bei dėl jo tyčinių kelio blokavimo veiksmų, jis buvo priverstas pasidaryti kelią iš savo sklypo į pietus link Klaipėdos, kuriuo dabar ir naudojasi, o ieškovas siekia piktybiškai tuo pasinaudoti bet kokiomis priemonėmis. Ieškovo siekis yra turėti įvažiavimą iš pietinės pusės per jo sklypą nuo kelio Plikiai - Kretingalė, kadangi ieškovas planuoja savo sodyboje verstis kaimo turizmo verslu ir siekia išplėtoti šią veiklą. Taip pat atsakovas nesutinka su ieškovo argumentu, kad jis ne laiku užregistravo žemės sklypus, kaip buvo numatyta pagal Žemės įstatymo 14 str. Tačiau 3 mėnesių užregistravimo terminas nebuvo praleistas, kadangi Lietuvos Respublikos Žemės įstatymas (Valstybės žinios, 1994-05-06, Nr. 34-620) įsigaliojo tik 1994 m. liepos 1 d. Jis 1994 m. kovo 9 d. žemės pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytą 0,7854 ha ploto žemės sklypą spėjo įregistruoti per 3 mėn. nuo Žemės įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. 1994 m. rugsėjo 30 d. (likus porai dienų iki 3 mėn. termino pabaigos). Atsakovas sutinka su NŽT išdėstyta pozicija, jog ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis reikšdamas akivaizdžiai nepagrįstą patikslintą ieškinį, kadangi jis iš esmės patikslinto ieškinio reikalavimais gina viešąjį interesą, kurį gali ginti tik prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnio 2 dalis). Ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai dėl viešojo intereso gynimo yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi šiuo atveju ieškovas turėjo pirmiausiai kreiptis į prokuratūrą, kuri spręsdama, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, turi įvertinti kelių rūšių aplinkybes. Dėl praleisto ieškinio senaties termino nurodė, kad yra ieškovo parašai ir ant 1994 m. lapkričio 28 d. patvirtinto jo namų valdos žemės sklypo ribų plano, ir ant 2008 m. kovo 28 d. jo namų valdos žemės sklypo ribų plano, patvirtinto VĮ Registrų centras 2008 m. balandžio 30 d., kas patvirtina, kad patikslintos žemės sklypų ribos buvo suderintos su ieškovu. Tuo pagrindu laikytina įrodyta, kad ieškovui buvo žinoma, kad viešo ar servitutinio kelio per jo sklypą nėra ir nebus. Būtent nuo 1994 m. lapkričio 28 d. skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Atmestinas turi būti ir ieškovo prašymas atnaujinti ieškinio terminą, nes ieškovo prašymas patikslintame ieškinyje tėra formalus ir nepagrįstais jokiais faktiniais ir teisiniais argumentais bei įrodymais, nenurodant nei vienos svarbios priežasties termino atnaujinimui, kaip tai reglamentuoja CK 1.131 straipsnio 2 dalis.

Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybė atsiliepimu į ieškovo patikslintą ieškinį prašo taikyti ieškinio senatį ir patikslintą ieškinį atmesti. Netenkinus prašymo dėl ieškinio senaties taikymo, patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog ieškinyje V. P. reikalavimas panaikinti 1994 m. gruodžio 6 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą atsakovo A. J. ir Klaipėdos rajono valdybos dėl 1,1875 valstybinės žemės ploto pardavimo grindžiamas važiuojamojo kelio praradimu. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija nesutinka su šiuo ieškovo argumentu, nes Klaipėdos rajono valdyba, 1994 m. gruodžio 6 d. A. J. pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) papildomai parduodama iš valstybės 1,1875 ha žemės plotą, vadovavosi tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos“ patvirtintos valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 4 ir 6.1. punktais. Nurodė, kad 1994 m. kovo 9 d. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią A. J. iš valstybės nupirko 0,7854 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 1994 m. gruodžio 6 d. A. J. pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) papildomai įsigijo iš valstybės 1,1875 ha žemės plotą. Žemės sklypas buvo įteisintas pagal 1994 m. spalio 20 d. AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtą namų valdos žemės sklypo planą, kuriame nurodytas bendras 1,9729 ha namų valdos žemės sklypo plotas. Atsakovo A. J. namų valdos žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plane kelias nėra pažymėtas. Iš byloje pateiktų duomenų ir paties ieškovo teiktų paaiškinimų žinoma, kad 1994 m. spalio 26 d. V. P. asmeniškai suderino A. J. priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, todėl nuo šios datos jam buvo žinomos atsakovo A. J. žemės sklypo ribos ir jokių pretenzijų jis nekėlė. Kelias arba servitutinis kelias nėra numatytas ir sekančiame sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, ieškinys minėtų argumentų pagrindu turi būti atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat nurodė, kad ginčo potvarkis priimtas daugiau nei prieš 10 metų ir byloje nėra duomenų, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su ginčo potvarkiu, todėl ieškinio 3 reikalavimui, nepriklausomai nuo to, kada ieškovas sužinojo apie ginčo potvarkį, taikytina ieškinio senatis. Pažymėjo, kad ieškovas V. P. patikslintame ieškinyje nurodė, kad 1994 m. gruodžio 6 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) V. J. įgytas 1,1875 ha ploto namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), padarė įtaką ieškovo pravažiuojamo kelio praradimui, apie pažeistas savo teises ieškovas sužinojo tik 2015 metais gavęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. lapkričio 6 d. raštą Nr. 1SS-3046-(9.5), tačiau iš byloje pateiktų dokumentų darytina išvada, kad jau 2010 m., 2013 m. ir galimai net 2005 m. ieškovas žinojo informaciją apie ieškinyje minimą kelią. Tai ieškovas patvirtina savo 2015 m. vasario 24 d. pranešime Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui (gautas 2015 m. vasario 25 d. Nr. 12FP-724), kuriame nurodo, kad “<...> pareiškiu, kad tai ne pirmas kartas kai mano atveju klastojami dokumentai dėl kelio (rašiau dar 2010 m.). Jūs turite ir privalote atlikti vidinį patikrinimą reaguojant į Jūsų departamentui mestus rimtus kaltinimus, visgi tikėdamasis Jūsų supratingumo ir pakolkas neapsunkinant teismų darbą, ir išnagrinėsite nuodugniai visus pateiktus mano faktus, (kalbu apie visą rašymą nuo 2005 metų). Be to mano žiniomis šis kelias negalėjo iš vis būti privatizuotas, nes atsakykit kokios reikšmės jis buvo. Be to ką sako žodžiai iki 1940 metų?<...>“. Nurodė, kad 2015 m. gegužės 6 d. NŽT Klaipėdos rajono skyriaus raštu Nr. 12SD-2002-(14.12.104.) ieškovas buvo informuotas, kad <...>A. J. namų valdos žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plane kelias nėra pažymėtas. Su parengtu A. J. namų valdos žemės sklypo planu Jūs, kaip besiribojančio žemės sklypo savininkas, sutikote ir suderinote jį savo parašu. Kelias arba servitutinis kelias nėra numatytas ir sekančiame žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).<...>. Taigi ieškovas jau suderindamas AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtą A. J. namų valdos žemės sklypo planą, kuriame nurodytas bendras 1,9729 ha namų valdos žemės sklypo plotas, žinojo, kad minėtame plane kelias nėra numatytas. Nurodė, kad ir VĮ Registrų centras šioje byloje savo atsiliepime taip pat atkreipė dėmesį, kad <...> kartu su ieškiniu teismui yra pateiktas 2013 m. sausio 8 d. Registrų centro Klaipėdos filialo raštas Nr. (4.4.2.)KLS-22, kuriuo Registrų centro Klaipėdos filialas, atsakydamas į V. P. 2012 m. gruodžio 27 d. prašymą jį asmeniškai informavo, jog žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 2008 m. balandžio 30 d., gavus Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus raštą Nr. R5-672-(2.6) bei minėtų žemės sklypų planus.<...>. Nurodė, jog ieškovas kreipiasi į teismą dėl sutarties, kuri sudaryta daugiau nei prieš 28 metu. Ieškovas, suderindamas 1994 m. spalio 20 d. parengtą A. J. namų valdos žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą, žinojo, kad minėtame plane kelias nėra numatytas, taip pat 2010, 2013 ir 2015 m. žinojo faktines aplinkybes dėl ieškinyje minimo kelio ir žemės sklypų ribų patikslinimų, t. y. žinojo ir apie ginčo sutartį, tačiau į teismą kreipėsi tik 2019 m. gegužės mėnesį, todėl prašo teismo šiam reikalavimui taip pat taikyti ieškinio senatį. Atsakovės manymu, Klaipėdos rajono valdyba, priimdama 1994 m. lapkričio 24 d. potvarkį Nr. 656-v „Dėl žemės pardavimo prie privačių namų valdų Kretingalės apylinkėje“ ir sudarydama 1994 m. gruodžio 6 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 14794), vadovavosi tuo metu galiojusiais valstybinės žemės pardavimo tvarką nustatančiais teisės aktais, todėl naikinti Klaipėdos rajono valdybos 1994 m. lapkričio 24 d. potvarkį Nr. 656-v „Dėl žemės pardavimo prie privačių namų valdų Kretingalės apylinkėje“ ir pripažinti neteisėta nuo sudarymo momento ir panaikinti 1994 m. gruodžio 6 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra jokio pagrindo. Be to, nurodė ir tai, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija palaiko šioje byloje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktuose 2019 m. liepos 11 d. Nr. 12PD-83-(14.12.138E) atsiliepime ir 2020 m. vasario 5 d. Nr. 12PD-13-(14.12.138E) atsiliepime į patikslintą ieškinį bei VĮ Registrų centro 2019 m. liepos 22 d. Nr. S-44586 (1.11 E) atsiliepime išdėstytus motyvus, kurių pagrindu prašoma atmesti 1 ir 2 reikalavimus.

Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašo teismą taikyti ieškinio senaties terminą visiems ieškovo iškeltiems reikalavimams. Nurodo, jog ieškovas neprašo teismo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nenurodė jokių svarbių priežasčių dėl ko šis ieškinio senaties terminas praleistas ir turi būti atnaujintas.

Nurodė, jog atsakovo A. J. namų valdos žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plane kelias nėra pažymėtas. Su parengtu A. J. namų valdos žemės sklypo planu, ieškovas V. P., kaip besiribojančio žemės sklypo savininkas, sutiko ir suderino jį savo parašu. Kelias ar servitutinis kelias nėra numatytas ir sekančiame žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog Plikių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte matyti, kad nuo šiaurinės pusės iki ieškovo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra suprojektuotas kelias Nr.28-III-6, o nuo Kretingalė-Plikiai-Smilgynai kelio einantis kelias iki A. J. namų valdos (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtas plane 27-III-5. Todėl darytina išvada, kad Plikių kadastro vietovės plane pažymėtas kelias nėra vienas ištisinis kelias einantis per visus žemės sklypus. Nurodė, jog A. J. šiuo metu turi tik vieną 1,9729 ha ploto namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). NŽT nesutinka su ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytu argumentu, kad šiuo atveju taikytinas CK 1.127 straipsnio 5 dalis ieškinio senaties termino pradžiai nustatyti. Nurodė, jog ieškovas piktybiškai teikia klaidingus duomenis teismui apie teisės į ieškinį atsiradimo dieną. 1994 m. spalio 26 d. V. P. asmeniškai suderino A. J. priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, todėl nuo šios datos jam buvo žinomos atsakovo A. J. žemės sklypo ribos ir jokių pretenzijų jis nekėlė. Ieškovas pats patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2010 m. balandžio 21 d. gavo atsakymą Nr. R2-115-(2.I) iš Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus dėl pravažiavimo kelio, o 2015 m. vasario 15 d. pranešimu kreipėsi į Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių, kuriame nurodė tikslius duomenis apie priimtus sprendimus, planus, susijusius su atsakovo žemės sklypu. Nurodė, jog 1990 m. kovo 13 d. Klaipėdos rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 91, buvo leista atsakovui A. J. turimame 0,15 ha ploto sklype, turimoje sodyboje, (duomenys neskelbtini), statyti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, senuosius pastatus nugriauti. 1990 m. rugpjūčio 30 d. išduotas leidimas Nr. 147/90 vykdyti individualinę statybą. 1992 m. gegužės 25 d. AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ atliko žemės sklypo (0,7854 ha) kadastrinius matavimus. 1992 m. gegužės 27 d. Klaipėdos rajono valdybai A. J. pateikė prašymą parduoti 0,7854 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 1992 m. rugsėjo 25 d. A. J. už 0,7854 ha ploto žemės sklypo sumokėjo rubliais 5513. Klaipėdos rajono valdyba, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos“ ir Klaipėdos rajono valdybos 1993 09 30 sprendimu, 1993 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos Klaipėdos rajono valdybos potvarkiu Nr. 375-v „Dėl žemės sklypų suteikimo privatinės nuosavybės teise prie privačių namų valdų“ suteikė A. J. 0,7854 ha namų valdos žemės sklypą Trakių k., Kretingalės sen., o 1994 m. kovo 9 d. pasirašyta valstybinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria A. J. parduotas 0,7854 ha ploto namų valdos žemės sklypas. Klaipėdos rajono valdyba, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos“ 4.6.1 punktu ir Klaipėdos rajono valdybos 1994 11 24 sprendimu, 1994 m. lapkričio 24 d. priėmė LR Klaipėdos rajono valdybos potvarkį Nr. 656-v „Dėl žemės pardavimo prie privačių namų valdų Kretingalės apylinkėje“, kuriuo leista A. J. parduoti (pasididinti) 1,1875 ha ploto (plotu) namų valdos žemės sklypą Trakių k., Kretingalės sen. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos“ (suvestinė redakcija galiojusi nuo 1994-06-21 iki 1995-04-27) 4 punkte nustatyta, kad faktiškai privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis. Miestų (rajonų) valdybų architektūros ir žemėtvarkos tarnybos vietoje patikrina nurodytas techninės apskaitos byloje privačių namų valdos žemės sklypo ribas ir, jeigu reikia, tikslina jas pagal nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus, atsižvelgdamos į tai, kad privačių namų valdoms parduodamų žemės sklypų ribos turi atitikti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 punkto nuostatas. Kai patvirtintų detaliųjų planų nėra, privačių namų valdų žemės sklypai parduodami pagal miesto (rajono) valdybos architektūros ir žemėtvarkos tarnybų suprojektuotas ir techninės apskaitos bylų planų kopijose pažymėtas sklypų ribas. Šiame punkte taip pat nustatyta, kad kaime naujo žemės sklypo individualiam gyvenamajam namui statyti maksimalus dydis - 0,25 ha, o esamos namų valdos sklypas atitinka faktiškai jos užimamą plotą, bet negali būti didesnis kaip 2 ha. 1994 m. gruodžio 6 d. A. J. už 1,1875 ha ploto žemės sklypo sumokėjo valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis 90,25 (devyniasdešimt litų 25 centus). 1994 m. gruodžio 6 d. pasirašyta valstybinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria A. J. parduotas 1,1875 ha ploto namų valdos žemės sklypas. Pažymėjo, kad A. J. šiuo metu turi vieną 1,9729 ploto ha namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad A. J. buvo papildomai parduotas 1,1875 ha ploto žemės sklypas namų valdai padidinti, pagal faktiškai jos užimamą plotą, kuris nėra didesnis kaip 2 ha. Pažymėjo, kad 1994 m. lapkričio 24 d. potvarkyje Nr. 656-V, kuriame nurodyta parduoti ne aukciono tvarka atsakovui A. J. žemės sklypo plotą 1,1875 ha, nurodyta, kad minėtas plotas parduodamas remiantis tuo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos“ patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 4 ir 6.1 punktais. Nurodė, kad ieškovas patikslintame ieškinyje tiksliai nenurodė, kaip ginčijamas namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas, šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, Klaipėdos rajono valdybos 1994 m. lapkričio 24 d. potvarkis Nr. 656-v pažeidžia atsakovo nuosavybės teise. Ieškovas šiuo patikslintu ieškiniu bando ginti viešąjį interesą. Vadovaujantis CPK 49 straipsniu pareikti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti turi teisę prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos, grupės. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra konstatavęs, kad Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, tai asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, kad dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Valstybės įmonė Registrų centras atsiliepimais į ieškinį ir patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškinyje nėra nurodyta jokių aplinkybių ar pateikta įrodymų, kokiais neteisėtais veiksmais Registrų centras pažeidė ieškovo teises ar interesus. Ieškovo reiškiamas reikalavimas panaikinti kadastro tvarkytojo atliktą 2008 m. balandžio 30 d. Žemės sklypo ribų žymėjimą (patikslinimą) Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pagal 2008 m. kovo 28 d. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ patikslintą namų valdos žemės sklypo ribų planą M 1:1000, yra išvestinis ir gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu bus panaikintas nurodytas namų valdos žemės sklypo ribų planas, kurio pagrindu ir buvo atliktas kadastro duomenų patikslinimas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Pažymėjo, kad Registrų centro pareigą keisti duomenis registre, jei jam teisės aktų nustatyta tvarka pateikiami įstatymų reikalavimus atitinkantys dokumentai, numato įstatymas, todėl atskiras reikalavimas atlikti teisės aktų nustatytus veiksmus (panaikinti atliktą teisinę registraciją) neturi būti reiškiamas. Kartu su ieškiniu teismui yra pateiktas 2013 m. sausio 8 d. Registrų centro Klaipėdos filialo raštas Nr. (4.4.2.)KLS-22, kuriuo Registrų centro Klaipėdos filialas, atsakydamas į ieškovo V. P. 2012 m. gruodžio 27 d. prašymą, jį asmeniškai informavo, jog žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 2008 m. balandžio 30 d., gavus Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus raštą Nr. R5-672-(2.6) bei minėtų žemės sklypų planus. Esant šioms aplinkybėms, galima daryti prielaidą, kad ieškovas apie kadastro duomenų patikslinimą Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje sužinojo 2013 metais, o ne 2015 m., kaip teigia ieškinyje. Nurodė, jog nesutinka su ieškovo patikslintu pirmuoju reikalavimu, kadangi šiuo konkrečiu atveju, patenkinus minėtą ieškovo reikalavimą, egzistuoja galimybė, jog NTKĮ 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka nekilnojamojo daikto nebūtų galima pažymėti kadastro žemėlapyje, nes ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje kirstų gretimo ir jau pažymėto, t. y. atsakovui priklausančio žemės sklypo ribas (NTKĮ 14 straipsnio 5 punktas, 17 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Tokiu atveju būtų vadovaujamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - NTKN) 127 punktu, kuris nustato, kad jeigu žymimos kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribos nesutampa su gretimų žemės sklypų ribomis, pažymėtomis kadastro žemėlapyje, ir pagal ortofotografinio žemėlapio situaciją aiškiai matomas ribų persislinkimas stabilių kontūrų atžvilgiu (kelių, vandens telkinių ir panašiai), tikslinama mažesnio tikslumo riba. Jeigu patikslinus ribas ploto paklaida sumažėja iki leistinos ir žemės sklypo konfigūracija nepasikeičia, žemės sklypo ribos pažymimos kadastro žemėlapyje. Jeigu ploto paklaida neleistina ar pasikeičia žemės sklypo konfigūracija, kadastro tvarkytojas apie netikslumus per 5 darbo dienas nuo žemės sklypo plano pateikimo jam dienos raštu informuoja žemėtvarkos skyrių, kuris priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis. Žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymimos NTKN nustatyta tvarka. Nurodė, jog nesutinka ir su ketvirtuoju patikslintu ieškovo reikalavimu, nes nuginčijus nuosavybės teisių atsiradimo pagrindus, teismo sprendimas yra pakankamas pagrindas išregistruoti tų dokumentų pagrindu įregistruotas daiktines teises (NTKĮ 3 straipsnio 3, 4 dalys, 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Patikslinto reikalavimo dalis, kuria yra prašoma ,,atstatyti pravažiuojamąjį kelią pro ieškovui nuosavybės teise priklausomą žemės sklypą pagal parengtą 1994 m. gegužės 7 d. žemės sklypo planą Nr. 1 kelias Kretingalė - Plikiai“, Registrų centro nuomone, yra suformuluota ydingai ir netinkamai, kadangi iš tokios formuluotės visiškai nėra aišku, koks yra ieškinio dalykas šioje byloje, t. y. ar ieškovas prašo taikyti restituciją ir grąžinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai atsakovui A. J. priklausantį žemės sklypą (kaip yra nurodoma ieškinio motyvuose), ar yra reiškiamas reikalavimas pripažinti ieškovui teisę naudotis keliu Kretingalė - Plikiai ar kt. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė Genė Pietarienė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškovo ieškinį teismui nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovas patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jis buvo apgautas dėl parašo ant plano. Kada vyko privatizacija, jis buvo sutaręs su atsakovu, kad privatizaciją tvarkys atsakovas. Plane Nr. 1 matosi ką jie privatizavo kartu. Jis naudojosi planu Nr. 1 pažymėtu keliu, o jau plane Nr. 2, keliu nesinaudojo. Jis apie tai, kad negali naudotis buvusiu plane Nr. 1 keliu sužinojo 2005 metais. Atsakovas pats atėjo ir pasakė. Vartai atsirado 2004 metais, gerai nepamena. Jis žinojo, kad kelias eina per atsakovo sklypą. Dėl tos aplinkybės, jog atsakovas kelią pirko iš valstybės, o ne iš savininko K., jis kreipėsi į teismą. Jam buvo meluojama dėl kelio privatizavimo. Jie kartu atėjo į naujai gautą vietą, todėl turėjo teisę abu gauti pravažiavimą, nes jie visada konfliktavo dėl pravažiavimo. Žemėtvarka visada sakydavo jam, kad kelias yra teisėtai privatizuotas. Apie planą Nr. 2 jis sužinojo 2013 metais, kai pasikreipė į Registrų centrą. Planas Nr. 2 yra atšviestas, jis nesirašė ant plano. Jis pasirašė ant tuščio blanko, nes atsakovas turėjo sutvarkyti visus dokumentus. Planą Nr. 2 padarė jam nežinant su jo parašu, nes jis pasirašė ant tuščio blanko. Planas Nr. 2 derintas su juo nebuvo. Plane Nr. 2 dingo kelias ir pakeistos žemės sklypo ribos. Paaiškino, kad į valstybės saugomą objektą nebegalima patekti, nes nebeliko kelio. Matininkas J. Š. davęs parodymus notarui meluoja, jis niekur nedalyvavo matavimuose, jei būtų dalyvavęs, būtų originalus jo parašas ir būtų buvęs ribų pažymėjimo aktas. Planas Nr. 2 yra įteisintas fiktyviai. Planas Nr. 1 padarytas 1994 m., o 2008 m. taisytas. Originalios versijos 2008 m. nėra. Planą 2008 m. inicijavo „Inžineriniai tyrinėjimai“. 2012 m. yra pravažiavimas į muitinę, matosi, kad kelias buvo dar vokiečių laikas. Atsakovas antrą sklypą įgijo su juo nesuderinęs, jis turėjo ginčo kelią, todėl logiškai atsakovas turėjo su juo viską suderinti. Paaiškino, kad pagal namų valdos techninės apskaitos bylas nustatomas yra žemės sklypo plotas, jam neaišku kodėl atsakovui davė pirkti žemės sklypą, kuris yra jau už kelio. Atsakovas kol kas neužtvėrė kelio, todėl jis juo važiuoja į savo sklypą. Jis keliu Kretingalė - Plikiai važiuoti negali, nes yra užtverti vartai atsakovo nuo 2005 m. Pirkimo - pardavimo sutartį ginčija todėl, kad pagal įstatymus atsakovas prie gyvenamojo namo galėjo gauti tik vieną sklypą, o jis antrą sklypą išsipirko iš valstybės ir sujungė į bendrą sklypą. Pirkimo - pardavimo pagrindu buvo paimtas kelias, su juo nebuvo suderintas planas naujo sklypo. Nebuvo įregistruoti mažieji sklypai, nes nebuvo padarytas planas, įregistruotas jau iš karto visas sklypas. Sandoriams dėl žemės sklypo pirkimo turi būti planas. Tai yra apsimestinio sandorio dalis, nes iškarto atsakovas pasidarė viso sklypo planą. Apie pirkimo - pardavimo sutarties sudarymą sužinojo 2013 metais. Privatizavimo dokumentus jis su atsakovu derino tik dėl vieno sklypo. Atsakovas nuslėpė, kad privatizavo antru kartu kitą žemės sklypą, jam buvo pasakyta, kad pirko iš savininko. 2010 m. jis kreipėsi į žemėtvarką, jam buvo atsakyta, kad nieko nebuvo daryta nuo 1994 m. 2008 m. plane nėra parodyta taškų, kelias yra pastumtas, yra įeita į jo sklypą. Tik 2013 metais jis nuėjo į Registrų centrą ir sužinojo, kad vis dėlto sklypas yra patrauktas, tada jis ir pradėjo domėtis. Plano Nr. 2 originalo nėra. Planai turėjo būti suderinti su NŽT. Jis mano, kad senaties terminas nėra praleistas. 2012 metais kelias buvo. Originalas yra su mėlynais parašais, notarinėje tikrai yra originalai. 1994 m. lentelė atšviesta, o visa kita yra padaryta - suklastota. Jis nenorėjo pasirašyti ant tuščio plano. Jis apie atsakovo pasikeitimą žemės sklypo nieko nežinojo. Jį žemėtvarka suklaidino. Senaties terminas gali būti praleistas, teismas turi išsiaiškinti, ar tikrai praleistas. Paaiškino, kad sudarius atsakovui pirkimo - pardavimo sutartį dėl 1,1875 ha žemės sklypo pirkimo, jo teisės pažeistos tuo, kad išpirkus atsakovui žemės sklypą, jis nebegalėjo važiuoti tuo keliu, kuriuo važinėjo. Jis tuo keliu ir visuomenė važinėjo tuo keliu iki 2005 metų. 2005 metais parašytas prašymas „Kodėl jis nebegali važiuoti tuo keliu per atsakovo žemės sklypą?“ patvirtina, kad jis tuo keliu važiavo. Servituto, kad važiuoti per atsakovo sklypą jis neturi. Paaiškino, kad atsakovui yra parankus matininkas Š., jis nežino, kodėl jis taip tvirtina. Gal Š. pats atliko matavimus, nes plano Nr. 2 originalo nėra. Viskas buvo daryta dėl to kelio. Jam neaišku, kodėl lentelėje visi šriftai yra juodu tušu. Originalas būtų mėlynais parašais. Darant planus turi būti lentelės. Jos yra panaudotos abiejuose planuose. Antspaudai yra mėlyni. Sklypo ribos jo nesumažėjo, kelias pasitraukė į jo sklypą, anksčiau buvo iki jo sklypo. Dabartiniu atveju, jis nebeprivažiuos prie savo sklypo krašto. Valdišku keliu jis visada galėjo naudotis, o po pagrasinimo, kad užtvers kelią, jis negalės privažiuoti į savo žemės sklypą. Savo žeme jis neprivažiuoja prie malkinės, reikalinga atstatyti kelią, jis savo žeme negali privažiuoti prie savo objektų. Jis važiuoja atsakovo žeme, o jei atsakovas užsitvertų, tada jis negalėtų pravažiuoti į savo žemės sklypą. Atsakovas antrą sklypą įsigijo neteisėtai iš valstybės, dėl pravažiavimo buvo pažeistos jo teisės. Jis nori, kad kelias butų valstybinis, o ne jo žemės sąskaita. Atsakovas, įsigydamas 1,1875 ha žemės plotą, to nesuderino su valstybinėmis institucijomis, nei su juo, nėra šiam žemės sklypo plotui padaryto plano, todėl sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu. Melioraciniame plane, darytame sovietinias laikais, aiškiai matyti, kad buvo kelias. Sklypus pirma įsigijo jis - 1992 metais, o atsakovas žemę įsigijo 1994 m. Dabartiniu metu jis yra pasidaręs kelią per savo žemę, o atsakovas savo planu jį dar toliau pastūmė. Jis negali naudotis savo žemių prieiga prie krašto. Pirminiai sklypai nėra įregistruoti, todėl tai yra apsimestiniai sandoriai. Kelias kirto bendrą sklypą, kurį jis bendrai įregistravo su atsakovu. Atsakovas kitu potvarkiu nupirko sklypą jau už kelio, jis nei pirminio sklypo, nei antro sklypo atskirai neįregistravo, o įregistravo jam nežinant bendrą sklypą, taip jį apgaudamas. Jis nesupranta kaip gali įvykti sandoris jei nėra padaryta plano, tai ir yra apsimestinis sandoris. Jo teisės pirkimo - pardavimo sutartimi pažeistos nebuvo, tik tuo, kad buvo prarastas kelias. Jis ir dabar važiuoja esamu keliu, jis negalėtų važiuoti, jei atsakovas neleistų. Prie savo namo atvažiuoja pagrindiniu keliu. Privažiavęs prie savo namo, savo žeme negali privažiuoti prie kitų pastatų. Jam pasiūlė pasidaryti kelią per savo teritoriją. Kol kas atsakovas jam leidžia privažiuoti, jeigu užtvers, tada nebegalės. Kol savivaldybė suteikia teisę važiuoti prie paveldo vietos, jis gali važiuoti, o jei nebeliks tos vietos, tada jis nebegalės važiuoti. Jeigu kelias nebus atstatytas, jis neturės privažiavimo prie jo žemės sklypo krašto. Nuo Bajorų pusės jis privažiuoja prie savo žemės sklypo. Plane Nr. 1 jo kelias buvo. „(duomenys neskelbtini)“ yra jo žemės sklype. Prie „(duomenys neskelbtini)“ privažiuoti yra suteiktas savivaldybės servitutas. Paaiškino, kad jis nori į žemės sklypą patekti ir iš kitos pusės. Kelias buvo istoriškai nusistovėjęs. Iki atsakovo privatizavimo kelias buvo numatytas Trakų vietovės plane 1992 metų. Šis planas nėra teritorijų planavimo dokumentas.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo A. J. atstovas su ieškiniu nesutiko atsiliepimų pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ieškinys buvo formuojamas neaiškiai, netiksliai. Neaišku, ko ieškovas prašo, kuo pirkimo -pardavimo sutartis pažeidė jo teises. Jis neatsakė į tuos klausimus. Planai Nr. 1 ir Nr. 2 yra patvirtinti, yra parašai. Jis mano, kad ieškovo parašai negali būti suklastoti, logiškai nesuprantama, kad galimas dokumentų klastojimas. Mano, kad ieškovo pozicija parodyti pažeidimus, kurių nebuvo, to nenustatė net STT. Jo manymu čia yra ieškovo pasirinkta pozicija, kad parodyti pažeidimus kurių nebuvo. Apie ieškinio senatį. Ieškovas aiškina, kad apie pirkimo - pardavimo sutartį sužinojo 2005 m. Sklypų įsigijimas buvo 1993, 1994 metais. Nemano, kad kaimynas nežinojo apie kaimyno valdomą sklypą, praktiškai kaimynai žino apie visas valdomas sklypo ribas. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepagrindė kuom yra pažeistos jo teisės, be to, jis praleido ieškinio senaties terminą. Paaiškino, kad 2008 m. riboženkliai buvo nustatyti žemėtvarkos nurodymu, o ne atsakovo iniciatyva ir nurodymu. Matavimus atliko matininkas J. Š., kuris prisiekė notarei už melagingų parodymų davimą ir davė paaiškinimus, kad matuojant 2008 m. sklypo ribas dalyvavo ir pats ieškovas. Ieškovas duodamas priesaiką už melagingų parodymų davimą šiandien meluoja, kad nedalyvavo, todėl galima abejoti ieškovo sąžiningumu. Mano, kad reikalavimams dėl 2008 m. sklypo ribų nustatymo ir 1994 m. pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiu yra pažeistas 10 metų ieškinio senaties terminas, nes ieškovas į teismą kreipėsi 2019 m. spalio mėn. Ieškovo reikalavimai iš esmės yra susiję su tuo, ieškovas nori turėti du privažiavimus į savo žemės sklypą, nes jis turi puikiausią privažiavimą iš Bajorų pusės, ir išvažiavimą. Tuo labiau, kad pasikeitus koordinatėms 2008 metais, ieškovas pats patvirtino, kad tai nepažeidė jo kaip asmens teisių, todėl tai yra dar vienas pagrindas ieškinį atmesti, kadangi jokių pažeidimų jo atžvilgiu atsakovas nepadarė. Be to, visų administracinių aktų apskundimo terminai yra vienas mėnuo nuo akto priėmimo, tie terminai yra aiškiai praleisti, todėl prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Į ieškovo klausimus atstovas paaiškino, kad ieškovo parašai yra ant abiejų planų, planai suderinti su visomis tarnybomis ir pasirašyti, šias aplinkybes tyrė STT. Prie „(duomenys neskelbtini)“ žmonės privažiuos tuo keliu, kuriuo ir dabar privažiuoja ieškovas prie savo namo nuo Bajorų kelio. Į ieškovo sklypą eina du vietinės reikšmės keliai.

Atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie iš esmės sutinka su atsakovo atstovo išdėstytais motyvais, prašo taikyti ieškinio senatį, nes ieškovas aplinkybes apie sužinojimą aiškina gana įvairiai. Ginčas grindžiamas ieškovo noru turėti kelią, tačiau ieškovas pats teismo posėdžio metu patvirtino, kad privažiavimą į savo žemės sklypą jis turi. Motyvų, kaip yra pažeidžiamos ieškovo teisės taip pat nenustatyta, vienintelis jo noras turėti kelią per atsakovo žemės sklypą. Aplinkybių, kad tai buvo valstybinis kelias ieškovas pagrįsti taip pat negalėjo. Visi dokumentai yra senai priimti, todėl prašo taikyti ieškinio senatį, o netaikius ieškinio senaties ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Į ieškovo klausimus paaiškino, kad tos kelio atkarpos, kurų ieškovas nori registruotos teritorijų planavimo dokumentuose nėra.

Atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko savo 2020-02-05 teismui pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad ieškovas dešimtmetį kelią ginčą dėl to kelio, jam buvo išaiškinta, kas yra teritorijų planavimo dokumentai, kaip buvo formuojami keliai ir pan. Žemės reformos metu yra formuojami ne tik žemės sklypai, bet ir kelių tinklai, privažiavimai prie sklypų. Tame teritorijų planavimo dokumente, kuriame buvo formuojami ieškovo ir atsakovo sklypai, nebuvo ir nėra tokio kelio, kuris eitų per atsakovo žemės sklypą. Kad kelias galėjo būti nusistovėjęs istoriškai neneigiama, tačiau laikai keičiasi. Ieškovas turi privažiavimą prie savo žemės sklypo. Keista klausyti, kaip fizinis asmuo gina vieša interesą. Lankytojai važiuoja būtent per jo sklypą į saugomą objektą. Tokio kelio niekada nebuvo, todėl valstybė ir nereiškia ieškinio gindama viešą interesą. Žemės sklypas buvo atliktas preliminariais matavimais, o 2008 metais atliktas matavimas niekaip nėra susijęs su ieškovo žemės sklypu, nes ieškovo žemės sklypo niekas nelietė ir nieko nekeitė. Pagal planą Nr. 2, ar buvo pastumtos ieškovo sklypo ribos jie informacijos ir duomenų neturi, ieškovas teismui jokių duomenų nepateikė. Pirmas planas buvo suprojektuotas dėl mažesnio sklypo išpirkimo, o antru planu buvo privatizuotas kitas atsakovo žemės sklypas kuris buvo papildomai atsakovui išskirtas. Tuo metu buvo tokia tvarka, dabar reikalavimai nėra tapatūs, planas buvo pasirašytas žemėtvarkos vadovo. „Inžineriniai tyrinėjimai“ suformavo sklypą, bet sklypo ribos niekada nebuvo įregistruotos, buvo suteiktas sklypas, nubraižytas namas, tačiau jis nebuvo įregistruotas „Registrų centre“. Atsakovui pagrįstai buvo suteiktas antras sklypas, todėl taupant išlaidas buvo daromas vienas bendras žemės sklypo planas, tai yra Planas Nr. 2, kuris atitinka tų abiejų atsakovo žemės sklypo plotą. Teisės aktai leido tuo metu prisijungti žemės sklypą sekančiu planu, kas ir buvo padaryta. Todėl negalėjo būti suderintas pirmas planas, nes jis nenuėjo iki registracijos. Kadangi atsakovui leido pasididinti plotą, tuo laiku buvo teisiškai atliktos visos procedūros. Prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Ieškovas nuo 1994 m. iki 2005 m. važinėjo per atsakovo žemės sklypą, nes jam leido atsakovas. Jam buvo žinomos aplinkybės, kad atsakovui priklauso žemės sklypas, kuriuo ieškovas važinėja, tai yra nuo 1994 m. Į ieškovo klausimus atstovė paaiškino, kad žemės sklypų formavimas yra ilgas, atlikus pirmuosius kadastrinius matavimus, šie sklypai buvo užnešti. Kaip buvo suformuotas pirmas teritorijų planavimo projektas taip ir yra, jeigu kelio nebuvo, tai jo ir nėra ir jis negali atsirasti. Šis sprendimas yra galiojantis ir šiai dienai, jie negali nieko keisti, kas jau buvo sukurta 2000 m. Jie neturi teisės keisti kažką, kas buvo atlikta 2000 m. Ieškovas turėjo dalyvauti projekte, ginčyti, tada gal būtų visai kitaip suplanuota. Visi dokumentai, planuojami nauji sklypai turi atitikti Plikių teritorijų planavimo dokumentus. Grįžti atgal kaip nori ieškovas nėra galimybės. Jeigu Registrų centras planą įregistravo, vadinasi, jis buvo parengtas ir suderintas teisingai. Jis yra oficialus ir nenuginčytas šiai dienai. Planus rengia AB „Inžineriniai planavimai“, o ne NŽT, jeigu kyla klausimų jie galėtų atsakyti į visus klausimus. Jie derina tik ribas, bet ne gretimybes žemės sklypų. Kiekvienas NŽT ieškovui duotas atsakymas galėjo būti skundžiamas, tačiau nebuvo niekada užginčytas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo ir atsakovų atstovų paaiškinimų, byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Iš VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ieškovo V. P. vardu yra įregistruotas 1,4861 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas 1994 m. lapkričio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu ir pastatas-gyvenamasis namas, įregistravimo pagrindas 1994 m. birželio 22 d. Miesto (rajono) valdybos potvarkis Nr.353-v; atsakovo A. J. vardu yra įregistruotas 1,9729 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas 1994 m. kovo 9 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1994 m. gruodžio 6 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Jo vardu taip pat įregistruotas pastatas-kiemo rūsys ir pastatas- pirtis, įregistravimo pagrindas 2017 m. gegužės 7 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr.1.

Nustatyta, kad 2015 m rugsėjo 8 d. raštu Nr. 4-01-6389 STT informavo NŽT bei V. P. ir VĮ Registrų centrą apie tai, kad jų tarnyboje 2015 m. gegužės 21 d. buvo gautas V. P. pareiškimas dėl žemės sklypų galimo suklastojimo, kuriam suteiktas registracijos Nr. 6-01-499. Išnagrinėjus skundą bei atlikus patikrinimus NŽT Klaipėdos rajono skyriuje ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale, buvo nustatyta, kad 2008 m. plano originalo galimai nėra, kadangi jis „sukurtas“ darant žemės sklypo ribų, konfigūracijos, posūkio taškų taisymus ant 1994 m. plano, pridėjus naujų koordinačių sistemą ir UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialo žymą apie koordinačių ir linijų ištaisymą.

2016 m. gegužės 30 d. NŽT Klaipėdos rajono skyrius raštu Nr. 12SS-32-(14.12.45) informavo ieškovą V. P. dėl valstybinės žemės privatizavimo, kuriame nurodė, jog skyrius, remdamasis teisės aktais, galiojusiais sandorių sudarymo metu, ir skyriuje turimais dokumentais, padarė išvadą, kad A. J. buvo papildomai parduotas 1,1875 ha ploto žemės sklypas namų valdai padidinti, pagal faktiškai jos užimamą plotą, kuris nėra didesnis kaip 2 ha.

2017 m. kovo 8 d. NŽT Klaipėdos rajono skyrius raštu Nr. 12SS-7-(14.12.45) informavo V. P., kad 1994 m. gruodžio 6 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. J. nupirko 1,1875 ha žemės plotą „prie privačios namų valdos, esantį (duomenys neskelbtini), ir atskiras planas šiam plotui nebuvo rengiamas.

1994 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos rajono valdybos potvarkis Nr.656-v patvirtina, kad atsakovui A. J., remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr.550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos“ 4, 6.1 punktu ir Klaipėdos rajono valdybos 1994 m. lapkričio 24 d. sprendimu“ nutarta parduoti ne aukciono tvarka 1,1875 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), už 90,25 Lt.

Byloje esantis V. P. namų valdos žemės sklypo planas Nr. 2, patvirtina, kad pagal šį planą žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2008 m. balandžio 30 d. Ginčo kelio šiame plane nėra pažymėta. V. P. namų valdos žemės sklypo planas Nr. 1, patvirtina, kad ginčo kelias šiame sklype yra pažymėtas.

Nustatyta, kad 1994 m. gruodžio 6 d. buvo pasirašyta valstybinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria A. J. parduotas 1,1875 ha ploto namų valdos žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) už 90 litų 25 centus.

Nustatyta, kad 1994 m. lapkričio 15 d. buvo pasirašyta valstybinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria V. P. parduotas 1,4861 ha ploto namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini) už 97 litus 17 centų.

Nustatyta, kad 2008 m. balandžio 24 d. NŽT Klaipėdos rajono skyrius informavo VĮ Registrų centrą, kad žemės sklypai (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), 1994 m. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialo darbuotojų buvo išmatuoti klaidingai. Ištaisius trūkumus buvo siūloma susivesti pataisytus duomenis į duomenų bazę.

VĮ Registrų centras pateikta kadastro žemėlapio ištrauka patvirtina, kad iki V. P. žemės sklypo eina kelias.

2013 m. sausio 8 d. VĮ Registrų centras informavo ieškovą, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos kadastriniame žemėlapyje pažymėtos 2008 m. balandžio 30 d. gavus NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2008 m. balandžio 24 d. raštą Nr. R5-672-(2.6) bei minėtų žemės sklypų planus.

2016 m. vasario 26 d. NŽT raštu Nr.ISS-582-(9.5.) informavo ieškovą V. P., kad NŽT Klaipėdos rajono skyriuje saugomoje žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) byloje nėra duomenų apie atsakovo A. J. iš „Švyturio“ kolūkio, kaip įtariama, įsigytus statinius. Taip pat nėra duomenų, ar pagal 1990 m. rugpjūčio 30 d. išduotą leidimą Nr.147/90 „Vykdyti individualią veiklą“ iki 1993 m. rugpjūčio 30 d. buvo pastatytas individualus gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas.

Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 24 d. iki 2017 m. balandžio 7 d. tarp NŽT Klaipėdos rajono skyriaus ir ieškovo V. P. vyko susirašinėjimas dėl ginčo kelio.

Nustatyta, kad 1990 m. rugpjūčio 30 d. atsakovui A. J. buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti individualią statybą, tai yra (duomenys neskelbtini), statyti individualų gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus.

Klaipėdos rajono Kretingalės apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1989 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 44, buvo nutarta atsakovui A. J. įsigyti 1500 kv. m. žemės sklypą prie pastatų perkamų iš „Švyturio“ kolūkio, esančių (duomenys neskelbtini), „Švyturio“ kolūkio ribose.

Iš atsakovo A. J. pateikto namų valdos žemės sklypo ribų plano nustatyta, kad ieškovas V. P. yra pasirašęs dėl plano suderinimo. Pateiktos ortofoto patvirtina, kad iki ieškovo žemės sklypo yra suprojektuotas vietinės reikšmės privažiavimo kelias.

Rašytiniai liudytojo J. Š. parodymai užfiksuoti notarės Gražinos Kazlaučiūnienės patvirtina, kad jis 2008 metais, dirbdamas UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filiale geodezininku, įmonės pavedimu, 2008 metų kovo mėnesį atliko A. J. ir V. P. namų valdos žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Liudytojas patvirtino, kad atliekant žemės sklypų ribų matavimus ir nužymint pagal nurodytas koordinates sklypų ribas bei sukalant palei šias koordinates besiribojančiuose žemės sklypuose riboženklius, dalyvavo sklypų savininkai A. J. ir V. P..

Nustatyta, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2010 m. balandžio 21 d. raštu Nr.R2-115-(2.1) į ieškovo 2010 m. kovo 23 d. prašymą, informavo ieškovą V. P., kad jo žemės sklype pavaizduota, kad ties ribų posūkio taškais 7 ir 12 už žemės sklypo ribų yra pravažiavimas, o pačiame žemės sklype nėra jokio kelio ar kito pravažiavimo ir jis neįskaičiuotas į sklype esančių naudmenų sudėtį. Tuo tarpu per greta esantį atsakovo A. J. namų valdos žemės sklypą vedantis kelias buvo priskirtas šiai namų valdos žemei dar 1994 m. gruodžio 6 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi. Servituto teisė nenustatyta.

Iš Plikių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto matyti, kad nuo šiaurinės pusės iki ieškovo V. P. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra suprojektuotas kelias Nr. 28-III-6, o nuo Kretingalė-Plikiai-Smilgynai kelio einantis kelias iki A. J. namų valdos (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtas plane Nr. 27-III-5. Ištrauka iš Web AppBuilder for ArcGIS pateikta atsakovo patvirtina, kad Plikių kadastro vietovės plane pažymėtas kelias nėra vienas ištisinis kelias einantis per visus žemės sklypus.

Ieškovo V. P. į bylą pateikti dokumentai, raštai, planai ir kt. patvirtina, kad ieškovas, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi 1994 m. lapkričio 15 d. įsigijo 1,4861 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype servitutų nustatytų nėra.

Iš pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad atlikus patikslintus žemės sklypo matavimus, nežymiai pasikeitė ieškovo V. P. žemės sklypo konfigūracija. Taip pat iš pateiktų nuotraukų matyti keliukas užtvertas tvora (2 t., b. l. 24-27).

Iš notarės G. Pietarienės teismui pateiktos notarinių veiksmų registracijos knygos (pradėta 1994-01-31 baigta 1994-03-11) nustatyta, kad 1994 m. kovo 9 d. buvo pasirašyta valstybinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria A. J. parduotas 0,7854 ha ploto namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini) už 43 litus 75 centus. 1993 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos rajono valdybos potvarkiu, buvo suteikta privatinės nuosavybės teise A. J. prie namų valdos žemės sklypas, 07854 ha (duomenys neskelbtini).

Iš notarės G. Pietarienės teismui pateiktos notarinių veiksmų registracijos knygos (pradėta 1994-12-05 baigta 1994-12-19) nustatyta, kad 1994 m. gruodžio 6 d. buvo pasirašyta valstybinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria A. J. parduotas 1,1875 ha ploto namų valdos žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) už 90 litų 25 centus. 1994 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos rajono valdybos potvarkis Nr.656-v patvirtina, kad atsakovui A. J., remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr.550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos“ 4,6.1 punktu ir Klaipėdos rajono valdybos 1994 m. lapkričio 24 d. sprendimu“ nutarta parduoti ne aukciono tvarka 1,1875 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), už 90,25 Lt. Pridėtas A. J. namų valdos žemės sklypo planas patvirtina, kad jis buvo suderintas 1994 m. spalio 26 d., ieškovo ir atsakovo bei abiejų pasirašytas. Plane jokio kelio, einančio per atsakovo žemės sklypą nėra.

Iš notarės G. Pietarienės teismui pateiktos notarinių veiksmų registracijos knygos (pradėta 1994-11-14 baigta 1994-12-03) nustatyta, kad 1994 m. lapkričio 15 d. buvo pasirašyta valstybinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria V. P. parduotas 1,4861 ha ploto žemės sklypas prie privačios namų valdos, (duomenys neskelbtini) už 97 litus 17 centų. Pridėtas V. P. namų valdos žemės sklypo planas patvirtina, kad jis buvo suderintas 1994 m. liepos 28 d., ieškovo ir atsakovo bei abiejų pasirašytas. Plane matosi kelias einantis palei V. P. žemės sklypą.

2017-01-17 VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas raštu Nr. (4.4.2.)KLS-68 informavo ieškovą, kad pagal turimus duomenis ir dokumentus, pagal kuriuos duomenys yra įrašyti, nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie žemės sklypą, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

Pagal S. B. UAB „NT sfera“ atliktą geodezinių ribų planą nustatyta, kad sklypo ribos nežymiai yra pasikeitusios, tačiau sklypo plotai išlikę tie patys.

Iš 2020-02-27 pateiktų 1995-1999 metų orto foto nuotraukų nustatyta, kad kelio per atsakovo A. J. sklypą link (duomenys neskelbtini) nėra nutiesta, link jos nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2212 Klaipėda – Triušiai - Kretinga yra nuoroda link (duomenys neskelbtini), kuriuo galima patekti į ieškovo sklypą, kurioje ji yra.

Nustatyta, kad ieškovas 2018 m. kovo 1 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą su prašymu dar kartą ištirti žemės sklypų privatizavimo aplinkybes bei inicijuoti civilinę bylą. 2018 m. kovo 7 d. prokuratūra informavo ieškovą V. P., kad jo nurodomos aplinkybės viešojo intereso gynimo aspektu buvo ištirtos ir priimtas 2017 m. birželio 16 d. nutarimas Nr.4-CB2-23 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, todėl 2018 m. kovo 1 d. gautas ieškovo pareiškimas yra laikytinas kartotiniu ir paliktas nenagrinėtu.

Dėl reikalavimo panaikinti Klaipėdos rajono valdybos 1994 m. lapkričio 24 d. potvarkį Nr. 656-v „Dėl žemės pardavimo prie privačių namų valdų Kretingalės apylinkėje“, kuriuo A. J. ne aukciono tvarka buvo nuspręsta parduoti 1,1875 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Ieškovas reikalavimą panaikinti Klaipėdos rajono valdybos 1994 m. lapkričio 24 d. potvarkį Nr. 656-v, kuriuo atsakovui A. J. ne aukciono tvarka buvo nuspręsta parduoti 1,1875 ha žemės sklypą, argumentavo tuo, kad šis potvarkis pažeidė teisės aktais nustatytą naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo tvarką, todėl jis yra priimtas neteisėtai ir nepagrįstai. O būtent, kad 1990 m. rugsėjo 30 d. išduotame leidime Nr. 147/90 „Vykdyti individualią veiklą“ buvo nurodyta, kad atsakovas (statytojas) privalo statybą pradėti ne vėliau kaip iki 1990 m. rugsėjo 30 d., užbaigti ir pateikti valstybinei priėmimo komisijai iki 1993 m. rugpjūčio 30 d., tačiau jis šio reikalavimo neįvykdė ir iki nurodyto termino gyvenamojo namo nepastatė, todėl, jo manymu, 1994 m. lapkričio 24 d. potvarkis Nr. 656-v „Dėl žemės pardavimo prie privačių namų valdų Kretingalės apylinkėje“ yra priimtas neteisėtai ir nepagrįstai.

Atsakovas A. J. su šiuo ieškovo argumentu kategoriškai nesutiko, motyvuodamas tuo, kad leidimas vykdyti statybą jam buvo pratęstas iki 2000 m. rugpjūčio 30 d. Be to, jis prašė taikyti ieškinio senatį šiam ieškovo reikalavimui.

Atsakovai Klaipėdos rajono savivaldybė ir valstybė, atstovaujama NŽT Klaipėdos rajono skyriaus taip pat nesutiko su ieškovo nurodytais argumentais dėl šio reikalavimo. Savo nesutikimą grindė tuo, kad 1,1875 ha žemės plotas atsakovui A. J. buvo parduotas vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr.550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 4 ir 6.1 punktais. Jie taip pat prašė taikyti ieškinio senatį šiam reikalavimui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Atsakovai atsiliepimais ir teismo posėdžio metu prašė atmesti ieškovo ieškinio reikalavimą panaikinti Klaipėdos rajono valdybos 1994 m. lapkričio 24 d. potvarkį Nr. 656-v, kuriuo atsakovui A. J. ne aukciono tvarka buvo nuspręsta parduoti 1,1875 ha žemės sklypą, praleidus Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti, t. y. taikyti ieškinio senatį.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2010).

CK 1.125 straipsnio 2 dalis, nustato, jog atskirų rūšių reikalavimams CK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatskiriamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, iš kurių vienas yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. J. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-568/2013; kt.).

Reikalavimas panaikinti Klaipėdos rajono valdybos 1994 m. lapkričio 24 d. potvarkį, yra pripažintinas esantis administracinio teisinio pobūdžio. Kadangi Klaipėdos valdybos potvarkis yra individualus administracinis aktas, šioje byloje taikytinos ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatos. ABTĮ (nauja redakcija nuo 2016 m. liepos 1 d.) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip.

ABTĮ 30 straipsnio, reglamentuojančio praleisto termino atnaujinimo sąlygas, 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, tačiau skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau aptarto pobūdžio terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016 14 punktas). Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1029-1062/2017). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011; 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pasisakant dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pažymima, kad įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei dešimt metų. Vienintelė įstatymų leidėjo įtvirtinta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas. Iki tol galioję teisės aktai nenustatė konkretaus procesinio termino, kuriam pasibaigus asmuo nebegalėtų ginčyti teisės akto ar veiksmo, ir paliko tokius klausimus spręsti bylą nagrinėjančio teismo nuožiūra. Tačiau teismai, spręsdami skundo padavimo terminų atnaujinimo klausimus, ir iki tol atsižvelgdavo į skundu (prašymu) ginamų vertybių ir teisinių santykių stabilumo pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-808-552/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-807-520/2016).

Taigi ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino naikinamąjį terminą, kuriam pasibaigus negali būti atnaujinamas administracinio sprendimo apskundimo teismui terminas – dešimt metų nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo. Asmeniui su skundu kreipiantis į administracinį teismą dėl administracinio sprendimo, kurio apskundimo terminas yra pasibaigęs ir negali būti pagal įstatymą atnaujintas, konstatuojamas neigiamos prielaidos kreiptis į teismą buvimas. Ši ABTĮ įtvirtinta procesinio pobūdžio aplinkybė daro negalimą teismo procesą dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir sudaro pagrindą atsisakyti priimti skundą dėl administracinio sprendimo, nuo kurio priėmimo praėjo daugiau negu dešimt metų (33 straipsnio 2 dalies 9 punktas, taikomas kartu su ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi). Akcentuotina, kad minėto naikinamojo termino pasibaigimą įstatymas sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019).

Ir nors teismų praktikoje pripažįstama, kad gali būti nustatomos šio naikinamojo termino taikymo išimtys, tačiau ieškovas nenurodė, o ir nagrinėjamoje byloje nenustatytos išimtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad šiuo atveju dėl konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo ar dėl kitų išskirtinių aplinkybių būtų neteisinga taikyti proceso teisės normose (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje) nustatytą naikinamąjį terminą.

Nors nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodė, kad terminas ginčyti Klaipėdos rajono valdybos 1994 m. lapkričio 24 d. potvarkį Nr.656-v „Dėl žemės pardavimo prie privačių namų valdų Kretingalės apylinkėje“ turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai ieškovas sužinojo apie potvarkį, o šiuo atveju ieškovas teigia, kad apie potvarkį jis sužinojo 2016-05-30, kai raštu Nr. 12SS-32-(14.12.45) jis NŽT buvo informuotas apie šį potvarkį, tačiau teismas, remdamasis pirmiau nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad minėto naikinamojo termino pasibaigimą įstatymas vis dėlto sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-159-602/2019), konstatuoja, jog nepriklausomai nuo to, kada asmuo sužinojo apie skundžiamą aktą, naikinamasis dešimties metų terminas yra skaičiuojamas nuo akto priėmimo dienos, o ne nuo asmens sužinojimo apie aktą dienos, kaip kad teigia ieškovas.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo, kuris manė, kad jo teisės ar teisėti interesai gali būti pažeidžiami priimtu administraciniu aktu, nuo to momento, kai potvarkis buvo priimtas, o ieškovas ir neneigia, kad apie šį potvarkį žinojo, per vieno mėnesio terminą galėjo paduoti skundą ABTĮ 29 straipsnyje nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisės normas, teismas konstatuoja, kad ieškovas Klaipėdos rajono valdybos 1994 m. lapkričio 24 d. potvarkį Nr. 656-v „Dėl žemės pardavimo prie privačių namų valdų Kretingalės apylinkėje“ ginčijo 2019 m. liepos 1 d. pateikęs pradinį ieškinį teisme, t. y. praėjus daugiau nei dešimt metų nuo skundžiamo akto priėmimo, todėl ieškovo reikalavimui panaikinti Klaipėdos rajono valdybos 1994 m. lapkričio 24 d. potvarkį Nr. 656-v „Dėl žemės pardavimo prie privačių namų valdų Kretingalės apylinkėje“, kuriuo A. J. ne aukciono tvarka buvo nuspręsta parduoti 1,1875 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taikytinas ieškinio senaties terminas ir ieškinys toje dalyje atmestinas.

Dėl reikalavimo pripažinti neteisėta nuo sudarymo momento ir panaikinti 1994 m. gruodžio 6 d. sudarytą valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) sudarytą atsakovo A. J. ir Klaipėdos rajono valdybos dėl 1,1875 ha valstybinės žemės ploto pardavimo. Atstatant pravažiuojamąjį kelią pro ieškovui nuosavybės teisę priklausomą žemės sklypą, pagal parengtą 1994 m. gegužės 17 d. žemės sklypo planą Nr. 1 kelias Kretingalė – Plikiai.

Byloje nustatyta, kad 1994 m. gruodžio 6 d. atsakovas A. J. ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Klaipėdos rajono valdybos žemėtvarkos skyriaus atstovės D. K. pasirašė valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas A. J., remiantis Klaipėdos rajono valdybos 1994 m. lapkričio 24 d. potvarkiu Nr. 656-v, nupirko 1,1875 ha žemės sklypą, už 90 litų 25 centus, (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas buvo įteisintas pagal 1994 m. spalio 20 d. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtą namų valdos žemės sklypo planą, kuriame nurodytas bendras 1,9729 ha namų valdos žemės sklypo plotas.

Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad žemės ūkio paskirties įsigijimo procedūros buvo užbaigtos sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu, Žemės sklypo įgijimo procedūrą reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas). Nutarimu buvo patvirtinta „Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka“ (toliau – Tvarka) ir „Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklės“ (toliau –Taisyklės), kurios reglamentavo procedūrą, pagal kurią parduodami valstybinės žemės sklypai.

Ieškovas savo reikalavimą panaikinti pirkimo - pardavimo sutartį grindė CK 1.87 straipsnio pagrindu, įrodinėdamas, kad sandoris yra apsimestinis ir jis pažeidė trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus, bei CK 1.93 straipsnio pagrindu, kad sandoris buvo sudarytas nesilaikant reikalaujamos sandorio formos. Ieškovas teigė, kad šiuo sandoriu buvo pažeistos, visų pirma, jo ir gretimų kaimų gyventojų interesai ir jų teisės, dėl iki privatizacijos, važiuojamojo kelio praradimo per Trakių kaimą. Be to, jo teigimu jis turėjo pirmumo teisę į valdiško kelio dalį, kuri yra šalia jo sklypo, nes dar 1992 m. birželio 30 d. jis įregistravo Nekilnojamojo turto kadastre, pagal parengtą namų valdos bylą savo gyvenamąjį namą su parengtu, prie bylos planu, kur yra parodytas kelias šalia žemės sklypo. Taip pat, ieškovo teigimu ši pirkimo - pardavimo sutartis pažeidė jo teises į tiesioginį kelią važiuojant Klaipėdos link, ir tai, kad buvo paimta kelio dalis, kuri ribojosi su jo žemės sklypu. Ieškovas taip pat teigė, kad pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta 1,1875 ha žemės sklypo pirkimui, bet VĮ Registrų centre įregistruotas visas 1,9729 ha žemės plotas, su anksčiau nupirktu 0,7854 ha žemės plotu. Teigė, kad sudarant pirkimo - pardavimo sutartį, prie sutarties privalėjo būti pridėtas žemės sklypo planas arba schema, nes žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Sandoris turi būti įregistruotas per tris mėnesius nuo sandorio sudarymo. Šiuo atveju atsakovas sandorio per tris mėnesius neįregistravo.

Atsakovas A. J. su ieškovo reikalavimu dėl pirkimo - pardavimo sutarties panaikinti 1994 m. gruodžio 6 d. sudarytą valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) sudarytą jo ir Klaipėdos rajono valdybos dėl 1,1875 ha valstybinės žemės ploto pardavimo, kategoriškai nesutiko. Prašė ieškovo argumentus dėl neva apsimestinio sandėrio ir pažeidžiančio trečiųjų asmenų teises laikyti nepagrįstais, nes ieškovo teiginiai, kad pirkimo - pardavimo sutartimi buvo pažeistos ieškovo ir gretimų kaimų gyventojų interesai ir jų teisės dėl kelio praradimo per Trakių k., neatitinka tikrovės, kadangi Trakių k. yra tik ieškovo ir jo, bei dar viena sodyba, priklausanti B., kurie turi puikų privažiavimą prie savo sodybos. Taip pat atsakovas laiko nepagrįstą ieškovo argumentą, kad jis laiku neužregistravo žemės sklypų, kaip buvo numatyta pagal Žemės įstatymo 14 straipsnį. Jis 3 mėnesių užregistravimo terminą nepraleido, kadangi Lietuvos Respublikos Žemės įstatymas (Valstybės žinios, 1994-05-06, Nr. 34-620) įsigaliojo tik 1994 m. liepos 1 d. Jis 1994 m. kovo 9 d. žemės pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytą 0,7854 ha ploto žemės sklypą spėjo įregistruoti per 3 mėn. nuo Žemės įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. 1994 m. rugsėjo 30 d. (likus porai dienų iki 3 mėn. termino pabaigos).

Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybė taip pat su ieškovo reikalavimu panaikinti 1994 m. gruodžio 6 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą atsakovo A. J. ir Klaipėdos rajono valdybos dėl 1,1875 valstybinės žemės ploto pardavimo nesutiko. Laiko nepagrįstu ieškovo argumentą, kad šia pirkimo - pardavimo sutartimi ieškovas prarado važiuojamąjį kelią, nes Klaipėdos rajono valdyba 1994 m. gruodžio 6 d. A. J. pagal valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) papildomai parduodama iš valstybės 1,1875 ha žemės plotą, vadovavosi tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos“ patvirtintos valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 4 ir 6.1. punktais.

Atsakovė valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus savo nesutikimą su šiuo reikalavimu grindė tuo, kad A. J. buvo papildomai parduotas 1,1875 ha ploto žemės sklypas namų valdai padidinti, pagal faktiškai jos užimamą plotą, kuris nėra didesnis kaip 2 ha. Argumentavo tuo, kad 1994 m. lapkričio 24 d. potvarkis Nr. 656-V, kuriame nurodyta parduoti ne aukciono tvarka atsakovui A. J. žemės sklypo plotą 1,1875 ha, yra nurodyta, kad minėtas plotas parduodamas remiantis tuo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos“ patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 4 ir 6.1 punktais.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis numatė, kad vykdant žemės reformą, žemės įsigijimo nuosavybėn būdai: nuosavybės teisės atstatymas (grąžinimas ) ir pirkimas (akto redakcija, galiojusi nuo 1994-07-01 iki 1995-06-28 ). Teisę įsigyti žemės turėjo nuolat Lietuvoje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8, 9 ir 10 straipsniai reglamentavo žemės pardavimo piliečiams sąlygas, nustatė parduodamos žemės plotų maksimalius dydžius bei žemės išpirkimo būdus. Įstatymas detaliai nereglamentavo žemės pardavimo tvarkos. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4.1 papunktis patvirtinti perkamos žemės išpirkimo tvarką pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos“ (suvestinė redakcija galiojusi nuo 1994-06-21 iki 1995-04-27) 4 punkte nustatyta, kad faktiškai privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis. Miestų (rajonų) valdybų architektūros ir žemėtvarkos tarnybos vietoje patikrina nurodytas techninės apskaitos byloje privačių namų valdos žemės sklypo ribas ir, jeigu reikia, tikslina jas pagal nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus, atsižvelgdamos į tai, kad privačių namų valdoms parduodamų žemės sklypų ribos turi atitikti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 punkto nuostatas. Kai patvirtintų detaliųjų planų nėra, privačių namų valdų žemės sklypai parduodami pagal miesto (rajono) valdybos architektūros ir žemėtvarkos tarnybų suprojektuotas ir techninės apskaitos bylų planų kopijose pažymėtas sklypų ribas. Šiame punkte taip pat nustatyta, kad kaime naujo žemės sklypo individualiam gyvenamajam namui statyti maksimalus dydis - 0,25 ha, o esamos namų valdos sklypas atitinka faktiškai jos užimamą plotą, bet negali būti didesnis kaip 2 ha.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovui A. J. skiriant 1,1875 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), būtų pažeistos žemės sklypo skyrimo procedūros, ieškovas nei ieškinyje, nei teismo posėdyje tokių aplinkybių nenurodė ir valstybinės žemės sklypo ne žemės ūkio veiklai pardavimo procedūrų neginčijo. Atliekant žemės pirkimą - pardavimą buvo įgyvendintos teisės aktuose numatytos procedūros, susijusios su valstybinės žemės pirkimu - pardavimu, toks sandoris neprieštaravo ir neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Byloje nustatyta, kad 1989 m. liepos 10 d. Klaipėdos rajono „Švyturio“ kolūkio visuotinio kolūkio narių susirinkimo metu (protokolas Nr. 3) buvo nutarta atsakovui A. J. parduoti vieno aukšto medinį gyvenamąjį namą ir molinį tvartą, esančius (duomenys neskelbtini) ribose. 1989 m. rugpjūčio 9 d. sutartimi Nr. 459 A. J. iš (duomenys neskelbtini) įsigijo vieno aukšto medinį gyvenamąjį namą ir molinį tvartą, esančius (duomenys neskelbtini) teritorijoje. 1990 m. vasario 19 d. komisija pagal 1989 m. liepos 10 d. Klaipėdos rajono „Švyturio“ kolūkio visuotinio kolūkio narių susirinkimo protokolas Nr. 3 pamatavo A. J. išskirtą 0,15 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Surašė aktą ir parengė planą. 1990 m. kovo 13 d. Klaipėdos rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 91 buvo leista A. J. turimame 0,15 ha ploto sklype, turimoje sodyboje, statyti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, senuosius pastatus nugriauti. 1990 m. rugpjūčio 30 d. išduotas leidimas Nr. 147/90 vykdyti individualinę statybą. Darytina išvada, kad sudarant ginčijamą pirkimo - pardavimo sutartį ir leidžiant atsakovui pasididinti savo turimą žemės sklypą, nebuvo pažeistos tuo metu galiojusios ir aukščiau paminėtos įstatymo normos bei toks sandoris neprieštaravo ir neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms.

Ieškovo argumentas, kad atsakovas A. J. neįvykdė Klaipėdos rajono architekto 1990 m. rugsėjo 30 d. išduotame leidime Nr.147/90 „Vykdyti individualią veiklą“ nurodytos sąlygos – , „kad statytojas privalo statybą pradėti ne vėliau kaip iki 1990 m. rugsėjo 30 d., užbaigti ir pateikti valstybinei priėmimo komisijai iki 1993 m. rugpjūčio 30 d.“, atmestinas, nes atsakovas į bylą pateikė įrodymus, kad leidimas vykdyti statybą jam buvo pratęstas iki 2000 m. rugpjūčio 30 d.

Taip pat atmestini ieškovo argumentai, kad ginčo sandoris yra apsimestinis, nes nagrinėjamu atveju ieškovas pats teismo posėdžio metu patvirtino, kad 1994 m. gruodžio 6 d. sudaryta valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis tarp atsakovo ir Klaipėdos rajono valdybos dėl 1,1875 ha valstybinės žemės ploto, nepažeidė jo teisių, tik, kad buvo prarastas kelias.

Niekinio sandorio faktą ir teisines pasekmes teismas konstatuoja ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 6.227 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-428/2015; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 37 punktas).

Šiuo atveju ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad 1994 m. gruodžio 6 d. sudaryta valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. 14794) tarp atsakovo A. J. ir Klaipėdos rajono valdybos dėl 1,1875 ha valstybinės žemės ploto pardavimo yra apsimestinis sandoris. Taip pat ieškovas neįrodė, kad sandoris buvo sudarytas nesilaikant reikalaujamos sandorio formos (CK 1.93 straipsnis), kadangi aukščiau paminėta, kad atliekant žemės pirkimą - pardavimą buvo įgyvendintos teisės aktuose numatytos procedūros, susijusios su valstybinės žemės pirkimu - pardavimu, toks sandoris neprieštaravo ir neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms.

CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

Ieškovas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad šiuo reikalavimu siekia apginti ne tik savo bet ir aplinkinių kaimų gyventojų interesus dėl pirkimo - pardavimo sutartimi prarasto kelio. Atsakovai su šiuo reikalavimu kategoriškai nesutiko, motyvuodami tuo, kad šiuo reikalavimu ieškovas bando ginti viešą interesą. Teismas su šiuo atsakovų argumentu sutinka, nes CK 49 straipsnyje yra aiškiai reglamentuota, kas gali paduoti ieškinį ar pareiškimą teismui viešam interesui ginti, tai prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos, grupės. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra fizinis asmuo ir jam nėra įstatymo nustatytos teisės ginti aplinkinių kaimų interesus, todėl tai yra dar vienas pagrindas atmesti ieškinį šioje dalyje.

Esant pirmiau išdėstytų ir išanalizuotų duomenų visumai, atmetus ieškovo reikalavimą pripažinti neteisėta nuo sudarymo momento ir panaikinti 1994 m. gruodžio 6 d. sudarytą valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) sudarytą atsakovo A. J. ir Klaipėdos rajono valdybos dėl 1,1875 ha valstybinės žemės ploto pardavimo, atmestinas ir ieškovo reikalavimas atstatyti pravažiuojamąjį kelią pro ieškovui nuosavybės teisę priklausomą žemės sklypą, pagal parengtą 1994 m. gegužės 17 d. žemės sklypo planą Nr. 1 kelias Kretingalė – Plikiai.

Dėl ieškinio senaties šiam reikalavimui.

1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 84 straipsnyje buvo nustatytas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas, kuriam pasibaigus, išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą (1964 m. CK 83 straipsnio 1 dalis). Nuo 2001 m. liepos 1 d. galiojančio CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į šio kodekso nustatytą ieškinio senaties terminą.

Nagrinėjamu atveju atsakovai savo atsikirtimus į ieškovo reikalavimus, be kita ko, grindė ieškinio senaties termino pasibaigimu, todėl prašė taikyti ieškinio senatį šiam reikalavimui ir šiuo pagrindu ieškinį toje dalyje atmesti.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir paties ieškovo paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, patvirtina, kad ieškovas apie 1994 m. gruodžio 6 d. sudarytą valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį tarp atsakovo A. J. ir Klaipėdos rajono valdybos dėl 1,1875 ha valstybinės žemės ploto pardavimo, sužinojo 2005 metais. Teismo posėdžio metu pats ieškovas patvirtino, kad apie tai, kad jis nebegali naudotis Plane Nr. 1 pažymėtu keliu jį informavo pats atsakovas. Jis buvo informuotas, kad žemė, kuriuo ėjo kelias, parduota atsakovui. Įvertinus tai, darytina išvada, kad ieškovas, apie tai, kad 1994 m. gruodžio 6 d. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis tarp atsakovo A. J. ir Klaipėdos rajono valdybos dėl 1,1875 ha valstybinės žemės ploto pardavimo, sužinojo 2005 metais (tikslus laikas nenustatytas), todėl šiuo atveju taikytinas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas, kuris pasibaigė 2015 metais (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga, kuri šiuo atveju yra suėjusi iki ieškinio pareiškimo (2019-07-01), kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra dar vienas savarankiškas pagrindas ieškinį toje dalyje atmesti.

Dėl reikalavimo panaikinti UAB „Inžineriniai tyrinėjimai" 2008 m. kovo 28 d. valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94 atliktus koordinačių ir linijų taisymus Plane Nr. 2 datuotame 1994 m. gegužės 17 d. žemės sklypo ribų plane. Kuriame taip pat yra ir UAB „Inžineriniai tyrinėjimai" Klaipėdos filialo O. J. parašas su 2008-03-28 data. Atstatant pagal UAB „Inžineriniai tyrinėjimai" 1994 m. gegužės 17 d. parengtą namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų planą M 1:1000, kuriame yra nurodytos minėto žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės, nustatytos Klaipėdos miesto vietinėje koordinačių sistemoje pagal Planą Nr. 1.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas šiuo reikalavimu prašė ginti jo pažeistas teises, nurodydamas, kad UAB „Inžineriniai tyrinėjimai 2008 m. kovo 28 d. valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94 atlikti koordinačių ir linijų taisymai Plane Nr. 2, datuotame 1994 m. gegužės 17 d., žemės sklypo ribų plane buvo neteisėti, todėl jis prašo atstatyti pagal UAB „Inžineriniai tyrinėjimai" 1994 m. gegužės 17 d. parengtą namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų planą M 1:1000, kuriame yra nurodytos minėto žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės, nustatytos Klaipėdos miesto vietinėje koordinačių sistemoje pagal Planą Nr. 1.

Ieškovas šį reikalavimą grindė tuo, kad 1994 m. lapkričio 15 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi, jis nusipirko 1,4861 ha ploto namų valdos žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 1994 m. kovo 9 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi, atsakovas V. J. nusipirko 0,7854 ha ploto namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o 1994 m. gruodžio 6 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi, atsakovas dar nusipirko 1,1875 ha ploto namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog 1994 m. gegužės 17 d. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengė namų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų planą, kuriame yra nurodytos šio žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės, nustatytos Klaipėdos miesto vietinėje koordinačių sistemoje (Planas Nr. 1). Vėliau (tiksli data neaiški) UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengė namų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų planą, kuriame yra nurodytos jau visai kitos šio žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės (Planas Nr. 2). Plane Nr. 2 yra UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialo atstovės O. J. parašas ir data – 2008 m. kovo 28 d. bei įrašas „koordinačių ir linijų ištaisymu tikėti“. Taip pat Plane Nr. 2 yra VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo anspaudas su įrašu „žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2008-04-30“. Nurodė, jog 2008 m. balandžio 24 d. NŽT raštu VĮ Registrų centrui nurodė, kad jo ir atsakovo A. J. žemės sklypai (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) esantys (duomenys neskelbtini), 1994 m. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ buvo išmatuoti klaidingai. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2008 m. kovo 28 d. patikslinus 1994 m. žemės sklypų planus, pataisytus duomenis VĮ Registrų centras buvo įpareigotas suvesti į duomenų bazę. Nurodė, kad pagal Planą Nr. 2, pažymint jo nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ribas, Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje buvo patikslintos ne tik šio žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės, bet ir sklypo ribos (konfigūracija). Šiuo metu pagal Planą Nr. 2 Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje šalia jo sklypo valstybinio kelio nebeliko, todėl šiuo metu jis negali privažiuoti prie savo statinių buvusiu keliu. 2013 m. sausio 8 d. VĮ Registrų centras pranešė jam, kad abiejų žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinatės yra patikslintos. Savo nesutikimą su patikslintu planu grindžia tuo, kad Planas Nr. 2, nebuvo suderintas nei su juo, nei su kitomis valstybinėmis institucijomis, bei jo nepasirašytas. Be to, nėra plano Nr. 2 originalo. Teismo posėdžio metu patvirtino, kad žemės sklypo plotas Plane Nr. 2 nepakito, išliko toks pat, bet truputį pasikeitė jo sklypo konfigūracija, šalia jo sklypo nebeliko valstybinio kelio, kuriuo jis patekdavo į savo sklypą. Taip pat patvirtino, kad jis apie tai, kad negali naudotis plane Nr. 1 buvusiu ginčo keliu, sužinojo 2005 metais. Atsakovas pats atėjo jam ir pasakė. Patvirtino, kad jis žinojo, kad ginčo kelias eina per atsakovo sklypą, bet Planas Nr. 2 buvo padarytas be jo žinios, nesuderinus su juo, kaip šalia esančio sklypo savininku.

Atsakovas A. J. nesutikimą su šiuo reikalavimu grindė tuo, kad Planas Nr. 1 ir Planas Nr. 2 tarpusavyje iš esmės nesiskiria nei asmenų derinusių ir tvirtinusių planus parašų kiekiu, nei institucijų antspaudu kiekiu ar rūšimi. Planas Nr. 2 buvo patvirtintas Klaipėdos raj. valdybos žemėtvarkos tarnybos, taip pat Agrarinės reformos tarnybos ir buvo suderintas su ieškovu bei juo. Be to, patvirtino, kad ieškovas turi du vietinės reikšmės kelio privažiavimus prie savo sodybos. NŽT 2008-04-24 raštu Nr. R5-672- (2.6) Valstybinei įmonei Registrų centrui pasiūlė suvesti suderintus ir pataisytus planus žemės sklypų: kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tai buvo padaryta nepažeidžiant ieškovo bei jo teisių. Akcentavo, kad ginčijamus kadastrinius matavimus iniciavo ne jis, o NŽT. Be to, prašė taikyti šiam reikalavimui ieškinio senatį, motyvuojant tuo, kad ieškovas apie kadastrinius matavimus jau žinojo tiek 1994 m., tiek 2008 m., nes ant abiejų planų yra ieškovo parašai, tačiau jokių pretenzijų jis nereiškė.

Atsakovė valstybė, atstovaujama NŽT ir Klaipėdos rajono savivaldybė nesutikimą su šiuo reikalavimu grindė tuo, kad su parengtu A. J. namų valdos žemės sklypo planu, ieškovas V. P., kaip besiribojančio žemės sklypo savininkas, sutiko ir suderino jį savo parašu. Kelias ar servitutinis kelias nebuvo ir nėra numatytas ir sekančiame žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). A. J. namų valdos žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plane kelias nėra pažymėtas. Prašė taikyti šiam reikalavimu ieškinio senatį, nes iš paties ieškovo teiktų paaiškinimų matyti, kad 1994 m. spalio 26 d. ieškovas asmeniškai suderino A. J. priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, todėl nuo šios datos jam buvo žinomos atsakovo A. J. žemės sklypo ribos ir jokių pretenzijų jis nekėlė. Taip pat nesutikimą grindė ir tuo, kad susipažinus su Plikių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu yra aiškiai matyti, kad nuo šiaurinės pusės iki ieškovo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra suprojektuotas kelias Nr.28-III-6, o nuo Kretingalė-Plikiai-Smilgynai kelio einantis kelias iki A. J. namų valdos (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtas plane 27-III-5. Todėl aiškiai yra matyti, kad Plikių kadastro vietovės plane pažymėtas kelias nėra vienas ištisinis kelias einantis per visus žemės sklypus.

Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, įgyvendinant šią teismo kompetenciją, būtina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 straipsnio 1 dalyje) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Kurio nors iš įstatyme įtvirtintų kriterijų visiškas nepaisymas reikštų netinkamą materialiosios teisės normos taikymą. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010, ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisių įgijimo pagrindo, ginčijant atitinkamus sandorius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005, ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), suformuotas ir privatizuotas 1994 m. pagal UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtą planą, atsižvelgiant į namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis ir Klaipėdos rajono valdybos 1994-07-28 potvarkį Nr.425-v. Taip pat byloje nustatyta, kad 2008 m. balandžio 24 d. NŽT Klaipėdos rajono skyrius informavo VĮ Registrų centrą, kad žemės sklypai (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), 1994 m. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialo darbuotojų buvo išmatuoti klaidingai, todėl NŽT iniciatyva UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2008 m. patikslino ieškovo ir atsakovo žemės sklypų matavimus. Planas Nr. 2, kuriame yra UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialo atstovės O. J. parašas ir data - 2008 m. kovo 28 d. bei įrašas „koordinačių ir linijų ištaisymu tikėti“ patvirtina duomenų tikslumą, ir UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“, ištaisiusi trūkumus pasiūlė VĮ Registrų centrui susivesti pataisytus duomenis į duomenų bazę. Šie duomenys nuo 2008 m. balandžio 30 d. viešame registre nebuvo keičiami ir / ar tikslinami, todėl jie laikytini išsamiais ir teisingais, kol nėra nuginčyti nustatyta tvarka. 1994 metais UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtas žemės sklypo planas Nr. 1 su jame pažymėtu keliu niekada nebuvo įregistruotas viešame registre, o, sprendžiant šį ginčą, teisinę reikšme turi nuo 2008 m. balandžio 30 d. įregistruotos patikslintos žemės sklypo ribos pagal Planą Nr. 2.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2008 m. sudarė naują atsakovui priklausančio ir su ieškovo žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo planą Nr. 2, kuris nebuvo suderintas nei su viena institucija, nei su juo, kaip su gretimo sklypo savininku, ir kuriame nebeliko valstybinio kelio. Šioje byloje nustatyta, kad, priešingai nei teigia ieškovas, jis dalyvavo 2008 m. tikslinant žemės sklypų ribas, pasirašė ant patikslinto plano. Šį faktą, kad ieškovas 2008 m. dalyvavo tikslinant sklypo ribas, patvirtina ir liudytojo J. Š. rašytiniai parodymai užfiksuoti notarės Gražinos Kazlaučiūnienės, kuriuose jis patvirtino, kad 2008 m., dirbdamas UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filiale geodezininku, įmonės pavedimu, 2008 metų kovo mėnesį atliko A. J. ir V. P. namų valdos žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Jis patvirtino, kad atliekant žemės sklypų ribų matavimus ir nužymint pagal nurodytas koordinates sklypų ribas bei sukalant palei šias koordinates besiribojančiuose žemės sklypuose riboženklius, dalyvavo sklypų savininkai A. J. ir V. P.. Todėl ieškovo argumentai, kad 2008 metais žemės sklypų ribų nustatymas vyko jam nedalyvaujant ir su juo nederinant, atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat atmestini ieškovo argumentai, kad planas Nr. 2 yra suklastotas, nes nėra jo originalo, kadangi ieškovas jokiais leistinais įrodymais to nepagrindė ir neįrodė, be to, tiek NŽT teigė, tiek STT tyrusi ieškovo pareiškimą nustatė, kad 2008 m. plano originalo galimai nėra, kadangi jis „sukurtas“ darant žemės sklypo ribų, konfigūracijos, posūkio taškų taisymus ant 1994 m. plano, pridėjus naujų koordinačių sistemą ir UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialo žymą apie koordinačių ir linijų ištaisymą.

Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką ir reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės.

Bendroji taisyklė yra ta, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai yra atliekami, informavus gretimų žemės sklypų savininkus ir taip sudarius šiems asmenims galimybę dalyvauti, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus (Kadastro nuostatų 32.1.1 punktas, Taisyklių 25 punktas). Reikalavimas informuoti gretimų žemės sklypų savininkus apie ketinamus atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus nėra savitikslis. Šis reikalavimas yra nustatytas, siekiant sudaryti gretimų žemės sklypų savininkams sąlygas bendradarbiauti ir kartu išvengti galimų netikslumų, teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų. Taip aptariamo reikalavimo, nustatyto žemės sklypo kadastriniams matavimams atlikti, reikšmė yra aiškinama kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014). Teisės aktuose įtvirtinta sklypų ribų nustatymo (tikslinimo) procedūra, apie kurią informuojami ir kurioje dalyvauja ne tik sklypo savininkai, bet ir suinteresuoti asmenys, inter alia (be kita ko), gretimų sklypų savininkai, sudaro sąlygas bendradarbiauti ir išreikšti pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų pradinėse stadijose (Kadastro nuostatų 32.1.1.3, 32.1.1.5 punktai), taip išvengiant galimų netikslumų, asmenų teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas V. P. dalyvavo tikslinant žemės sklypo ribas, nuo 2008 m. jokių pretenzijų dėl žemės sklypo ribų nereiškė, o ir pats teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo žemės sklypo plotas nepakito, tik gal šiek tiek pasikeitė sklypo konfigūracija. Ginčo byloje dėl žemės sklypo ploto nėra, ginčas kilo dėl to, kad patikslinus žemės sklypo ribas Planu Nr. 2, neliko valstybinio kelio, kuris eina per atsakovo A. J. žemę. Be to, ir teismų praktikoje yra pasisakoma, kad sklypo konfigūracija gali būti keičiama, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). NŽT atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad Žemės reformos metu yra formuojami ne tik žemės sklypai, bet ir kelių tinklai, privažiavimai prie sklypų. Tame teritorijų planavimo dokumente, kuriame buvo formuojami ieškovo ir atsakovo sklypai, nebuvo ir nėra tokio kelio, kuris eitų per atsakovo žemės sklypą, o tai kad ieškovas važinėjo per atsakovo žemės sklypą, tai tik leidus atsakovui. Šį faktą patvirtina Plikių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame aiškiai matyti, kad nuo šiaurinės pusės iki ieškovo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra suprojektuotas kelias Nr. 28-III-6, o nuo Kretingalė-Plikiai-Smilgynai kelio einantis kelias iki A. J. namų valdos (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtas plane 27-III-5. Todėl atmestini ieškovo argumentai, kad tarp jo ir atsakovo žemės sklypų buvo įsiterpęs valstybinis kelias, nes pagal Plikių kadastro vietovės planą, pažymėtas kelias nėra vienas ištisinis kelias einantis per visus žemės sklypus. Teismas taip pat sutinka su atsakovų argumentais, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą atstatyti valstybinės reikšmės kelią gina viešą interesą, nors tokios teisės jam įstatymo nėra suteiktaos.

Taigi byloje nustatytų aplinkybių bei jos patvirtinančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad UAB „Inžineriniai tyrinėjimai" 2008 m. kovo 28 d. valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94 atlikę koordinačių ir linijų taisymus Plane Nr. 2, datuotame 1994 m. gegužės 17 d. žemės sklypo ribų plane, būtų pažeidę Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje, numatytus reikalavimus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimas panaikinti UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2008 m. kovo 28 d. valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94 atliktus koordinačių ir linijų taisymus Plane Nr. 2, datuotame 1994 m. gegužės 17 d. žemės sklypo ribų plane, kuriame taip pat yra ir UAB „Inžineriniai tyrinėjimai" Klaipėdos filialo O. J. parašas su 2008-03-28 data, atstatant pagal UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 1994 m. gegužės 17 d. parengtą namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų planą M 1:1000, kuriame yra nurodytos minėto žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės, nustatytos Klaipėdos miesto vietinėje koordinačių sistemoje pagal Planą Nr. 1 – atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 3 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių duoti parodymai bei rašytiniai liudytojo J. Š. parodymai patvirtina, kad ieškovas apie kadastrinius matavimus žinojo tiek 1994 m., tiek 2008 m., sudarant Planą Nr. 1 ir Nr. 2, todėl šiuo atveju taikytinas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas, kuris pasibaigė atitinkamai 2004 m., ir atitinkamai 2018 m. (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

Ieškinio senaties termino praleidimas nagrinėjamu atveju sudaro papildomą pagrindą ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Ieškovas nepareiškė prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą šiam reikalavimui.

Dėl reikalavimo panaikinti VĮ Registrų centras 2008 m. balandžio 30 d. atliktą teisinę registraciją.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naujai suformuoti žemės sklypai Nekilnojamojo turto registre registruojami tik tada, kai jie suformuoti, jų ribos ir kadastriniai duomenys nustatyti pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinio žemės kadastro reikalavimus. Kitas naujai sukurtas nekilnojamasis turtas ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre registruojami tik tada, kai jie Vyriausybės nustatyta tvarka inventorizuoti Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure.

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto registro tvarkytojas per 3 darbo dienas nuo prašymo padavimo įregistruoti nekilnojamąjį turtą ir teises į jį patikrina: 1) ar prašymą įregistruoti nekilnojamąjį turtą ir teises į jį padavęs asmuo turi teisę jį paduoti; 2) ar dokumentas, kurio pagrindu prašoma įregistruoti nekilnojamąjį turtą ir teises į jį, atitinka įstatymų reikalavimus; 3) ar dokumente, kurio pagrindu prašoma įregistruoti nekilnojamąjį turtą ir teises į jį, duomenys apie nekilnojamąjį turtą sutampa su žemės kadastro bei pastatų ir statinių inventorizavimo duomenimis apie šį nekilnojamąjį turtą; 4) ar prašomos įregistruoti teisės į nekilnojamąjį turtą pagal savo turinį atitinka dokumentą, kuriuo prašymas grindžiamas, ar jos neprieštarauja įstatymams ir ar yra registruotinos Nekilnojamojo turto registre; 5) ar Nekilnojamojo turto registre jau įregistruotas nekilnojamasis turtas ir teisės į jį netrukdo registruoti prašomą įregistruoti nekilnojamąjį turtą ir teises į jį.

Vyriausybės 1998 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 85 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 9 punkte nurodyta, kad kitas nekilnojamasis turtas ir teisės į jį registruojami tik tada, kai šis nekilnojamasis turtas vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos nustatyta tvarka yra inventorizuotas ir įrašytas į Statinių kadastro duomenų bazę. Nekilnojamojo turto registro nuostatų 21 punkte nurodyta, kokie nekilnojamojo turto duomenys įrašomi ir saugomi registro informacinėje sistemoje.

Nekilnojamojo turto nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas – tai valstybės siekis išviešinimo būdu užtikrinti šių teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus bei jų suvaržymus. Tokiai informacijai rinkti ir nustatyta tvarka jai teikti valstybėje sukurta registrų sistema. 1996 m. rugsėjo 24 d. Nekilnojamojo turto registro įstatyme buvo nustatytas registro duomenų teisinis statusas, t. y. šie duomenys nuo įrašymo dienos laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka (4 straipsnis). Ši registro duomenų teisingumo ir išsamumo prezumpcija taikoma visiems įrašams apie nekilnojamąjį turtą, tarp jų ir duomenims, gautiems iki Nekilnojamojo turto registro įsteigimo veikusiuose inventorizaciniuose biuruose.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad teismo tvarka gali būti ginčijama teisinė registracija ir iškeliamas jos neteisėtumas keliais aspektais: ji gali būti ginčijama dėl to, kad atlikta nesant pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką; registracija nesant pagrindo yra tada, kai teisinė registracija vykdoma nepateikus dokumentų, kurie yra būtini jai atlikti, arba pateikus tokius dokumentus, kurie aiškiai neatitinka įstatymo reikalavimų ir yra nepakankami teisinei registracijai atlikti; teisinė registracija, kuria pakeičiamas pastato savininkas, gali būti panaikinta nenuginčijus dokumentų, kurių pagrindu ji atlikta, jeigu konstatuojama, kad registracijai atlikti tų dokumentų nepakako (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2009 ir joje nurodytą praktiką).

Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, savo jurisprudencijoje taip pat yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010).

Taigi teismine tvarka gali būti ginčijama teisinė registracija ir iškeliamas jos neteisėtumas keliais aspektais: ji gali būti ginčijama dėl to, kad atlikta nesant pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014 ir joje nurodyta praktika).

Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime nurodė, jog ieškinyje nėra nurodyta jokių aplinkybių ar pateikta įrodymų, kokiais neteisėtais veiksmais Registrų centras pažeidė ieškovo teises ar interesus. Ieškovo reiškiamas reikalavimas panaikinti kadastro tvarkytojo atliktą 2008 m. balandžio 30 d. Žemės sklypo ribų žymėjimą (patikslinimą) Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pagal 2008 m. kovo 28 d. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ patikslintą namų valdos žemės sklypo ribų planą M 1:1000, yra išvestinis ir gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu bus panaikintas nurodytas namų valdos žemės sklypo ribų planas, kurio pagrindu ir buvo atliktas kadastro duomenų patikslinimas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Papildomai pažymėjo, kad Registrų centro pareigą keisti duomenis registre, jei jam teisės aktų nustatyta tvarka pateikiami įstatymų reikalavimus atitinkantys dokumentai, numato įstatymas, todėl atskiras reikalavimas atlikti teisės aktų nustatytus veiksmus (panaikinti atliktą teisinę registraciją) neturi būti reiškiamas.

Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovo reikalavimą – panaikinti UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2008 m. kovo 28 d. valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94 atliktus koordinačių ir linijų taisymus Plane Nr. 2, datuotame 1994 m. gegužės 17 d. žemės sklypo ribų plane, kuriame taip pat yra ir UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialo O. J. parašas su 2008-03-28 data; atstatant pagal UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 1994 m. gegužės 17 d. parengtą namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų planą M 1:1000, kuriame yra nurodytos minėto žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės, nustatytos Klaipėdos miesto vietinėje koordinačių sistemoje pagal Planą Nr. 1.“, bei ieškovui leistinais įrodymais neįrodžius kokiais neteisėtais veiksmais Registrų centras pažeidė ieškovo teises ar interesus, atmestinas ir šis ieškovo reikalavimas panaikinti VĮ Registrų centras 2008 m. balandžio 30 d. atliktą teisinę registraciją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovo V. P. atsakovui A. J. priteistinos atsakovo patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos 2000,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (už advokato teisinę pagalbą). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė ir priteisti jų neprašė.

Pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apylinkės teismas patyrė 13,87 Eur tokių išlaidų. Kadangi ieškinys atmestinas, tai jos priteistinos iš ieškovo V. P. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. P. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. J..

Priteisti iš ieškovo V. P. 13,87 Eur (trylika eurų 87 ct) bylinėjimosi išlaidų (už procesinių dokumentų įteikimą) valstybės naudai. Informuoti ieškovą, kad valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vytautas Pliuskevičius