- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- I1-5819-609/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01423-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 37.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 37.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 37.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. M. (I. M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – atsakovės atstovas, Alytaus PN), jam priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei atsakovės atstovą Alytaus PN įpareigoti paskirtai laisvės atėmimo bausmei atlikti jį perkelti į atitinkamą pataisos įstaigos gydymo įstaigą.
Atsiliepimas
Skunde ir atsikirtime į Alytaus PN atsiliepimą (b. l. 2-3, 43-44) nurodo, kad laikotarpiais nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2018 m. kovo 26 d. ir nuo 2020 m. gegužės 26 d. jis buvo laikomas Alytaus PN uždarosios zonos kamerų tipo patalpoje Nr. 4, nustatytos gyvenamojo ploto normos ir higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis, t. y. kalinamas nežmoniškomis ir orumą žeminančiomis sąlygomis. Mano, kad jam, kaip neįgaliam asmeniui, turėtų tekti nuo 5,1 kv. m. iki 7 kv. m laisvo gyvenamojo ploto, o uždarosios zonos kamerų tipo patalpoje Nr. 4 , kurios plotas yra iki 14 kv. m, jis buvo laikomas kartu su dar trimis asmenimis. Kameroje buvo šalta, drėgna, nebuvo tinkamos ventiliacijos (mechaninė ventiliacija neveikė), todėl ant kameros sienų ir lubų buvo susidaręs grybelis, pelėsis. Dėl šių priežasčių jam atsirado odos problemų (egzema, odos grybelis), padažnėjo bronchinės astmos priepuoliai. Nurodo, kad dėl to, jog jis miegojo dviaukštės lovos antrame aukšte, lipdamas į antrą aukštą, jis patyrė fizinius skausmus, paūmėjo anksčiau turėta stuburo trauma.
Teigia, kad yra sunkios būklės, jam nustatytas nedarbingumas, serga pavojingomis užkrečiamomis ligomis, todėl turėtų būti izoliuotas.
Tvirtina, kad dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą.
Reikalavimą įpareigoti atsakovės atstovą paskirtai laisvės atėmimo bausmei atlikti jį perkelti į atitinkamą pataisos įstaigos gydymo įstaigą grindžia Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio nuostatomis.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 14-17) nurodo, jog su skundo reikalavimu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad laikotarpiais nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2018 m. sausio 16 d., nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2018 m. kovo 26 d., nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d. ir nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki skundo padavimo dienos pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN uždarosios zonos kamerų tipo patalpoje Nr. 4 (ne palatoje), kuri yra 14,48 kv. m. ploto, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tenkantis kameros gyvenamasis plotas yra 3,62 kv. m. Sanitarinio mazgo, esančio patalpoje, plotas yra 1,91 kv. m. Pažymi, kad neturi duomenų apie tai, kad Alytaus PN būtų įrengtos gyvenamosios patalpos kaip Laisvės atėmimo vietų ligoninės padalinys.
Paaiškina, kad Alytaus PN kamerų tipo patalpose buvo atliktas kapitalinis remontas, kuris vyko keliais etapais. Dalis kamerų pradėta eksploatuoti 2009 m. sausio mėn., kita dalis – 2010 m. birželio mėn. Remonto metu visose kamerų tipo kamerose buvo pakeisti langai (plastikiniais), durys, naujai įrengti sanitariniai mazgai (tualetai), pastatyti unitazai, šiose patalpose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpos įrengtos pagal remonto atlikimo metu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Akcentuoja, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. birželio 7 d. patikrinimo akto Nr. (1-12 4.80) PA-3545 ir 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo akto Nr. (1-12 15.4.8) PA-9545 išvados patvirtina, kad kamerų tipo patalpose, tame tarpe kamerų tipo patalpoje Nr. 4, pažeidimų nenustatyta.
Paaiškina, kad Alytaus PN esantis kompiuterizuotas šilumos punktas nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas. Nurodo, kad uždarosios zonos kameros ventiliuojamos per atidaromus langus, kaip tą numato Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktas. Pažymi, kad 2010 m. buvo atliekamas uždarosios zonos pastato, kuriame įrengtos kamerų tipo patalpos, kapitalinis remontas, šių patalpų langai atitinka keliamus reikalavimus ir yra tinkamo dydžio. Langai, sienos ir durys tvarkingi, kadangi pareigūnai atsakingi už uždarąją zoną nuolatos prižiūrėdavo tvarką ir švarą gyvenamose patalpose bei sanitariniuose mazguose.
Pažymi, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus PN administraciją dėl skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su kalinimo sąlygomis kamerų tipo patalpoje Nr. 4, nesikreipė. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pareiškėjui buvo suteiktos medicininės paslaugos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK; teisės akto redakcija, galiojusi skundo surašymo dieną nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. birželio 20 d.) 62 straipsnyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos ir laisvės atėmimo vietų ligoninės. Pataisos įstaiga gali vykdyti kelias ar visas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių pataisos įstaigų funkcijas, taip pat kardomąjį kalinimą. BVK 65 straipsnis nustato, kad į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą.
Pagal BVK 69 straipsnio 1 dalį nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais, šio straipsnio 5 dalis nustato, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2 ir 4 dalis – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į atvirą koloniją ir pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
BVK 183 straipsnyje nurodyta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos (1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos (BVK 183 str.2 d.). Departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 183 str.3 d.).
Reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra reiškiamas tada, kai tam tikra institucija neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-6-351/2006, 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-444-387/2013, 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-442/2014).
Byloje nėra duomenų, patvirtinančių kad pareiškėjo prašymas likusiam bausmės atlikimo laikui jį perkelti į socialinės globos sektorių, esantį Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, nebuvo patenkintas ar vilkinams tokio sprendimo priėmimas. Kadangi nėra pagrindo tvirtinimkui, jog dėl pareiškėjo perkėlimo į atitinkamą pataisos įstaigos gydymo įstaigą yra kilęs ginčas, skundo reikalavimas įpareigoti atsakovės atstovą likusiam bausmės atlikimo laikui jį perkelti į socialinės globos sektorių laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo
Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo kildinamas iš netinkamų kalinimo Alytaus PN uždarosios zonos kamerų tipo patalpoje Nr. 4 sąlygų laikotarpiais nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2018 m. kovo 26 d. ir nuo 2020 m. gegužės 26 d.
Pareiškėjo teigimu, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų atsirado odos problemų (egzema, odos grybelis), padažnėjo bronchinės astmos priepuoliai, jis patyrė fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - ir LVAT) savo praktikoje (LVAT 2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. LVAT yra nurodęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus, be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.
Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Alytaus PN sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos žmogaus teisių teismas (toliau - ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas P. prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).
Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98).
Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t.
Vertinant asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas, į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui, į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį, pragyvenimo lygį (LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, LVAT priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), galiojusių iki 2020 m. sausio 22 d, 11¹.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam asmeniui, o kamerų tipo patalpose – ne mažesnis kaip 3,6 kv. m (11¹.2 punktas). Nuo 2020 m. vasario 6 d. įsigaliojus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymui Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui nustatymo“, pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas, tenkantis vienam žmogui, nesikeitė ir toliau išliko 3,1 kv. m vienam asmeniui įstaigų bendrabučių tipo patalpose ir 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (2.1 ir 2.2 punktai).
Minėtose teisės normose nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas gyvenamosios patalpos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m viso bendro gyvenamosios patalpos ploto, todėl, skaičiuojant gyvenamosios patalpos plotą iš jo neišskaitomas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.
Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą, tame tarpe sanitarinio mazgo plotą, turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kai yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi LVAT formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3913-858/2018).
Byloje esantys duomenys (b. l. 18-19, 20) patvirtina, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 4, kurios plotas – 14,48 kv. m., kurioje įrengtos 4 miegamosios vietos, pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiais nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2018 m. sausio 16 d., nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2018 m. kovo 26 d., nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d. ir nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki 2020 m. birželio 22 d., kurios plotas yra 14,48 kv. m.
Kamerų tipo patalpoje Nr. 4 vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas kameros gyvenamąjį plotą dalinant iš joje esančių miegamųjų vietų skaičiaus.
Įvertinus tai, jog pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje, nepagrįstu laikytinas pareiškėjo argumentas jog minimali vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma turėtų būti skaičiuojama nuo 5,1 kv. m. iki 7 kv. m.
Kadangi kamerų tipo patalpoje Nr. 4 vienam asmeniui tenkantis minimalus kameros gyvenamasis plotas sudarė 3,62 kv. m (14,48 kv. m/4), darytina išvada, kad pareiškėjo teisė į nustatytą gyvenamojo ploto normą nebuvo pažeista.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės; su vėlesniais pakeitimais), nustato pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, kurių 3 punktas nustato, kad pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems turi būti sudaromos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Higienos normą HN 134:2015. Taisyklių 16.10 papunktis nustato, kad kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių Taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 “Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai”, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 16 punktą, gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Pagal šios normos 17 punktą, nuteistiesiems turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Atsiliepime į skundą nurodyta, kad uždarojoje zonoje esantis kompiuterizuotas šilumos punktas nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą higienos normas atitinkančią temperatūrą. Iš byloje esančios kamerų tipo patalpos Nr. 4 fotonuotraukos (b. l. 35) matyti po langu per visą sieną sumontuoti metaliniai vamzdžiai. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad kamerų tipo patalpos Nr. 4 nebuvo galima išvėdinti per atidaromą langą.
Į bylą pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2018 m. birželio 7 d. patikrinimo aktas Nr. (1-12 4.80) PA-3545 ir 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo aktas Nr. (1-12 15.4.8) PA-9545 (b. l. 21, 23-27, 32-34) patvirtina, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 4 Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nebuvo nustatyta.
Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punkte įtvirtinta laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų teisė dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją.
Nors byloje nėra duomenų dėl kameros tipų patalpos Nr. 4 atitikimo Higienos normos HN 134:2015 reikalavimams laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 22 d., nėra duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas rašė skundus į atitnkamas tarnybas ar kreipėsi į Alytaus PN administraciją. Esant tokiai aplinkybei, atsakovui tenka neproporcinga pareiga paneigti deklaratyviais laikytinus pareiškėjo skunde nurodytus teiginius. Įvertinus pareiškėjo buvimo kamerų tipo patalpoje Nr. 4 trukmę, nesant duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimą pareiškėjo teiginiai apie kameros temperatūrą, drėgmę, pelėsį, tinkamos ventiliacijos nebuvimą laikytini deklaratyviais, nepagrįstais įrodymais.
Iš byloje atsakovės atstovo pateiktos fotonuotraukos (b. l. 35) matyti, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 4, įrengtos dviaukštės metalinės lovos be kopėtėlių.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – Aprūpinimo baldais ir inventoriumi norma) 10.1 punkte numatyta, kad kamerų tipo patalpoje, be kita ko, turi būti įrengta metalinė lova. Pažymėtina, jog Aprūpinimo baldais ir inventoriumi norma nedetalizuoja lovų parametrų, nedraudžia kamerose įrengti dviaukštes lovas, o įrengus dviaukštes lovas, neįpareigoja pritaisyti kopėtėles.
Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje kopėtėlių neįrengimas savaime nėra laikomas pareiškėjo teisių pažeidimu (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2243-520/2015; 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1973-525/2016; 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018 ir kt.).
Byloje esančiame medicininiame pažymėjime (b. l. 22) nurodyta, kad pareiškėjas gali pilnai pasirūpinti savimi, kitų asmenų pagalba jam nereikalinga. Kadangi byloje nėra duomenų, kad dėl negalėjimo naudotis dviaukšte lova pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN administraciją. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas veikė netinkamai.
BVK 70 straipsnis nustato, kad atskirose pataisos įstaigose arba vieni nuo kitų izoliuoti toje pačioje pataisos įstaigoje turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai. Kartu su nepilnamečiais gali būti laikomi dvidešimt ketverių metų amžiaus nesukakę nuteistieji, kurie laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikti būdami nepilnamečiai ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba buvo sumažinta bausmės atlikimo metu. Atvirose kolonijose ir pusiaukelės namuose vyrai ir moterys gali būti laikomi kartu. Izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nuteistieji vieni nuo kitų izoliuojami arba atskirai laikomi ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, nuteistus užsieniečius, neįgaliuosius, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius. BVK 70 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui buvo nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (b. l. 6, 8).
Nagrinėjamu atveju vertintina, jog nebuvo teisinio ar faktinio pagrindo pareiškėją laikyti izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, todėl šiuo aspektu atsakovo neteisėti veiksmai nekonstatuotini.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.
Medicininiame pažymėjime (b. l. 22) nurodyta, kad pareiškėjas yra nuolat konsultuojamas vidaus ligų gydytojo ir gydytojo psichiatro, skiriamas medikamentinis gydymas, atliekami reikalingi tyrimai, dažnai yra gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Byloje nėra duomenų, kad būkles, dėl kurių pareiškėjui teikiama medicininė pagalba, sukėlė netinkamos kalinimo Alytaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 4 sąlygos, todėl nevertintina, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai yra Alytaus PN administracijos neteisėtų veiksmų pasekmė.
Likusieji pareiškėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V.de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Nenustačius atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teisinio pagrindo viešajai civilinei atsakomybei kilti nėra, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo I. M. (I. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.