Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokato padėjėjui Tadui Masalskui,

trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų byloje, uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ atstovui D. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams A. P. ir L. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų byloje, uždaroji akcinė bendrovė „Sūduvos vandenys“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė, AB „Lietuvos draudimas“) ieškiniu teismo prašo priteisti: 1) ieškovei iš atsakovų A. P. ir L. B. (toliau – atsakovai) 2 082,51 Eur žalos; 2) ieškovei iš atsakovų 141,78 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos; 3) ieškovei iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas: 500 Eur patirtas išlaidas už advokato padėjėjo pagalbą, rengiant procesinius dokumentus ir atstovavimą teisme, bei sumokėtą 47 Eur žyminį mokestį.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės ir draudėjos O. A. buvo sudaryta būsto draudimo sutartis. 2022 m. rugpjūčio 23 d. buvo aplietos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Ieškovė kompensuodama draudėjai padarytus nuostolius dėl užliejimo, išmokėjo 2 258,84 Eur (apskaičiuota nuostolių suma 2 298,84 Eur – 40 Eur besąlyginė išskaita) draudimo išmoką. Užliejimo metu buvo apgadintos draudėjos patalpos. Tai, kad butas buvo aplietas iš viršaus ir patalpom padaryta žala, o už tai atsakingi atsakovai patvirtina prie ieškinio pridedamos nuotraukos; daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau - DNSB) (duomenys neskelbtini) pirmininko P. K. atsakymas į paklausimą, kad už atsiradusią žalą atsakingi atsakovai; atsakyme į paklausimą pirmininkas nurodė, kad 2022-08-23 karšto vandens sistemos avarija įvyko dėl netinkamai įrengto vonios šildytuvo (gyvatuko); UAB „Marijampolės butų ūkis“ iškvietimo ataskaita Nr. 368, kurioje nurodyta, kad gyvatuko pajungimai pakeisti naujais, gedimas pašalintas; UAB „Marijampolės butų ūkis“ atsakymas į paklausimą, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) buto savininkas įvykus avarijai dėl jos lokalizavimo ir/ar likvidavimo nesikreipė. Kadangi tiek UAB „Marijampolės butų ūkis“, tiek DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkas P. K. nurodė, kad jokie bendrų vamzdynų darbai nebuvo vykdomi, todėl akivaizdu, kad už atsiradusią žalą atsakingi atsakovai. Atsiradęs žalos dydis dėl užliejimo nustatytas vadovaujantis lokaline sąmata (pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintą „Sistela“ programą sąmatoms sudaryti), kurią sudarė ieškovės specialistai bei turto sunaikinimo, sugadinimo aktas/remonto sąmata, pritaikius nusidėvėjimą (ieškinio suma – 2 082,51 Eur (1 942,51 Eur tiesioginės išlaidos (ieškinio priedas Nr.8) + 180 Eur (ieškinio priedas Nr.7) – 40 besąlyginė išskaita). Nurodė, kad išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo reikalavimo teisę į atsakingus asmenis dėl žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 str. 1 d. nurodyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Jeigu šiuo atveju atsakovai būtų buvę atidūs ir rūpestingi bei tinkamai prižiūrėję bei naudojasi savo turtu, žala nebūtų atsiradusi; kadangi atsakovai nesielgė taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, o tarp atsakovų neteisėtų veiksmų/neveikimo ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl ieškinys turi būti patenkintas. Atsakovui A. P. buvo siųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas geranoriškai atsisakė atlyginti žalą. Vadovaujantis CK 6.261 straipsniu iš atsakovų turėtų būti priteista 141,78 Eur (2 082,51 Eur (žala) x 0,05 (palūkanų dydis) / 365 (dienų skaičius metuose) x 497 (praleistų dienų skaičius)) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2022-10-13 (+15 dienų nuo pranešimo (2022-09-27) atsakovui išsiuntimo) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2024-02-22); taip pat iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 str.) nuo bylos iškėlimo teisme momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovai atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad jie yra netinkami atsakovai šioje byloje. Šiuo konkrečiu atveju daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolė, šildymo sistemos prižiūrėtojas ginčo laikotarpiu (2022-08-23) buvo UAB „Marijampolės butų ūkis“, kuris buvo reorganizuotas ir kurio teises ir pareigas po reorganizavimo perėmė UAB “Sūduvos vandenys“. 2022 m. rugpjūčio 23 d. UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“ atlikinėjo miesto šilumos tinklų hidraulinius bandymus, kurių metu ir įvyko šilumos vamzdyno avarija, (duomenys neskelbtini), Marijampolė, bute. UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“ atliekant hidraulinius miesto šilumos tinklų bandymus, viso gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolė, šilumos punktas bei vidaus šildymo įrenginiai, turėjo būti atjungti nuo miesto šilumos tinklų, tam kad hidraulinių bandymų metu, išbandant miesto šilumos tinklus ir sukėlus didelį slėgį, nebūtų padaryta žalos tiek pačiam namo šilumos punktui, tiek ir namo vidaus šildymo įrenginiams, tačiau, kaip paaiškėjo, nei namo, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolė, šilumos punktas, nei namo vidaus šildymo įrenginiai iki numatytų hidraulinių bandymų pradžios, nebuvo atjunti nuo miesto šilumos tinklų, dėl ko, UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“ atliekant hidraulinius bandymus bei UAB „Marijampolės butų ūkis“ (šiuo metu UAB „Sūduvos vandenys“), neatjungus vidaus šildymo įrenginių, dėl sukelto slėgio vidaus šildymo įrenginiuose ir įvyko šilumos vamzdyno avarija, sukėlusi žalos. Žala atsirado dėl UAB “Sūduvos vandenys” neteisėtų veiksmų (neveikimo), neatlikus savo pareigos, kurią turėjo atlikti (iki hidraulinių bandymų pradžios neatjungus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolė, šilumos punkto ir vidaus šildymo sistemų nuo mieto šilumos tinklų), taip pat egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, tarp UAB “Sūduvos vandenys” neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo, dėl ko atsakove šioje byloje turėtų būti UAB “Sūduvos vandenys“. Taip pat nurodė, kad ieškinys atsakovų atžvilgiu negali būti tenkinamas bei turėtų būti atmestas ir kitu pagrindu. Ieškovės ieškinyje nurodyta CK 6.266 str. norma bei su minėta norma susijusi bei ieškovės cituojama teisminė praktika šio ginčo atveju netaikytina ir ginčas nagrinėtinas pagal bendrąsias žalos atlyginimo nuostatas (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Nurodė, kad atliekant hidraulinius bandymus trūko ne pats rankšluosčių džiovintuvas („gyvatukas“), o spaudimo neatlaikė rankšluosčių džiovintuvo sujungimas su stovu. Rankšluosčių džiovintuvas su stovu yra sujungtas užsukamais ventiliais (vienas užsukamas ventilis apačioje ir kitas viršuje, t. y. užsukamus ventilius turi tiek paduodama, tiek ir grįžtama vandens srauto dalis). Sukelto spaudimo neatlaikė ventilio sujungimas su stovu, t. y. vanduo pradėjo skverbtis iš vamzdyno esančio iki ventilio. Nes jeigu vanduo būtų skverbęsis iš paties rankšluosčių džiovintuvo ar jungties esančios už užsukamo ventilio, tai tokiu atveju užsukus patį ventilį vandens nutekėjimas būtų buvęs sustabdytas, tiesiog užsukus ventilį, tačiau to padaryti nebuvo galimybės, kadangi kaip jau minėta vanduo pradėjo skverbtis iš vamzdyno esančio iki užsukamo ventilio. UAB „Marijampolės butų ūkis“ (šiuo metu UAB “Sūduvos vandenys“) yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Marijampolė šildymo sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas), atsižvelgiant į tai, kad vanduo išsiliejo iš vamzdyno esančio iki užsukamo ventilio, minėta vieta turėtų būti UAB „Marijampolės butų ūkis“ (šiuo metu UAB “Sūduvos vandenys“) atsakomybės ribose, dėl ko jai atsakomybė kyla ir minėtu pagrindu, nepriklausomai nuo jau minėtos pareigos atjunti namo šilumos punktą ir vidaus šildymo įrenginius nuo mieto tinklų neįvykdymo, kadangi jai tenka pareiga tinkamai prižiūrėti ir eksploatuoti šildymo sistemą. 2022-08-23 kuomet įvyko vamzdyno avarija, atsakovų namuose nebuvo, todėl atsakovai kreipėsi į artimuosius, kad pastarieji atrakintų butą; į butą pirmieji pateko atsakovės L. B. mama R. B. su L. B. sesers draugu T. Ž.. Trūkusios šildymo sistemos likvidavimo darbus atliko DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko P. K. pakviestas asmuo (santechnikas), kuris atliko laikinus trūkusios sistemos šalinimo darbus, tam kad būtų sustabdytas vandens nutekėjimas. Atsakovai apie šildymo sistemos trūkumus papildomai informavo ir UAB „Marijampolės butų ūkis“ (šiuo metu UAB „Sūduvos vandenys“). 2022-08-24 atvykę UAB „Marijampolės butų ūkis“ (šiuo metu UAB „Sūduvos vandenys“) atsakingi darbuotojai atliko remonto darbus.

Ieškovė dublike nurodė, kad atsakovų atsiliepimas į ieškinį nepagrįstas. Atsiliepime į ieškinį atsakovai nurodė, kad „žala atsirado dėl UAB “Sūduvos vandenys” neteisėtų veiksmų (neveikimo), jiems neatlikus savo pareigos, kurią turėjo atlikti (iki hidraulinių bandymų pradžios neatjungus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolė šilumos punkto ir vidaus šildymo sistemų nuo miesto šilumos tinklų)“, todėl atsakove šioje byloje turėtų būti UAB „Sūduvos vandenys“, tačiau tokie teiginiai nepagrįsti bei neįrodyti. Byloje nėra ginčo, kad buto užliejimo židinys buvo atsakovams priklausančiame bute, todėl ieškovė neprivalo įrodyti dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovų buto bei nėra skirtumo šioje byloje dėl kokios priežasties įvyko įvykis, todėl atsakovai laikytini atsakingais už atsiradusią žalą šioje byloje. Patenkinus ieškinį šioje byloje, atsakovai, galvodami, kad ne dėl jų kaltės įvyko užliejimas, o dėl hidraulinių bandymų ar dėl to, kad namo šilumos punktas ir vidaus šildymo įrenginiai nebuvo atjungti nuo miesto šilumos tinklų, galės reikšti naują ieškinį atsakingiems asmenims. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad CK 6.266 str. nuostatos jiems nėra taikomos, tačiau tokie teiginiai nepagrįsti, byloje žala padaryta ne dėl pastate esančio bendrosios dalinės nuosavybės objekto defekto, o dėl atsakovams priklausančio gyvatuko, kurį valdo atsakovai ir dėl jo trūkumo buvo padaryta žala, todėl tarp žalos ir trūkumo yra tiesioginis priežastinis ryšys, tad yra visos būtinos sąlygos tenkinti ieškinį. Jeigu gyvatukas atsijungė nuo stovo, vadinasi pats gyvatukas buvo pritvirtinimas netinkamai, todėl dėl netinkamai pritvirtinto gyvatuko padarytos žalos yra atsakingi atsakovai; name daugiau tokių ar panašių avarijų, kai neva buvo atlikinėjami hidrauliniai bandymai, ieškovės žiniomis, nebuvo.

Tripliku atsakovai prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai dublike nurodė, kad jeigu atsakovai būtų buvę rūpestingi ir tinkamai prižiūrėję ir naudojęsi savo turtu, žala nebūtų atsiradusi. Priešingai, žala atsirado dėl UAB „Marijampolės butų ūkis“ (šiuo metu UAB „Sūduvos vandenys“), veiksmų (neveikimo); jeigu UAB „Marijampolės butų ūkis“ (šiuo metu UAB “Sūduvos vandenys“), būtų tinkamai ir rūpestingai įvykdę savo pareigas, t. y. jeigu jie iki atliekamų hidraulinių bandymų pradžios, būtų įvykdę, jiems numatytą pareigą ir būtų atjungę namo šilumos punktą bei vidaus šildymo įrenginius, žala nebūtų atsiradusi; todėl atsakomybė dėl žalos ir tenka subjektui, kuris netinkamai atliko savo pareigas ir dėl to atsirado žala. Kartu su tripliku teikia UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ atsakymą į paklausimą, kuriame nurodyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolė, pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrą vykdo UAB „Marijampolės butų ūkis“ (šiuo metu UAB „Sūduvos vandenys“); apie atliekamus miesto šilumos tinklų bandymus UAB „Marijampolės butų ūkis“ buvo informuoti; UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“ neatlieka hidraulinių bandymų namo vidaus šildymo įrenginiuose, nes tą turi daryti UAB „Marijampolės butų ūkis“; hidraulinius bandymus atlieka tik miesto šilumos tinkluose, dėl ko namo šildymo punktas ir namo vidaus šildymo įrenginiai UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ atliekamų hidraulinių bandymų metu privalėjo būti atjungti iki hidraulinių bandymų pradžios, kadangi jie namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos hidraulinių bandymų neatlieka ir tą turi daryti UAB „Marijampolės butų ūkis“. Atliekant hidraulinius bandymus, trūko ne pats rankšluosčių džiovintuvas („gyvatukas“), o spaudimo neatlaikė rankšluosčių džiovintuvo sujungimas su stovu ir vanduo skverbėsi iš bendro naudojimo vamzdyno, kuriuo karštas vanduo teka ir kitiems namo patalpų savininkams. Iš priežiūros ribų atsakomybės akto matyti, kad ta dalis kurioje įvyko vandens išsiliejimas patenka į UAB „Marijampolės butų ūkis“ (šiuo metu UAB „Sūduvos vandenys“) prižiūrimas ribas.

Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad pagrįstai vertina, kad 2022-08-23 vandens pratekėjimas daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolė (toliau – Namas) įvyko dėl netinkamai įrengto vonios šildytuvo („gyvatuko“) bute Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Marijampolės butų ūkis“ 2022-08-24 iškvietimo ataskaitoje Nr. 368 atliktų darbų aprašyme nurodoma: „Gyvatuko pajungimo gedimas. Nutrūkusi pajungimo kojelė. Gyvatuko pajungimai pakeisti naujais, gedimas pašalintas“. Apie kitus namo ir (ar) butų inžinerinių sistemų gedimus informacijos neturi. Namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai įsteigę bendriją „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir UAB „Sūduvos vandenys“ (UAB „Marijampolės butų ūkis“ teisių ir pareigų perėmėja) 2019-05-13 sudarė Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį Nr. ŠSP-231/2019, kurios priedu Nr. 1 nustatytos šildymo ir karšto vandens sistemų nuosavybės bei priežiūros atsakomybės ribos. Bute karšto vandens sistemos avarija įvyko dėl netinkamai įrengto vonios šildytuvo („gyvatuko“), kurio priežiūra nepatenka į UAB „Sūduvos vandenys“ atsakomybės ribas. Šio namo šildymo sistema atnaujinta (modernizuota) 2016 m., šilumos punktas yra nepriklausomo šildymo pajungimo automatizuotas su dvilaipsniu karšto vandens ruošimu, t. y. šiame name karštas vanduo nėra tiesiogiai tiekiamas šilumos tiekėjo, o ruošiamas šilumos punkte – šaltas vanduo šilumokaičių pagalba pakaitinamas šiluma, gaunama iš saulės kolektorių bei miesto šildymo tinklų, ir tiekiamas į butus. Name rankšluosčių džiovintuvai (gyvatukai) prijungti prie karšto vandens cirkuliacinio stovo ir yra ne šildymo, o karšto vandens sistemos dalis; karšto vandens sistema yra apsaugota apsauginiu vožtuvu, kuris saugo sistemą nuo slėgio padidėjimo. Vertinant atsakovų teiginį – UAB „Sūduvos vandenys“ neįvykdė pareigos prieš atliekamus miesto tinklų hidraulinius bandymus, atjungti gyvenamojo namo šilumos punktą ir vidaus šildymo įrenginius, nuo centralizuotos sistemos – kaip atitinkantį tikrovę, tokiu atveju būtų pažeisti šilumos punkto ir (ar) namo butų šildymo įrenginiai (radiatoriai). Šių įrenginių gedimų nenustatyta, dėl to darytina išvada, jog UAB „Litesko filialas“ Marijampolės šiluma“ atlikti hidrauliniai bandymai su „gyvatuko“ gedimu nėra susiję.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad palaiko procesiniuose dokumentuose išdėstytas faktines aplinkybes, o atsakovai tvirtindami, kad „gyvatukas“ išsimovė dėl hidraulinių bandymų jokių įrodymų dėl to nepateikė, byloje nėra duomenų, kad buvo griaunama siena ir remontuojami bendri vamzdynai. Iškvietimo ataskaitoje nurodytas „gyvatuko“ gedimas, kuris tikėtina įvyko dėl to, kad buvo blogai pajungtas, ar dėl senumo, surūdijimo, tačiau tai yra atsakovų atsakomybės ribose.

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad įvykio dieną jų nebuvo namuose, jam paskambino namo pirmininkas, kuriam jau buvo pranešę apie vandens nutekėjimą kitas kažkuris daugiabučio namo gyventojas. Jis tada paskambino uošvei, kuri turėjo buto raktus ir nuvyko į įvykio vietą. Uošvė pasakojo, kad atrakinus buto duris pamatė butą pilną garų, užėjus į vonią pastebėjo, kad išsimovęs gyvatuko viršutinis paduodamasis vamzdis. Jis į butų ūkį dėl avarijos likvidavimo įvykio dieną nesikreipė, nes avariją likvidavo namo pirmininko pakviestas asmuo. Kitą dieną po įvykio pranešė būtų ūkiui, kurie atvykę atliko avarijos šalinimo gedimo padarinis. Nurodė, kad bute pradėjo gyventi 2016 m., gyvatukas jau buvo pakeistas, tačiau jis būdamas gydytoju ir neturintis specialiųjų žinių, nežino ar gyvatukas sumontuotas techniškai tvarkingai, jokių požymių, kad gyvatukas būtų techniškai netvarkingas nepastebėjo, įgaliotos tarnybos gyvatuko technine būkle nesidomėjo, jis mano, kad dėl to kalti hidrauliniai bandymai. Nurodė, kad jo žiniomis, tą pačią dieną, kitų namo gyventojai nepatyrė panašios avarijos.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytas faktines aplinkybes.

Liudytoja R. B. nurodė, kad įvykio dieną apie 7 valandą ryto ji lankėsi bute, nes atsakovai buvo išvykę, ji palaistė gėles, tačiau jokių požymių, kad gyvatukas techniškai netvarkingas nepastebėjo, prieš pietus paskambino žentas A. ir nurodė, kad bute bėga vanduo. Ji nuvykusi ir atsirakinusi buto duris pateko į „karštą geizerį“, didelė srovė karšto vandens bėgo vonioje tarsi iš sienos, iš viršutinio vamzdžio, vandens buvo apie 4-5 cm. Tarpduryje pasirodė namo komendantas, ji prašė pagalbos, jis nusileido liftu žemyn, kaip ji suprato į rūsį ir užsuko vandenį, paskui tas pats komendantas pakvietė žmogų, kuris rūpinosi avarijos likvidavimu. Komendantas minėjo, kad tai galėjo įvykti dėl hidraulinių bandymų. Jai padėjo valyti vandenį kitas žentas.

Liudytojas T. Ž. nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. jam paskambino R. ir pranešė, kad P. bute trūkus vandentiekiui išsiliejo vanduo. Jam nuvykus bute buvo apie 5 cm karšto vandens, skaidrus, bet drumzlinas vanduo, butas pilnas garų, atidaryti langai, bute buvo anyta, santechnikas ir namo pirmininkas. Vanduo jau buvo sustabdytas, užsukus rūsyje centrinį vandens padavimą. Vandens bėgimo šaltinis buvo vonioje, gyvatuko pajungimo vietoje, viršutinėje dalyje, būtent toje dalyje, kuri turi jungtis prie bendro vandentiekio įvado. Buvo nutrūkęs sriegis, tačiau kurioje vietoje jis nežino. Buvo prijungtas plastikinis vamzdis, senasis gyvatukas demontuotas, Nurodė, kad išvyko anksčiau nei santechnikas su pirmininku.

Liudytojas P. K. nurodė, kad yra bendrijos pirmininkas nurodė, kad jam paskambino (duomenys neskelbtini) aukšto gyventoja ir pranešė apie avariją, jis namo rūsyje užsuko šaltą ir karštą vandenį, avarijos šaltinis buvo vienuoliktam aukšte, nusimovęs gyvatukas, patikslino išsinėręs vamzdis, kaip vėliau sužinojo iš butų ūkio atstovo buvo nusidėvėjęs uždėtas plastikinis bortelis. Jokių bendrų vamzdžių po avarijos nekeitė.

Liudytojas E. K. nurodė, kad yra pastatų priežiūros padalinio vadovas. Hidrauliniai bandymai buvo atliekami trasose. Prižiūrėtojo pareiga patikimai uždaryti sklendes įvadines namo, jei jos būtų neuždarytos termofikacinis žalias vanduo būtų patekęs į karšto vandens sistemą ir tokiu būdu būtų bėgęs žalias vanduo iš čiaupo, tačiau tokių duomenų nėra. Nurodė, kad avarija kilo dėl gyvatuko pajungimo detalių nusidėvėjimo, nekokybiškai atliktų pajungimo darbų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.1015 straipsnį subrogacija draudimo santykiuose yra draudėjo reikalavimo teisių į žalos atlyginimą iš atsakingo už padarytą žalą asmens perėjimas draudikui. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai esant žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolei nukentėjusio asmens (kreditoriaus) vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020, 35 punktas). Tokiu atveju susiklosto ne draudimo, bet būtent žalos atlyginimo teisiniai santykiai, nes žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia vien pasikeitus prievolės šaliai. Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikas, subrogacijos būdu įgijęs reikalavimo teisę, yra saistomas tų teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis; į prievolę įstojus draudikui, nesikeičia nei prievolės pobūdis, nei taikytina jai teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020; 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023; 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-318-313/2023, 31 punktas).

Dėl teismo nustatytų aplinkybių

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių, jų atstovų paaiškinimų, liudytojų liudijimų, nustatyta, kad tarp draudiko (ieškovės) ir O. A. 2022 m. birželio 1 d. buvo sudaryta Būsto draudimo sutartis Nr. TAI Nr. 793109881 dėl draudžiamo objekto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), draudimo periodas nuo 2022-06-01 iki 2023-05-31 (el. b. l. 8-11). 2022 m. rugsėjo 26 d. pranešimu apie žalos atlyginimą Nr. 3159349 O. A. ieškovės informuota, kad išmokės 180 Eur draudimo išmoką už 2022 m. rugpjūčio 23 d. 11 val. 20 min. atsitikusį įvykį, kurio vietovė (duomenys neskelbtini), ir kurio metu nukentėjo apdraustas namų turtas gyvenamajame name (el. b. l. 12); 180 Eur išmoka išmokėta 2022 m. rugsėjo 27 d. mokėjimo pavedimu Nr. 25685012 (el. b. l. 15). 2022 m. rugsėjo 26 d. pranešimu apie žalos atlyginimą Nr. 3125990 O. A. ieškovės informuota, kad išmokės 2 078,84 Eur draudimo išmoką už 2022 m. rugpjūčio 23 d. 11 val. 20 min. atsitikusį įvykį, kurio vietovė (duomenys neskelbtini), ir kurio metu nukentėjo butas. Nurodyta, kad mokėtina nuostolio suma – 2 118,84 Eur, iš kurios atimama 40 Eur išskaita (el. b. l. 13); 2 078,84 Eur išmoka išmokėta 2022 m. rugsėjo 27 d. mokėjimo pavedimu Nr. 25685013 (el. b. l. 14). 2022 m. rugsėjo 27 d. ieškovės rašte atsakovui nurodyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ sprendžia visus draudimo išmokos klausimus, susijusius su 2022-08-23 11:20 įvykiu (duomenys neskelbtini), ir per kurį nukentėjo savininkės O. A. butas. Kadangi šis turtas apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, padarytai žalai atlyginti išmokėta 2 258,84 Eur draudimo išmoka, nurodyta per 15 dienų pervesti 2 258,84 Eur į AB „Lietuvos draudimas“ atsiskaitomąją sąskaitą (el. b. l. 57-59). 2023 m. kovo 20 d. daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau - DNSB) (duomenys neskelbtini) pirmininko P. K. atsakyme į ieškovės paklausimą nurodyta, kad „atsakau į jūsų pateiktu klausimus: 1. 2033-08-23 karšto vandens sistemos avarija įvyko dėl netinkamai įrengto vonios šildytuvo (gyvatuko); 2. Namo bendri šildymo tinklai tvarkingi; 3. Avarija įvyko dėl netinkamai į rengto gyvatuko. Jeigu būtų trūkęs vamzdynas kaip teigia A. P., tai būtų reikėję griauti sieną ir remontuoti vamzdyną. Deja šilumos ūkio prižiūrėtojas Marijampolės butų ūkis jokių vamzdyno remonto darbų nevykdė“ (el. b. l. 46-47). UAB „Marijampolės butų ūkis“ iškvietimo ataskaitoje Nr. 368, nurodyta, kad skambutis priimtas iš gyventojo A. P., adresas (duomenys neskelbtini), Marijampolė, iškvietimo-nusiskundimo priežastis – nutekėjimas karšto vandens sistemoje; atlikti darbai 2024 m. rugpjūčio 24 d. nuo 10 val. iki 12 val.; darbų aprašymas: gyvatuko pajungimo gedimas; nutrūkusi pajungimo kojelė; gyvatuko pajungimai pakeisti naujais, gedimas pašalintas; reikalingos medžiagos: ventilis rutulinis ¾ su antgaliais – 4 vienetai (el. b. l. 8-48-49). 2023 m. vasario 28 d. UAB „Marijampolės butų ūkis“ atsakyme į ieškovės paklausimą, kuriame nurodyta, kad UAB „Marijampolės butų ūkis" pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartimi prižiūri tik šilumos punktą ir pastato šildymo sistemą (Sutarties 1. p.), karšto vandens sistemų priežiūra nėra sutarties objekto dalis; (duomenys neskelbtini) buto savininkas įvykus avarijai dėl jos lokalizavimo ir/ar likvidavimo į UAB „Marijampolės butų ūkis" nesikreipė (el. b. l. 50). Į bylą pateiktos O. A. apgadinto buto nuotraukos ir atsakovų rankšluosčių džiovintuvo nuotraukos, pašalinus gedimą (el. b. l. 16-45, DOK-16641). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad butas (duomenys neskelbtini), Marijampolė, nuosavybės teise priklauso A. P. ir L. B. 2015 m. gruodžio 30 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (el. b. l. 60).

Ginčo dėl žalos dydžio byloje nėra. Atsakovai taip pat neginčijo aplinkybės, kad vanduo užliejo žemiau esančias patalpas būtent iš jų buto. Ginčas kilo dėl tinkamo atsakovo ir atsakomybės ribų. Byloje atsakovai ginčija savo atsakomybės kilimo sąlygas, t. y. nesutinka, kad būtent jie yra atsakingi dėl įvykusios karšto vandens nutekėjimo avarijos. Savo nesutikimą atsakovai grindžia tuo, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“ atlikinėjo miesto šilumos tinklų hidraulinius bandymus, kurių metu ir įvyko šilumos vamzdyno avarija, (duomenys neskelbtini), Marijampolė, bute, UAB „Marijampolės butų ūkis“ (šiuo metu UAB „Sūduvos vandenys“), neatjungus šilumos punkto ir vidaus šildymo sistemų nuo miesto šilumos tinklų. Taip pat tuo, kad atliekant hidraulinius bandymus trūko ne pats rankšluosčių džiovintuvas, o spaudimo neatlaikė rankšluosčių džiovintuvo sujungimas su stovu, t. y. vanduo pradėjo skverbtis iš vamzdyno esančio iki užsukamo ventilio, kas yra UAB „Sūduvos vandenys“ kaip pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros administratoriaus atsakomybės ribose.

Dėl reikalavimo dėl žalos atlyginimo

Sprendžiant materialaus teisinio pobūdžio reikalavimą pažymėtina tai, kad atsakovai byloje kelia klausimą dėl tinkamo atsakovo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsnio nuostatų pagrindu 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškovei pasiūlyta spręsti klausimą dėl tinkamo atsakovo, išaiškinat, kad ieškovei tokio prašymo nereiškiant, byla bus nagrinėjama iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis), o aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui (šiuo atveju – atsakovams), t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti. Ieškovė 2024 m. gegužės 6 d. raštu nurodė, kad laikosi pozicijos, kad atsakovai šioje byloje yra tinkami.

Remiantis teismų praktika, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, o tai reiškia esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei. Jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz. vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos.

Šiuo atveju ginčo nėra, kad užliejimo priežastis yra karšto vandens nutekėjimas iš atsakovų valdomo buto dėl karšto vandens sistemos konstrukcinio trūkumo, todėl taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį. Kasacinio teismo teisminėje jurisprudencijoje šiuo klausimu yra išaiškinta, kad turto sugadinimo atveju asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad patalpų užliejimo atvejais griežtoji deliktinė atsakomybė patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui gali kilti ir neįrodžius konkrečių trūkumų, lėmusių žalos atsiradimą, – ieškovui užtenka įrodyti, kad žala kilo iš atsakovo valdomų patalpų, nes ieškovas turi ribotas galimybes apžiūrėti atsakovui priklausančias patalpas.

Taigi aplinkybę, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), aplietas būtent iš atsakovų buto, patvirtina UAB „Marijampolės butų ūkis“ iškvietimo ataskaita Nr. 368, kurioje, nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolė, iškvietimo-nusiskundimo priežastis – nutekėjimas karšto vandens sistemoje; atlikti darbai 2024 m. rugpjūčio 24 d. nuo 10 val. iki 12 val.; darbų aprašymas: gyvatuko pajungimo gedimas; nutrūkusi pajungimo kojelė; gyvatuko pajungimai pakeisti naujais, gedimas pašalintas; reikalingos medžiagos: ventilis rutulinis ¾ su antgaliais – 4 vienetai (el. b. l. 8-48-49).

Tačiau kaip matyti iš atsakovų nuoseklios pozicijos tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimu metu, atsakovai įsitikinę, kad karšto vandens nutekėjimo priežastis yra 2022 m. rugpjūčio 23 d. UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ atlikti miesto šilumos tinklų hidrauliniai bandymai, nes pasak atsakovų UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“ atliekant hidraulinius miesto šilumos tinklų bandymus, viso gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolė, šilumos punktas bei vidaus šildymo įrenginiai, nebuvo atjungti nuo miesto šilumos tinklų, tam kad hidraulinių bandymų metu, išbandant miesto šilumos tinklus ir sukėlus didelį slėgį, nebūtų padaryta žala tiek pačiam namo šilumos punktui, tiek ir namo vidaus šildymo įrenginiams. Į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų, įtraukta UAB „Sūduvos vandenys“ tiek atsiliepime, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolė, šilumos punktas yra nepriklausomo šildymo pajungimo, automatizuotas su dvilaipsniu karšto vandens ruošimu, t. y. šiame name karštas vanduo nėra tiesiogiai tiekiamas šilumos tiekėjo, o ruošiamas šilumos punkte - šaltas vanduo šilumokaičių pagalba pakaitinamas šiluma, gaunama iš saulės kolektorių bei miesto šildymo tinklų, ir tiekiamas į butus. Name rankšluosčių džiovintuvai (gyvatukai) prijungti prie karšto vandens cirkuliacinio stovo ir yra ne šildymo, o karšto vandens sistemos dalis, o karšto vandens sistema yra apsaugota apsauginiu vožtuvu, kuris saugo sistemą nuo slėgio padidėjimo. Taip pat nurodė, kad jei vertinant atsakovų teiginį, kad UAB „Sūduvos vandenys“ neįvykdė pareigos prieš atliekamus miesto tinklų hidraulinius bandymus, atjungti gyvenamojo namo šilumos punktą ir vidaus šildymo įrenginius, nuo centralizuotos sistemos - kaip atitinkantį tikrovę, tokiu atveju būtų pažeisti šilumos punkto ir (ar) namo butų šildymo įrenginiai (radiatoriai), tačiau šių įrenginių gedimų nenustatyta. Byloje apklaustas liudytoju E. K. (2024 m. spalio 7 d. posėdyje, garo įrašas 38:48; 39:28; 40:21), kuris yra atestuotas ir turi specialiųjų žinių šilumos vartojimo ir elektros energijos vartojimo srityse (į bylą pateiktas 2023-11-10 Energetikos darbuotojo pažymėjimas e. b. l. 191-192), patvirtino, kad ginčo name karštas vanduo ruošiamas šilumos punkte, o karšto vandens sistema yra apsaugota apsauginiu vožtuvu, kuris saugo sistemą nuo slėgio padidėjimo, be to buvo patikimai uždarytos įvadinės namo sklendės, kas paneigia atsakovų argumentus, kad dėl hidraulinių bandymų galėjo įvykti šilumos vamzdyno avarija, nes priešingu atveju būtų termofikacinis žaliasis vanduo patekęs į karšto vandens sistemą ir būtų iš čiaupo bėgęs žalios spalvos vanduo arba tokiu atveju būtų pažeisti šilumos punkto ir namo butų šildymo įrenginiai (radiatoriai), kas byloje nenustatyta. Be to į bylą pateikta (e. b. l 153-158) 2019 m. gegužės 13 d. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartis Nr. ŠSP-231/2019 (toliau – Sutartis), kurios sutarties šalys yra UAB “Marijampolės butų ūkis“ (Prižiūrėtojas) ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ Marijampolėje (Vartotojas). Sutarties objektas - Prižiūrėtojo ir Vartotojo santykiai dėl pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, kurio naudingas plotas 3612,04 m² šilumos punkto ir pastato šildymo sistemų priežiūros darbų vykdymo, atsiskaitymo, o taip pat dėl kitų su tuo susijusių tarpusavio įsipareigojimų. Atsakomybės ribos, prižiūrint objekto šildymo ir karšto vandens sistemas, nustatomos pagal Sutarties priedą Nr. 1 „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų Šalių nuosavybės bei priežiūros atsakomybės ribų aktas“ (e. b. l. 159-160). Sutarties 4 punkte numatyti Prižiūrėtojo įsipareigojimai, o 4.1.3. p. suformuotas įpareigojimas šilumos punkte prie įvadinių sklendžių, reikalui esant įrengti akles, apsaugančias objekto šildymo sistemą nuo padidėjusio šilumnešio vandens slėgio šilumos tinklų hidraulinio bandymo metu, kas šiuo konkrečiu atveju ir yra padaryta, įrengus karšto vandens sistemos apsauginį vožtuvą, ką patvirtina (duomenys neskelbtini), Marijampolė, Šilumos punkto nepriklausoma schema su dvilaipsniu karšto vandens ruošimu schema nr. 1C, 16 numeris (el. b. l. 108). Atsakovai pateikia 2024-04-03 UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ raštą Dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad <...>1. Rašte teisingai nurodyta, kad daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolė (toliau – Pastatas), Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą vykdo UAB „Marijampolės butų ūkis“. 2. Nesutinkame, kad Bendrovės viešai paskelbtoje informacijoje buvo nurodyta „...kad hidrauliniai bandymai gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) Marijampolė.....“. Bendrovės skelbime buvo nurodyta, „...kad dėl šilumos tinklų hidraulinių bandymų žemiau išvardintiems namams bus netiekiama centralizuota šilumos energija..“. Paaiškiname, kad šiuo atveju Bendrovė hidraulinius bandymus atlieka aptarnaujamuose miesto šilumos tinkluose, t. y., iki Pastato. Pastato vidaus sistemų hidraulinius bandymus atlieka Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas. 3. Informaciją, kada 2022 metais konkrečiame gyvenamajame name buvo atlikti vidaus šilumos tinklų hidrauliniai bandymai, gali pateikti UAB „Marijampolės butų ūkis“. 4. Apie miesto šilumos tinklų hidraulinius bandymus informacija yra pateikiama kelias būdais: skelbimas spaudoje, tinklapyje www.litesko.lt , ir siunčiama el. paštu prižiūrėtojui. Kas ir buvo atlikta šiuo atveju (pridedama). Kokia forma, kam ir kada buvo pateikta informacija apie namo vidaus šildymo sistemų hidraulinius bandymus gyventojams, gali atsakyti UAB „Marijampolės butų ūkis“. 5. Dėl 4 ir 5 punkte keliamų klausimų paaiškiname, kad Bendrovė kiekvienais metais pasibaigus šildymo sezonui surašo Aktą – nurodymą (kaip priminimą) kokie yra būtini atlikti darbai pagal teisinį reglamentavimą, kad būtų pilnai pasiruošta naujam šildymo sezonui. Kartu su Aktu pateikiama informacija apie suplanuotą hidraulinių bandymų ir remonto darbų grafiką (pridedama). Šiuo atveju tarp šalių 2022-04-26 buvo pasirašytas Aktas-Nurodymas Nr. 9346, kuris nėra privalomas, kadangi Pastato šildymo ir karšto vandens sistemą prižiūri atestuotas ir licenciją turintis prižiūrėtojas, kuriam turėtų būti žinoma, kokie darbai būtini atlikti pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir kaip juos atlikti (DOK-16641). Taigi atsižvelgiant į UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ rašte nurodytus faktus dėl hidraulinių bandymų ir įvertinus tai, kad namo (duomenys neskelbtini), Marijampolė, namo šilumos punkte prie įvadinių sklendžių yra įrengtas karšto vandens sistemos Apsauginis vožtuvas, pažymėtas 16 numeriu, apsaugantis objekto šildymo sistemą nuo padidėjusio šilumnešio vandens slėgio šilumos tinklų hidraulinio bandymo metu bei nesant duomenų pažeistus šilumos punkto ir (ar) namo butų šildymo įrenginius (radiatorius) ((duomenys neskelbtini), Marijampolė, Šilumos punkto nepriklausoma schema su dvilaipsniu karšto vandens ruošimu schema nr. 1C, el. b. l. 108), tai yra trečiasis asmuo yra įvykdęs 2019 m. gegužės 13 d. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarties Nr. ŠSP-231/2019 4.1.3. jei numatytą įpareigojimą; byloje nėra įrodymų, kad UAB „Sūduvos vandenys“ nebūtų patikimai uždarę įvadinęs namo sklendės dėl ko termofikacinis vanduo būtų patekęs į karšto vandens sistemą, atmestini atsakovų nurodyti argumentai kaip neįrodyti dėl trečiojo asmens UAB „Sūduvos vandenys“ neteisėtų veiksmų (neveikimo) 2022 m. rugpjūčio 22 -23 d. vykusių hidraulinių bandymų. Nors atsakovai teikė į bylą 2022 m. birželio - rugpjūčio mėn. sąskaitas už butui esančiam (duomenys neskelbtini), Marijampolė, teiktas komunalines sąskaitas, nurodydami, kad pridedamos sąskaitos patvirtina aplinkybę, kad ginčo laikotarpiu UAB „Litesko" filialo „Marijampolės šiluma" karšto vandens tiekimo paslaugą namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolė teikė ir paneigia, ieškovės nurodomas aplinkybes, kad UAB „Litesko" (Marijampolės šiluma) atlikti hidrauliniai bandymai su karšto vandens tiekimo sistema nėra susiję. Tačiau tokie atsakovų argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Jau nustatyta byloje, kad daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolė, šilumos punktas yra nepriklausomo šildymo pajungimo, automatizuotas su dvilaipsniu karšto vandens ruošimu, t. y. šiame name karštas vanduo nėra tiesiogiai tiekiamas šilumos tiekėjo, o ruošiamas šilumos punkte - šaltas vanduo šilumokaičių pagalba pakaitinamas šiluma, gaunama iš saulės kolektorių bei miesto šildymo tinklų, ir tiekiamas į butus ((duomenys neskelbtini), Marijampolė, Šilumos punkto nepriklausoma schema su dvilaipsniu karšto vandens ruošimu schema nr. 1C). Pateiktose atsakovų sąskaitose UAB „Litesko“ filialui „Marijampolės šiluma“ yra mokama už šalto vandens pakaitinimą šiluma, gaunama iš miesto šildymo tinklų, šiuo atveju UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“.

Savo nesutikimą su ieškiniu atsakovai taip pat motyvuoja tuo, kad ieškinys atsakovų atžvilgiu negali būti tenkinamas bei turėtų būti atmestas ir kitu pagrindu, nes atliekant hidraulinius bandymus trūko ne pats rankšluosčių džiovintuvas („gyvatukas“), o spaudimo neatlaikė rankšluosčių džiovintuvo sujungimas su stovu. Rankšluosčių džiovintuvas su stovu yra sujungtas užsukamais ventiliais (vienas užsukamas ventilis apačioje ir kitas viršuje, t. y. užsukamus ventilius turi tiek paduodama, tiek ir grįžtama vandens srauto dalis). Sukelto spaudimo neatlaikė ventilio sujungimas su stovu, t. y. vanduo pradėjo skverbtis iš vamzdyno esančio iki ventilio, nes jeigu vanduo būtų skverbęsis iš paties rankšluosčių džiovintuvo ar jungties esančios už užsukamo ventilio, tai tokiu atveju užsukus patį ventilį vandens nutekėjimas būtų buvęs sustabdytas, tiesiog užsukus ventilį, tačiau to padaryti nebuvo galimybės, kadangi kaip jau minėta vanduo pradėjo skverbtis iš vamzdyno esančio iki užsukamo ventilio. UAB „Marijampolės butų ūkis“ (šiuo metu UAB “Sūduvos vandenys“) yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Marijampolė šildymo sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas), atsižvelgiant į tai, kad vanduo išsiliejo iš vamzdyno esančio iki užsukamo ventilio, minėta vieta turėtų būti UAB „Marijampolės butų ūkis“ (šiuo metu UAB “Sūduvos vandenys“) atsakomybės ribose, dėl ko jai atsakomybė kyla ir minėtu pagrindu, nepriklausomai nuo jau minėtos pareigos atjunti namo šilumos punktą ir vidaus šildymo įrenginius nuo mieto tinklų neįvykdymo, kadangi jai tenka pareiga tinkamai prižiūrėti ir eksploatuoti šildymo sistemą.

Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų byloje nurodė, kad bute karšto vandens sistemos avarija įvyko dėl netinkamai įrengto vonios šildytuvo („gyvatuko“), kurio priežiūra nepatenka į UAB „Sūduvos vandenys“ atsakomybės ribas.

CK 4.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte pasakyta, kad pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus) yra bendroji pastato inžinerinė sistema ir yra pastato bendro naudojimo objektas, to paties įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad buto savininkas, naudodamasis bendrosios dalinės nuosavybės objektais, turi tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus. Tai, kad vandens sistemų vamzdynai priskiriami bendrojo naudojimo inžinerinei sistemai, neatleidžia asmens nuo pareigos juos tinkamai prižiūrėti ir laiku informuoti namo administratorių apie kilusias eksploatavimo problemas. Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-930-886/2023, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-304-777/2023).

Taigi nors rankšluosčių džiovintuvas yra daugiabučio namo bendrosios inžinerinės sistemos dalis, tačiau kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tai yra ypatingas pastato bendrojo naudojimo karšto vandens sistemos objektas, kadangi jis tenkina tik to buto, kuriame jis yra įrengtas, savininko poreikius, be to, džiovintuvu turi galimybę naudotis ir valdyti tik to buto, kuriame jis yra įrengtas, savininkas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad už bute esančių centrinio šildymo sistemos vamzdžių, taip pat radiatorių tvarkingumą yra atsakingi tik to buto savininkai, kurie sutrūkus vamzdžiams patys turi prisiimti kylančias pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-483/2005, 2009 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga). Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr.3K-3-483/2005 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra visiškai tapačios, tačiau 2005-12-19 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-483/2005 suformuluota taisyklė, kad už bute esančios bendros pastato sistemos dalių tvarkingumą atsako to buto, kuriame jos yra, savininkai, taikytina ir nagrinėjamoje byloje.

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009-11-26 įsakymu Nr.1-229 patvirtintas Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato, be kitų, kaip atliekama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų šilumos punktų kartu su šildymo ir kašto vandens sistemomis priežiūra (Aprašo 1 p.). Aprašo 3 priedo 17 lentelės Šildymo ir karšto vandens sistemos eksploatavimo minimalių apimčių darbų sąrašas ir periodiškumas 33 p. nustatyta, kad bendrojo naudojimo karšto vandens tiekimo vamzdžiai apžiūrimi iki atsišakojimo į patalpos vidaus tinklą arba iki pirmosios uždaromosios armatūros patalpoje. Aprašo 3 priedo 1 paveiksle pavaizduota pastato šilumos įrenginių priežiūros (eksploatavimo) ribų schema. Karšto vandens sistemos įrenginių priežiūros (eksploatavimo) ribos apibrėžtos žymomis C-C1 ir C1-C2. Iš šios schemos bei 2019 m. gegužės 13 d. pastato Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarties Nr. ŠSP-231/2019 priedo Nr. 1 pastato ir buto karšto vandens tiekimo schemos dalies matyti, kad žymomis C1-C2 apibrėžtos ribos yra iki bute esančio rankšluosčių džiovintuvo. Tai patvirtina, kad už bute esančių rankšluosčių džiovintuvų priežiūrą atsakovo to buto savininkas.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas (įvykio dieną galiojęs Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, 2022 m. liepos 1 d. akto redakcija) nurodo, kad Bendrosios statinio inžinerinės sistemos – statinio inžinerinės sistemos, skirtos daugiau negu vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti; 4 punktas - Atskirosios statinio inžinerinės sistemos – vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti skirtos inžinerinės sistemos, nesusijusios su tos pačios paskirties bendrosiomis statinio inžinerinėmis sistemomis. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (2018 m. birželio 21 d. akto redakcija) 6.9 p. nurodoma, kad Vartotojo inžinerinė sistema – statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes. Konstatuotina, kad kai atitinkamoje sistemoje yra įrengtas ir skaitiklis ir įtaisas galintis nutraukti vandens pratekėjimą (uždaromasis įtaisas), tai būtent pastarasis laikomas nustatantis ribą tarp bendrosios ir vartotojo inžinerinės sistemos. Tokio įrenginio (šiuo atveju ventilio) funkcija nutraukti vandens pratekėjimą į vartotojo gyvenamąją patalpą. Taigi karšto vandens ventilis yra vandens tiekimo ir vartojimo riba, šiuo ventiliu buto gyventojas gali laisvai naudotis ir jo nebuvimas, neveikimas ar užsukimas neįtakoja viso namo bendros vandentiekio sistemos. Tokiu būdu vartotojas pats gali reguliuoti karšto vandens padavimo į butą, jis yra atskirtas nuo bendros vandentiekio sistemos. Todėl seka išvada, kad būtent uždaromasis įtaisas nustato ribą tarp bendrosios ir vartotojo inžinerinės sistemos.

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jos atstovas nurodė, kad trūko ne pats rankšluosčių džiovintuvas, o spaudimo neatlaikė rankšluosčių džiovintuvo sujungimas su stovu, vanduo pradėjo skverbtis iš vamzdyno esančio iki ventilio. Šiai versijai pagrįsti atsakovai rėmėsi liudytojų parodymais. 2024 m. birželio 19 d. teisme apklausta liudytoja R. B. nurodė, kad vanduo bėgo vonioje iš viršutinio vamzdžio tarsi iš sienos, vanduo sustabdytas, užsukus rūsyje centrinį vandens padavimą (2024 m. birželio 19 d. garso įrašo laikas 01:54); liudytojas T. Ž. nurodė, kad jam atvykus vanduo jau buvo sustabdytas, užsukus rūsyje centrinį vandens padavimą, vandens bėgimo šaltinis buvo vonioje, gyvatuko pajungimo vietoje, viršutinėje dalyje, būtent toje dalyje, kuri turi jungtis prie bendro vandentiekio įvado, buvo nutrūkęs sriegis, tačiau kurioje vietoje jis nežino (2024 m. spalio 7 d. garso įrašo laikas 08:07, 08:36); liudytojas P. K. nurodė, kad vandenį užsuko rūsyje, nes nežinojo iš kurio buto vanduo bėgo, buvo iškviestas santechnikas; avarijos šaltinis buvo vienuoliktam aukšte, nusimovęs gyvatukas, patikslino išsinėręs vamzdis, kaip vėliau sužinojo iš butų ūkio atstovo buvo nusidėvėjęs uždėtas plastikinis bortelis; jokių bendrų vamzdžių po avarijos nekeitė (2024 m. spalio 7 d. garso įrašo laikas 19:11). Taigi, kad vanduo ėmė skverbtis iš vamzdyno esančio iki ventilio nepatvirtino nė vienas liudytojas, įvykio aplinkybes jie vertino subjektyviai, taip pat skirtingai nurodė, kuriuo momentu buvo užsuktas vanduo. Tokia atsakovų versija laikytina gynybine ir atmestina kaip neįrodyta, nes jos nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Priešingai iš iškvietimo ataskaitos matyti, kad buvo tvarkomas gyvatuko pajungimas, tai yra pakeisti ventiliai; 2023 m. kovo 20 d. DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininko P. K. atsakyme į ieškovės paklausimą, nurodyta, kad: 1. 2033-08-23 karšto vandens sistemos avarija įvyko dėl netinkamai įrengto vonios šildytuvo (gyvatuko); 2. Namo bendri šildymo tinklai tvarkingi; 3. Avarija įvyko dėl netinkamai į rengto gyvatuko. Jeigu būtų trūkęs vamzdynas kaip teigia A. P., tai būtų reikėję griauti sieną ir remontuoti vamzdyną. Deja šilumos ūkio prižiūrėtojas Marijampolės butų ūkis jokių vamzdyno remonto darbų nevykdė; 2023 m. vasario 28 d. UAB „Marijampolės butų ūkis“ atsakyme į ieškovės paklausimą, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) buto savininkas įvykus avarijai dėl jos lokalizavimo ir/ar likvidavimo į UAB „Marijampolės butų ūkis" nesikreipė. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu galėjo paneigti ieškovės pateiktus įrodymus, pateikdami įrodymus, patvirtinančius jų žalos atsiradimo versiją, tačiau duomenų, kad butas galėjo būti užlietas dėl daugiabučio namo bendrų konstrukcijų avarijos ar panašių priežasčių byloje nepateikta, nors teismas atsakovo klausė ar neketina prašyti teismo skirti ekspertizę. Byloje nėra duomenų, kad name būtų keistos statinio bendrosios inžinerinės sistemos, tai yra karšto vandens stovas, kaip nurodė liudytojas P. K. 2024 m. spalio 7 d. posėdyje, siena ardyta nebuvo, pakeitus rankšluosčių džiovintuvo ventilius, rankšluosčių džiovintuvas buvo pajungtas; nors atsakovai nurodė, kad siena ardyta, vamzdžio keitimui kosmetinis sienos ardymas nėra būdingas, o būtent toks ardymas fiksuotas atsakovų pateiktose foto nuotraukose. Kaip nurodė atsakovas teisme, rankšluosčių džiovintuvas buvo pakeistas dar buvusio buto savininko, atsakovas bute pradėjo gyventi 2016 m., draudiminis įvykis nutiko 2022 m., ir nors nurodė, kad nepastebėjo jokių gedimų, darytina tikėtina išvada, kad ventilis buvo netinkamos kokybės, dėl ko ir kilo vandens nutekėjimo avarija. Ventilis buvo įrengtas atsakovų inžinerinės sistemos dalyje, t. y. jis yra atsakovų atsakomybės ribose, šiuo atveju būtent patiems atsakovams tenka ir jų bute esančio rankšluosčių džiovintuvo, kuriuo faktiškai gali naudotis tik patys atsakovai, priežiūra. Taigi šiuo atveju atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovai neužtikrino tinkamos rankšluosčių džiovintuvo priežiūros, tai yra laiku nepakeitė netinkamos kokybės rankšluosčių džiovintuvo pajungimo ventilio kitu, kuris dėl netinkamos kokybės ar netinkamo sumontavimo neatlaikė įprasto vandens slėgio, dėl ko nutraukė džiovintuvo pajungimo kojelę ir tokiu būdu išsiliejus vandeniui buvo padaryta žala. Taigi atsakovai neprižiūrėjo rankšluosčių džiovintuvo tokia apimtimi, jog nebūtų kilusi žala, o jų neveikimas yra kilusios žalos priežastis. Gi, jeigu atsakovai neturi reikiamos kompetencijos jo priežiūrai, jie galėjo reguliariai samdyti specialių žinių turinčius asmenis, tačiau duomenų, kad tai buvo daroma nėra pateikta. Atsakovai nesilaikė CK 4.37 straipsnyje įtvirtintos pareigos naudoti turtą ir juo disponuoti taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų.

Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingų padarinių būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2008-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Taigi netiesioginis priežastinis ryšys reiškia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003; 2008-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008; 2010-03-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos įrodytas priežastinis ryšys. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Ieškovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina jos išmokėtą draudimo išmoką, o kartu ir patirtą žalą 2 082,51 Eur. Teismas pažymi, kad šių aplinkybių atsakovai neginčijo. Taigi civilinės atsakomybės sąlyga dėl patirtos žalos laikytina įrodyta (CPK 185 straipsnis.).

Kiek tai susiję su atsakovų atsikirtimu, kad jiems civilinė atsakomybė gali kilti tik kaltės pagrindu, pirmiausia pastebėtina, kad nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai, pasireiškę neveikimu – nevykdyta rankšluosčių džiovintuvo tinkama priežiūra (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Savo neveikimo atsakovai nepateisino ir dėl to yra atsakingi už kilusią žalą (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Dėl to atsakovų teiginiai dėl griežtosios atsakomybės netaikymo yra teisiškai nereikšmingi.

Ieškovė įrodė visas griežtosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovės reikalavimas atsakovams dėl draudimo išmokos solidariai priteisimo tenkintinas, priteistinas 2 082,51 Eur žalos atlyginimas.

Dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 141,78 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui. Pagal CK 6.210 straipsnį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Reikalavimą atlyginti žalą per penkiolika dienų ieškovė atsakovams suformulavo 2022 m. rugsėjo 27 d. rašte, išsiųstame atsakovams (el. b. l. 57). Ieškovės pareikšto reikalavimo neteismine tvarka atsakovai nepatenkino. Dėl to ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinos 141,78 Eur kompensacinės palūkanos, skaičiuojamos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui (22 082,51 Eur x 5 procentai / 365 (dienų skaičius metuose) x 497 (praleistų dienų skaičius) už laikotarpį nuo 2022-10-13 (+15 dienų nuo pranešimo (2022-09-27) atsakovei išsiuntimo iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2024-02-22) (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovų ieškovei solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė, teikiant ieškinį, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas – už ieškinį sumokėtą 47 Eur žyminį mokestį ir 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra pagrįsti ir ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovų priteistina po 273,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Byloje susidarė 30 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos lygiomis dalimis, tai yra po 15 Eur iš kiekvieno atsakovo, priteistinos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, solidariai iš atsakovų A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 082,15 Eur (du tūkstančius aštuoniasdešimt du Eur 15 cnt) žalos atlyginimo, 141,78 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą 78 ct) kompensacinių palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 273,50 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus 50 cnt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15 Eur (penkiolika eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. ( - ), įmonės kodas 188659752, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15 Eur (penkiolika eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. ( - ), įmonės kodas 188659752, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.