Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-11-21 · Civilinė byla Nr. 2S-2376-553/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-21
Bylos Nr.
2S-2376-553/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31211-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Ieškovas
R. A.
Atsakovas
A. K., F. S.
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2376-553/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31211-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3; 106.4; 106.8.2; 117.1; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-24 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. N2-38913-967/2014 išnagrinėjus ieškovės R. A. ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės pripažinimo, pareikšto atsakovams A. K. ir F. S., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, priėmimo klausimą.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė R. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. K. ir F. S. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-24 nutartimi nutarė nustatyti ieškovei 14 dienų terminą šioje nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Teismas nustatė, kad abejonių dėl to, jog abiejų atsakovų gyvenamoji vieta ne Vilniaus mieste, nėra. Teismui kilo abejonių dėl ieškovės gyvenamosios vietos, todėl teismas nustatė ieškovei terminą pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius jos ryšį su nurodoma gyvenamąja vieta (duomenys neskelbtini), bei išaiškino, jog nutartimi nustatytu terminu pašalinus trūkumus, ieškinys bus laikomas paduotu pradinio jo pateikimo dieną, o priešingu atveju bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė (apeliantė) R. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-24 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino ieškovės pateiktų aplinkybių, įrodančių jos ryšį su Lietuvos Respublika, pareikalavo perteklinės informacijos byloje, vien vadovaudamasis ankstesnių teismų pateikta informacija, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, pažeidžiančią ieškovės, kaip sąžiningos šalies, teisę į tinkamą gynybą, į koncentruotą bylos išnagrinėjimą bei teisę laisvai disponuoti priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Pažymi, kad ieškovė tik retsykiais su dukra nuvyksta į Londoną aplankyti dukters tėvą A. K. ir tai negali būti pagrindu abejoti, kad būtent Lietuva yra ieškovės pagrindinis asmeninių, ekonominių ir socialinių interesų centras, priešingu atveju ieškovė būtų deklaravusi išvykimą iš Lietuvos. Nurodo, kad ieškovė neprivalo teismui teikti asmeninės informacijos (apie darbovietę, vaiko lankomas įstaigas), kuri nebus susijusi su ieškinio nagrinėjimu ateityje. Teismas visiškai nevertino ieškovės ir jos dukters deklaracijų apie gyvenamąją vietą ir panaudos sutarties. Teismas neatsižvelgė į vaiko interesus, skundžiama nutartimi užvilkindamas bylą ir apribodamas vaiko teisę gimimo liudijime turėti įrašytą tikrąjį tėvą ir vaiko teisę turėti jo pavardę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo (nutarties) dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų ieškinio trūkumų. Apeliantė (ieškovė) nesutiko su pirmosios instancijos teismo jos pateiktam ieškiniui nustatytais trūkumais ir pateikė atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir išnagrinėjęs apeliantės atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis garantuoja visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, o CPK 5 straipsnis taip pat numato kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiose normose įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinę tvarką nustato specialieji įstatymai – CPK ir kiti įstatymai, o kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio aiškintis, ar objektyviai egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.

Apeliantė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė (ir apeliantė to neginčija), kad šiuo atveju sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą taikomos CPK nuostatos, pagal kurias ieškinys dėl tėvystės nustatymo pareiškiamas apylinkės teismui pagal ieškovės arba atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 387 straipsnio 3 dalis), o ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo nagrinėja atsakovo gyvenamosios vietos apylinkės teismas (CPK 395 straipsnis). Apeliantė taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad abiejų atsakovų gyvenamoji vieta ne Vilniaus mieste, tačiau ji nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą suabejoti dėl ieškovės gyvenamosios vietos Vilniuje. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovės ir jos dukters deklaruota gyvenamoji vieta yra Alytaus r., be to, ieškovė yra sudariusi panaudos sutartį tam, kad galėtų Vilniuje adaptuotis ir pradėti naują gyvenimą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, atmeta kaip nepagrįstą minėtą atskirojo skundo argumentą. Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai vertindamas ieškovės pateiktus ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) esančius duomenis, teisėtai ir pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog pati ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad šiuo metu ji yra laikinai išvykusi gyventi (duomenys neskelbtini) Anglijoje, o buto Vilniuje panaudos sutartis sudaryta likus šiek tiek daugiau nei vienam mėnesiui iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos ir nėra duomenų, jog ši sutartis būtų įregistruota viešame registre. Apeliantės teigimu, teismas neturi vadovautis kitų teismų ankstesniais sprendimais byloje, kur tariamai nustatyta, kad ieškovės gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, nes neaišku kuo vadovaudamasis teismas tai nustatė, ir ar tai buvo vertinimo ir nagrinėjimo dalykas byloje. Minėtas apeliantės argumentas yra nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas ne tik galėjo, o ir turėjo pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis patikrinti, ar nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovės ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį, ar nėra teismo žinioje byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (t. y. pagrindai atsisakyti priimti ieškinį). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantė su analogišku ieškiniu jau du kartus buvo kreipusis į Alytaus rajono apylinkės teismą – 2013-11-20 civilinėje byloje Nr. 2-4784-470/2013 ir 2014-03-13 civilinėje byloje Nr. 2-1557-470/2014. Abiem atvejais buvo nustatyta, kad ieškovė gyvena Didžiojoje Britanijoje ir dėl šios aplinkybės pripažinta, kad bylos neteismingos minėtam teismui. Ieškinio teismingumo nustatymas, priešingai nei mano apeliantė, yra ne bylos nagrinėjimo dalykas, o sąlyga, kuri turi būti patikrinta prieš priimant apeliantės ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-4784-470/2013 Alytaus rajono apylinkės teismas 2013-11-28 priėmė nutartį atsisakyti priimti ieškovės ieškinį, nes pagal Gyventojų registro duomenis ieškovė deklaravo savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos į užsienį – Jungtinę Karalystę 2012-05-11. Kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1557-470/2014 Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-04-25 nutartimi nutarė ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą, nes ieškovė nurodė savo deklaruotą gyvenamąją vietą Alytaus r., (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu gyvenantis ieškovės dėdė D. A. patvirtino, kad ieškovė čia tik deklaravo gyvenamąją vieta, bet iš tikrųjų gyvena Didžiojoje Britanijoje, kas užfiksuota Alytaus r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2014-04-22 rašte.

Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą suabejoti dėl faktinės apeliantės gyvenamosios vietos ir, siekdamas pašalinti šias abejones, pagrįstai įpareigojo apeliantę pateikti papildomus įrodymus, susijusius ne su šios civilinės bylos dalyku, o su nustatymu būtinos sąlygos, t. y. ar apeliantės ieškinys yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad minėtas įpareigojimas pažeidžia jos, kaip sąžiningos šalies, teisę į tinkamą gynybą, į koncentruotą bylos išnagrinėjimą bei teisę laisvai disponuoti priklausančiomis procesinėmis teisėmis, kad priėmęs skundžiamą nutartį, teismas neatsižvelgė į vaiko interesus, užvilkino bylą ir apribojo vaiko teisę gimimo liudijime turėti įrašytą tikrąjį tėvą ir vaiko teisę turėti jo pavardę. Pažymėtina, kad šalis (šiuo atveju apeliantė) jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdama, kad byla būtų išnagrinėta teisingai, bei pateikti įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Civilinio proceso tikslai yra ne tik ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tačiau taip pat tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant (CPK straipsnio 2 dalis). Todėl prieš priimdamas bet kurį ieškinį, teismas turi įsitikinti (turi būti suformuotas teismo įsitikinimas, pašalinant visas jo abejones), kad, be kita ko, šis ieškinys gali būti nagrinėjamas teisme, kuriame jis yra pateiktas, t. y. išspręsti ieškinio teismingumo klausimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Esant minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-24 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aldona Tilindienė