Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos V. P. įstatyminio atstovo S. P. pareiškimą, suinteresuotieji asmenys byloje – VĮ Valstybės turto fondas, I. P., išvadą teikianti institucija – Trakų r. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotasis asmuo I. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Į bylą pateiktas gimimo liudijimo AA Nr. 990279 kopija patvirtina, kad pareiškėjos V. P. tėvai yra S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. N., a. k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). Byloje esanti mirties liudijimo AA Nr. 499037 kopija patvirtina, kad S. N., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė 2008 m. gruodžio 7 d. (b. l. 15). Iš VĮ Registrų centro Pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamo turto registre matyti, kad S. N. 2004-01-29 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-1063 pagrindu nuosavybės teise priklausė 29/100 pastato – gyvenamojo namo un. Nr(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 16-17). Kaip matyti iš pridedamo Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarė Klepackienės (duomenys neskelbtini), mirus S. N., 2013 m. buvo pradėta jos turto paveldėjimo byla Nr. 109 ir mirusiosios turtą paveldėjo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, o tai rodo, kad įstatyminiai paveldėtojai per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, todėl mirusiosios palikimą paveldėjo valstybė. Tačiau iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2017-06-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1324-983/2017 buvo nuspręsta pripažinti negaliojančia Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, paveldėjimo teisę S. N., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2008 m. gruodžio 7 d., palikimui priimti ir pripažinti negaliojančiu Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarės Jūratės Klepackienės išduotą 2013 m. lapkričio 6 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. JK-3667. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra konstatavęs, kad palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t.t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t.y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą - šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2014). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėj o mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusiu su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (LAT 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010 ir kt.).

Tai, kad ieškovės V. P. tėvas S. P., kaip jos atstovas pagal įstatymą, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturi lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo vaikui, nes tai pažeistų vaikui interesus, o būtent - vaiko teisę turėti gyvenamąjį būstą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai. Tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavęs praktiką, kad atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko dalinį subjektiškumą, paveldėjimo srityje didesni rūpestingumo ir pareigingumo reikalavimai keliami ne tik jo tėvams (globėjams, rūpintojams), bet ir valstybės institucijoms bei pareigūnams (LAT 2014 m. balandžio 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2014). Priešingu atveju būtų pažeistas CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas, numatantis prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas - vaiko teisė į palikimo dalį, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punktas, 13 straipsnio 1 dalis - vaiko teisė į būstą bei pamatinė konstitucinė nuostata, jog nepilnamečius vaikus gina įstatymas (Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjos įstatyminis atstovas pareiškime nurodė, kad po vaiko motinos S. N. mirties jis yra vienintelis asmuo, kuris rūpinasi savo nepilnamete dukra, tenkina visus jos materialinius poreikius, teikia moralinę paramą, taip pat jis faktiškai valdo turtą, naudojasi juo, prižiūri: ginčo patalpose iš savo asmeninių lėšų atliko smulkius remonto darbus, apmokėjo susidariusias skolas už elektros energiją. Tai įrodo į bylą pateikta Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos 2016-04-08 Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2016-467-PD)-215, iš kurios matyti, kad pareiškėjos V. P. deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12), (duomenys neskelbtini) 2016-04-15 Pažyma Nr. P-12, patvirtinanti, kad V. P. mokosi šioje pagrindinėje mokykloje (b.l. 14), AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2017-09-25 Pažyma Nr. 2(IF-1.AC)-284 patvirtinanti, kad S. P. yra sudaręs abonentinę sutartį 40009311, adresu (duomenys neskelbtini) ir šiai dienai įsiskolinimų už elektros energiją neturi (b.l. 27). Tokiu būdu šiais veiksmais S. P., būdamas V. P. įstatyminiu atstovu, išreiškė valią savo nepilnametės dukros vardu priimti S. N. palikimą nuo palikimo atsiradimo dienos ir išreiškė sutikimą įgyti visas teises į palikimą.

Taigi, teismo vertinimu, po palikėjos S. N. mirties S. P. savo nepilnametės dukros V. P. vardu per įstatymo nustatytą terminą (CK 5.50 str. 3 d.) į teismą dėl leidimo priimti palikimą nepilnametės dukros vardu išdavimo nesikreipė, į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė ir pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė, tačiau atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią nepilnametės dukros vardu įgyti nuosavybės teisę į paveldimą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, pradėdamas valdyti palikėjos S. N. turtą.

Teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir įvertinęs kitus byloje pateiktus įrodymus bei įvertinęs tai, kad jokie kiti potencialūs įpėdiniai, įskaitant ir šioje byloje dalyvaujančius suinteresuotuosius asmenis, neginčijo aplinkybės, kad S. P. savo nepilnametės dukros V. P. vardu pradėjo palikėjos S. N. turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjos mirties; taip pat nėra jokių kitų potencialių įpėdinių ir niekas nepareiškė prieštaravimų dėl teisės paveldėti palikėjos turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo, konstatuoja, kad po palikėjos S. N. mirties 2008 m. gruodžio 7 d. S. P. savo nepilnametės dukros V. P. vardu priėmė palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti (CK 5.51 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą.

Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 str. 1 d., 5.51 str. 1 d.).

Kadangi pareiškėja negali kitokia nei teismo tvarka gauti dokumentų, kurie patvirtintų minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 str., CK 5.50 str. 2 d., 3 d., 5.51 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 88, 96, 177-178, 270, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) savo nepilnametės dukros V. P. a. k. (duomenys neskelbtini) vardu po nepilnametės dukros motinos S. N., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2008 m. gruodžio 7 d., mirties priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.