Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės R. P. teikimą dėl bausmės rūšies pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2025 m. vasario 25 d. gautas antstolės R. P. teikimas dėl bausmės rūšies pakeitimo, kuriuo siūloma A. Š. paskirtą 18 MGL (900 eurų) baudą pakeisti laisvės apribojimu.

Teikime nurodoma, jog 2020 m. liepos 22 d. priimtas vykdyti 2020 m. liepos 13 d. Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas baudžiamojoje byloje Nr. 1-2108-288/2019, kuriuo A. Š. paskirta 18 MGL, t. y. 900 eurų dydžio bauda.

Vykdant nurodytą vykdomąjį dokumentą ir atliekant nuteistojo turtinės padėties patikrinimus nustatyta, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, nuteistajam priklausančio registruotino turto (daiktinių teisių) nėra. Antstolių informacinės sistemos duomenimis skolininko atžvilgiu yra vykdomos 38 vykdomosios bylos.

Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, nuteistasis nedirba, kito jam priklausančio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nenustatyta. Pagal įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro teikiamus duomenis, nuteistojo įkalinimo įstaigose nėra. Nurodymu priverstinai nurašyti lėšas areštavus nuteistojo vardu atidarytą banko sąskaitą, piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas, taip pat nenustatyta.

Nuteistasis nuo minėtos baudos paskyrimo žinojo apie pareigą ją sumokėti ir tai galėjo padaryti pats gera valia, dėl ko nebūtų reikėję pateikti vykdomąjį dokumentą antstolei vykdyti, tačiau to nepadarė. Priverstinėmis vykdymo priemonėmis baudos nepavyksta išieškoti nuteistajam neturint pakankamai turto ir pajamų.

Nuteistasis nei priverstinio baudos išieškojimo proceso metu antstolei, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą. Savalaikis skolininko pareigų nevykdymas būtent ir rodo jo vengimą sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtų baudų. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų nuteistojo tinkamą pareigų vykdymą, t. y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes bei duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog dėl antstolės neveikimo iš nuteistojo nebuvo išieškota bauda.

Teismo posėdžio metu nuteistasis A. Š. su teikimu nesutiko ir paaiškino, kad nuo tos baudos paskyrimo jis vartojo narkotikus ir darė nusikalstamas veikas, kad galėtų juos vartoti, todėl ir neturėjo galimybės sumokėti baudą. Jis jau penktus metus yra nemokus. Šiuo metu turi daug skolų ir su laiku pavyks jas sumokėti. Su bausmės pakeitimu nesutinka, nes jis jau tris dienas yra reabilitacijos centre ir yra didelis planas grįžti į gyvenimą, dirbti ir susimokėti skolas. Kiek laiko jis bus reabilitacijoje, nežino, tai nuspręs vadovai, kai jis bus pasirengęs grįžti į normalų gyvenimą. Šiuo metu yra be kontaktinėje fazėje, todėl gali susisiekti tik su teismais, prokurorais ir policija.

Teismo posėdžio metu prokurorė siūlė teikimą tenkinti.

Teismo posėdžio metu antstolė siūlė teikimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 352 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 47 straipsnyje numatytais atvejais – kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, ji gali būti pakeista į viešuosius darbus, o jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu (BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalys).

Vadovaujantis teismų praktika, vengimu mokėti baudą laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo turėdamas pajamų ar turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-315-810/2018). Taip pat nuteistojo tikslingu vengimu sumokėti baudą gali būti vertintina ir tokia situacija, kai nuteistasis nuo nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo ir nesiėmė visų priemonių tam, kad įsidarbintų, turėtų pastovias pajamas ir sumokėtų teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-41-462/2018).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. Š. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 182 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta 450 MGL (22 500 eurų). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 300 MGL (15 000 eurų) bauda. Į bausmę įskaitytas A. Š. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. sausio 21 d. iki 2019 m. birželio 11 d. (141 para) ir jam nustatyta galutinė 18 MGL (900 eurų) bauda.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos nuteistasis per teismo nustatytą 12 mėnesių terminą savo noru nesumokėjo, todėl buvo išduotas vykdomasis raštas dėl priverstinio baudos išieškojimo. Atliekant vykdymo veiksmus, antstolė patikrino nuteistojo turtinę padėtį ir nustatė, kad jis niekur nedirba, jokio nekilnojamojo ir registruotino turto neturi, jo atžvilgiu vykdoma ir daugiau vykdomųjų bylų. Išieškoti baudą iš jo priverstinai nėra galimybės. Teismo posėdžio metu nuteistasis paaiškino, kad nuo baudos paskyrimo jis vartojo narkotikus ir darė nusikalstamas veikas, kad galėtų juos vartoti, todėl ir neturėjo galimybės sumokėti baudą. Jis jau tris dienas yra reabilitacijos centre ir po to ketina dirbti bei susimokėti skolas.

Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad nuteistasis sutiko su siūloma baudos bausme, tačiau prašė leisti baudą sumokėti per ilgesnį laiką, todėl buvo nustatytas 12 mėnesių terminas baudai sumokėti, tačiau per savanorišką baudos sumokėjimo terminą, nuteistasis baudos nesumokėjo. Pažymėtina, jog priverstinis baudos išieškojimas nuteistojo atžvilgiu yra vykdomas nuo 2020 m. liepos 22 d., tačiau byloje nėra pateikta duomenų, jog nuteistasis būtų domėjęsis vykdymo eiga, būtų susisiekęs su antstole dėl baudos sumokėjimo galimybių. Be to, A. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, jog nuo baudos paskyrimo jis vartojo narkotikus ir darė nusikalstamas veikas, kad galėtų juos vartoti, todėl ir neturėjo galimybės sumokėti baudą. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, jog nuteistasis po baudos paskyrimo ne kartą buvo teistas už įvairaus pobūdžio vagystes, taip pat skirtinguose Lietuvos teismuose nuteistojo atžvilgiu yra nagrinėjamos baudžiamosios bylos dėl turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų galimo padarymo. Visa tai rodo, kad nuteistasis nedėjo pastangų įvykdyti jam paskirtą bausmę, darė nusikalstamas veikas, paskirtų baudos nemokėjo, galimai iš nusikalstamų veikų gautus pinigus naudojo asmeninių poreikių tenkinimui, nebandė susirasti darbo ir gauti pajamų teisėtu būdu, todėl šios aplinkybės, teismo vertinimu, yra laikytinos kaip vengimas atlikti jam paskirtą bausmę – sumokėti baudą, tuo tarpu galimybių ją priverstinai išieškoti nėra.

Nesant galimybių išieškoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą, o nuteistajam vengiant ją sumokėti, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis, teismas daro išvadą, kad A. Š. paskirta ir nesumokėta bauda keistina į laisvės apribojimą.

2024 m. balandžio 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 51, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573 (toliau – ir Įstatymas Nr. XIV-2573). Įstatymas Nr. XIV-2573 įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d.

Be kita ko, Įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose.

Šiuo atveju baudžiamosios bylos nagrinėjimas instancine tvarka yra baigtas, todėl 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 65 straipsnio pakeitimai netaikytini.

Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčiu (redakcija galiojusi iki 2025 m. sausio 31 d.), A. Š. paskirta 18 MGL (900 eurų) dydžio bauda keistina į 18 (aštuoniolikos) dienų laisvės apribojimo bausmę, laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant nuteistajam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48, 65 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 362 straipsniais, teismas,

nutaria:

Teikimą tenkinti.

Nuteistajam A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir nesumokėtą 18 MGL (900 eurų) baudą pakeisti 18 (aštuoniolikos) dienų laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant A. Š. laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusios nutarties gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti A. Š., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir(ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas nuteistasis privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo, nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos, atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.