Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėjas Augustinas Mitkus rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – valstybės įmonei „Turto bankas“, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas netenkinamas.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybės įmonės registrų centro turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrius priėmė sprendimą prašymą atmesti, kuriuo išnagrinėjus pareiškėjos 2023-03-30 prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinius pastatus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius (duomenys neskelbtini), bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus, nuspręsta atsisakyti įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre, kadangi 2023-03-28 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno Pažymėjime (be numerio) nurodyta, kad pagal įrašą ūkinėse knygose Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) asmeninė sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Jūsų vardu užregistruotas gyvenamasis namas 36 kv. m. naudingo ploto (registruoti prašote nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas 146,05 kv. m.). Tame pačiame Pažymėjime nurodyta, kad Jums priklauso vienas pastatas - tvartas daržinė, tuo tarpu registruoti nuosavybės teises prašote į septynis ūkinius pastatus ir šulinį, kurie minėtame Pažymėjime nenurodyti. Kitų dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisių atsiradimą teritoriniam registratoriui nepateikėte. Valstybės įmonės registrų centro turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto kadastro departamento Tauragės skyrius priėmė sprendimą prašymą atmesti, kadangi išnagrinėjus pareiškėjos 2023-03-30 prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašyti/pakeisti nekilnojamųjų daiktų-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Ūkinių pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinio ( Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus Nekilnojamojo turto registro posistemėje (duomenys neskelbtini) 2023-03-16 parengtas nekilnojamųjų daiktų bylas, 2023-03-28 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno Pažymėjimą (be numerio), nuspręsta: pareiškėjos prašymą atmesti, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 66 punktu, nekilnojamasis daiktas gali būti įregistruojamas tik tada kai kartu įregistruojamos daiktinės teisės į jį, o teritorinis registratorius 2023-04-13 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti įregistruoti Jūsų nuosavybės teises į minėtus nekilnojamojo turto objektus. AB (duomenys neskelbtini) suformavo nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą: nekilnojamojo turto objektas (žemės sklypas su statiniais, Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (statinio), adresas: (duomenys neskelbtini)). 2023 m. kovo 28 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno pažymėjime nurodyta, kad pagal įrašą ūkinėse knygose Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) asmeninė sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), J. B. vardu užregistruotas gyvenamasis namas, pastatytas (duomenys neskelbtini), 36 kv. m. naudingo ploto, tame tarpe 25 kv. m. gyvenamojo ploto ir ūkiniai pastatai, esantieji (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad nėra duomenų apie namų valdos žemės sklypą, ūkio asmeninio naudojimo žemė (šimtosios ha) iš viso – 61 ha. Pastatų įsigijo būdas: pagal įrašą ūkinėse knygose Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) – pastatai J. B.. (duomenys neskelbtini) J. B. gyvenamąją vietą deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini).

9. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Pagal Civilinio kodekso nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai); 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 straipsniai); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23 straipsnis, 4.68 straipsnis). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas; 4) daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68 straipsnis, 4.71 straipsnis).

10. Nekilnojamųjų daiktų buvimą civilinėje apyvartoje lemia tinkamas viešosios teisės normų (pvz., Žemės, Teritorijų planavimo, Statybos įstatymų) įgyvendinimas, todėl sprendžiant dėl galimybės įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, kartu taikytinos ir šios teisės normos. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).

11. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tas faktas, jog per visą statinio eksploatavimo laiką nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, savaime nereiškia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naštos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertinant nuosavybės teisių atsiradimo įgyjamosios senaties pagrindu sąlygas, teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas. Tik teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas gali būti privačios nuosavybės teisės objektas. Nekilnojamųjų daiktų buvimą civilinėje apyvartoje lemia tinkamas viešosios teisės normų (Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Žemės įstatymo) įgyvendinimas, todėl, sprendžiant dėl galimybės įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, kartu lygiagrečiai turi būti taikomos ir šios teisės normos.

13. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 4.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. Statinys gali tapti nuosavybės teisės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Savavališka statyba yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka, todėl, kai statyba yra neteisėta, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties sąlygų (LAT 2006-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006).

14. Pažymėtina, jog Kasacinis teismas yra suformavęs teisminę praktiką, kad, jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kadangi neteisėtos statybos rezultatas - statiniai - negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, tai nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (LAT 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 148/2011; 2016-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016). Svarbu pažymėti, jog tam, kad įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso būdu, bet tik tokiu atveju, jei jo statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir nekilnojamasis daiktas yra laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą.

15. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad CK 4.103 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, kad tuo atveju, jei statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, tačiau, pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.

16. VĮ Registrų centras tinklalapio duomenimis pastatų teisinė registracija buvo pradėta vykdyti 1949 m. vadovaujantis Ministrų tarybos 1949-01-15 nutarimu Nr. 14 patvirtinta Dėl tvarkos Lietuvos TSR miestų, kurortų ir vasarviečių statinių teisinės registracijos“ ir RTFSR civilinio kodekso normomis. Naujai statomiems ir pradėtiems eksploatuoti pastatams registracija buvo privaloma. 1962 m. buvo sudarytas pirmasis namų fondo statistinis vadovas, atliktas pagrindinių kolūkių fondų įkainojimas, o Ministrų Tarybos 1985-02-10 nutarimu „Dėl valstybinės butų fondo apskaitos“ numatyta privaloma inventorizacija kaimo vietovėse.

17. CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad nuosavybė gali būti įgyjama pagaminant naują daiktą. Statinio pastatymas yra daikto sukūrimas. Jeigu statytojas laikytųsi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos, jis įgytų nuosavybės teisę į pastatytą statinį pagal CK 4.47 straipsnio 4 punktą. Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės objektu. Nekilnojamieji daiktai, tarp jų ir statiniai, yra registruotini daiktai, be to, jie privalo būti suformuoti įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.253 straipsnio 1 dalis) (Teismų praktika 2001, 16, Nr. A3-51).

18. Toks teisinis reguliavimas rodo, kad pastatų statybos metu bei vėliau buvo privalomi statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai, be kurių statybos objektai negali būti vertinami kaip pastatyti teisėtai, o kartu negali būti civilinėje apyvartoje, t. y. privačios nuosavybės teisės objektu. Privati statyba ir privačios statybos teisė buvo leidžiama tik asmeninėse namų valdose. Pareiškėjos pareiškime ir pateiktoje kadastro byloje nurodyta, jog statiniai pradėti statyti ir statyba baigta (duomenys neskelbtini). 2023-03-28 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno Pažymėjime nurodyta, kad nėra duomenų apie namų valdos žemės sklypą, ūkio asmeninio naudojimo žemė (šimtosios ha) iš viso – 61 ha. Byloje nėra pateikta duomenų apie sklypo individualiai statybai skyrimą, apie išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Duomenų apie tai, kad statyba būtų užbaigta teisės aktų nustatyta tvarka taip pat nėra. Pareiškėja taip pat nepateikė duomenų apie tai, kad ji būtų įsigijusi pastatus iš statybos metu (duomenys neskelbtini) rajone veikusių kolūkių ar vėliau iš susikūrusių žemės ūkio bendrovių. Taip pat nepateikti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėja nepertraukiamai valdė pastatus bei jais rūpinosi.

19. Esant nurodytoms aplinkybės, teismas negali įsitikinti, kad daiktai (gyvenamasis pastatas, ūkiniai pastatai, šulinys), sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Nenustačius, kad nekilnojamieji daiktai sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjos pareiškimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos J. B. pareiškimo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.