Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, profesinio išsilavinimo, dirbanti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktore, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. R. 2017 m. kovo 14 d. 14.38 val., Lazdijų m. Kauno g., ties 4-uoju namu, būdama prie policijos tarnybinio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant priekinės keleivio sėdynės, po Lietuvos kelių policijos specialios paskirties vyriausiojo patrulio Jurij Pliavgo koja padėdama du penkiasdešimties eurų banknotus Nr. X47047431404 ir Nr. X77959135946, bei vieną šimto eurų banknotą Nr. X13231821989, davė kyšį valstybės tarnautojams - Lietuvos kelių policijos tarnybos specialios paskirties skyriaus vyriausiesiems patruliams Jurij Pliavgo ir Vytautui Kelmeliui už pageidaujamą valstybės tarnautojo neveikimą vykdant įgaliojimus, prašydama, kad jie nesurašytų administracinio nusižengimo protokolo dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų, t. y. dėl to, kad ji, vairuodama transporto priemonę „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu ir vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji neteista (b. l. 103), charakterizuojama kaip darbšti, tvarkinga, neturinti žalingų įpročių, atkakli profesinėje veikloje, vertinanti tautinį paveldą, jautri kiekvienam žmogui, operatyviai sprendžianti problemas, pasižyminti geru strateginiu mąstymu (b. l. 118,132,134), apdovanota padėkomis už pagalbą bendruomenei (b. l. 135-139), augina ir išlaiko du vaikus, iš kurių vienas yra mažametis, kitas - studentas (b. l. 99-101,117). N. R. kaltinama padariusi tyčinį, apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors prokurorė nurodo, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti šią kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau ši prokurorės išvada nepagrįsta. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Šiame kontekste vertinant kaltinamosios elgesį matyti, kad nuo pat pinigų davimo momento kaltinamoji pripažino savo veiksmus, davė detalius parodymus apie veikos aplinkybes, nors pats pinigų padėjimo faktas vaizdo įraše nėra nufilmuotas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigiamai vertino savo elgesį tiek dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tiek dėl padarytos nusikalstamos veikos, iš jos ir jos motinos (laiduotojos) paaiškinimų matyti, kad visą šį įvykį ji labai skaudžiai išgyvena, todėl visos šios aplinkybės yra pakankamos pripažinti jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. N. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nors prokurorė prašo pripažinti jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta aplinkybę, kad ji nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau šis prokurorės prašymas neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Iš kaltinamosios parodymų matyti, kad šios nusikalstamos veikos padarymą sąlygojo tai, kad ji labai skubėjo namo, nes turėjo paimti iš mokyklos grįžtančią devynerių metų dukrą, buvo susinervinusi dėl prieš tai įvykusios jos mobiliojo telefono vagystės, todėl išgėrė žymiai didesnę alkoholio turinčių vaistų ,,Acosedum“ dozę, išgyveno dėl to, kad neteks vairuotojo pažymėjimo, kuris jai labai reikalingas. Kitokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad nusikalstamą veiką sąlygojo kaltinamosios lengvas girtumas, nėra, todėl vien prokurorės prielaida, kad išgėręs alkoholio žmogus yra lengvabūdiškesnis ir tai galėjo įtakoti kaltinamosios veiksmus, nėra pakankama pripažinti BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Teisiamojo posėdžio metu pateiktas prašymas atiduoti kaltinamąją pagal laidavimą jos motinai R. N.-K. (b. l. 182-184).

Asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą ar įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1,2 dalys).

Išklausyta posėdyje R. N.-K. nurodė, kad tai jos vienturtė dukra, su dukra nuolatos bendrauja, palaiko artimus santykius. Nors dukra yra suaugusi, ji visuomet jos paklauso, gerbia ją, todėl dukrai gali daryti teigiamą įtaką. Dukra visuomet jautė atsakomybę už savo daromus veiksmus, tokio jos elgesio ji nepateisina, po nusikaltimo padarymo mato, kad dukra dėl susiklosčiusios situacijos išgyvena, gailisi dėl to. Ji pati niekuomet nėra nei bausta, nei teista, todėl mano, kad yra tinkamas pavyzdys savo dukrai N. R., todėl prašo nustatyti jai laidavimą. Pažyma ir gimimo liudijimas patvirtina, kad R. N.-K. yra kaltinamosios motina (b. l. 99-102,133,144), ji neteista (b. l. 140,146), nebausta administracine tvarka (b. l. 143,145), charakterizuojama kaip kantri ir rūpestinga, ramaus būdo, darbšti ir tvarkinga (b. l. 141). Įvertinus visas šias laiduotoją, jos požiūrį į nusikalstamą veiką apibudinančias aplinkybes, jos ir dukros glaudžius tarpusavio santykius, teigiamas laiduotojos asmenines ir socialines savybes, jos duotus paaiškinimus apie dukros neteisėto elgesio pasmerkimą, jos siekį ir jos realias galimybes įtakoti dukros elgesį, spręstina, kad ji gali dukrai padaryti teigiamą auklėjamąjį poveikį, kad ji laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų, todėl ji yra verta teismo pasitikėjimo ir visiškai atitinka įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus.

Kaip minėta aukščiau, N. R. anksčiau nėra teista, teisiama pirmą kartą už tyčinį, apysunkį nusikaltimą, todėl pripažintina, kad yra pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors N. R. bausta administracine tvarka, tačiau pažymėtina, kad paskutinieji keturi administracinės teisės pažeidimai (paskutinis 2016 m. rugpjūčio 11 d.) yra susiję su įmonės veikla, N. R. per visą vairavimo stažą, kuris įvykio dienai buvo beveik 23 metai, yra padariusi vos tris Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurių galiojimas yra išnykęs ir kurie nėra labai šiurkštūs ar keliantys pavojų, nusikalstama veika padaryta spontaniškai, kaltinamajai neturint patyrimo tokioje situacijoje ir ieškant jai palankiausios išeities, todėl spręstina, kad ši jos padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, pripažintina, kad ir esant padarytiems administracinės teisės pažeidimams galima pagrįsta išvada, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. N. R. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl nėra kliūčių jos atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnį ir ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą ir tai atitinka atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto esmę ir paskirtį bei šių normų taikymo praktiką analogiško pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-153-574/2013, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-174/2014, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-83-497/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-325-487/2017).

Pilnamečiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio Kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Siekiant, jog atleidimas asmens nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą svarbu tinkamai parinkti tas baudžiamojo poveikio priemones, kurios skirtinos asmeniui, šiuo pagrindu jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamą veiką bei kaltininko elgesį. N. R. padarė tyčinę, apysunkę nusikalstamą veiką, tačiau ši veika sunkių pasekmių nesukėlė, buvo spontaniška, dėl jos kaltinamoji gailisi, todėl spręstina, kad artima minimaliai įmoka į nukentėjusiųjų asmenų fondą bus proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamosios padarytai nusikalstamai veikai ir atitiks teisingumo principo nuostatas.

Konfiskuotinu turtu laikomas uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas ir šis turtas turi būti konfiskuojamas (BK 72 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgus į tai N. R. policijos pareigūnams perduoti 200 Eur konfiskuotini kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

N. R., padariusią nusikalstamą veiką, nu­ma­tytą Lietu­vos Respubli­kos BK 227 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo bau­džia­mosios at­sa­komybės pagal laidavimą be užstato vienerių metų terminui BK 40 straipsnio pagrindu, perduodant ją R. N.-K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei, o baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti N. R. 6 (šešių) minimalių gyvenimo lygių dydžio (225,96 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią ji privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą.

Konfiskuoti 200 Eur (du šimtus eurų) (du penkiasdešimties eurų banknotus Nr. X47047431404 ir Nr. X77959135946, vieną šimto eurų banknotą Nr. X13231821989).

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti N. R., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.