- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-28
- Bylos Nr.
- 2YT-918-805/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00660-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- Ž. L., J. L., R. L.
- Suinteresuotas asmuo
- R. L.
- Išvadą teikia
- Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. L., pagal įstatymą atstovaujančios nepilnamečius vaikus R. L. ir J. L., pareiškimą dėl įstatymų nustatyto termino priimti palikimą pratęsimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja Ž. L., pagal įstatymą atstovaujanti nepilnamečius vaikus R. L. ir J. L., prašo nustatyti, kad jos nepilnamečiai vaikai R. L., gimęs (duomenys neskelbtini), ir J. L., gimusi (duomenys neskelbtini), dėl svarbių priežasčių praleido įstatymų nustatytą terminą priimti savo tėvo V. L., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, šį terminą pratęsti bei išduoti jai leidimą nepilnamečių vaikų R. L. ir J. L. vardu priimti minėtą palikimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškime (b.l. 2-4) nurodė, kad 2015 m. birželio 18 d. mirė V. L., nepilnamečių vaikų: (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus R. L. ir (duomenys neskelbtini). gimusios dukros J. L. tėvas. Jos ir V. L. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Po V. L. mirties AB „Swedbank" esančioje sąskaitoje tikėtina liko santaupų. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar kilnojamųjų daiktų po V. L. mirties neliko. Prieš mirtį V. L. testamento nepaliko. V. L. skolų, kreditorinių įsipareigojimų neturėjo. Po V. L. mirties jo nepilnamečiai vaikai R. L. ir J. L. įgijo teisę į tėvo palikimą pagal įstatymą, tačiau ji, kaip įstatyminė R. L. ir J. L. atstovė, į notarą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl šiems priklausančio palikimo priėmimo nesikreipė ir praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą priimti palikimą. Į (duomenys neskelbtini) mirusio V. L. palikimą Prienų rajono 3-jame notarų biure paveldėjimo byla nepradėta, todėl termino palikimui priimti pratęsimas nepažeis ir nesuvaržys kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Mano, kad terminą priimti palikimą pagal įstatymą praleido dėl svarbių priežasčių: dėl teisinio neišprusimo ir socialinių įgūdžių stokos ji nežinojo, kad būtent ji, kaip nepilnamečių vaikų atstovė, privalėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ir būtent per tris mėnesius. Be to, jai buvo žinoma, kad jos buvęs sutuoktinis neturėjo turto, transporto priemonių ir ji buvo įsitikinusi, kad nėra ką paveldėti. Taip pat, tik nuvykusi pas notarą, sužinojo, kad neturi teisės be teismo išduoto leidimo paduoti pareiškimą dėl palikimo priėmimo R. L. ir J. L. vardu. Prašo atsižvelgti, kad palikimą prašo priimti nepilnamečių vaikų interesais, kurių materialinės gyvenimo sąlygos, atsisakius pratęsti terminą priimti palikimą, bus pablogintos. Palikimo atsiradimo ir jo priėmimo pasibaigimo momentu R. L. ir J. L. buvo ir yra nepilnamečiai, terminas jų vardu priimti palikimą praleistas ne dėl jų kaltės, nes, būdami nepilnamečiai, jie neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose. Praleisto termino trukmė nėra nepateisinamai didelė, kad tai būtų pagrindas atsisakyti pratęsti praleistą terminą. Mirusiojo palikimo priėmimas nepažeis nepilnamečių vaikų Remigijaus ir Jūratės teisių. Įsipareigoja iki R. L. ir J. L. pilnametytės jų paveldėtą turtą tvarkyti atsižvelgdama išimtinai į vaikų interesus. Nėra jokio pagrindo abejoti, jog turtą ji galėtų naudoti ne savo vaikų interesais.
Pareiškėja Ž. L. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad buvęs sutuoktinis V. L. mirė (duomenys neskelbtini). Liko trys vaikai: J. L., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, R. L., gimęs (duomenys neskelbtini) m., ir R. L., gimęs (duomenys neskelbtini) m. V. L. mirties dieną jos ir V. L. santuoka jau buvo nutraukta. Po santuokos nutraukimo ji ir V. L. gyveno vienuose namuose, priklausančiuose uošviui. V. L. mirties dieną neturėjo žemės, kito nekilnojamojo turto bei transporto priemonių. Ji nežinojo, kad po V. L. mirties liko kito turto, todėl nei į notarą dėl V. L. palikimo nepilnamečių vaikų vardu priėmimo, nei į teismą dėl leidimo nepilnamečių vaikų vardu priimti mirusio V. L. palikimą ji nesikreipė. Paaiškėjus, kad po V. L. mirties liko 104,00 Eur jo banko sąskaitoje, jai patarė kreiptis į teismą dėl leidimo priimti nepilnamečių vaikų vardu palikimą. Į V. L. banko sąskaitą būdavo pervedama neįgalumo pensija. Jai nėra žinoma, kad V. L. būtų turėjęs kreditorinių įsipareigojimų. Jei teismas atnaujintų terminą nepilnamečių vaikų vardu priimti V. L. palikimą ir išduotų leidimą nepilnamečių vaikų vardu priimti jo palikimą, ji V. L. palikimą panaudotų sumokėti vaikų mokymo išlaidas.
Pareiškėjos atstovė advokatė R. M. pareiškimą palaikė, remdamasi pareiškime nurodytais motyvais ir argumentais, ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad neprieštarauja, jog pareiškėja brolio R. L. ir sesers J. L. vardu priimtų palikimą. Mirus tėvui V. L. jis pats buvo pilnametis. Be jo, šeimoje buvo dar du vaikai: J. L. ir R. L.. Tuo metu jis nežinojo, kad per tris mėnesius vaikams reikia kreiptis į notarą priimti mirusiojo palikimą. Apie tai iš mamos taip pat nieko negirdėjo. Tuo metu jis taip pat nežinojo, kad po tėvo V. L. mirties yra likę paveldėtino turto. Kiek jam žinoma, tėvas mirė, neturėdamas skolų. Iki tėčio mirties visa šeima gyveno vienuose namuose, priklausiusiuose tėtės tėvui.
R. L. teismo posėdžio metu pareiškėjos pareiškimą palaikė. Paaiškino, jog tuo metu, kai mirė tėtis, jis jau mokėsi Alytaus profesinio rengimo centre, kuriame mokosi ir šiuo metu. Kuomet mirė tėtis, jam nebuvo žinoma, kad mama turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Jis nežinojo, kad po V. L. mirties yra likęs turtas, kurį vaikai kaip įstatyminiai įpėdiniai gali paveldėti. Jo santykiai su mama buvo geri. Šiuo metu tapo žinoma, kad po V. L. mirties yra likęs turtas – pinigai. Mano, kad mama, priėmusi palikimą, jį tinkamai panaudotų vaikų poreikiams. Jam nėra žinoma, kad tėvas prieš mirtį būtų surašęs testamentą ar kad jis būtų turėjęs skolų.
Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė parašymą palaikė, nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog paveldėtas turtas neapsunkintas skolomis, pareiškimas paduotas nepilnamečių vaikų interesais, todėl, institucijos nuomone, pareiškimas tenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėja teismo prašo pratęsti praleistą įstatymų nustatytą terminą, nurodydama, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, bei prašo išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečių R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7, 13, 14). Prienų 3-ajame notaro biure mirusiojo V. L. palikimo paveldėjimo byla neužvesta (b.l. 8). Po V. L. mirties liko jo turtas: 104,85 Eur santaupų, esančių AB Swedbank banko sąskaitoje bei 46,417 pensijų kaupimo fondo vienetų AB Swedbank pensijų kaupimo sąskaitoje (b.l. 32). Po V. L. mirties paveldėtino nekilnojamojo turto bei transporto priemonių nebuvo (b.l. 9, 23). Pareiškėja Ž. L. ir V. L. išsituokė (duomenys neskelbtini) (b.l. 15). R. L. ir nepilnamečiai R. L. ir J. L. yra palikimo, atsiradusio po jų tėvo V. L. mirties (duomenys neskelbtini), paveldėtojai pagal įstatymą. Pareiškėja Ž. L. yra nepilnamečių R. L. ir J. L. atstovė pagal įstatymą.
Byloje esantys dokumentai patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes.
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimamas dviem būdais: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti, 2) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir tai, kiek jis buvo praleistas, bei kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjos elgesį, teismas privalo atsižvelgti į tai, ar ji buvo atidi, sąžininga ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, privalo taikyti ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. pareiškimą ir pagal suinteresuotų asmenų B. N., V. N. ir G. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M., atstovaujančios nepilnamečiams vaikams J. M. ir J. M., pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-46/2006). Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste, ypač atsižvelgti į tai, jei palikimą prašoma priimti nepilnamečių vaikų interesais, bei įvertinti, kokios yra vaikų materialinės gyvenimo sąlygos tam, kad, atsisakius pratęsti terminą palikimui priimti, nepagrįstai nenukentėtų nepilnamečių vaikų interesai, nes to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M., atstovaujančios nepilnamečiams vaikams J. M. ir J. M., pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. D., atstovaujamos pagal įstatymą L. D., pareiškimą; bylos Nr. 3K-3-258/2007). Taip pat pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas.
Šioje civilinėje byloje pareiškėja prašanti pratęsti terminą palikimui priimti, yra atstovaujanti nepilnamečių interesus, taigi jų teisių gynimo teisme galimybė nagrinėtina ne tik individualaus, bet ir viešojo intereso aspektu. Pareiškėja, būdama nepilnamečių atstovė pagal įstatymą, per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Byloje nustatyta, kad palikėjas V. L. - nepilnamečių R. L. ir J. L. tėvas, o R. L. ir J. L. – įpėdiniai pagal įstatymą, paveldintys jų mirusiam tėvui priklausantį turtą (CK 5.11, 5.15 straipsniai).
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsisakymas pratęsti terminą palikimui priimti, kurį R. L. ir J. L. praleido ne dėl savo kaltės, nes jie, būdami nepilnamečiai, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis), pažeistų nepilnamečių interesus. Tai, kad R. L. ir J. L. atstovė pagal įstatymą Ž. L. dėl socialinių įgūdžių ir teisinių žinių stokos laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo nepilnamečiams vaikams. Atsižvelgtina ir į tai, kad praleisto termino trukmė (aštuoni mėnesiai) nėra nepateisinamai didelė, jog būtų pagrindas atsisakyti pratęsti praleistą terminą, vertinant termino pratęsimo galimybę civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu. Teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuoto asmens teisėtus interesus. Tokias aplinkybes turėjo įrodyti suinteresuotas asmuo (CPK 178 straipsnis), tačiau šis tokių įrodymų nepateikė, priešingai, suinteresuotas asmuo į notaro biurą dėl mirusiojo V. L. palikimo priėmimo nesikreipė, teismo posėdžio metu pareiškėjos pareiškimą palaikė. Taigi termino palikimui priimti pratęsimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuoto asmens teises.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas nepilnamečių R. L. ir J. L. vardu priimti palikimą, atsiradusį po V. L., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atsižvelgus į prioritetinę vaiko teisių gynybą, terminas atnaujintinas.
Išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas. Tai viena iš nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisės įgyvendinimo teisminės kontrolės formų. Remiantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo leidimo išdavimo, turi įvertinti visus esančius įrodymus, ar leidimas priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą nepažeis nepilnamečio vaiko interesų.
Pamatinis vaiko teisių apsaugos principas, įtvirtintas tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje, yra vaiko interesų viršenybės principas. 1989 metų Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymo leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Tai, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus, įtvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, taip pat proceso teisės normose. Tiek priimant teisės aktus, sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaiko teisėmis, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį veiksmą vaiko interesų atžvilgiu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeidžiami. Įstatymai ir jų taikymas turi apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksmų įtakos (CK 3.3 straipsnio 2 dalis).
Kaip jau anksčiau minėta, kai asmuo savo nepilnamečio vaiko vardu priima arba atsisako priimti palikimą yra būtinas išankstinis teismo leidimas. CK 5.52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad palikėjas V. L. būtų turėjęs skolų. Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, kad Ž. L. būtų pratęstas terminas palikimui po R. L. ir J. L. tėvo V. L. mirties, priimti bei išduotas teismo leidimas nepilnamečių vaikų vardu šį palikimą priimti. Esant šioms aplinkybėms, iš byloje esančių objektyvių duomenų spręstina, kad palikimo priėmimas nepilnamečių vaikų vardu pagal įstatymą nepažeis jų teisių ir teisėtų interesų, todėl teismas sprendžia, jog tikslinga išduoti teismo leidimą Ž. L. nepilnamečių vaikų R. L. ir J. L. vardu priimti palikimą, atsiradusį po jų tėvo V. L. mirties.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais,
nutaria:
Atnaujinti pareiškėjai Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą nepilnamečių vaikų R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Išduoti teismo leidimą Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po tėvo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas gali būti atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.