Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Raimondo Buzelio ir Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei L. P. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti 2020 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnis). Ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, jog prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovė be pateisinamos priežasties nepateiktų atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo kredito sutarties nutraukimo, ir kompensacinių palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Byloje nustatyta, kad 2019 m. vasario 25 d. tarp ieškovės AB „NEO Finance“ ir atsakovės L. P. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K533751771, pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 6 409,38 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3 779,22 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma (MPN) – 20 proc.), 499,23 Eur tarpininkavimo mokesčio. Atsakovė nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų laiku, todėl ieškovė vienašališkai nuo 2020 m. gegužės 5 d. sutartį nutraukė.

16. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 5 803,21 Eur negrąžintą kreditą, 528,47 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 20 d.), 20 proc. dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą 5 803,21 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos, 1 955,11 Eur tarpininkavimo mokestį, 15,60 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.

17. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl 20 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo kredito sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir reikalavimą dėl 15,60 Eur kompensacinių palūkanų už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2020 m. sausio 2 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 20 d.), priteisimo.

Dėl mokėjimo palūkanų priteisimo

18. Ieškovė, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria buvo atmestas reikalavimas priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas nuo kredito sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apeliantė skunde teigia, kad teismas, atmesdamas reikalavimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, sukurtu precedentu, tačiau neatsižvelgė į tai, kad tiek vartojimo kredito sutarties sudarymo dieną, tiek ieškinio pateikimo teismui dieną, dar galiojo priešingas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotas precedentas, leidžiantis mokėjimo (pelno) palūkanas skaičiuoti iki visiško prievolės įvykdymo dienos. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuluotą bei iš esmės pakeistą iki tol galiojusią mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo praktiką, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais bei užtikrinant proceso ekonomiškumą, turėjo pasiūlyti ieškovei įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. priimtoje nutartyje pateiktus išaiškinimus ir atitinkamai sudaryti galimybes patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes bei ieškinio reikalavimus. Ieškovei nenustačius termino ieškinio trūkumams pašalinti bei nepasiūlius patikslinti ieškinį, teismas ex officio turėjo teisę prašymą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, kvalifikuoti kaip prašymą atsakovei taikyti civilinę atsakomybę ir ieškovei priteisti 20,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5803,21 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-03-01), ir 20,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5803,21 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-03-01) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka bei juos atmeta kaip nepagrįstus.

19. Bendrąja prasme palūkanos suprantamos kaip atlyginimas už pinigų skolinimą. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos:1) palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (užmokestis už pinigų skolinimą (pvz., CK 6.872 straipsnio 1 dalis); 2) palūkanos, atliekančios kompensuojamąją funkciją (minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą (CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).

20. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

21. Bylos duomenys pagrindžia, kad ieškovė 2020 m. gegužės 5 d. sutartį su atsakove nutraukė, todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkei pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas nuo kredito sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos.

22. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, sprendė, kad aptariama kasacinio teismo praktika keistina kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise įgyvendinimą bei neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo. Pažymėtina, kad aptartas išaiškinimas neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

23. Apeliantė nurodo, kad teismas ieškovės reikalavimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų po sutarties nutraukimo priteisimo turėjo kvalifikuoti kaip prašymą atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir ieškovei priteisti negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas taikant 20 proc. metines palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5803,21 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-03-01) ir 20 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5803,21 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-03-01) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teisėjų kolegija su tokiu apeliantės teiginiu nesutinka. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne vieną kartą pažymėjęs, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019). Teismas, įgyvendindamas šią savo išimtinę teisę, nėra saistomas šalių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu – teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Bylos šalys suformuluoja savo reikalavimus ir atsikirtimas ir atitinkamai nurodo faktines aplinkybes jiems pagrįsti, o šių elementų visuma apibrėžia ginčo dalyką, kurį teismas privalo teisiškai kvalifikuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal ieškovės suformuluotą ieškinio pagrindą ir dalyką akivaizdu, kad ieškovė prašė priteisti būtent mokėjimo (pelno) funkciją atliekančias palūkanas, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai teisiškai įvertinęs ieškovės reikalavimą.

24. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui iš esmės pakeitus iki tol galiojusią mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo praktiką, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais bei užtikrinant proceso ekonomiškumą, teismas turėjo pasiūlyti/sudaryti galimybę ieškovei patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes bei ieškinio reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Ieškinio elementai – ieškinio dalykas ir pagrindas – apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui tinkamai pasirengti nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313/2016). Šiuo atveju byla išnagrinėta ieškiniu apibrėžtose bylos nagrinėjimo ribose, ieškinio trūkumų nustatyta nebuvo, ginčas kilo iš vartojimo teisinių santykių, kuriuose ieškovė laikytina stipresniąja sutarties šalimi, ieškovė naudojosi kvalifikuota teisine (advokato) pagalba. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, nepažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 str., 7 str. 1 d., 8 str., 17 str., 21 str. ir kt. str.).

Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo

25. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka ir su sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti 15,60 Eur kompensacines palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2020 m. sausio 2 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 20 d.).

26. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, kad kompensacinių palūkanų, mokamų kompensuojant dėl prievolės neįvykdymo turėtus nuostolius, paskirtis ir prigimtis iš esmės yra tapati kaip ir netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020), kurias riboja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis. Teismas konstatavo, kad iš atsakovės priteista tarpininkavimo mokesčio suma (1 955,11 Eur) viršija ieškovės prašomas priteisti kompensacines palūkanas, t. y. jas apima, todėl ieškovės reikalavimą priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas atmetė.

27. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad negautos pajamos (nuostoliai) ir kompensuojamosios palūkanos paskaičiuotos skirtingais laikotarpiais, todėl viena suma į kitą neįskaitomos, ir apeliantės naudai priteistinos abi sumos. Taip pat apeliantė atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pažymėjo, kad kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai, todėl ieškovė turėjo teisę reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo.

28. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, siekdamas užkirsti galimybes vartojimo kredito davėjams apeiti VKĮ kuriamą imperatyvų teisinį reglamentavimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 (75 punkte) yra išaiškinęs, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra tokia pati kaip ir sutartinių netesybų, kurių dydis ir skaičiavimo terminas turi atitikti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas maksimalias ribas (0,05 proc. dydį už kiekvieną vėlavimo vykdyti prievolę dieną, bet ne daugiau kaip už 180 d.). Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad aptariamas ieškovės reikalavimas buvo atmestas dėl jo nesuderinamumo su VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, o ne dėl to, kad ginčijamu sprendimu be kita ko buvo priteistos mokėjimo palūkanos, todėl spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformuotos praktikos nėra pagrindo.

29. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Šiuo atveju metinė palūkanų norma (MPN), dėl kurios šalys susitarė sutartyje (Sutarties specialiose sąlygose), sudaro 20 proc.

30. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis įtvirtina kelias reikšmingas taisykles. Pirmoji taisyklė nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Antroji taisyklė nustato kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpį, t. y. kad šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Trečioji taisyklė nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti, o šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-09 vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, pagrįstai konstatavo, kad netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu (tarpininkavimo mokesčio sudėtine dalimi), viršija maksimalų netesybų dydį imperatyviai nustatytą VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje. Kita vertus, akcentuotina tai, kad ieškovė ieškiniu prašo priteisti netesybas remdamasi ne VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu bei jį atitinkančiu faktiniu pagrindu, o sutartinėmis nuostatomis. Pažymėtina, kad Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios Sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies (pvz., priteisti sumą, apskaičiuotą pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį). Toks išaiškinimas yra pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtoje 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje, Teismų praktika Nr. 52).

32. Atkreiptinas dėmesys, kad į apeliacijos ribas nepatenka pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės buvo priteista 1955,11 Eur tarpininkavimo mokesčio, kurio 1455,88 Eur dalis būtent laikytina netesybomis, nes jo vertinimas pažeistų CPK 313 straipsnyje įtvirtintą draudimą priimti apeliantės atžvilgiu blogesnį sprendimą (CPK 320 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

33. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines teisės normas, nepažeidė procesinių teisės normų bei įrodymų vertinimo taisyklių bei pagrįstai vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika, todėl naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo. Ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.