Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei L. P. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2020 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnis). Ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, jog prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas be pateisinamos priežasties nepateiktų atsiliepimo į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų – 2019 m. vasario 25 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K533751771 bendrųjų ir specialiųjų sąlygų, duomenų apie kredito suteikimą, 2020 m. balandžio 2 d. raginimo, 2020 m. balandžio 29 d. pranešimo apie kredito sutarties nutraukimą – vertinimą, nustatė, kad pagal 2019 m. vasario 25 d. vartojimo kredito sutartį Nr. K533751771 ieškovė suteikė atsakovei 6 409,38 Eur kreditą 60 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti ne tik suteiktą kreditą, bet taip pat sumokėti 3 779,22 Eur palūkanas ir 499,23 Eur tarpininkavimo mokestį. Iš ieškovės 2020 m. balandžio 2 d. ir 2020 m. balandžio 29 d. pranešimų darytina išvada, kad atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė. Bylą iškėlus teisme, atsakovė taip pat nepateikė duomenų apie tai, kad įvykdė prievolę ar jos dalį ieškovei.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnyje numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalis). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Atsakovė nevykdė įsipareigojimų grąžinti kreditą, ieškinys šioje dalyje pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 5 803,21 Eur negrąžinta kredito dalis.

Ieškovė reiškia reikalavimą dėl 528,47 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų sumos ir 20 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą 5 803,21 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pagal paskolos sutartį pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ir mokėti palūkanas už naudojimąsi pinigais, jeigu sutartis nenustato ko kita. Teismų praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą, pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Sutarties 5.2 punktas nustato atsakovės pareigą, be kita ko, mokėti palūkanas. Pagal Sutartį, palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti bendrovei už naudojimąsi vartojimo kredito suma; palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas bendrovei; skaičiuojant palūkanas bus laikoma, kad metai turi 360 kalendorinių dienų, o mėnuo turi 30 kalendorinių dienų (Sutarties 1.16 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeista esama praktika mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu ir suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis yra nutraukta. Kadangi mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo negalimas, o vartojimo kredito sutartį ieškovė vienašališkai nutraukė 2020 m. gegužės 5 d., mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 2 d. (termino įvykdyti prievolę praleidimo data) iki sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 5 d.), t. y. už 123 dienas, ir nagrinėjamu atveju sudaro 396,55 Eur (5 803,21 x 20 proc. / 360 d. x 123 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovės reikalavimas dėl 528,47 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų sumos priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 396,55 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Reikalavimas dėl 20 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą 5 803,21 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmetamas.

Ieškovė reiškia reikalavimą dėl 1 955,11 Eur tarpininkavimo mokesčio. Šalys dėl tarpininkavimo mokesčio susitarė 2019 m. vasario 25 d. vartojimo kredito sutartyje Nr. K533751771. Atsakovė netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, todėl iš jos ieškovei priteisiama 1 955,11 Eur tarpininkavimo mokesčio (Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1112-259/2019, Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1059-480/2020, Sutarties 1.28 ir 5.3 punktai).

Ieškovė, remdamasi Sutarties 6.1 punktu bei CK 6.261 straipsniu, prašo priteisti 15,60 Eur palūkanas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2020 m. sausio 2 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 20 d.), kurios ieškinyje įvardytos kompensuojamosiomis palūkanomis. Šios palūkanos atlieka kreditoriaus minimalių nuostolių, kylančių skolininkui laiku ir tinkamai nevykdant savo sutartinių prievolių, kompensavimo funkciją. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Įvertinus tai, kad iš atsakovės priteista tarpininkavimo mokesčio suma viršija ieškovės prašomas priteisti kompensacines palūkanas, t. y. jas apima, ieškovės reikalavimas priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas netenkinamas.

Atsakovei laiku neatsiskaičius su ieškove, iš atsakovės ieškovei priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad sprendimu atmestas vienas procentine išraiška reikštas ieškinio reikalavimas, vienas skaitine, vienas tenkintas iš dalies, tiksliai apskaičiuoti patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas neįmanoma. Todėl teismas laiko, jog patenkintų reikalavimų dalis sudaro 85 procentus ieškinio. Ieškovė patyrė 387,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 187,00 Eur žyminis mokestis bei 200 Eur išlaidos už teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 328,95 Eur bylinėjimosi išlaidos (387,00 Eur x 85 proc., CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) 5 803,21 Eur (penkių tūkstančių aštuonių šimtų trijų eurų 21 ct) negrąžintą kreditą, 396,55 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt šešių eurų 55 ct) palūkanas, 1 955,11 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 11 ct) tarpininkavimo mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 328,95 Eur (trijų šimtų dvidešimt aštuonių eurų 95 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.