Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys antstolė R. G., uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas D. S. (toliau – pareiškėjas, skolininkas) skundė antstolės R. G. (toliau – antstolė) 2020 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymą, kuriuo netenkintas pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 5 d. pareiškimas nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir vykdomoji byla) nebelikus išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ūkio banko lizingas“. Pareiškėjas prašė: atnaujinti terminą 2020 m. rugpjūčio 25 d. skundui paduoti, jeigu jis būtų praleistas; atnaujinti terminą 2020 m. rugpjūčio 5 d. pareiškimui paduoti, jeigu jis būtų praleistas; nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl šių pagrindų: nebelikus išieškotojos vykdomojoje byloje pagal 2007 m. balandžio 26 d. vekselį (suma – 9 980,21 litų), kur buvo išieškoma išieškotojos UAB „Ūkio banko lizingas“ naudai, antstolę R. G. apskaičiuoti išieškotojai UAB „SB lizingas“ visas privalomas sumokėti vykdymo išlaidas, nutraukiant vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), ir pateikti D. S. dokumentus, kad išieškotoja tai sumokėjo.

2. Antstolė pareiškėjo skundo netenkino. Antstolė nurodė, kad vykdo Kauno miesto 6-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš D. S. išieškotojos UAB „Intrum Lietuva“ naudai. Skolininkas 2020 m. rugpjūčio 5 d. pareiškimu prašė nutraukti vykdomąją bylą, kadangi nebeliko išieškotojos UAB „Ūkio banko lizingas“. 2020 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu prašymas netenkintas. Skolininkas pateikė skundą dėl minėto patvarkymo, antstolė skundžiamu patvarkymu skundą atmetė, nurodė, kad skundas neaiškus, nepagrįstas. UAB „Ūkio banko lizingas“ pavadinimas pakito į pavadinimą UAB „SB lizingas“, pastaroji Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi reikalavimą į D. S. skolą perleido UAB „Intrum Lietuva“, 2019 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu antstolė pakeitė išieškotoją vykdymo procese, skolininkas šio patvarkymo neskundė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės R. G. kontorai 2008 m. rugpjūčio 21 d. pateiktas vykdymui 2008 m. balandžio 8 d. Kauno miesto 6-ojo notaro biuro išduotas vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo išieškotojos UAB „Ūkio banko lizingas“ naudai. Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti ir užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad 2015 m. birželio 1 d. pavadinimas UAB „Ūkio banko lizingas“ pakeistas į pavadinimą UAB „SB lizingas“. 2019 m. rugpjūčio 2 d. antstolės kontoroje gautas UAB „Intrum Lietuva“ prašymas pakeisti pradinį išieškotoją UAB „SB lizingas“ jo teisių perėmėju UAB „Intrum Lietuva“, prie prašymo pateikta 2019 m. sausio 3 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties kopija, 2019 m. vasario 23 d. skolininkui siųstas pranešimas apie reikalavimo perleidimą. 2019 m. rugpjūčio 13 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)Dėl šalies pakeitimo, kuriuo pradinė išieškotoja UAB „SB lizingas“ pakeista teisių perėmėja UAB „Intrum Lietuva“, patvarkymas išsiųstas skolininkui D. S., naujajai išieškotojai UAB „Intrum Lietuva“, vykdomąjį dokumentą išdavusiam Kauno 6-ajam notaro biurui. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, nesutikdamas su 2020 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo netenkintas skolininko prašymas nutraukti vykdomąją bylą, nelikus išieškotojo.

11. Vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai numatyti CPK 629 straipsnio 1 dalyje: jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino CPK 595 straipsnyje nustatyta tvarka; jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (Civilinio kodekso 6.436 straipsnis); jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime; jeigu vykdomojoje byloje, kurioje išieškomos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, neišieškoma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma; jeigu valstybės institucija atliko CPK 628 straipsnio 4 dalyje nurodytus veiksmus.

12. Nagrinėjamu atveju vykdymo procese keitėsi pradinės išieškotojos UAB „Ūkio banko lizingas“ pavadinimas – nuo 2015 m. birželio 1 d. pradinės išieškotojos pavadinimas yra UAB „SB lizingas“. 2019 m. sausio 3 d. pradinė išieškotoja ir UAB „Intrum Lietuva“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria perleido UAB „Intrum Lietuva“ antstolės R. G. kontoroje vykdomą išieškojimą pagal 2008 m. balandžio 8 d. Kauno miesto 6-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš D. S. išieškotojos UAB „Ūkio banko lizingas“ naudai. Patvarkymas skolininkui buvo įteiktas, nebuvo apskųstas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas nė vienas iš CPK 629 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, kuriuo vadovaujantis vykdomoji byla tūrėtų būti nutraukta. Esant šioms aplinkybėms, apelianto reikalavimas nutraukti vykdomąją bylą, nes byloje neliko išieškotojo, yra nepagrįstas.

Dėl nutarties motyvavimo

13. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, iš nutarties turinio netgi sunku suprasti, ką motyvuojamojoje dalyje teismas nori pasakyti ir kodėl tokie pateikti apibendrinimai.

14. Teismo pareiga motyvuoti nutartį yra nustatyta CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013).

15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apelianto skundo dėl antstolio veiksmų, tinkamai ištyrė bei įvertino byloje reikšmingas aplinkybes, nutartyje nurodė esminius motyvus, todėl vien tai, kad apeliantas nesutinka su teismo procesiniu sprendimu, nėra pagrindas teigti, jog pirmosios instancijos teismo priimta nutartis nemotyvuota.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

16. Apeliantas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 629 straipsnio 1 dalis visa apimtimi tiek, kiek joje nustatytas baigtinis sąrašas kriterijų vykdomajai bylai nutraukti, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2, 3 dalims, 6 straipsnio 1, 2 dalims, 18 straipsniui, 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 4 daliai, 29 straipsnio 1, 2 dalims, 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalims, 110 straipsnio 1, 2 dalims, 111 straipsnio 1, 2, 4 dalims, 135 straipsnio 1 daliai, 138 straipsnio 3 daliai, 150 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, konstituciniam principui pacta sunt servanda. Apelianto teigimu, CPK 629 straipsnio 1 dalis nustato ydingą baigtinį sąrašą kriterijų vykdomajai bylai nutraukti, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo arba taikyti įstatymo analogiją (CPK 3 straipsnio 6 dalis ir kt.,) arba kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

17. Teismų įgaliojimai sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai yra expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinti Konstitucijoje. Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). CPK 3 straipsnio nuostatos numato, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas ar jo dalis, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas ar teisės aktas atitinka Konstituciją ar įstatymus.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad atsižvelgiant į esantį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą ar ne. Ši teismo teisė nepriklauso nuo to, pateikė šalys prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar ne. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pabrėžtina, jog pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), kurios privalo būti pašalintos, kad teismas byloje galėtų priimti teisingą sprendimą (kitą baigiamąjį teismo aktą). Pašalinti šias abejones (paneigti arba patvirtinti jų pagrįstumą) pagal savo kompetenciją gali tik Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

19. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad CPK 629 straipsnio 1 dalis nustato ydingą baigtinį sąrašą kriterijų vykdomajai bylai nutraukti, todėl reikalinga ištirti, ar CPK 629 straipsnio 1 dalis visa apimtimi tiek, kiek joje nustatytas baigtinis sąrašas kriterijų vykdomajai bylai nutraukti, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2, 3 dalims, 6 straipsnio 1, 2 dalims, 18 straipsniui, 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 4 daliai, 29 straipsnio 1, 2 dalims, 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalims, 110 straipsnio 1, 2 dalims, 111 straipsnio 1, 2, 4 dalims, 135 straipsnio 1 daliai, 138 straipsnio 3 daliai, 150 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, konstituciniam principui pacta sunt servanda. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas nepateikė jokių argumentų, paaiškinimų, nedetalizavo, kokiu būdu ir kaip minėtame Civilio proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintos teisės normos prieštarauja Konstitucijai. Apelianto nurodomi deklaratyvūs teiginiai nėra pakankamas pagrindas teismui spręsti klausimą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad apelianto nurodytas teisės aktas ar jo dalys, kurios turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apelianto prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas.

20. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės ir vykdomosios bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad apeliantas nors ir siekia, jog byloje pateikti įrodymai būtų vertinami kitaip nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, tačiau apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 8 d. nutartį paikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.