- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-13
- Bylos Nr.
- 2-1505-981/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00975-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Trumpulienė
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- A. A.
- Advokatai
- Dainius Dargevičius, Lina Breskuvienė
- Kategorijos
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Trumpulienė, sekretoriaujant Daivai Stalionienei, dalyvaujant ieškovei D. P., ieškovės atstovei advokatės padėjėjai Linai Breskuvienei, atsakovui A. A., atsakovo atstovui advokato padėjėjui Dainiui Dargevičiui, išvadą byloje teikiančios institucijos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyrio atstovei Elenai Petuškienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui A. A. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. A., prašydama: 1) nustatyti nepilnamečio E. A., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 2) priteisti išlaikymą iš atsakovo jo nepilnamečiui sūnui E. A., gimusiam(duomenys neskelbtini)., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 EUR nuo 2017 m. liepos 1 d. iki jo pilnametystės; 3) nustatyti atsakovo A. A. bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi E. A., gimusiu (duomenys neskelbtini).; 4) priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, jog atsakovas yra E. A., gimusio (duomenys neskelbtini)., tėvas. Santuoka su atsakovu nebuvo sudaryta, jie gyvena atskirai. Sūnus gyvena kartu su ja, ieškove. Atsakovas sūnumi domisi, skiria lėšų išlaikymui. Ieškovė paaiškino, kad šiuo metu nedirba, aktyviai ieško darbo, pajamų ir nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikia skirti apie 560 EUR: maistui – 120-140 EUR, vaistams ir vitaminams, sauskelnėms – 70-80 EUR, rūbams ir avalynei – 60-70 EUR, mokesčiams už komunalines paslaugas apie 30 EUR, buities apyvokos daiktams ir asmens higienos priemonėms – 90-120 EUR, papildomos būtinos išlaidos lavinimui, mokymuisi, laisvalaikiui ir pramogoms – 60-80 EUR (žaislai, knygutės, baseinas, rogutės, sportinė apranga, lavinimo priemonės ir pan.), mokesčiams už darželį – 50-70 EUR per mėnesį. Paaiškino, kad su sūnumi gyvena pas savo tėvus, kurie remia juos finansiškai. Atsakovas yra jaunas, darbingas, todėl gali mokėti sūnui prašomą išlaikymą, kadangi gyvena ir dirba Norvegijoje. Pažymėjo, kad atsakovas vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį siųsdavo ieškovei po 400 EUR. Paaiškino, kad išlaikymo prašo nuo 2017 m. liepos 1 d., kadangi atsakovas balandžio mėnesį siuntė 2 000 EUR, iš kurių 700 EUR nurodė panaudoti jos automobilio remontui ir 100 EUR kaip dovaną kovo 8-sios proga. Likusius pinigus – 1 200 EUR skyrė sūnaus išlaikymui iki 2017 m. liepos 1 d. (1-3 b.l.).
Ieškovė D. P. teismo posėdžio metu patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti vaikui išlaikymą po 190 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Paaiškino, kad vaikas linkęs sirgti peršalimo ligomis, reikia dažnai pirkti vaistus, kurie kas kartą kainuoja apie 50 EUR. Kiekvieną mėnesį nuperka ir drabužių už 50 EUR, higienos prekių – už 70 EUR. Paaiškino, kad jos atlyginimas – 350 EUR per mėnesį. Ieškovė neseniai pradėjo dirbti ir negali visą laiką praleisti slaugydama sergantį vaiką, todėl jį prižiūrėti padeda jos tėvai. Paaiškino, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. atsakovas pervedė tik 50 EUR rugsėjo 1-ąjai dienai pasiruošti. Nurodo, kad nors gyvena su tėvais, prisideda prie bendrų būsto išlaikymo išlaidų. Dėl vaiko bendravimo su atsakovu paaiškino, kad sūnus dėl savo amžiaus ir judrumo dažnai pats nenori bendrauti per Skype programą su atsakovu arba bendrauja labai trumpai. Nurodė, kad dirba pamainomis, vaikas lanko darželį, yra daug kitų rūpesčių, todėl kiekvieną dieną jį negali užtikrinti vaiko bendravimo su atsakovu per Skype programą. Dirbant popietinėmis pamainomis dažnai net nėra galimybės iš viso įjungti kompiuterį. Paaiškino, kad dirbdama popietinėje pamainoje, Skype programą vaiko bendravimui su tėvu gali jungti tik savaitgaliais, rytinėje pamainoje – kas antrą dieną nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir savaitgaliais. Ieškovė taip pat neprieštarauja, kad atsakovas savaitę atostogų praleistu su vaiku, prieš savaitę informavęs ieškovę apie planuojamas atostogas. Ilgesniam laikui nurodė nenorinti išleisti vaiko su atsakovu, kadangi jis negali tinkamai pasirūpinti tokio amžiaus vaiku. Paaiškino, kad kai rugpjūčio mėnesį buvo su vaiku nuvykusi į Norvegiją, vaikui patiko bendrautis su atsakovu, kuris jį lepino. Nurodė, kad ji su vaiku tiesiog pabėgo iš Norvegijos, kadangi atsakovas smurtavo prieš ieškovę, buvo kviesta policija ir paimtas vaikas, dėl piktnaudžiavimo alkoholiu atsakovas neteko darbo Norvegijoje.
Ieškovės atstovė advokato padėjėja Lina Breskuvienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Advokato padėjėja pažymėjo, kad ieškovė neginčija gaudavusi iš atsakovo lėšas vaiko išlaikymui, tačiau siekdama išvengti ginčų, kreipėsi į teismą dėl konkretaus išlaikymo priteisimo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė prašoma priteisti išlaikymą vaikui sumažino nuo 400 EUR iki 190 EUR per mėnesį, ir su tuo atsakovas sutiko. Atsakovas gyvena užsienyje, šiuo metu darbo neturi, tačiau gauna didelę socialinę pašalpą. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo į bylą pateiktos sąskaitos nėra aiškios. Atsakovas nurodo, kad turi Lietuvoje kreditorių, tačiau dokumentus pateikė tik dėl įsiskolinimo Norvegijoje. Turimas įsiskolinimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tėvas neturi pakankamai lėšų teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Šalių teismo posėdyje susitarta suma – 190 EUR – yra pakankama tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovė, norėdama greičiau baigti ginčą, juolab kad šiuo metu ji jau pati pradėjo dirbti, sutiko su nurodyta 190 EUR išlaikymo suma. Pažymėjo, kad darbo neturėjimas nėra pateisinama priežastis nemokėti išlaikymo. Patikslino, kad atsakovas rugsėjo mėnesį, prieš posėdį pervedė ieškovei 50 EUR, o spalio mėnesį dar 150 EUR. Nurodė, kad ieškovė, atsižvelgdama į vaiko amžių, sutinka, kad atsakovas paimtų vaiką savaitei jam grįžus į Lietuvą.
Atsiliepimas
Atsakovas A. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad 2010 metais dirbdamas Anglijoje susipažino su ieškove D. P.. Nuo 2013 metų pradėjo susitikinėti, bendrauti artimiau. Sužinojęs, jog ieškovė laukiasi sūnaus, nusprendė persikelti gyventi į Norvegiją. 2016 metų pavasarį ieškovė ir atsakovas nusprendė, jog ieškovė su mažamečiu sūnumi grįžta į Lietuvą. Šis sprendimas buvo priimtas išskirtinai mažamečio vaiko interesais, kadangi vaikas turėjo pradėti eiti į darželį, o Norvegijoje tokių gerų sąlygų kaip Lietuvoje atsakovas savo mažamečiui vaikui sudaryti negalėjo. Ieškovei grįžus į Lietuvą, atsakovas nupirko automobilį, kad ieškovei būtų lengviau ir patogiau rūpintis jų mažamečiu vaiku, taip pat pervesdavo ieškovei pinigus siekdamas užtikrinti ieškovės ir mažamečio sūnaus gyvenimo gerovę. Atsakovas nurodo, kad siuntė ieškovei lėšas nuosavo būsto, įregistruoto E. A. vardu, įsigijimui, kurios šiuo metu turėtų sudaryti apie 6 000 EUR, pirkdavo drabužius iš Anglijos, Norvegijos internetinių svetainių, naujausius žaislus, kompiuterius, kadangi ieškovė pinigus, skirtus vaiko išlaikymui, išleisdavo savo poreikių tenkinimui (kirpykla, manikiūras, sportas, laisvalaikis). Papildomai pažymėjo, jog Lietuvoje turi skolų, kurių išieškojimas perduotas vykdymui. Atsakovas nurodo nekilnojamo turto neturintis, kadangi visus uždirbtus pinigus išleisdavo ieškovės ir vaiko poreikiams. Atsakovo vertinimu, ieškovės nurodomos sumos dviejų metų vaikui prasilenkia su bet kokia logika: ieškovės nurodoma suma vaiko maistui yra praktiškai tokio dydžio, kokią nurodoma ir higienos prekėms. Atsakovas pažymi, jog mokymuisi (vaikas nelanko nei mokyklos, nei darželio) ir darželiui skiriama suma taip pat nėra adekvati, kadangi dubliuojasi. Atkreipia dėmesį, jog dėl ieškovės nuolatinių mažamečio vaiko palikimų svetimiems ir nepažįstamiems žmonėms yra kreipęsis į vaiko teisių apsaugos tarnybą su skundais, todėl teismui nustačius, jog su ieškove vaiko gyvenimo sąlygos yra netinkamos arba ieškovės gyvenimo būdas yra netinkamas ar nuolatos vaiką palieką nepažįstamiems žmonėms, laiko stresinėje situacijoje (nepažįstamoje aplinkoje), atsakovas neprieštarautų, kad teismas nustatytų vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu. Paaiškina, kad atsakovas turi gyvenamąją vietą, taip pat mano, jog gali tenkinti visus vaikų būtiniausius poreikius, kadangi didelę laiko dalį gali praleisti su vaiku. Papildomai pažymėjo, jog dėl ieškovės užimtumo vakaro metu, atsakovui kartais nepavyksta pasikalbėti su savo mažamečiu vaiku. Tokiu būdu ieškovė kliudo atsakovui dalyvauti mažamečio vaiko auklėjime (20-24 b.l.).
Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir nurodė nepripažįstantis jam pareikšto ieškinio. Papildomai paaiškino, kad nori bendrauti su vaiku kiekvieną dieną po valandą laiko interneto pagalba, tačiau supranta, kad vaikas tiek laiko neišsėdės. Paaiškino, kad paskutinį mėnesį vaiką matė tris kartus. Atsakovas pažymėjo, kad tada, kai vaikas dažniau bendrauja su atsakovu, jis pripranta ir būna prie kompiuterio. Nurodė, kad su vaiku norėtų bendrauti nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Lietuvos laiku. Tuo metu, kai ieškovė dirba popietinėmis pamainomis, Skype programą gali įjungti ieškovės tėvas. Nurodė, kad atostogų metu norėtų su vaiku bendrauti du mėnesius per metus, t.y. per vasaros ir žiemos atostogas; pats atskristų į Lietuvą ir pasiimtų vaiką su savimi. Šiuo metu nurodė neturintis darbo, tačiau gauna socialines išmokas kas dvi savaites po 8 106 kronas, maždaug 1 740 EUR per mėnesį. Paaiškino, kad 430 EUR sumoka už nuomą, kitos išlaidos sudaro: 400 EUR trims mėnesiams – elektra, internetas apie 800 kronų, kabelinė, turi paimtą pirmą kreditą ieškovės automobiliui pirkti, antrą kreditą ėmė padengti pirmajam, todėl jam lieka apie 5 000 kronų. Nedirba nuo birželio mėnesio, todėl vaiko išlaikymui gali mokėti po 150 EUR per mėnesį. Atsakovo vertinimu, vaiko būtiniems poreikiams užtikrinti pakanka 320 EUR kas mėnesį. Atkreipė dėmesį, kad visada pirko vaikui drabužius, žaislus ir visus kitus daiktus.
Atsakovo atstovas advokatas Dainius Dargevičius teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Atsakovo atstovo nuomone byloje ieškovei nepavyko įrodyti vaiko išlaikymo lydžio, o proceso dalyviams visiškai nepavyko nustatyti, koks objektyvus vaiko išlaikymo dydis yra reikalingas šiam vaikui, kadangi prie ieškinio visiškai nepridėti įrodymai, bylojantis apie vaikui reikalingas išlaikymo sumas. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu negalėjo atsakyti, kiek išleidžia vaikui. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ieškinio reikalavimą sumažino iki 250 EUR, tačiau šios sumos taip pat nepagrindė. Ieškinyje buvo nurodoma, jog ieškovės reikalavimas iš atsakovo yra 400 EUR, o ji prie vaiko išlaikymo tūrėtų prisidėti apie 160 EUR. Sumažinus iš atsakovo prašomą pinigų sumą nuo 400 EUR iki 150 EUR, logiškai sistemiškai pamąsčius, lygiai tiek pat procentaliai tūrėtų kisti ir ieškovės vaiko išlaikymo dalis. Vadinasi, jei ieškovės išlaikymo dydžio dalis kinta nuo 160 EUR iki 100 EUR, visas vaiko išlaikymo dydis sudaro 350 EUR per mėnesį. Būtent toks išlaikymo dydis tektų abiem tėvams (po 175 EUR) ir galėtų būti reikalingas vaikui, jei ieškovė pagrįstų savo reikalavimą. Nurodo, kad sudėjęs ieškovės nurodomus skaičius, suskaičiavo 270 EUR, vadinasi kiekvienam tėvui tenkanti vaiko išlaikymo dalis būtų po 135 EUR per mėnesį. Pakankamai logiškas dydis tokio amžiaus vaikui. Atkreipė teismo dėmesį, jog taikos sutarties projekte, ieškovę tenkino ir 150 EUR dydis. Teismui pateikta atsakovo finansinė padėtis, aiškiai patvirtina, jog atsakovas šiandien gyvena sunkiai. Iš gaunamų pajamų ir pateiktų sąskaitų, aiškiai matyti, jog atsakovo skoliniai įsipareigojimai tik didėja, kadangi jis negali apmokėti, jam adresuotų sąskaitų, paskolos ir Lietuvoje turimų įsiskolinimų. Net ir norėdamas apmokėti pateiktą sąskaitą už teisinių paslaugų teikimą šioje civilinėje byloje, atsakovas pasiskolino pinigų iš artimų giminaičių. Pažymėjo, jog ieškovė apskritai nepateikė savo gaunamų pajamų, o tik teiginiais nurodo, jog daug pinigų neturi, net nesugeba pateikti darbo sutarties. Tikėtina, jog šiuo metu ieškovės finansinė padėtis gali būti daug geresnė nei atsakovo, kadangi ji jokių skolinių įsipareigojimų neturi, nuosavybės teise jai priklauso automobilis, turi darbą, priešingai nei atsakovas. Dėl to gali ženkliai daugiau skirti savo vaiko išlaikymui. Atsakovas per ilgą laiką ieškovei buvo perdavęs 6 000 EUR nuosavo nekilnojamo turto įsigijimui E. A. vardu. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog tų pinigų, kuriuos atsakovas adresavo išskirtinai E. A. ateities užtikrinimui, nebėra, o ieškovė juos panaudojo kelionėms į Turkiją, prie jūros ir kitiems asmeniniams poreikiams tenkinti. Teismui nustačius ieškovės prašomą vaiko išlaikymo dydį, nei ieškovė, nei atsakovas tikėtina jo ir norėdami nesugebės užtikrinti, kadangi ieškovei gaunant minimalią algą prisidėti 250 EUR ar 190 EUR, ar 150 EUR prie vaiko išlaikymo nėra jokių galimybių, kadangi suaugusiam žmogui išgyventi yra reikalinga didesnė suma nei trijų metų vaikui. Atsakovas mano, jog šiuo metu E. A. išlaikymui reikalinga apie 250 EUR suma per mėnesį, kuri visiškai atitinka vaiko poreikius, todėl nustatytina suma 125 EUR kiekvienam tėvui. Atsakovas A. A. visada išlaikė savo vaiką, siuntė pinigus, drabužius, pirko žaislus. Atkreipė teismo dėmesį, jog atsakovas nori maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką ir prašė nustatyti atsiliepime nurodomą bendravimo tvarką, kadangi ji geriausiai atspindi ne ieškovės, o E. A. interesus. Prašo teismo nustatyti „lapelyje“ (teismo posėdyje šalių derintos ir užrašytos taikaus ginčo sprendimo sąlygos) nurodytą bendravimo tvarką, kadangi ši tvarka geriausiai užtikrins vaiko interesus. Nenustačius „lapelyje“ nurodytos tvarkos, atsakovas teismo prašo vadovautis ir nustatyti atsiliepime į ieškinį nurodytą bendravimo tvarką. Dėl bylinėjimosi išlaidų, atkreipė dėmesį, jog nuo nurodytos sąskaitos sumos apie 30 procentų sudaro valstybės mokesčiai. Likusi sumos dalis, tenka vykimui į tris teismo posėdžius, kurių metu visi proceso dalyviai klausėsi ieškovės išgyvenimų, susijusių su jos ir atsakovo santykiais, bet visiškai tai nebuvo susiję su nagrinėjama byla. Taip pat atsakovo atstovas parengė atsiliepimą į ieškinį, kurio rengimo trukmė buvo ženkliai didesnė nei nurodyta sąskaitoje. Rengė taikos sutartį pagal ieškovės norus. Dar daugiau, organizavo vertimų atlikimą, parengė prašymus dėl įrodymų prijungimo prie civilinės bylos, taip pat rengė baigiamąją kalbą. Bylinėjimosi išlaidos atsižvelgiant į byloje ruoštus dokumentus, posėdžių skaičių tikrai yra labai nedidelės, todėl ir prašome jas priteisti. Apibendrinant prašo ieškovės reikalavimą dėl prašomo 250 EUR išlaikymo atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nustatyti bendravimo tvarką nurodytą „lapelyje“. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškove atsakovas neprieštarauja.
Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog lankymosi ieškovės gyvenamojoje vietoje, nustatė, kad D. P. su sūnumi E. A. gyvena pas savo tėvus A. P. ir A. P. jiems priklausančiame keturių kambarių bute su patogumais. Taip pat kartu gyvena ieškovės pilnametė sesuo. Butas erdvus, jaukus, šiuolaikiškai įrengtas, jame yra visi buityje reikalingi namų apyvokos daiktai ir baldai, labai tvarkinga ir švaru. Vaikas turi savo lovą, daug žaislų ir lavinimosi priemonių, jam sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis ir lavėti. Apsilankymo metu vaikas buvo guvus, drąsus, bendraujantis. Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. E. A. lankys Ukmergės vaikų lopšelį – darželį „Saulutė“. Berniukas terapiškai sveikas, registruotas sveikatos priežiūros įstaigoje UAB „Teragyda“, jo gydytoja – Zita Ivanauskienė. Specialiųjų poreikių neturi. D. P. nedirbanti, Darbo biržoje neregistruota, socialinių išmokų negauna, ieškovę remia kartu gyvenantys tėvai. Moteris savarankiškai ieškosi darbo. Apie A. A. materialinę padėtį, gaunamas pajamas, skyrius duomenų neturi. Lankymosi šeimoje metu D. P. paaiškino, kad vaiko tėvas A. A. gyvena ir dirba Norvegijoje, su sūnumi dažnai bendrauja internetu, pokalbių programa „Skype“, atvykęs į Lietuvą, aplanko vaiką. Prie sūnaus išlaikymo prisideda, perveda pinigų, nuperka drabužėlių. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus vertinimu, nepilnamečio E. A. gyvenamosios vietos nustatymas su mama D. P., atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus (14-15 b.l.).
Vaiko teisių apsaugos poskyrio atstovė Elena Petuškienė teismo posėdyje patvirtino išvadoje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad šalių teismo posėdžio metu susitarta suma (190 EUR) nepilnamečio vaiko išlaikymui minimaliai patenkintų jo būtinus poreikius, tačiau palieka teismui spręsti dėl šalių sūnaus išlaikymui priteistinos sumos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl gyvenamosios vietos nustatymo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas arba CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
Bylos duomenys patvirtina, kad nepilnametis E. A., gim. (duomenys neskelbtini)., yra ieškovės D. P. ir atsakovo A. A. sūnus (5 b.l.). Ieškovė ir atsakovas santuokos nebuvo sudarę. Nepilnametis E. A. gyvena kartu su ieškove jos tėvams priklausančiame keturių kambarių bute, esančiame(duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Ukmergės miesto seniūnijos pažyma (6 b.l.).
Ieškovė prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė neprieštaraujantis dėl nepilnamečio sūnaus E. A. gyvenamosios vietos nustatymu su ieškove. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus išvadoje nurodoma, kad E. A. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus (14-15 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs tai, jog berniukas nuo gimimo gyvena su motina, atsižvelgdamas į Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą, nesant ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos, nustato E. A., gimusio(duomenys neskelbtini) ., gyvenamąją vietą kartu su motina D. P.. Šioje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi abu tėvai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, teismas turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009 ir kt.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybės šiuos poreikius tenkinti. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių sūnus gyvena kartu su motina jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame keturių kambarių bute. Ieškovė nurodė, kad atsakovas sūnui pervesdavo po 400 EUR per mėnesį, o 2017 metų balandžio mėnesį pervedė 2 000 EUR, iš kurių 1 200 EUR paskyrė sūnaus išlaikymui iki 2017 m. liepos 1 d. Nuo 2017 m. liepos 1 d. ieškovas yra pervedęs vaikui 50 EUR rugsėjo mėnesį ir 150 EUR spalio mėnesį. Teismo posėdžio metu šių ieškovės nurodytų aplinkybių atsakovas neginčijo. Ieškovė ir atsakovas teismo posėdžio metu susitarė, kad atsakovas A. A. savo nepilnamečiui sūnui E. A. kiekvieną mėnesį mokės 190 EUR išlaikymą, tačiau šalių atstovai savo baigiamosiose kalbose pasisakė ir dėl išlaikymo dydžio: ieškovės atstovė akcentavo tai, kad ieškovė sutiko su 190 EUR išlaikymu, nes nori kuo greičiau pasiekti teisinę taiką, atsakovo atstovas kalbėjo apie ieškovės prašomo 250 EUR išlaikymo nepagrįstumą, nors teismo posėdžio metu šalys pasiekė bendrą sutarimą dėl išlaikymo dydžio. Teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimas šalių bendru sutarimu galutinai nėra išspręstas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog šalių sūnus E. A., gimęs (duomenys neskelbtini), yra 3 (trejų) metų amžiaus (5 b.l.), nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio jis lanko darželį. Ieškovė nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. dirba UAB „STANSEFABRIKKEN AUTOMOTIVE“ (47 b.l.). Ieškovė su sūnumi gyvena jos tėvų bute. Sodros duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina ieškovės teismo posėdyje nurodytą aplinkybę, kad šiuo metu vidutinis jos darbo užmokestis – 350 EUR per mėnesį. Atsakovas nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. registruotas Norvegijos darbo ir socialinės rūpybos tarnybos Hitros Friojos skyriuje kaip asmuo ieškantis darbo ir per dvi savaites gauna 8 103 kronas (~854,36 EUR) socialinių išmokų (41 b.l.), per mėnesį – 1 708,72 EUR. Atsakovas A. A. nuo 2014 m. spalio 6 d. Norvegijoje nuomoja dviejų kambarių butą, už kurio nuomą per mėnesį moka 4 000 kronų (~421,75 EUR) (38-40 b.l.). Atsakovas A. A. iš Bank Norwegian AS yra gavęs 236 963 kronų (~24 984,87 EUR) paskolą. Byloje esančios sąskaitos patvirtina, kad atsakovo išlaidas sudaro – 1 433,70 kronų (~151,09 EUR) už kabelinę televiziją, 831,13 kronų (87,63 EUR) už mobilųjį ryšį, 4 389,38 kronos (~462 EUR) komunalinių mokesčių (42-45 b.l.).
CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai, kuri vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013, 2016 m. birželio 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-330-378/2016 ir kt.).
Atsakovas akcentuoja tai, kad jo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki: jis neturi darbo, jo skoliniai įsipareigojimai didėja, kadangi jis negali apmokėti jam adresuotų sąskaitų, paskolos ir Lietuvoje turimų įsiskolinimų.
Teismas pažymi, kad kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013 ir kt.). Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl to, kad vienas iš tėvų neturi darbo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni, juolab kad iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad atsakovo gaunama socialinė išmoka netekus darbo yra 1 708,72 EUR per mėnesį, nors ir bedarbis, jis nuomojasi dviejų kambarių butą, atitinkamai moka didesnius komunalinius mokesčius, išgali pasisamdyti advokatą, be to, yra darbingo amžiaus, todėl turi dėti maksimalias pastangas siekdamas susirasti darbą (kelis darbus), kad galėtų teikti išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, jog turi sveikatos problemų, kitų specialių poreikių ar yra kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų jo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas šiuo metu ir ateityje. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog yra kodavęsis nuo alkoholizmo, tačiau neigė, jog tai turėjo įtakos darbo neteikimui ir turi įtakos jo darbingumui ar galimybei gauti pakankamas pajamas.
Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai. Šalių teismo posėdyje sutartas išlaikymo dydis nepilnamečiui sūnui – kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 EUR nuo 2017 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės atitinka šiuo metu galiojantį orientacinį ar minimalų darbo užmokesčio standartą Lietuvoje (nuo 2016-07-01 MMA yra 380 EUR [2/190 EUR]), kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų dėl vaiko specialiųjų poreikių, jų tenkinimo sąlygų, teismas, įvertinęs šalių nepilnamečio vaiko amžių (3 metai) ir nurodytus būtinuosius poreikius (maistas, sveikatos priežiūra, higiena, lavinimas), tai, kad augant vaikui jo poreikiai tampa vis didesnį, abiejų tėvų turtinę padėtį, jų galimybes konkuruoti darbo rinkoje, tai, kad teismo posėdžio metu šalys abipusių nuolaidų būdu buvo susitarusios dėl sūnaus išlaikymo dydžio, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), sprendžia, jog atsakovas šiuo metu gali teikti savo sūnui E. A. 190 EUR išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis būtiniems jo poreikiams tenkinti, kuris priteistinas nuo 2017 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovei išaiškintina, kad išlaikymą dukrai ji privalo naudoti išimtinai tik nepilnamečio sūnaus interesais (CK 3.203 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, kad nurodytos aplinkybės, jog atsakovas 2017 m. rugsėjo mėnesį vaiko išlaikymui ieškovei pervedė 50 EUR, spalio mėnesį – dar 150 EUR, yra reikšmingos tik priverstinio sprendimo vykdymo atveju, jeigu atsakovas nevykdytų savo įsipareigojimo mokėti išlaikymą sūnui. Teismo šalių nepilnamečiui vaikui priteistinas išlaikymo dydis atitinka šalių teismo posėdyje sutartą išlaikymo dydį, todėl teismas sprendžia, kad šioje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to, tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnis).
Šioje byloje šalys teismo posėdžio metu abipusių nuolaidų būdu pasiekė susitarimą dėl to, kad atsakovas su nepilnamečiu vaiku ieškovės darbo rytinėmis pamainomis laiku, t.y. pirmadienį, trečiadienį, penktadienį ir sekmadienį bendrauja Skype programa po 1 (vieną) valandą nuo 18.00 val. Lietuvos laiku, ieškovei dirbant vakarinėmis pamainomis, atsakovas bendrauja su vaiku šeštadienį ir sekmadienį po 1,5 val. (pusantros valandos) nuo 18.00 val. Teismas pripažįsta, kad šioje dalyje tarp šalių nėra ginčo.
Atsakovas prašė nustatyti, kad jis pasiima nepilnametį sūnų su savimi šešioms savaitėms per metus iš nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir pristato sūnų į jo gyvenamąją vietą, prieš savaitę suderinęs vaiko paėmimo laiką su ieškove. Ieškovė nesutiko su atsakovu ir nurodė neprieštaraujanti, kad atsakovas pasiimtų jų nepilnametį vaiką su savimi vienai savaitei per metus.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių nepilnametį sūnų ir atsakovą sieja pakankamai stiprus ryšys, tačiau dėl šeimoje susiklosčiusios situacijos (tėvai gyvena skirtingose valstybėse), vaiko amžiaus (treji metai), vaikas retai ir paprastai tik virtualiu būdu (per Skype programą) bendrauja su tėvu. Įvertinus tai, kad atsakovas šiuo metu gyvena Norvegijoje, teismas, siekdamas užtikrinti vaiko interesus ir atsakovo maksimalų bendravimą su vaiku ir dalyvavimą jo auklėjime, nustato, jog atsakovas per metus gali praleisti su sūnumi 6 (šešias) savaites Lietuvoje, tačiau įvertinus vaiko amžių ir virtualų bendravimo būdą su tėvu, vaikas gali būti paimamas ne daugiau kaip dviem savaitėms iš eilės, pasiimant jį iš jo gyvenamosios vietos ir pristatant į jo gyvenamąją vietą, paėmimo laiką prieš dvi savaites suderinęs su ieškove. Dėl vaiko laikino išvykimo į užsienį su atsakovu šalys sprendžia bendru sutarimu, savo valią patvirtindami pas notarą. Šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė už ieškinį sumokėjo 41 EUR žyminio mokesčio (4 b.l.) (CPK 80 straipsnio) ir 500 EUR už advokato padėjėjos paslaugas (49 b.l.) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas (redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.)). Atsakovas pateikė įrodymus, jog sumokėjo 1 000 EUR už advokato padėjėjo paslaugas ir 140 EUR už dokumentų vertimą iš Norvegų kalbos. Šalys viena kitos bylinėjimosi išlaidų iš esmės neginčija. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė už reikalavimus priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui atleista nuo bylinėjimosi išlaidų CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl iš atsakovo priteistinas 68,40 EUR [(190EURx12mėn.)x3proc] žyminis mokestis valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinys patenkintas 93 proc.: iš ieškovo pareikštų trijų reikalavimų pirmas patenkintas 100 proc., antras – 100 proc., trečias – 80 proc. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistini 38,13 EUR žyminio mokesčio ir 465 EUR už advokato teisines paslaugas. Teismas patyrė 2,90 EUR procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų. Byloje susidariusi pašto išlaidų suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos CPK 96 straipsnio 6 dalies pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą kartu su ieškove D. P., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinį 190 EUR (vieno šimto devyniasdešimties eurų) dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui E. A. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti atsakovo A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiu (duomenys neskelbtini).:
Atsakovas A. A. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi E. A. ieškovės D. P. darbo rytinėmis pamainomis – pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais po 1 (vieną) valandą programa Skype nuo 18.00 val. Lietuvos laiku;Atsakovas A. A. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi E. A. ieškovės D. P. darbo popietinėmis pamainomis – savaitgaliais po 1,5 (pusantros) valandos nuo 18.00 val. Lietuvos laiku.Atsakovas A. A. gali praleisti su sūnumi E. A. 6 (šešias) savaites per 1 (vienerius) metus, pasiimdamas vaiką ne daugiau kaip dviem savaitėms iš eilės iš nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir pristatydamas sūnų į jo gyvenamąją vietą prieš dvi savaites suderinęs vaiko paėmimo laiką su ieškove D. P..Dėl sūnaus E. A. laikino išvykimo į užsienį su atsakovu A. A. šalys sprendžia bendru sutarimu, savo valią patvirtindami pas notarą.
Priteisti iš atsakovo A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 68,40 EUR (šešiasdešimt aštuonis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Informuoti atsakovą, jog žyminis mokestis valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.
Priteisti iš atsakovo A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 38,13 EUR (trisdešimt aštuonis eurus 13 ct) žyminio mokesčio bei 465 EUR (keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimą dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.