Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. D. (toliau – ir nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo P. D. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje ir nubaustas 27 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmė.

Arešto bausmę nustatyta atlikti Alytaus kalėjime.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo P. D. sulaikymo ar savanoriško atvykimo į Alytaus kalėjimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

4. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas apeliacinio nagrinėjimo metu nustatęs, kad byloje padaryti esminiai BPK pažeidimai, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims. Šios baudžiamojo proceso normos apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

5. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nuosprendžio pateikęs nuteistasis P. D. neginčija nustatytų jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių. Apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad juo kvestionuojamas veikos kvalifikavimas bei nuteistajam paskirtos bausmės rūšis ir dydis. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, skundžiamo nuosprendžio motyvais bei baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodamas P. D. padarytą nusikalstamą veiką, todėl ši nuosprendžio dalis keistina (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Taip pat atsižvelgdamas į nuteistojo apeliacinio skundo reikalavimą, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės teisėtumą bei pagrįstumą.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

9. Taigi, baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad baudžiamasis nusižengimas, dėl kurio P. D. pripažintas kaltu ir nuteistas, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nes nebuvo baigtas dėl nuo P. D. valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. nuteistasis buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo. Aptartų duomenų kontekste aukštesnysis teismas sprendžia, kad Marijampolės apylinkės teismas neteisėtai ir nepagrįstai P. D. pripažino kaltu, padariusį baigtą baudžiamąjį nusižengimą ir konstatavo, jog nuteistojo neteisėtais veiksmais (duomenys neskelbtini) buvo padaryta turtinė žala, nes tokios išvados prieštarauja baudžiamojoje byloje surinktiems įrodymams, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas, pripažįstant P. D. kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, t. y. dėl pasikėsinimo padaryti baudžiamąjį nusižengimą (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl bausmės

10. BK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Nuteisdamas asmenį, t. y. paskirdamas jam bausmę už nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jis pripažįstamas kaltu, teismas bausmę skiria, vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, kaip antai dėl bausmės skyrimo asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), dėl bausmės skyrimo pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 straipsnis), bausmės skyrimo, esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertindamas kiekvienos šių aplinkybių reikšmę, atsižvelgdamas į šių aplinkybių kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parinkdamas švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys), ir kt. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2009, 2K-428/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo ir jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).

11. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Kaip matyti iš skundžiamo Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžio, P. D. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą buvo paskirta 27 parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 18 parų arešto bausmė.

12. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas P. D. bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, o šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu konstatuota, jog P. D. pasikėsino padaryti baudžiamąjį nusižengimą, todėl vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšį bei dydį, atsižvelgtina į aukštesniojo teismo nustatytą nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei stadiją. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, kad nuteistasis anksčiau eilę kartų teistas (b. l. 30–53), eilę kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalyje (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO), nedirba, SODRA duomenimis Lietuvoje dirbo iki 2018 m. sausio 5 d. (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO). Remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašu apie P. D., nuteistasis Lietuvos Respublikoje praeityje yra teistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą, daugiausiai teistas už BK 178 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą. Nuteistajam daugiausiai buvo skiriamos arešto bausmės. Be to, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu P. D. buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė (procesinis sprendimas neįsiteisėjęs), taip pat šiuo metu P. D. atžvilgiu Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla dėl BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Taip pat P. D. buvo teistas penkis kartus Didžioje Britanijoje daugiausiai už vagystes baudomis ir laisvės atėmimo bausmėmis bei du kartus Prancūzijoje už vagystes laisvės atėmimo bausmėmis. Be to, remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašo apie P. D. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus, nuteistasis administracine tvarka baustas daugiau nei šimtą kartų, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, daugiausiai už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, paskirtų baudų nemoka. Remiantis aptartais nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, darytina išvada, kad P. D. nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų, sistemingai nusikalsta, nuolat daro administracinius nusižengimus, kas rodo jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas bei teisės normų nepaisymą, be to, visos aptartos aplinkybės neturi jokios įtakos bausmės švelninimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Marijampolės apylinkės teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti, nuteistajam paskyrus tik griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

13. Nors BK 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, pasikėsinusiam padaryti nusikalstamą veiką, bausmė gali būti švelninama, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis, tačiau pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių reikšmingų aplinkybių, jų nenurodė ir apeliantas, kurios galėtų leisti daryti bent jau prielaidą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti, skyrus apeliaciniu skundu prašomą, BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą, pačią švelniausią bausmę – viešuosius darbus. Priešingai, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog P. D., kad jam praeityje eilę kartų buvo taikoma arešto bausmė, tačiau akivaizdu, kad net ir tai neturėjo tinkamo poveikio nuteistojo elgesiui. P. D. nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad P. D. nusikalto ne atsitiktinai, nuteistasis linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas. Aptartų nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir visų bylos duomenų kontekste darytina išvada, kad Marijampolės apylinkės teismo už padarytą nusikalstamą veiką parinkta bausmės rūšis – areštas, nustatant jos dydį iš esmės lygų sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo principams ir priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atitinka teismų praktiką. Teigti, kad nuteistajam paskirta 27 parų arešto bausmė yra neteisinga ar aiškiai per griežta, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius tiek P. D., tiek jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis, nepaisant nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam P. D., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta arešto bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 18 parų arešto bausmė. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo.

14. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo argumentu, kad Marijampolės apylinkės teismas, skirdamas jam bausmę, turėjo atsižvelgti į pagrobto turto vertę. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiško pobūdžio bylose į pagrobto turto vertę atsižvelgiama, kvalifikuojant nusikalstamą veiką. Šiuo atveju tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nuteistojo padaryta nusikalstama veika pagal BK specialiąją dalį teisėtai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, t. y. kaip baudžiamasis nusižengimas, nes pasikėsinto pagrobti turto vertė, vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, yra nedidelė.

15. Bausmė neišvengiamai yra susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia ir asmens nubaudimas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad P. D. praeityje yra teistas eilę kartų, atliktos anksčiau paskirtos arešto bausmės jo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs pakartotinai daryti nusikaltimas veikas, P. D. prisiėmė ir galimas neigiamas pasekmes, kurias jam sukuria bausmės taikymas ir jos vykdymas, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

16. Išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, jog Marijampolės apylinkės teismas, nors ir netinkamai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, tačiau individualizuodamas bausmę P. D., priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, tinkamai atsižvelgė į kitų bausmės skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, visumą. Marijampolės apylinkės teismo sprendimas skirti P. D. arešto bausmę, iš esmės lygią sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, yra teisėtas bei pagrįstas, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nuosprendis dalyje dėl nuteistajam paskirtos bausmės paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gegužės 7 d. nuosprendį, nurodant, kad P. D. yra pripažįstamas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.