Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-11-28 · Civilinė byla Nr. e2A-1468-460/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-28
Bylos Nr.
e2A-1468-460/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Aurimas Brazdeikis
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės administracijai, A. A., V. A., B. A.
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė ,,Architektų biuras G. N. ir partneriai“, valstybės įmonė Registrų centras, G. Ž., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
Civilinė byla Nr. e2A-1468-460/2019Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00161-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S)
3.1.7.4: 3.1.7.6; 3.3.1.18.3KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, A. A., V. A., B. A. dėl 2015 m. gruodžio 23 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-33-151223-00202, deklaracijų apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Architektų biuras G. N. ir partneriai“, valstybės įmonė Registrų centras, G. Ž., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau– ir Inspekcija) Plungės apylinkės teismui pateiktu ieškiniu dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, deklaracijų apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, prašė: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 23 d. statybos leidimą Nr. LNS-33-151223-00202; 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. liepos 7 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. ACCR-60-170707-01154; 3) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patvirtintą 2017 m. spalio 21 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė Nr. (duomenys neskelbtini)171021-00154; 4) įpareigoti atsakovus A. A., V. A. ir B. A. per 8 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir imperatyvius teisės aktų reikalavimus pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybai, nustatant statinio projekto sprendinius, atitinkančius pastato paskirtį – gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai, ir perstatyti pastatą pagal šį statybą leidžiantį dokumentą bei atnaujinti jo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre; 5) tuo atveju, jeigu šio ieškinio 4 punkte nurodytas reikalavimas per teismo nustatytą terminą nebus įvykdytas, įpareigoti atsakovus A. A., V. A. ir B. A. per 4 mėn. nugriauti pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir jį išregistruoti Nekilnojamojo turto registre; 6) tuo atveju, jeigu šio ieškinio 5 punkte nustatytas įpareigojimas per teismo nustatytą terminą nebus įvykdytas, leisti Inspekcijai nugriauti pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), visas lėšas išieškant iš atsakovų bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2015 m. gruodžio 23 d. išdavė statybos leidimą Nr. LNS-33-151223-00202 (toliau – Leidimas), suteikiantį teisę statytojui A. A. statyti naują neypatingos kategorijos gyvenamosios paskirties dviejų butų pastatą ir nesudėtingos kategorijos dujotiekio vartotojo įvadus (inžinerinius tinklus; dujų tinklus), skirstomuosius elektros tinklus (inžinerinius tinklus; elektros tinklus), vandentiekio įvadinius tinklus (inžinerinius tinklus; vandentiekio tinklus), buitinių nuotekų išvadus (inžinerinius tinklus; nuotekų šalinimo tinklus; nuotekų surinkimo tinklus), lietaus nuotekų surinkimo tinklus (inžinerinius tinklus; nuotekų šalinimo tinklus), ryšių (telekomunikacijų) tinklus (inžinerinius tinklus), kitus inžinerinius statinius (tvorą), žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Leidimas išduotas pagal UAB ,,Architektų biuras G. N. ir partneriai“ projekto vadovo T. J. 2015 m. parengtą statinio projektą: ,,Vienbučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybos projektas Nr. 0332“ (toliau – Statinio projektas). Inspekcija atliko Leidimo teisėtumo patikrinimą ir 2018 m. sausio 18 d. surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Patikrinimo aktas) ir 2018 m. kovo 16 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 4D-775 pateikė išvadą, konstatuodama, kad Leidimas išduotas neteisėtai. Taip pat atliko statytojo A. A. 2017 m. spalio 21 d. surašytos Deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. 1, kuri patvirtinta 2017 m. spalio 21 d. suteikiant Nr. (duomenys neskelbtini)171021-00154, sudėties atitikimą normatyvinių statybos techninių dokumentų nuostatoms ir 2018 m. sausio 22 d. surašė Deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo aktą Nr. DTA-1 (toliau– Deklaracijos patikrinimo aktas), kuriame konstatavo, kad minėta deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų. Deklaracija surašyta ir patvirtinta deklaruojant Leidimu pastatytų statinių pabaigą ir jos pagrindu atlikta vieno buto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre. Patikrinimo metu iš Statinio projekto sprendinių visumos nustatyta, kad Statinio projekte deklaruojama vieno buto gyvenamojo namo paskirtis, skirta gyventi vienai šeimai, neatitinka vieno buto gyvenamojo namo paskirties požymių. Analizuojant Statinio projekto sprendinius, buto patalpų išplanavimą ir struktūrą matyti, kad pastato planinė struktūra būdinga poilsio paskirties pastatui ar daugiabučiui. Projektiniuose sprendiniuose aprašyta, kad projektuojamas dviejų aukštų su mansarda, rūsio ir cokolio aukštais vienbutis gyvenamasis namas, kurio bendras plotas net 417,18 m², naudingas plotas 291,35 m2, automobilių stovėjimo vietų skaičius numatytas 6 automobiliams. Pastato aukštų planinė struktūra iš esmės yra simetriška, kiekviename aukšte formuojamos dvi viena kitai simetriškos nišos virtuvei ir patalpos sanitariniam mazgui, suprojektuotas patalpas galima pritaikyti 6 butų poreikiams, į kiekvieną iš butų patenkant iš bendros laiptinės, kambarių skaičius ir išsidėstymas nėra patogus ir pritaikytas vienos šeimos gyvenimui. Atsižvelgiant į tai, kad tokio tipo patalpų išplanavimas primena daugiabutį gyvenamąjį namą, Statinio projektas pažeidžia Statybos įstatymo 5 straipsnio 4 punkto, Statinio projekto rengimo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (toliau – STR 1.01.09:2003), 6.1 punkto, 7 punkto reikalavimus. Be to, Statinio projekto sprendiniuose pateikiamas formalus butų skaičiaus rodiklis (1 butas) neatspindi tikrojo statytojo sumanymo dėl butų skaičiaus ir jų požymių bei tikrosios pastato paskirties. Iš šiame ieškinyje aprašytų duomenų matyti, kad suprojektuotame „bute“ galima įrengti daugiau butų, susidedančių iš patalpų grupių, atitinkančių statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.13 punkto buto sąvokos apibrėžimą, o tai jau atitinka daugiabučio gyvenamojo namo požymius. Šiuo atveju, esminiais projektiniais sprendiniais užtikrinta galimybė naudoti pastatą kaip daugiabutį 6 butų pastatą, skirtą 6 šeimų apgyvendinimui, pastatas nėra pritaikytas ir patogus naudoti vienos šeimos poreikiams. Statytojo A. A. sumanymą statyti daugiabutį gyvenamąjį namą patvirtina ir vėlesni statytojo veiksmai. Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos ,,Infostatyba“ (toliau – IS ,,Infostatyba“) duomenimis, statytojas A. A. pateikė prašymą patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini), prie jo buvo pridėta UAB ,,Domo projektas“ parengta pastatyto ginčo statinio kadastrinių matavimų byla Nr. 25/48404, iš kurios matyti, kad pastatytame gyvenamojo namo cokoliniame (pusrūsyje), pirmame ir antrame aukštuose įrengtos po dvi simetriškos savarankiškos patalpų grupės, į kurias patenkama iš bendros laiptinės, kiekvienoje patalpų grupėje įrengti sanitariniai mazgai, paruoštos patalpos virtuvei ir kitoms gyvenamojo namo gyventojų reikmėms, taip suformuojant 6 savarankiškas patalpų grupes – butus. Dalis patalpų kadastrinių matavimų bylos eksplikacijoje įvardintos nekonkrečiu pavadinimu ,,kambarys“. Taip neatskleidus tikrojo šių patalpų naudojimo tikslo leidžiama jas ,,lanksčiau“ pritaikyti atskiro buto poreikiams, o kartu ir padedama užtikrinti savarankišką butų patalpų struktūrą kiekviename pastato aukšte. Statytojo A. A. pateikto prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Inspekcija 2017-07-07 patvirtino Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. ACCR-60-170707-01154. Tačiau šios deklaracijos pagrindu pastatytas gyvenamasis namas nebuvo registruotas Nekilnojamojoje turto registre. Vieno buto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre atlikta kito dokumento – Deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. 1, patvirtinto 2017 m. spalio 21 d., suteikiant Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Toks statytojo pasirinktas ginčo statinio projektavimo ir statybos būdas, kuomet prisidengiant vieno gyvenamojo namo statybomis iš tikrųjų projektuojamas ir statomas daugiabutis gyvenamasis namas, leidžia išvengti griežtesnių techninių reikalavimų, kuriuos turi atitikti daugiabutis gyvenamasis namas, ir suteikia didesnę laisvę statytojui projektuoti vienbutį gyvenamąjį namą pagal konkretų poreikį. Ieškovė teigė, kad neteisėtai išduotas Leidimas ir patvirtintos deklaracijos apie statybos užbaigimą turi būti panaikintos teismo sprendimu. Panaikinus šiuos dokumentus, turi būti pašalinti ir statybos padariniai bei jų teisinė registracija – statinys turėtų būti perstatytas taip, kad atitiktų vieno buto namo paskirties reikalavimus, o statybos padarinių nepašalinus šiuo būdu, pastatytas statinys turėtų būti nugriautas.

Atsiliepimas

2. Atsiliepime į ieškinį atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės teiginiai, jog vietoje dvibučio (atsiliepime padaryta klaida, turėjo būti nurodyta – vienbučio) gyvenamojo namo suprojektuotas daugiabutis gyvenamasis namas neatitinka tikrovės. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo pastatas yra vienbutis namas, kuris dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams. Savivaldybės administracija išdavė leidimą statyti ne daugiabutį, bet dvibutį namą. Pagal pateiktą projektą nebuvo pagrindo neišduoti statybos leidimo, nes suprojektuotas pastatas visiškai atitiko vienbučio namo reikalavimus. Teigė, kad ieškovė prašė naikinti statybos leidimą dėl to, kad statytojas ateityje gali pažeidinėti įstatytus ar vykdyti kokius nors nenumatytus statybos darbus. Tačiau pagal ieškovo nurodytus motyvus galima teigti, kad bet kuris didesnis pastatas, muziejus, ligoninė ar parduotuvė yra daugiabutis namas. Taip pat pagal tokius motyvus, bet kurio didesnio individualaus pastato savininką galima apkaltinti, kad jis yra pasistatęs daugiabutį namą, nes jame galima suformuoti butus.

3. Atsiliepimu į ieškinį atsakovai A. A., V. A. ir B. A. prašė ieškinį palikti nenagrinėtą dėl praleisto termino kreiptis į teismą ginčijant statybos leidimo išdavimo teisėtumą; o tuo atveju, jei ieškinys nebūtų paliktas nenagrinėtas, ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad statybos leidimas yra individualus administracinis aktas, todėl šioje byloje taikytinos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 str. 1 d. įtvirtintas terminas, kuris šiuo atveju yra praleistas, nes statinio statybos pradėtos dar 2015 m. pabaigoje. Ieškovė, kaip valstybės institucija, nuo statybos leidimo išdavimo dienos žinojo apie išduotą Statybos leidimą ir prasidėsiančias ginčo statinio statybas, tuo tarpu ieškinys teismui pateiktas 2018 m. kovo 20 d. – praėjus daugiau nei dvejiems metams po statinio statybos darbų pradžios. Atsiliepime atsakovai tvirtino, kad ieškovės deklaratyvūs teiginiai apie Statinio nepatogumą gyventi vienai šeimai ir kt. yra subjektyvaus pobūdžio ieškovės darbuotojų nuomonės, kurios nerodo jokio pažeidimo ar nukrypimo nuo Statinio projekto. Atsakovai susiprojektavo vienbutį vasarnamį, skirtą šeimos poilsiui vasaros metu, tačiau planuoja jame organizuoti ir didesnes šeimos (giminės) šventes. Atsakovai nurodė, kad jų šeimą sudaro 8 atskiros šeimos, todėl vasarnamį būtent ir siekta pritaikyti taip, kad visa šeima (giminė) atvykusi ilsėtis bei turėtų elementarius patogumus. Atsakovų nuomone, ieškovė nenurodė, kuris iš Statinio projektinių sprendinių pažeidžia statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatas. O kalbant apie Statinio plotą, jis objektyviai žiūrint visiškai nėra toks didelis, kad galėtų būti prilyginamas daugiabučiui, be to, STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nenumato nei minimalaus, nei maksimalaus vienbučio ploto, tad jis gali būti toks, kokio pageidauja statytojas. Dėl šių priežasčių ieškovės referavimą į Statinio plotą, kaip neva didelį, yra visiškai deklaratyvus ir nepagrįstas, nes Statinio plotas yra mažiausiai 10 kartų mažesnis nei daugiabučio įprastas minimalus plotas. Statinio projekte numatytas parkavimo vietų skaičius (6 vnt.) taip pat niekaip nepagrindžia Statinio tapimo daugiabučiu. Automobilių stovėjimo vietų skaičių imperatyviai reglamentuoja statybos techninis reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“, 107 punktas. Statiniui, kurio naudingas plotas yra 291 kv. m, reikia parkavimosi vietų: 140 kv. m: 2 vietos, likusiam plotui: 151 kv. m / 35 kv. m = 4,3 parkavimosi vietos. Taigi, iš viso minimaliai 6 parkavimosi vietos. Be to, visiems šeimos nariams atvykus ilsėtis toks automobilių parkavimosi vietų skaičius yra būtinas. Statinio vidaus patalpų išprojektavimas vėlgi niekaip nepagrindžia Statinio buvimo ne vienbučiu, o daugiabučiu. Tai, kad Statinio vidus yra padalintas į simetriškas patalpas, yra architektūrinis sprendimas, kuris užtikrina Statinio vidaus patalpų architektūrinį vientisumą ir logiškumą bei pritaikymą šios konkrečios šeimos, kurios nariai į Statinį atvyks poilsiui, praktiškumą ir patogumą. Ieškovė nenurodė nei vieno konkretaus projekto sprendinio, kuris daro statinį daugiabučiu. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nustato esminius reikalavimus daugiabučiui gyvenamajam pastatui, kurio 18 punkte numatyta minimali valstybės reguliuojama gyvenamojo pastato patalpų struktūra, 19 punkte – kad butai negali būti cokoliniame ir požeminiame pastato aukšte, išskyrus tuos atvejus, kai buto perimetro bent vienoje (iš 4) kraštinėje žemės paviršius ties buto siena yra žemiau negu grindų lygis, o buto kambarių insoliacija atitinka šio Reglamento reikalavimus, be to, statinyje privalomai turėtų būti įrengtos atskiros vandens, šildymo ar elektros apskaitos sistemos. Taip pat STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 13 p. numato, kad daugiabučio pastato sklype, be automobilių saugyklų, privalo būti numatyti ir kiti Reglamentu nustatyti plotai (skirti želdynams, poilsiui ir kt.). Ieškovė neįrodė atsakovų ketinimų (pvz., skelbimų pardavinėti butus), nes tokių ketinimų nėra. Kadangi ieškovė neįrodė nei vieno statinio projektinio sprendinio, kuris pažeistų statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatas, akivaizdu, kad nėra jokio pagrindo kalbėti apie Leidimo ir statybų neteisėtumą.

4. Trečiasis asmuo UAB „Architektų biuras G. N. ir partneriai“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad konkrečius reikalavimus vienbučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems pastatams nustato statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatos neriboja vienbučio gyvenamojo pastato ploto, virtuvių ir / ar kambarių skaičiaus, pagalbinių patalpų ir sanitarinių mazgų skaičiaus, o taip pat aukštų skaičiaus. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kodėl objektyviai Statinys turėtų būti laikomas daugiabučiu, savo poziciją pagrindžia tik prielaidomis. Nėra ir jokių duomenų, kad statant Statinį buvo nukrypta nuo jo projektinės užduoties, nėra įrodytas neteisėtų statybų faktas. Statinys (vienbutis) yra suprojektuotas ir pastatytas, vadovaujantis: Statytojo patvirtinta užduotimi projekto rengimui; Specialiaisiais architektūros reikalavimais pastato statybai; Specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais; Galiojančiu sklypo detaliuoju planu ir jo reglamentais; Inžinerinių tinklų prisijungimo sąlygomis ir kt. Papildomai sklypui bei Statinio projektui atlikta: Žvalgomieji archeologiniai tyrimai; Planuojamo vienbučio gyvenamojo namo statybos sprendinių paveldosauginis vertinimas; Vienbučio gyvenamojo namo Projektiniai pasiūlymai (eskizas) suderinti su KJPD Klaipėdos teritoriniu padaliniu. Visi išvardinti kompetentingų institucijų reikalavimai ir procedūros buvo atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų, o jų pagrindu išduotas 2015 m. gruodžio 23 d. statybos leidimas, Statinys pastatytas ir priduotas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, t. y. ieškovei, Registrų centre užregistruotas 100 proc. Statinio baigtumas. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu į ieškinį prašė bylą nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra, trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

5. Trečiasis asmuo G. Ž. atsiliepimu į ieškinį prašė jį tenkinti bei priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nors cokolinio aukšto patalpų grindys ir suprojektuotos 0,30 žemiau projektuojamo žemės paviršiaus, apie namą dirbtinai sukurtas reljefas sąlygojo, kad vienbučio gyvenamojo namo taip vadinamo cokolinio aukšto grindys faktiškai nėra žemiau sklypo paviršiaus, dėl ko pastatytas statinys nebėra dviejų aukštų su mansarda, o yra trijų aukštų su mansarda ir rūsiu, kas prieštarauja žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliajam planui, patvirtintam 2003 m. gruodžio 23 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 210, Palangos miesto centrinės dalies specialiajam paminklosauginiam planui, patvirtintam 1999 m. liepos 29 d. Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. 134, Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano, patvirtinto 2016 m. balandžio 11 d. LR Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-309, reikalavimų dėl maksimalaus leistino statinio aukštų skaičiaus. Paskutinį kartą statinio kadastrinius matavimus atlikusi matininkė A. P. nurodė, kad pastatas yra dviejų aukštų su mansarda, cokoliniu aukštu ir rūsiu. Tačiau tuo atveju, kai faktinė pastato ar jo dalių paskirtis, pastato aukštis neatitinka statybą leidžiančiame dokumente nurodytos pastato paskirties ir aukštų skaičių, matininkas kadastro duomenų formose turi nurodyti faktinę (ne statybą leidžiančiame dokumente nurodytą) naudojamo pastato ir (ar) įrengtų patalpų paskirtį, taip pat ir aukštų skaičių. Jeigu pastatas, kurio paskirtis statybą leidžiančiame dokumente numatyta kaip vieno buto pastatas, bet faktiškai naudojamas kaip viešbutis, tai atliekant tokio pastato kadastrinius matavimus, pastato kadastro duomenų formoje negalėjo būti nurodyta pastato paskirtis, nustatyta normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose, neatitinkanti pastate vykdomos veiklos. Mano, kad matininkė A. P., atlikdama kadastrinius matavimus, turėjo užfiksuoti matomus esminius statinio projekto sprendinių pažeidimus – nurodyti faktinę pastato paskirtį pagal tai, kokiai paskirčiai yra / bus naudojama didžioji patalpų dalis ir nurodyti tikrą pastato aukštų skaičių, atsižvelgiant į tai, kad cokolinio aukšto ginčo pastate nėra, nes toks koks suprojektuotas pusrūsis (cokolinis aukštas) yra priskiriamas antžeminei pastato daliai. Pasak trečiojo asmens, ieškovės ieškinio pagrįstumą pagrindžia dar ir tai, kad gyvenamajam namui yra suprojektuotos 6 automobilio stovėjimo vietos, o kadangi pastatas yra naudojamas apgyvendinimo paslaugoms teikti (viešbučių paskirčiai) realus vasarą statomų automobilių skaičius yra užfiksuotas teismui pateiktose fotonuotraukose.

6. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į ieškinį prašė bylą nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Departamento Klaipėdos skyrius, kuris atlieka Departamentui nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo valstybinio administravimo Klaipėdos apskrityje funkcijas, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus išdavė 2015 m. vasario 25 d., o 2015 m. gruodžio 23d., įvertinęs po pastabų pataisytus „Vienbučio gyvenamojo namo statybos (duomenys neskelbtini), statybos projekto“ sprendinius, IS „Infostatyba“ jiems pritarė. Departamentas 2017 m. kovo 30 d. raštu Nr. (11.13.)2-744 „Dėl atsakymo pateikimo“ yra išreiškęs nuomonę, kad nenustatyta vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statinio projekto derinimo neteisėtumo, paveldosaugos reikalavimų pažeidimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. birželio 10 d. sprendimu ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys atmestas. Teismas nusprendė 2019 m. birželio 10 d. sprendimui įsiteisėjus panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – atliktą įrašą viešajame registre uždraudžiant perleisti nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas priteisė iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 5933,16 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. A..

7.1. Teismas sprendė, kad ieškovė ieškinį grindė tik hipotetinėmis galimybėmis ir prielaidomis, bet nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, kad statybą leidžiantis dokumentas vienbučio namo statybai buvo išduotas tik kaip priedanga daugiabučio namo statybai ir nenurodė, kokius konkrečius pažeidimus, prieštaraujančius teisės aktams, turėjo pastebėti ir įvertinti statybos leidimą išdavusi institucija, dėl ko privalėjo atsisakyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

7.2. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė statybos leidimo teisėtumą ginčijo tik tuo aspektu, kad statytojas, prisidengdamas vienbučio namo statyba turėjo tikslą statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, tačiau ištyręs bylos įrodymų visumą konstatavo, jog ieškovė nenurodė jokių procedūrinių pažeidimų, kurie galėjo būti padaryti priimant ginčijamą statybos leidimą, t. y. nepateikė įrodymų, kad išduodant šį leidimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

7.3. Konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog 2015 m. gruodžio 23 d. Statybos leidimas Nr. LNS-33-151223-00202 buvo išduotas neteisėtai, dėl to ieškinio reikalavimą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo atmetė kaip neįrodytą.

7.4. Teismas, nustatęs, kad atsakovas A. A. pateikė įrodymus, jog patyrė 2178,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato G. M. teisinę pagalbą ir 2 555,16 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatų K. G. ir H. M. suteiktą teisinę pagalbą, taip pat 1 200,00 Eur išlaidų už ekspertinį tyrimą, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atsakovui iš ieškovės priteisė 5933,16 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo argumentai

8. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo dalį dėl 4733,16 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – sumažinti atsakovui priteistinas bylinėjimosi išlaidas, priteisiant pagrįstą bylinėjimosi išlaidų sumą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

8.1. Apeliantė su iš jos priteista 4733,16 Eur (2178 Eur už advokato G. M. suteiktas teisines paslaugas ir 2555,16 Eur už advokatų K. G. ir H. M. suteiktas paslaugas) suma atsakovui A. A. nesutinka. Priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos, nemotyvuotos ir neproporcingai didelės, o teismas dėl jų pasisakė abstrakčiai, neanalizuodamas ir nesigilindamas į priteistinų išlaidų kilmę ir dydį. Atsižvelgiant į tai, priimta sprendimo dalis dėl priteistų 4733,16 Eur bylinėjimosi išlaidų naikintina.

8.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad advokatų kontoros patvirtinimas, jog klientas su ja yra atsiskaitęs, apima ir esminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų duomenų nurodymą. Konkrečiai, be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos.

8.3. Kartu su 2019 m. balandžio 1 d. pateikta pažyma pateiktos sąskaitos faktūros (t. 6, b. l. 86-87) ir grynųjų pinigų priėmimo kvitai (t. 6, b. l. 88-89) patvirtina aplinkybę, kad atsakovas A. A. advokatams K. G. ir H. M. sumokėjo 2000 Eur, o ne 2555,16 Eur.

8.4. Tiek sąskaitose, tiek grynųjų pinigų priėmimo kvituose apmokėjimo data nurodyta 2018 m. spalio 8 d. o suteiktų paslaugų pobūdis - honoraras. Byloje pateiktų pažymų (t. 6, b. l. 85) turinys neatitinka kasacinio teismo išaiškinimų. Be to, sąskaitos apmokėtos 2018 m. spalio 8 d., tačiau suteiktos paslaugos detalizuojamos nuo 2018 m. lapkričio 12 d. Vertinant pateiktoje pažymoje (t. 6, b. l. 85) nurodytą detalizaciją, nurodytas pasirengimų bylos nagrinėjimui valandų skaičius yra nepagrįstai per didelis. Nagrinėjant bylą teisme nebuvo teikiami nauji rašytiniai įrodymai ar kiti didelės apimties įrodymai, kurie sąlygotų papildomą laiko sąnaudų poreikį, t. y. iš viso 16 valandų.

8.5. Teismas priteisdamas atsakovui 2178,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato G. M. suteiktas teisines paslaugas visiškai nevertino pateiktų išlaidų pagrįstumo ir sąsajumo su išnagrinėta civiline byla, todėl šias išlaidas priteisė visiškai nepagrįstai.

8.6. Byloje pateiktas advokato G. M. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (t. 4, b. l. 154-155). Kartu su prašymu pateikta išankstinio mokėjimo sąskaita GMA Nr. 106A (t. 4, b. l. 156), išankstinės sąskaitos mokėjimo nurodymas Nr. 381 (t. 4, b. l. 157), PVM sąskaita-faktūra GMA Nr. 111 (t. 4, b. l. 158) ir išrašas iš sąskaitos (t. 4, b. l. 159). Išankstinio mokėjimo sąskaitoje (t. 4, b. l. 156) nėra detalizuota, už kokias teisines paslaugas galimai suteiktas atsakovui buvo išrašyta 605 Eur sąskaita. Taip pat ir sąskaitoje (t. 4, b. l. 158) iš pateiktos suteiktų paslaugų detalizacijos nėra galimybės patikrinti priteistų išlaidų atitikties Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymui Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau - Rekomendacijos). Dėl to iš apeliantės priteistas bylinėjimosi išlaidų 2178 Eur suma yra visiškai nepagrįsta.

Atsiliepimas

9. Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

9.1. Ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį, dėl to turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

9.2. Ieškovė skunde remiasi prielaidomis.

10. Atsakovai A. A., V. A., B. A. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo atmesti apeliantės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, ištaisyti sprendime padarytą klaidą – sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas 555,16 Eur suma – iki 4.178,00 Eur, bei priteisti iš apeliantės atsakovams A. A., V. A. ir B. A. visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas už pagalbą apeliacinės instancijos teisme – 500,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

10.1. Nors buvo faktiškai gauta ir prašoma priteisti 2 000,00 Eur suma, neviršijanti maksimaliai rekomenduojamos už atitinkamus veiksmus priteisti 2.555,16 Eur sumos tačiau dėl techninės klaidos teismo buvo prašoma priteisti maksimaliai leidžiamą, tačiau ne faktiškai patirtą, bylinėjimosi išlaidų sumą. Šią klaidą teismas galėtų ištaisyti kaip rašymo apsirikimą.

10.2. Inspekcijos nurodoma kasacinio teismo praktika buvo suformuota visiškai kitokioje situacijoje, nei yra nagrinėjamoje byloje. Priešingai nei apeliantės nurodomoje kasacinio teismo byloje, kartu su advokatų K. G. ir H. M. 2019 m. balandžio 1 d. pažyma dėl atstovavimo išlaidų pagrindimo buvo pateikti patys pirminiai išlaidas pagrindžiantys dokumentai – sąskaitos (t. 6, b. l. 86-87) ir grynųjų pinigų priėmimo kvitai (t. 6, b. l. 88-89). Todėl minėta kasacinio teismo praktika šiuo aspektu yra neaktuali bei nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju advokatų K. G. ir H. M. 2019 m. balandžio 1 d. pažyma dėl atstovavimo išlaidų pagrindimo neatitinka teisės aktų reikalavimų.

10.2. Apeliantė kritikuoja, kad sąskaitos apmokėtos 2018 m. spalio 8, d., suteiktos paslaugos detalizuojamos nuo 2018 m. lapkričio 12 d. Šis argumentas nepagrįstas, nes teisės aktai ir teismų praktika nenumato, kokia tvarka ir eiliškumu turi būti teikiamos paslaugos ir už jas atsiskaitoma.

10.3. Kas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato G. M. suteiktas teisines paslaugas priteisimo, išankstinė sąskaita negali būti vertinama atskirai nuo pagrin­dinės sąskaitos, nes išankstine sąskaita buvo siekiama pagrįsti tam tikro dalies honoraro gavimą-sumokėjimą, kaip teisinių paslaugų sutarties vykdymo užtikrinimo priemonę, tačiau vėliau, išrašius pagrindinę sąskaitą, pagal išankstinę sąskaitą sumokėta suma įtraukiama į bendrą pagrindinės sąskaitos sumą.

10.4. Kaip matyti iš pagrindinės sąskaitos, joje jau tiksliai įvardinama, kad honoraras yra mokamas už paslaugas: „Medžiagos analizė, konsultavimas ir atsiliepimo bei kitų procesinių dokumentų parengimas civilinėje byloje pagal ieškovo VTPSI ieškinį“. Nėra abejonės, jog šiuo atveju yra kalbama apie būtent šią bylą, nebent apeliantė, kurios pavadinimo santrumpa yra nurodyta sąskaitos paskirtyje pateiktų įrodymų apie kokią nors kitą bylą pagal jos ieškinį atsakovams.

10.5. Vertinant tą aplinkybę, kad šio atstovo paslaugos ir už jas gautas apmokėjimas bendra apimtimi neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, nėra pagrindo teigti, kad šios išlaidos yra nepagrįstos (per didelės).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

12. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

13. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog atsakovams A. A. ir V. A. bei B. A. nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

14. Byloje kilo ginčas dėl statybos (ne)teisėtumo. Ieškovė prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 23 d. statybos leidimą Nr. LNS-33-151223-00202, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. liepos 7 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. ACCR-60-170707-01154 bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patvirtintą 2017 m. spalio 21 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą bei pateikė kitus reikalavimus dėl statybos atitikties teisė aktams. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

15. Apeliacinės instancijos teisme ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ne)pagrįstumo ir (ne)teisėtumo.

16. Apeliantės sutinka su priteista 1200 Eur suma už ekspertinį tyrimą, tačiau, jos nuomone, iš jos priteista 4733,16 Eur suma (2178 Eur už advokato G. M. suteiktas teisines paslaugas ir 2555,16 Eur už advokatų K. G. ir H. M. suteiktas paslaugas) atsakovui A. A. yra nepagrįsta, nemotyvuota ir neproporcingai didelė, o teismas dėl jų pasisakė abstrakčiai, neanalizuodamas ir nesigilindamas į priteistinų išlaidų kilmę ir dydį. Atsakovai su šia pozicija nesutinka.

17. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 str.). Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017). Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti realumo, turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas, 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

Dėl 2555,16 Eur išlaidų už advokatų K. G. ir H. M. suteiktas paslaugas

19. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas A. A. pateikė įrodymus, jog iš viso patyrė 2 555,16 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatų K. G. ir H. M. suteiktą teisinę pagalbą.

20. Apeliantė pirmiausia atkreipia dėmesį, kad byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių 555,16 Eur bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą už advokatų K. G. ir H. M. suteiktas teisines paslaugas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos duomenis sutinka su šiuo skundo argumentu, kad atsakovų patirtų 555,16 Eur išlaidų dydis nėra įrodytas, nes jų apmokėjimo realumą patvirtinantys įrodymai nėra pateikti (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, kad ir atsakovai su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutinka ir teigia, kad tai techninė klaida (prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pateiktas su klaida) bei prašo ją ištaisyti vadovaujantis rašymo apsirikimų institutu. Kolegija, vertindama susidariusią teisinę situaciją konstatuoja, kad yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 555,16 Eur bylinėjimosi išlaidų jų atsakovui iš ieškovės nepriteisiant. Rašymo apsirikimo institutas, kurį mini atsakovas, šiuo atveju netaikytinas, nes teismas, nors ir atsakovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su technine klaida, turėjo šią aplinkybę nustatyti, ištirti bei įvertinti – minėtų išlaidų nepriteisti, tačiau to nepadarė.

21. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje pateiktos 2019 m. balandžio 1 d. pažymos (t. 6, b. l. 85) turinys neatitinka kasacinio teismo išaiškinimų, nurodančių, kad teismui teikiamoje pažymoje, kaip išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą byloje patvirtinančiame įrodyme, turi būti aiškiai nurodytas pirminių atsiskaitymo dokumentų tarpusavio ryšys, t. y. iš pažymos turi būti aišku kuriais atsiskaitymą patvirtinančiais dokumentais kuri advokatų kontoros išrašyta sąskaita (-os) kliento yra apmokėta (-os), o tais atvejais, jei apmokėta tik dalis sąskaitos (-ų), – advokatų kontoros patvirtinimas, kad atsiskaityta būtent už tas sąskaitoje nurodytas teisines paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Šiuo aspektu pažymėtina, jog byloje 2019 m. balandžio 1 d. pateiktoje pažymoje dėl atstovavimo išlaidų pagrindimo, reg. Nr. DOK-7640 (t. 6, b. l. 85) nurodyta, kad faktiškai A. A. už advokatų K. G. ir H. M. suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 2.000 Eur, t. y. po 1 000 Eur kiekvienam. Akcentuotina, kad kartu su 2019 m. balandžio 1 d. pateikta pažyma, pateiktos sąskaitos faktūros (t. 6, b. l. 86-87) ir grynųjų pinigų priėmimo kvitai (t. 6, b. l. 88-89). Spręstina, kad pateikti grynųjų pinigų priėmimo kvitai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas A. A. advokatams K. G. ir H. M. sumokėjo 2 000 Eur. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas pateikė kasacinio teismo aptartą pažymą, nes kartu su ja buvo pateikti esminiai pirminiai atsiskaitymą patvirtinantys dokumentai– sąskaitos faktūros, grynųjų pinigų priėmimo kvitai. Pastebėtina, kad apeliantės nurodomoje kasacinio teismo praktikoje buvo analizuojama situacija, kai su pateikta pažyma nebuvo pateikti patys pirminiai atsiskaitymą patvirtinantys dokumentai, o tik jų duomenys. Dėl minėtų argumentų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas pateikė įrodymus dėl 2000 Eur teisinė pagalbos išlaidų (CPK 12, 98, 178, straipsniai). Aplinkybė, kad mokėjimas atliktas vėliau, negu išrašyta pažyma, šios išvados nekeičia, nes teisės aktai ir teismų praktika nenumato kokia tvarka ir eiliškumu turi būti teikiamos paslaugos ir už jas atsiskaitoma. Svarbiausia yra tai, kad atsiskaitymą pagrindžiantys dokumentai turi būti pateikiami (o tai reiškia, kad ir išlaidos patiriamos) iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

22. Sprendžiant klausimą dėl 2000 Eur teisinė pagalbos išlaidų dydžio aktualu tai, kad apeliantė nenurodo nė vieno argumentų, kodėl jos per didelės ir / ar neatitinka tam tikrų kriterijų, įtakojančių išlaidų dydį, tik nurodo, kad nagrinėjant bylą teisme nebuvo teikiami nauji rašytiniai įrodymai ar kiti didelės apimties įrodymai, kurie sąlygotų 16 valandų laiko sąnaudų poreikį. Kolegija, atsakydama į šį argumentą pirmiausia atkreipia dėmesį, kad nebūtinai rašytinių įrodymų pateikimas sąlygoja bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Kaip žinoma, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; 2) atsakovo paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; <...> 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; <...> 10) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnis). Taigi, minėtame straipsnyje netgi išlaidų sąrašas nėra baigtinis, svarbu, kad jos būtų susijusios su bylos nagrinėjimu.

23. Nagrinėjam atveju advokatai 2019 m. balandžio 1 d. pažymoje aiškiai ir konkrečiai detalizavo savo veiksmus teikiant teisinę pagalbą atsakovams ir netgi nurodė, kokia maksimali suma galėtų būti priteista vadovaujantis Rekomendacija. Minėtoje pažymoje nurodoma, kad advokatai 2018 m. lapkričio 12 d. teikė atsiliepimą į prašymą dėl asmens įstojimo į bylą trečiuoju asmeniu, 2019 m. sausio 11 d. atsiliepimą į G. Ž. prašymus, teikė 2019 m. kovo 18 d. prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo, rengėsi ir dalyvavo 2018 m. lapkričio 14 d., 2019 m. sausio 14 d., 2019 m. sausio 24 d., 2019 m. kovo 19 d., 2019 m. balandžio 1 d. teismo posėdžiuose (iš viso 16 val.). Kolegija, kompleksiškai įvertinusi suteiktų paslaugų apimtį, jų terminą, bylos sudėtingumą, jų būtinumą sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jos pagrįstai priteistos ir neviršija Rekomendacijoje nustatyto dydžio.

Dėl 2178,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato G. M. suteiktas paslaugas

24. Apeliantė skunde nurodo, kad ji nesutinka su 2.178,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato G. M. suteiktas teisines paslaugas priteisimu. Teigiama, kad pateiktas advokato G. M. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (t. 4, b. l. 154-155), kartu su prašymu pateikta išankstinio mokėjimo sąskaita GMA Nr.106A (t. 4, b. l. 156), išankstinės sąskaitos mokėjimo nurodymas Nr. 381 (t. 4, b. l. 157), PVM sąskaita faktūra GMA Nr. 111 (t. 4, b. l. 158) ir išrašas iš sąskaitos (t. 4, b. l. 159). Išankstinio mokėjimo sąskaitoje (t. 4, b .l. 156) nėra detalizuota, už kokias teisines paslaugas, galimai suteiktas atsakovui, buvo išrašyta 605,00 Eur sąskaita, taip pat ir sąskaitoje (t. 4, b. l. 158) iš pateiktos suteiktų paslaugų detalizacijos nėra galimybės patikrinti priteistų išlaidų atitikties Rekomendacijoms.

25. Su tokia pozicija kolegija nesutinka. Pirma, sutiktina su atsakovais, kad išankstinė sąskaita negali būti vertinama atskirai nuo pagrindinės sąskaitos, nes išankstine sąskaita buvo siekiama pagrįsti tam tikros dalies honoraro gavimą-sumokėjimą kaip teisinių paslaugų sutarties vykdymo užtikrinimo priemonę, tačiau vėliau, išrašius pagrindinę sąskaitą, pagal išankstinę sąskaitą sumokėta suma įtraukiama į bendrą pagrindinės sąskaitos sumą. Todėl tai, kad išankstinėje sąskaitoje nurodoma mokėjimo paskirtis „už teisines paslaugas“, savaime nerodo, kad šis mokėjimas nėra susijęs su šia byla. Kaip matyti iš pagrindinės sąskaitos, joje jau tiksliai įvardinama, kad honoraras yra mokamas už paslaugas: „Medžiagos analizė, konsultavimas ir atsiliepimo bei kitų procesinių dokumentų parengimas civilinėje byloje pagal ieškovo VTPSI ieškinį“. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra abejonės, jog šiuo atveju yra nurodoma apie būtent šią civilinę bylą. Akcentuotina, kad apeliantė, kurios pavadinimo santrumpa yra nurodyta sąskaitos paskirtyje, nepateikė įrodymų apie kokią nors kitą bylą pagal jos ieškinį atsakovams A. A., V. A. ar B. A.. Pažymėtina ir tai, kad ir išankstinėje sąskaitoje paslaugų pirkėju nurodomas atsakovas A. A..

26. Nepagrįstas teiginys, kad ir iš pagrindinės sąskaitos nėra galimybės patikrinti priteistų išlaidų atitikties. Byloje pateiktas 2018 m. balandžio 16 d. šio atstovo parengtas atsiliepimas į Inspekcijos ieškinį. Atsiliepimas yra didelės apimties, jame keliami sudėtingi teisės ir fakto klausimai, kurių analizei byloje buvo pasitelktas net teismo ekspertas. Sutiktina su atsakovais, jog ir teismas, atmesdamas ieškinį, didele dalimi vadovavosi šiame atsiliepime pateiktais argumentais. Taigi, šiuo atveju yra aiškus tiek paslaugos suteikimo momentas, tiek ir apimtis. Taip pat atsakovams A. A., V. A. ir B. A. buvo teikiama ir atstovavimo parengiamojo posėdžio metu paslauga. Todėl, vertinant tą aplinkybę, kad šio atstovo paslaugos ir už jas gautas apmokėjimas bendra apimtimi neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, nėra pagrindo teigti, kad šios išlaidos yra nepagrįstos (per didelės) ir / ar jos nebuvo būtinos.

27. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

28. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad yra pagrindas jį patikslinti, todėl apeliantės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas nustatant, kad atsakovui iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sumažintina 555,16 Eur apimtimi (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. Atsakovai prašo priteisit jų patirtas teisinės pagalbos išlaidas parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Kolegija konstatuoja, kad atsakovams nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, nes skundžiamo teismo sprendimo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų nesudaro pagrindo priteisti atsakovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip išaiškino kasacinis teismas, reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis Nr. e2A-1135-524/2019).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą nustatant, kad iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priteista atsakovui A. A. bylinėjimosi išlaidų suma yra 5378 Eur.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisIrma ČuchrajAušra Maškevičienė