Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Invest House“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Invest House“ 2023 m. rugsėjo 26 d. pareiškimą suinteresuotiems asmenims O. D., J. N., A. A. B., N. N. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl leidimo išdavimo žemės sklypo naudojimosi tvarkai patvirtinti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl teismo leidimo išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 15 0000 ha, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams. 2023 m. birželio 10 d. M. M. įmonė parengė Naudojimosi žemės sklypu nustatymo tvarkos planą, kuriame nustatyta, jog plane pažymėta dalimi A naudosis keturi asmenys: O. D., J. N., A. A. B., N. N., plane pažymėta dalimi B naudosis UAB ,,Invest House“, o C dalis pažymėta, kaip O. S., o D dalis – J. B..

Dėl bendraturčių teisių lygiateisiškumo

10. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Asmeninės nuosavybės teisė savo apimtimi plačiausia, garantuojanti turto savininkui, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, savo nuožiūra naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

11. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Tokio pobūdžio ribojimai, nuosavybės teisei esant asmeninei, neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020).

12. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Vadinasi, bendrosios dalinės, skirtingai nei asmeninės, nuosavybės teisės atveju bendraturčiai nuosavybės teisės turinį sudarančias teises gali įgyvendinti (nuosavybės teisės objektą valdyti, naudoti bei juo disponuoti) tik suderinę valią, t. y. nuosavybės teisės įgyvendinimas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju yra apribotas, kadangi turi būti paisoma visų bendraturčių nuožiūros dėl nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-403/2021).

13. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

14. Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, nagrinėjant bendraturčių ginčus, suformuotos principinės nuostatos, užtikrinančios, kad bendraturčiai visų pirma išnaudotų visas galimybes suderinti savo valią dėl nuosavybės teisės į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą įgyvendinimo. Tai pasiekti padeda bendraturčių kooperavimasis. Ypatingas dėmesys skiriamas tam, kad vienų bendraturčių teisės nebūtų įgyvendinamos per kitų bendraturčių teisių suvaržymą.

15. Nurodyta teismų praktika bendraturčių teisių ir pareigų apimtyje aiškiai apibrėžia kiekvieno iš bendraturčių teisę subjektines teises įgyvendinti (nuosavybės teisės objektą valdyti, naudoti bei juo disponuoti) tik suderinus valią ir toks valios derinimas kiekvieno iš bendraturčių atžvilgiu yra būtinas, nepriklausomai nuo bendraturčių turimos dalies dydžio.

16. Nagrinėjamoje situacijoje, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini), bendraturčiai O. S. ir J. B. yra mirę. Pareiškėja nurodo, kad O. S. ir J. B. įpėdinių neturi, viešame registre duomenys nėra pasikeitę, todėl laikytina, kad šių asmenų įpėdinių nėra, o jų turtinės teisės galimai pereis valstybei, todėl į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktina Valstybinė mokesčių inspekcija. Tačiau toks pareiškėjos subjektyvus situacijos vertinimas neparemtas jokiais objektyviais ir pagrįstais įrodymais, o tik spėjimais (neatsiradus turto paveldėtojų valstybė taps turto paveldėtoja) ir siekiu įgyvendinti išimtinai savo interesus, nesudaro pagrindo teismui priimti procesinį sprendimą, tenkinant pareiškėjos prašymą.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinę situaciją, daro išvadą, kad nagrinėjamos situacijos atveju, siekiant nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 15 0000 ha, turi būti suderinta visų bendraturčių valia. Šiuo atveju pareiškėja nurodė, kad mirusių asmenų dalys priskirtos vaizdingesniuose plotuose šalia pakrantės. Kadangi miško paskirties žemėje nėra galima kokia nors statyba, tai žvelgiant į tai, jog sklypo dalys patenka į vandens telkinio apsaugos zoną, nėra reikšminga. Tačiau toks žemės dalies ,,priskyrimas“ nėra suderinamas su bendraturčių laisvos valios principu, o iš esmės reiškia kitų bendraturčių (daugumos) priimtą sprendimą mirusių bendraturčių teisių perėmėjų (įpėdinių) atžvilgiu, kas prieštarauja protingumo, laisvos valios, nuosavybės neliečiamumo, lygiateisiškumo ir kt. principams. Vienų bendraturčių, siekiančių nustatyti naudojimosi tvarką, subjektinių teisių įgyvendinimas neturi ir negali būti prioriterinis kitų bendraturčių (mirusiųjų teisių perėmėjų) atžvilgiu, todėl tol, kol nėra aiškūs mirusiųjų teisių perėmėjai (fiziniai asmenys ar valstybė), spręsti dėl leidimo išdavimo, tuo pačiu leidžiant nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką (išeitų bendru šalių sutarimu), negalimas.

Dėl bylos nagrinėjimo supaprastinto proceso tvarka

18. CPK XXXIX skyriaus normos (CPK 579–582 straipsniai) reglamentuoja bylų nagrinėjimą ypatingosios teisenos tvarka. Ypatingosios teisenos tikslas yra užtikrinti tinkamą tam tikrų materialiosios teisės normų įforminimą, siekiant išvengti subjektinės teisės pažeidimo. CPK 579 straipsnis nustato, kad Civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytais atvejais prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, pagal CK ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, jeigu šis kodeksas nenumato kitos tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos. Tai reiškia, kad teismo leidimo supaprastinta tvarka išdavimas sietinas išimtinai su materialinėmis teisės normomis, kuriose turi būti aiškiai išreikšta įstatymų leidėjo valia klausimą nagrinėti supaprastinta tvarka, t. y. visi klausimai, kurie gali būti nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka, yra konkrečiai nurodyti teisės normose.

19. CPK 4.81 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jeigu šiame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis (CPK 4.81 str. 2 d.). Bendraturčiams nesutarus dėl naudojimosi tvarkos ir nesant visų bendraturčių valios išraiškos dėl jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto naudojimo, šį klausimą sprendžia teismas ginčo teisena.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, materialinėje teisės normoje nesant tiesioginio nurodymo dėl klausimo nagrinėjimo ypatingosios teisenos tvarka (CPK 579 straipsnis), pareiškėjos prašymo išnagrinėjimas supaprastinta tvarka, jai išduodant leidimą patvirtinti notarine tvarka parengtą Naudojimosi žemės sklypu planą, prieštarautų įstatymų leidėjo nustatytam teisiniam reglamentavimui, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėja savo galimai teises dėl naudojimo tvarkos žemės sklypu nustatymo gali ginti ginčo teisenos tvarka, pareikšdama teismui ieškinį.

21. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad bylas nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka, kai iškyla nuosavybės teisių santykius reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtą ir koks jos turinys ir/ar sprendžiami turto nuosavybės rūšies klausimai, negali būti nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju byla negali būti nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, kadangi pareiškėjos keliamas klausimas visų bendraturčių subjektinių teisių kontekste iš esmės neatitinka ypatingąja teisena nagrinėjamų bylų instituto tikslo.

22. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

23. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartis paliekama nepakeista.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.