- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- e2S-1049-912/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16485-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.2.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.2.8.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.2.8.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.2.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (bankrutuojančio fizinio asmens) E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal bankrutuojančio fizinio asmens E. K. bankroto administratoriaus UAB ,,Stiprus žmogus“ prašymą dėl mokumo plano atkūrimo plano patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d nutartimi pareiškėjai buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla. Ši nutartis 2018 m. spalio 4 d. įsiteisėjo. Kreditorių susirinkimas 2019 m. vasario 25 d. nepritarė pareiškėjos mokumo atkūrimo plano projektui. Bankroto administratorė UAB ,,Stiprus žmogus“ kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens mokumo plano atkūrimo planą.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
2. Teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi nepatvirtino bankrutuojančio fizinio asmens E. K. mokumo atkūrimo plano ir nutraukė fizinio asmens bankroto procedūrą.
3. Teismas nustatė, kad 2019 m. vasario 25 d. kreditorių susirinkime nutarta nepritarti pareiškėjos mokumo atkūrimo planui nurodant pastabas, susijusias su: 1) administravimo išlaidomis; 2) pareiškėjos gaunamomis pajamomis ir būtinosiomis išlaidomis; 3) sukauptomis sumomis; 4) pareiškėjos turtinėmis teisėmis mokėjus paskolą pagal 2005 m. gruodžio 1 d. kredito sutartį su AB SEB banku bei šios sutarties pakeitimu.
4. Teismas nurodė, kad pareiškėjos kreditorius AB SEB bankas po pirmojo kreditorių susirinkimo išreiškė pastabas dėl administravimo išlaidų patvirtinimo. Pareiškėja, tikslindama planą, dėl jų niekaip nepasisakė. Teismas sutiko, kad bankroto administratorė kreditoriams pateikė 2019 m. sausio 4 d. bankroto administravimo išlaidų apskaičiavimą, tačiau įstatymas įtvirtinta, kad pagrindimas turi būti nurodytas plane. Teismas atkreipė dėmesį, kad neaiškios kai kurių administratorės atliktų veiksmų datos bei tikslingumas.
5. Teismas vertino, kad ydinga pareiškėjos pozicija nereaguoti į kreditorių pastabas, susijusias su teismo nutartimi, kuria iškelta fizinio asmens bankroto byla ir nustatytas konkretus 50 Eur vienkartinis mokestis bankroto procedūroms atlikti.
6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, tikslindama planą ar teikdama paaiškinimus, nepasisakė dėl kreditorių išsakytų pastabų apie pareiškėjos sukauptas lėšas nuo nutarties iškelti bankroto bylą dienos, t. y. nedėjo pastangų išsklaidyti kreditorių abejonių apie turimą turtą.
7. Teismas nurodė, kad pareiškėja, reaguodama į kreditorių pastabas, sumažino būtinųjų išlaidų dydį nuo 450 Eur iki 430 Eur.
8. Vertindamas mokumo atkūrimo plane numatytų pareiškėjo asmeniniams poreikiams tenkinti skirtų būtinųjų išlaidų pagrįstumą, teismas atsižvelgė į minimalios mėnesinės algos dydį (555 Eur), kasacinio teismo praktiką, FABĮ 7 straipsnio 3 dalies ir CPK 736 straipsnio nuostatas, papildomo įrodinėjimo nereikalaujančia pareiškėjos būtinųjų išlaidų suma laikė 277,50 Eur suma. Teismas nenustatė išskirtinių pareiškėjos poreikių, kuriems patenkinti būtų reikalingos didesnės nei 1/2 minimalios mėnesinės algos dydžio lėšos. Teismas sutiko su kreditorių pastabomis, jog pareiškėjos mokumo atkūrimo plane yra numatyta per didelė lėšų dalis būtiniesiems pareiškėjos poreikiams tenkinti, todėl konstatavo, kad mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų.
9. Teismas nurodė, kad pareiškėja nei po pastabų antrojo kreditorių susirinkimo metu, nei teismo posėdžių metu nesvarstė galimybės tikslinti plano ir įgyvendinti savo turtines teises nedėjo pastangų pasisakyti dėl jos turtinės teisės, susijusios su jos investicija į ne jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.
10. Teismas nustatė, kad bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planas neužtikrina kreditorių ir skolininko teisingos interesų pusiausvyros, bankrutuojančiam asmeniui nėra numatyta jokių pareigų imtis aktyvių veiksmų siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimo patenkinimo. Dėl to teismas netvirtino mokumo atkūrimo plano ir bylą nutraukė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
11. Bankrutuojantis fizinis asmuo (pareiškėja) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį ir patvirtinti pareiškėjos mokumo atkūrimo planą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nurodo, kad planas buvo koreguotas, kreditoriams pateikti paaiškinimai, tačiau kreditoriai į tai neatsižvelgė. Pareiškėjai susidarė nuomonė, kad kreditoriai plano netvirtins, nors jis ir būtų keičiamas.
11.2. Bankroto administratorė UAB „Stiprus žmogus“ abu kartus teikė kreditorių susirinkimui išvadas, kuriomis vertino, kad planas atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, FABĮ nustatytus bankroto proceso tikslus. Plano įgyvendinimo galimybės bankroto administratoriaus vertintos teigiamai, todėl planas galėjo būti tvirtinamas FABĮ nustatyta tvarka.
11.3. Pažymėtina, kad administravimo išlaidos per visą bankroto laikotarpį neviršija FABĮ 22 straipsnio 5 dalyje numatyto galimo maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo išvadai, kad numatytos bankroto administravimo išlaidos yra per didėlės ar neatitinka įstatymo reikalavimų ir pažeidžia kreditorių interesus.
11.4. Bankroto administratorius nurodė, kad bankroto administravimo išlaidas (įskaitant bankroto administratoriaus atlyginimą) sudarys: 1) 50 Eur teismo patvirtintas vienkartinis mokestis už bankroto administravimo išlaidas iki Plano; 2) 300 Eur bankroto administratoriaus atlyginimas iki plano patvirtinimo, mokamas vieną kartą; 3) Bankroto administratoriaus atlyginimas ir išlaidos po plano sudarys 55 Eur į mėn. 4) Procesinio dokumento (įskaitant ir atsiliepimą) ginčijant kreditorinį reikalavimą parengimas ir pateikimas teismui 2x149,70 Eur. Iš viso: 299,40 Eur. Pareiškėjos nuomone bankroto administratoriaus išlaidos nėra per didelės ir atitinka įstatymo reikalavimus bei nepažeidžia kreditorių interesų.
11.5. Pagrindiniai kreditorių prieštaravimai teikiami dėl išlaidų komunaliniams mokesčiams. Pareiškėja tiek kreditoriams, tiek bylą nagrinėjant teisme sakė, kad nuosavo būsto neturi, o už šiame bute gyvenimą turi mokėti tik komunalinius mokesčius. Pareiškėjai persikrausčius į kitą būstą, pragyvenimo išlaidos tik augtų, nes papildomai prisidėtų būsto nuoma, o būtinosios išlaidos padidėtų.
Šalies argumentai
11.6. Pareiškėja nurodo, kad plane numatytas būtinųjų išlaidų dydis siekia 450 Eur per mėnesį. Šią sumą sudaro: komunaliniai mokesčiai (vidutiniškai 150 Eur per mėnesį), išlaidos maistui, higienos priemonėms, medikamentams, rūbams, mobiliojo telefono, transporto ir kitoms išlaidoms (280 Eur per mėnesį). Nurodyta suma atitinka FABĮ 7 straipsnio 3 dalies ir CPK 736 straipsnio nuostatas. Komunalinių mokesčių dydis nepriklauso nuo pareiškėjos valios ar norų, o būtinųjų išlaidų 280 Eur suma neviršija papildomo įrodinėjimo nereikalaujančio būtinųjų išlaidų sumos.
11.7. Kredito sutartimi Nr. 1550518070961-4 su AB SEB banku nebuvo įsigytas turtas. Bankui užstatytas turtas – sklypas su sodo namu – niekada nepriklausė pareiškėjai. Šis turtas yra jos tėvų. Gauti pinigai buvo panaudoti sodo namo įrengimui, kuriame gyvena pareiškėjos tėvai. Iš AB SEB banko 2019 m. balandžio 9 d. rašto matyti, kad pareiškėja pagal sutartį iš viso yra sumokėjusi 7 183,80 Eur, iš kurių kreditui dengti nukreipta 1 505,25 Eur, palūkanoms dengti - 5 639 Eur, o delspinigiams dengti 39,55 Eur (kiti asmenys pagal šią sutartį yra sumokėję atitinkamai 227,18 Eur ir 12 755,11 Eur). Kreditorių teigimu, kadangi buvo pagerintas tretiesiems asmenims priklausantis turtas, pareiškėja turėjo spręsti klausimą dėl šių sumų išreikalavimo. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjos teikiamus paaiškinimus, kad išsiskyrusi su sutuoktiniu, ji gyveno savo tėvams priklausančiame bute, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nemokėdama nei nuomos, nei komunalinių mokesčių. Pareiškėjos tėvai patyrė didesnes išlaidas ir nuostolius nei pareiškėja buvo sumokėjusi pagal nurodytą kredito sutartį.
11.8. Pareiškėja neapsiriboja plane nurodytomis 550 Eur darbinėmis pajamomis, o siekia gauti didesnes. Kadangi Pareiškėja šiuo metu neturi darbo, numato vidutines darbo skelbimuose darbdavių nurodomas pajamas, kurias galėtų gauti įsidarbinusi. Pareiškėja užsiregistravo Darbo biržoje. Susidūrusi su finansiniais sunkumais pareiškėja negalėjo baigti teisės studijų Mykolo Romerio universitete, turi tik vidurinį išsilavinimą. Kol pareiškėja darbo nesusirado, pareiškėjos mama R. J. ketina padėti vykdyti fizinio asmens bankroto planą.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo S. C. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Atskirajame skunde pareiškėja nepateikia jokių konkrečių argumentų dėl faktinių bylos aplinkybių ar teismo padarytų procesinių pažeidimų, kurie galėtų būti pagrindu paneigti skundžiamoje nutartyje teismo padarytas išvadas.
12.2. Pareiškėja atskirajame skunde nepaneigė teismo skundžiamoje nutartyje konstatuotų faktinių aplinkybių ir išvadų, jog mokėjimai pagal kredito sutartį buvo vykdomi iš pareiškėjos lėšų tuo metu, kai ji turėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams.
12.3. Mokumo atkūrimo plane nėra pateikta duomenų apie pareiškėjos įsipareigojimus, būsto sutartį (kredito sutartis) ir kredito sutarties pagrindu įsigyjamą turtą. Pareiškėja yra solidari bendraskolė pagal kredito sutartį (2012 m. gegužės 30 d. skolos perkėlimo sutarties 1.1 punktas) ir yra atsakinga už visų įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymą.
12.4. Pagal kredito sutartį sumokėtos lėšos buvo panaudotos ne pareiškėjos turtiniams interesams tenkinti, o pareiškėjos motinai R. J. priklausančio sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimui.
12.5. Galutinai atsiskaičius su banku pagal kredito sutartį, naudos gavėja bus pareiškėjos motina R. J., o pareiškėjos kreditoriai negalės nukreipti reikalavimų į pareiškėjos motinai priklausančio sodo namo pagerinimus, nors dalis įmokų pagal kredito sutartį sumokėta iš pareiškėjos lėšų.
12.6. Mokumo atkūrimo plano duomenys apie pareiškėjos įsipareigojimus neatitinka faktinės, teisinės pareiškėjos situacijos, prieštarauja kreditorių interesams, todėl teismui pateiktame Mokumo atkūrimo plano projekte pateikti duomenys negali būti laikomi teisingais, o pats Mokumo atkūrimo planas yra neatitinkantis FABĮ 7 straipsnio reikalavimų
12.7. Pareiškėja atskirajame skunde nenurodo jokių naujų argumentų. Pareiškėja iki šiol niekur nedirba (nepradėjo jokios oficialios individualios veiklos) ir į jos pajamas negali būti nukeiptas išieškojimas. Pareiškėja ieško darbo pakankamai ilgą laikotarpį. Vėliausia jos darbovietė buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria pareiškėja 2018 m. lapkričio 16 d. savo noru nutraukė darbo santykius.
12.8. Mokumo atkūrimo plane nurodyta pareiškėjos kreditorių reikalavimų suma yra 66 131,33 Eur. Per visą bankroto procedūrą pareiškėja planuoja sumokėti kreditoriams tik 2 340 Eur, t. y. tik 3 proc. nuo visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų. Ši suma yra neadekvačiai maža palyginus su pareiškėjos amžiumi ir galimybėmis susirasti geriau apmokamą darbą.
12.9. Procesiniuose dokumentuose pareiškėja nurodo, jog jos išsilavinimas – nebaigtas aukštasis (Romerio universitetas). Pareiškėjos kartu su prašymu teismui iškelti jai bankroto bylą pateiktame gyvenimo aprašyme nurodyta, kad ji nuo 2010 m. iki 2016 m. dirbo teisininke pagal individualios veiklos pažymėjimą, o nuo 2004 m. iki 2012 m. įvairiose įmonėse dirbo vadybininkės, direktorės darbą, taip pat teisininke UAB „Vendeta“, UAB „Creditum Vilnius“. Vadovaujančių darbuotojų ir teisininkų darbo užmokestis yra gerokai didesnis už statistinį vidutinį atlyginimą, todėl pareiškėja plane turėtų suplanuoti ne mažesnę nei 800 Eur pajamų po mokesčių per mėnesį sumą.
12.10. Pareiškėja į mokumo atkūrimo planą nepagrįstai bandė įtraukti didesnes nei Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi patvirtintą bankroto procedūros administravimo išlaidų sumą, tai yra pakeisti administravimo išlaidų sumą už laikotarpį nuo teismo nutarties patvirtinti pareiškėjos kreditorių reikalavimus dienos iki teismo nutarties, kuria patvirtinamas mokumo atkūrimo planas įsiteisėjimo dienos, nes mokumo atkūrimo plane yra nurodomos tik bankroto procedūros išlaidos, kurios bus patirtos ateityje, tai yra tik nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo dienos. Patyrus didesnes nei teismo nutartimi patvirtintos išlaidos, bankroto administratorius turėjo pateikti teismui išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
3. Kreditorė UAB „General Financing” atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pareiškėja netinkamai interpretuoja teismų išaiškinimus, kadangi į būtinųjų išlaidų sumą (277,50 Eur/mėn.), kurios nereikia papildomai įrodinėti, privalo būti įtraukti ir komunaliniai mokesčiai ar kt. išlaidos, o ne skaičiuojama atskirai, kaip kad nurodo pareiškėja.
13.2. Bankrutuojantis asmuo privalo pateikti papildomus įrodymus apie specialiuosius poreikius. Kadangi jokie papildomi paaiškinimai, įrodymai, pateikti nebuvo, darytina išvada, kad bankrutuojantis asmuo nori pasinaudoti bankroto institutu, siekdama išvengti įsipareigojimų bei pažeisdama FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus.
13.3. Pareiškėja nesiekia didinti savo mokumo ir susirasti darbo. Šį faktą patvirtina tai, kad 2018 m. gegužės 29 d. pareiškime dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo nurodyta, kad pareiškėją išlaiko tėvai, tačiau ji yra sudariusi autorinę sutartį ir ateityje gaus pajamas. 2019 m. sausio 4 d. mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad pareiškėja nedirba, nors turi sudariusi autorinę sutartį, planą padės vykdyti tėvai. 2019 m. vasario 20 d. papildomame paaiškinime dėl mokumo atkūrimo plano nurodyta, kad pareiškėja neturi darbo. Pareiškėja apie metus laiko nesugebėjo susirasti darbo, o jį susiradusi, išėjo dėl neva blogos atmosferos. Tokie paaiškinimai visiškai nesiderina su bankroto proceso tikslu – atkurti asmens mokumą, išlaikyti pusiausvyrą tarp bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų.
Šalies argumentai
13.4. Bankrutuojantis asmuo nesistengia keisti, koreguoti plano, paaiškinti kreditoriams situaciją, kodėl nesukaupė lėšų nuo bankroto bylos iškėlimo. Taip pat pareiškėja atskirajame skunde nurodė, kad neprivalo reikalauti sumokėtų lėšų pagal kreditavimo sutartį iš tėvų, kadangi naudojosi jų butu, nemokėjo nuomos ir komunalinių. Pareiškėjo prisidėjo prie tėvų būsto pagerinimo, todėl turi teisę reikalauti šių išlaidų iš trečiųjų asmenų. Tikėtina, kad pareiškėja tokių veiksmų nesiima iš savanaudiškų paskatų, tikėdamasi išvengti mokėjimų kreditoriams.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo UAB „Vastint Lithuania“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti galioti skundžiamą nutartį. Nurodo, kad palaiko kreditoriaus S. C. atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus bei motyvus.
Motyvuojamoji dalis
I. A. instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
8. Byloje nustatyta, kad teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi iškelta pareiškėjos bankroto byla. Nurodyta nutartimi nustatytas keturių mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Nutartis 2018 m. spalio 4 d. įsiteisėjo. Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi patvirtinti pareiškėjos kreditorių reikalavimai. 2019 m. vasario 6 d. įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas, kuris nepritarė pareiškėjos mokumo atkūrimo plano projektui. Pareiškėja, atsižvelgdama į pastabas ir pasiūlymus, parengė patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą, kuris taip pat nebuvo patvirtintas antrajame kreditorių susirinkime, įvykusiame 2019 m. vasario 25 d. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi netenkino prašymo patvirtinti bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planą ir nutraukė fizinio asmens bankroto bylą.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
11. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui ir jo tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsniai. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius. Bankroto administratorius pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Kreditorių susirinkimui nepritarus pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas tvirtinti kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, jo tvirtinimo klausimas perduodamas spręsti teismui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis).
12. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog, patikrinęs ir nustatęs, kad pakartotinio kreditorių susirinkimo nurodytos nepritarimo planui priežastys yra susijusios su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, o fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pateikia tą patį plano projektą, teismas turi jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nebent nustato, kad kreditorių susirinkimas nepagrįstai nepritarė plano projektui (Lietuvos A. T. 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018).
13. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų. Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienas iš vertinimo kriterijų galėtų būti Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014, 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-219/2019).
14. Remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalies ir CPK 736 straipsnio nuostatomis, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 minimalios mėnesinės algos (MMA), bet kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos A. T. 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
15. Šalių ginčas kilo dėl mokumo atkūrimo plane nustatytų administravimo išlaidų dydžio, lėšų, reikalingų bankrutuojančio fizinio asmens būtiniems poreikiams tenkinti, sumos dydžio, pareiškėjos gaunamų pajamų, sukauptų sumų ir pareiškėjos turtinių teisių pagal 2005 m. gruodžio 1 d. kredito sutartį su AB SEB banku bei šios sutarties pakeitimus.
16. Kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtas administravimo išlaidų sąmatos keitimas, galimybė nustatyti jų mokėjimo tvarką (FABĮ 22 straipsnio 2 dalis). FABĮ 26 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad, be kitų teisių, kreditorių susirinkimas turi ir teisę tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti šių išlaidų mokėjimo tvarką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pirmiau nurodytos nuostatos reiškia, kad kreditorių susirinkimas kompetentingas ne tik kontroliuoti mokumo atkūrimo plano rengimo procese nustatomas administravimo išlaidas, bet ir savo sprendimu jas keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo tvarką. Kreditorių susirinkimas gali kontroliuoti plano vykdymą, vertindamas pagal susidariusią situaciją administravimo išlaidų dydį, ir, nustatęs pagrindą, spręsti dėl šių išlaidų pakeitimo (Lietuvos A. T. 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-219/2017).
17. Iš bylos duomenų matyti, kad po pirmojo kreditorių susirinkimo kreditorius AB SEB bankas išreiškė pastabas dėl administravimo išlaidų patvirtinimo. Pareiškėja, tikslindama planą, dėl jų nepasisakė, bet bankroto administratorė pateikė kreditoriams 2019 m. sausio 4 d. bankroto administravimo išlaidų paskaičiavimą. Pareiškėja ėjo vadovaujančias pareigas, dirbo teisininke. Dėl to vertintina, kad pareiškėja, rengdama mokumo atkūrimo planą, turėjo atsižvelgti ne tik į kreditorių pateiktas pastabas, bet taip pat ir į įstatymo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad neaiškios kai kurių administratoriaus atliktų veiksmų datos bei tikslingumas, o pareiškėjos pozicija nereaguoti į kreditorių pastabas ydinga. Nepakanka nurodyti, kad teismas patvirtino vienkartinį 50 Eur mokestį už bankroto administravimo išlaidas iki plano patvirtinimo, 300 Eur bankroto administratoriaus atlyginimas iki plano patvirtinimo, mokamas vieną kartą. Sprendžiant klausimą dėl didesnio negu teismo patvirtintos administravimo išlaidų dydžio, bankrutuojantis asmuo turi pagrįsti, kad administravimo išlaidos iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo buvo tikslingos, patirtos iš tikrųjų, jų dydis pagrįstas. Tai, kad nurodytos administravimo išlaidos neviršija FABĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatyto maksimalaus dydžio, nereiškia, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos.
18. Sprendžiant klausimą dėl sumos, skirtos bankrutuojančio asmens poreikiams tenkinti, kiekvienoje konkrečioje byloje būtina atsižvelgti ir įvertinti tai, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius. Teismas, iškeldamas pareiškėjos bankroto bylą, patvirtino 200 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Teismo patvirtinta būtinosioms išlaidoms skirta suma laikina ir gali būti keičiama, atsižvelgiant į faktinius bankrutuojančio asmens poreikius.
19. Pareiškėja mokumo atkūrimo plane nurodė, kad jos būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį reikia 450 Eur. Kreditoriams dėl nurodytos sumos pareiškus pastabas, pareiškėja 2018 m. gruodžio 20 d. patikslintame mokumo atkūrimo plane sumažino būtinąsias išlaidas iki 430 Eur. Nuodyta suma apima: komunalinius mokesčius (vidutiniškai 150 Eur per mėnesį), išlaidas maistui, higienos priemonėms, medikamentams, rūbams, mobiliojo telefono, transporto ir kt. (280 Eur per mėnesį).
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjos būtinųjų išlaidų suma, kurios nereikia įrodinėti, yra 277,50 Eur suma. Didesnė suma (t. y. 430 Eur) turėjo būti pagrįsta įrodymais ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Pareiškėja nepateikė duomenų, pagrindžiančių būtinąsias išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su kreditorių pastabomis, kad pareiškėjos mokumo atkūrimo plane nustatyta per didelė lėšų dalis būtiniesiems poreikiams tenkinti. Dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų.
21. Pareiškėja nurodo, kad šiuo metu ieško geriau apmokamo darbo, mokumo atkūrimo planą jai padės įvykdyti jos tėvai. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į bylos duomenis ir daro išvadą, kad pareiškėjos kreditorių pastabos dėl pareiškėjos gautinų pajamų, įsidarbinimo pagrįstos.
22. Pareiškėja 2018 m. gegužės 29 d. pareiškime dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo nurodė, kad ji nedirba, ją išlaiko tėvai, tačiau pareiškėja yra sudariusi autorinę sutartį ir ateityje gaus pajamų. 2019 m. sausio 4 d. mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad pareiškėja nedirba, nors turi sudariusi autorinę sutartį, planą padės vykdyti tėvai. 2019 m. vasario 20 d. papildomame paaiškinime dėl mokumo atkūrimo plano nurodyta, kad pareiškėja neturi darbo. Paskutinį kartą pareiškėja dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“, su kuria ji 2018 m. lapkričio 16 d. savo noru nutraukė darbo santykius. Taigi pareiškėja per metus nesugebėjo susirasti pastovaus darbo ir gauti pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nedirba, geriau apmokamo darbo ieškojimas nesuderinamas su bankroto proceso tikslais – atkurti asmens mokumą, išlaikyti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą.
23. Pareiškėja nurodo, kad kredito sutartimi su AB SEB banku nebuvo įsigytas turtas. Bankui įkeistas nekilnojamasis turtas (sklypas su sodo namu) priklauso pareiškėjos tėvams, kurie ten gyvena. Gauti pinigai panaudoti sodo namui įrengti. Iš AB SEB banko 2019 m. balandžio 9 d. rašto matyti, kad pareiškėja pagal sutartį iš viso sumokėjo 7 183,80 Eur, kiti asmenys – 12 982,29 Eur. Pareiškėja nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jos paaiškinimus, kad, išsiskyrusi su sutuoktiniu, ji gyveno savo tėvams priklausančiame bute, nemokėdama nei nuomos, nei komunalinių mokesčių. Pareiškėjos tėvai patyrė didesnes išlaidas ir nuostolius negu pareiškėja buvo sumokėjusi pagal nurodytą kredito sutartį. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nepaneigia fakto, kad ji investavo į tretiesiems asmenims priklausantį turtą, t. y. pagerintas tretiesiems asmenims priklausantis turtas. Pareiškėja turėjo spręsti klausimą dėl šių sumų išreikalavimo. Tai, kad pareiškėja gyvena tėvams priklausančiame bute, neįrodo, kad dėl to pareiškėjos tėvai patyrė nuostolių. Sutiktina su kreditorių argumentu, kad mokėjimai pagal kredito sutartį buvo vykdomi iš pareiškėjos lėšų tuo metu, kai ji turėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams ir ji nesvarsto galimybių įgyvendinti savo turtines teises.
24. Sutiktina su kreditorių argumentais, kad mokumo atkūrimo plane nurodyta pareiškėjos kreditorių reikalavimų suma – 66 131,33 Eur. Per visą bankroto procedūrą pareiškėja planuoja sumokėti kreditoriams tik 2 340 Eur, t. y. tik 3 proc. nuo visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų. Ši suma neadekvačiai maža palyginus su pareiškėjos amžiumi ir galimybėmis susirasti geriau apmokamą darbą. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors įstatyme nenustatyta pareigos bankrutuojančiam asmeniui patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus visa apimtimi, bet jis turi imtis aktyvių veiksmų, siekdamas maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimus.
25. Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.
26. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos A. T. 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas sutinka pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planas neužtikrina kreditorių ir skolininko teisingos interesų pusiausvyros, neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų, taip pat su kitais motyvais, todėl jų nekartoja.
27. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti pareiškėjos (bankrutuojančio fizinio asmens) E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.