Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. L. atstovo advokato E. L. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų narinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. birželio 27 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos.

Nutarimo esmė: pareiškėja A. L. kreipėsi į policiją dėl dalies tvoros išgriovimo ir lentų pasisavinimo nurodydama, kad tai įvykdė kaimynas V. K.. Pagal šį pareiškimą Kauno apskrities VPK Nemuno PK buvo atliktas patikrinimas BPK nustatyta tvarka ir buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Po to, kai šį nutarimą patvirtino prokuroras buvo inicijuota administracinio nusižengimo teisena vadovaujantis ANK 518 straipsniu. Žodinio bylos nagrinėjimo metu V. K. paaiškino, kad kaimynų tvoros dalis, medinės supuvusios lentos dėl senumo įkrito/išlindo į jo sklypą. Jis kelis kartus priminė kaimynams, kad pasiimtų lentas iš jo sklypo, tačiau nesulaukęs jokių veiksmų jis tas lentas, kartas nuo karto, vis įmesdavo į jų sklypą. Kur vėliau dingo lentos tiksliai nežino, tačiau mano, kad patys kaimynai jas sudegino, nes turi pečių. Byloje taip pat nėra jokių neginčijamų įrodymų, kad būtent V. K. jas kažkur utilizavo ar kitaip realizavo. Pagal byloje surinktus duomenis nėra savavaldžiavimo sudėties vien todėl, jog V. K. savo sklype esančias lentas sumetė tvoros savininkams į teritoriją. Prieš tai, V. K. informavo ir reikalavo kaimynų, kad jie pasiimtų tvoros dalis. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad lentos buvo pasisavintos atsakomybėn traukiamo asmens. V. K. teigimu su šiais asmenimis yra susiklostę priešiški asmeniniai santykiai, kurie kyla dėl civilinių turtinių nesutarimų, iš pateiktos informacijos konstatuotina, kad abi konfliktuojančios pusės yra linkusios kriminalizuoti ir hiperbolizuoti vienas kito veiksmus. Atlikus tyrimą V. K. veiksmuose neįžvelgiama pažeidimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties, todėl administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

2025 m. liepos 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Pareiškėjos atstovo advokato E. L. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir paskirti V. K. administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą.

Skunde nurodyta, kad administracinio nusižengimo bylos teisena skundžiamu nutarimu buvo nutraukta tokį sprendimą grindžiant iš esmės vien pažeidėjo V. K. žodinio bylos nagrinėjimo metu duotais paaiškinimais, likusiai bylos medžiagai neskiriant jokio dėmesio ir jos niekaip neįvertinant, nors per daugiau kaip metus trukusį tyrimą byloje surinkti itin gausūs duomenys, akivaizdžiai patvirtinantys, kad V. K. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. 2024 m. birželio 26 d. A. L. kreipėsi į Kauno apskrities VPK Nemuno PK prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad jos kaimynas V. K., gyv. (duomenys neskelbtini), jai nematant ir nežinant išmontavo ir nežinia kur ir kaip išgabeno jai priklausančią medinę tvorą, skyrusią jos sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) nuo V. K. sklypo. Tyrėjos S. J. 2024 m. liepos 1 d. nutarimu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šio įvykio buvo atsisakyta, šiame procesiniame dokumente nurodant, kad nors savavaldžiavimo požymiai ir įžvelgiami, tačiau kokių nors veiksmų kaltininko atžvilgiu imtis nėra pagrindo, kadangi tvora „nuo senumo galėjo pati griūti". Ši išvada, o tiksliau prielaida, aiškiai prieštaravo paties V. K. tuometiniams paaiškinimams, kuriuose, kaip nurodyta šiame nutarime, jis pripažino pats asmeniškai išmontavęs minimą tvorą.

Šis 2024 m. liepos 1 d. nutarimas buvo apskųstas įstatymo nustatyta tvarka, skunde visų pirma pabrėžiant, kad tvoros buvimo iki A. L. nurodyto įvykio ir jos nurodytoje vietoje, bei šios tvoros priklausymo A. L. faktai 2024 m. liepos 1 d. nutarime nekvestionuojami.

Skunde taip pat buvo nurodyta 2024 m. liepos 1 d. nutarime esant konstatuota, kad V. K. pripažino išmontavęs tvorą neatsiklausąs A. L. ir neturėdamas jos sutikimo tokiems veiksmams, savo poelgį aiškindamas vien tuo, kad tvora buvo medinė, sena, paveikta oro sąlygų, nuo senumo supuvo ir įgriuvo į jo sklypo pusę, pasisavinęs tvoros medieną neigė, bet kur ji yra, nenurodė, be to, tvorą, joteigimu, jau buvo pradėjęs ardyti A. L. sūnus.

Skunde buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad su visais šias V. K. subjektyviais teiginiais minėtame 2024 m. liepos 01 d. nutarime besąlygiškai sutinkama, nors nei viena jo nurodomų aplinkybių niekaip nepatvirtinta, nekalbant jau apie objektyvius faktiniais duomenimis. Skunde buvo pabrėžta ir tai, kad dėl įvykio nebuvo apklaustas nei vienas kaimynas, kuris patvirtintų ar paneigtų tiek V. K., tiek A. L. teiginius, neapklaustas netgi V. K. nurodytas A. L. sūnus R. L., V. K. teigimu, pats pradėjęs išmontuoti tvorą. Šiame kontekste skunde buvo pabrėžta esant visiškai nepagrįstu teiginį, kad tvoros išmontavimo faktas nėra nustatytas, kai tokį veiksmą aiškiai pripažino pats V. K.. Skunde buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, jog išvada, kad V. K. tvoros ir nepasisavino, grindžiama vien tuo, kad „apėjus V. K. kiemo teritoriją, medinė tvora nebuvo pastebėta Skunde buvo pabrėžta ir tai, kad neįžvelgusi V. K. veiksmuose jokių vagystės požymių, 2024 m. liepos 1 d. nutarimo autorė jo veiksmuose neįžvelgė ir jokių savavaldžiavimo požymių, nors tuo pat metu pati aiškiai pripažino, kad savavališkas tvoros išmontavimas be jos savininko leidimo turi akivaizdžius savavaldžiavimo požymius, tačiau toliau ėmė, teigti, kad išmontavusio asmens atsakomybę šalina tai, jog tvora pati galėjo nugriūti nuo senumo, t. y. savo išvadas grindė akivaizdžiomis prielaidomis ir spėjimais. Skunde atskirai buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad neįžvelgusi jokių V. K. veiksmų, patenkančių į baudžiamojo persekiojimo sferą, 2024 m. liepos 1 d. nutarimo autorė jo veiksmuose neįžvelgė netgi administracinio nusižengimo požymių, jo atžvilgiu iš viso apsiribojant, kaip nurodyta 2024 m. liepos 1 d. nutarime, bendravimu su juo jo kieme, neatskleidžiant, kai tas bendravimas buvo fiksuojamas ir ar tai iš viso buvo daroma.

2024 m. liepos 15 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Raudeliūnienės nutarimu skundas buvo patenkintas ir minėtas 2024 m. liepos 1 d. nutarimas panaikintas.Toliau tęsiant medžiagos tyrimą, 2024 m. liepos 17 d. buvo apklaustas liudytojas R. L., kuris parodė, kad dingus tvorai telefoninio pokalbio metu teiravosi apie tai V. K., kuris pareiškė, kad pasamdė įmonę, kuri tvorą ir nugriovė, o medieną išvežė, turi šių darbų sąskaitą faktūrą, nugriautos ir nežinia kur dingusios tvoros atstatyti neketinantis. R. L. parodymais, tvora buvo apie 20 metrų ilgio, normalios būklės.

2024 m. liepos 23 d. liudytoju buvo apklaustas ir V. K., kuris apklausos metu akivaizdžiai pripažino, kad tvorą išardė, tik neigė pasisavinęs medieną, ar leidęs kam nors tai padaryti. R. L. nurodytą telefoninį pokalbį taip pat pripažino, tačiau teigė apie tvoros „utilizaciją“ kalbėjęs juokaudamas.

Tuo visas papildomas tyrimas ir baigėsi - jokie kaimynai, galimai turintys informacijos apie tvoros ardymą, bei apie šiame veiksme dalyvavusius asmenis, tame tarpe ir V. K. galimai minėtą „įmonę“ ir vėl apklausti nebuvo, tokių potencialių liudytojų net nebandyta ieškoti.

Sekančią dieną po minėtos V. K. apklausos, t. y. 2024 m. liepos 24 d., ta pati tyrėja S. J. nutarimu vėl atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau apie tai niekaip neinformavo nei nukentėjusiosios A. L., nei jos įgalioto atstovo, kurie, nieko nežinodami apie šį nutarimą ilgą laiką laukė kokios nors informacijos apie tyrimo rezultatus. Jų nesulaukus buvo bandyta susiekti su minėta tyrėja, bet to padaryti nepavyko, kadangi sutinkamai su Kauno m. Nemuno PK suteikta informacija, tyrėja atostogavo.

Tyrėja L. A. telefoninio pokalbio metu teigė, kad jos turimais duomenimis pranešimas apie skundžiamo nutarimo priėmimą ir šio nutarimo kopija A. L. buvo išsiųsti paprastu paštu, kodėl ne registruotu laišku, ji nežinanti, duomenų, kad šių dokumentų kopijos kaip nors būtų išsiųstos nukentėjusiosios įgaliotam atstovui, ji neturi.

Paprašius atsiųsti elektroniniu paštu skundžiamo nutarimo kopiją, tyrėja L. A. vėlgi tą pačią dieną tai ir padarė, lydraštyje kažkodėl nurodydama, kad nutarimą siunčia pakartotinai, nors, kaip minėta, iki 2024 m. rugsėjo 10 d. minėtas 2024 m. liepos 24 d. nutarimas niekam siunčiamas nebuvo ir apie jį nei nukentėjusioji, nei jos įgaliotas atstovas nieko nežinojo.

Minėtas 2024 m. liepos 24 d. nutarimą taip pat buvo apskųstas įstatymo nustatyta tvarka.

Skunde buvo nurodyta šiame nutarime nepagrįstai teigiant, jog įstatymo leidėjo numatyta baudžiamoji atsakomybė už savavaldžiavimą sąlygojama didelės žalos nukentėjusiojo teisėms ar teisėtiems interesams, o šiuo atveju tokių duomenų nėra, kadangi „žalą patvirtinantys dokumentai negauti“. Šiame kontekste skunde buvo pabrėžtos anksčiau nurodytas aplinkybės, dėl kurių nebuvo galimybės pateikti A. L. turimų dokumentų, bei atkreiptas dėmesys į tai, kad išardytos ir nežinia kur esančios tvoros atstatyti neįmanoma ir A. L. belieka statyti naują tvorą, tokių darbų sąmata pridedant prie skundo ir tuo grindžiant nuostatą dėl kaltininko veiksmų patekimo į baudžiamojo persekiojimo sferą, reguliuojamą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsniu. Buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad nors šiame nutarime ir konstatuota esant pakankamai duomenų, kad V. K. veiksmai vertintini, kaip savavaldžiavimas, bent jau pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio nuostatas, tačiau kokių veiksmų imtasi ar ketinama imtis šiuo aspektu, nenurodyta.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Loretos Šimkuvienės 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarimu skundas buvo atmestas.

Šis nutarimas, kaip akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas, buvo apskųstas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Skunde visų pirma buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. prokurorės nutarime kalbama apie neegzistuojantį 2024 m. rugsėjo 10 d. tyrėjos S. J. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. L. pareiškimo, teigiant kad būtent šį nutarimą pareiškėjos įgaliotas atstovas ir apskundė, tačiau skundas netenkinamas paliekant minėtą nutarimą galioti ir jo nenaikinat. Todėl skunde ir buvo pabrėžta, jog apskųstas buvo tyrėjos S. J. 2024 m. liepos 24 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, apie kokį nors 2024 m. rugsėjo 10 d. minėtos tyrėjos priimtą tokio nutarimo analogą nei pareiškėja, nei jos įgaliotas atstovas nėra informuoti.

Skunde buvo nurodyta, kad minėtame prokurorės nutarime sutikimas su minėtos tyrėjos nuostata nepradėti ikiteisminio tyrimo visų pirma motyvuojamas vėlgi tuo, kad tvoros vertę patvirtinantys dokumentai negauti, niekaip nepasisakant dėl aukščiau nurodytos sąmatos, kuri buvo pridėta prie skundo, bei teigiama, kad nenustačius didelės žalos požymio, veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 294 straipsnį. Todėl skunde buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas šiuo atveju kalba ne apie turtinę žalą, o apie žalą asmens teisėms ar teisėtiems interesams, dėl kol teiginys, kad A. L. „padarytos neturtinės žalos dydžio nedetalizavo“, nelaikytinas pagrindžiančiu atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumą, kadangi neturtinę žalą teismas įvertina būtent pinigais. Pabrėžta buvo ir tai, kad didelė žala šiuo atveju padaryta būtent asmens teisėms ir teisėtiems interesams: dėl neteisėtų kaltininko veiksmų A. L. neteko jai priklausančio daikto, dėl iki neteisėtų veiksmų buvusios padėties atstatymo ji priversta gaišti laiką, kreiptis į eilę įstaigų, įmonių, ne dėl jos kaltės atsiradusių neigiamų pasekmių pašalinimui naudoti savo lėšas.

Dar kartą buvo pabrėžta ir tai, kad prokurorės nutarime vėlgi eilinį kartą sutinkama, jog bent jau administracinio nusižengimo požymiai kaltininko veiksmuose yra, niekaip neatskleidžiant, ar dėl to imtasi ar bus imtasi kokių nors oficialių veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 6 dalyje.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartimi skundas buvo atmestas.

Ši nutartis įstatymo nustatyta tvarka taip pat buvo apskųsta, skundą paduodant Kauno apygardos teismui. Skunde buvo nurodyta, jog šios nutarties išvada, kad ikiteisminis tyrimas nepradėtinas, grindžiama manymu, išlaidas, kurias A. L. neišvengiamai patirs savo lėšomis atstatydama tvorą, esant nelaikytinomis jai padaryta žala, kadangi vertintinos ne naujos tvoros pastatymo išlaidos, o vien vertė išmontuotos tvoros išmontavimo dienai. Skunde buvo teigiama tokią išvadą esant nepagrįsta, kadangi: V. K. išmontuotą tvorą išgabeno, jos buvimo vietą nurodyti atsisako; sutinkamai su liudytojo R. L. parodymais, išgabenimo faktą iš pradžių pripažinęs ir net išsamiai nurodęs šio veiksmo aplinkybes, vėliau išgabenimą, o tuo pačiu ir pasisavinimą ėmė neigti; tyrėjai šios aplinkybės pripažinimą pokalbyje su R. L., V. K. aiškino, kaip „pajuokavimą“. Todėl skunde buvo pabrėžta esant akivaizdu, kad dėl V. K. tyčiniais veiksmais sudarytos situacijos, dingusios tvoros vertę objektyviai nustatyti neįmanoma. Skunde buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad minėtoje apylinkės teismo nutartyje eilinį kartą sutinkama, kad bent jau administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymiai yra akivaizdūs, tačiau nepagrįstai teigiama, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarimu prokurorė nutarė pavesti Kauno apskrities VPK Kauno m. Nemuno PK pareigūnams spręsti dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo - šiame prokurorės nutarime išsakytas vien prokurorės sutikimas su tuo, jog V. K. veiksmai vertintini dėl administracinės atsakomybės, jokių pavedimų pareigūnams neduodant ir jokių veiksmų atlikti nenurodant. Todėl skunde atskirai buvo pabrėžta ir tai, kad nei pareiškėja, nei jos įgaliotas atstovas nėra informuoti ir apie tai, kad tokius nurodymus prokurorė būtų davusi kokiu nors kitu procesiniu dokumentu, nei apie kokį nors administracinės teisenos pradėjimą dėl aukščiau nurodytų V. K. veiksmų.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 22 d. nutartimi byloje Nr. 1T-24-658/2024 skundą nagrinėti persiuntė Vilniaus apygardos teismui, kuris 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi dalyje dėl prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą skundą atmetė, tačiau labai išsamiai ir aiškiai pasisakė dėl tolimesnio bylos nagrinėjimo administracinio nusižengimo teisenos sferoje: „Pareiškėjos atstovas pabrėžia, jog nors skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad V. K. veiksmuose yra įžvelgiami administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymiai, tačiau jo atžvilgiu nėra pradėta administracinė teisena. Pabrėžtina, jog tiek abiejų prokurorų nutarimuose, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje buvo konstatuota, jog V. K. veiksmai turėtų būti vertinami administracinės, o ne baudžiamosios atsakomybės kontekste".

Kadangi toje pačioje Vilniaus apygardos teismo nutartyje buvo nurodyta, kad „Dėl informacijos apie atliekamą administracinio nusižengimo teiseną suteikimo, pareiškėja, ar jos atstovas turi tiesiogiai kreiptis į veiką tiriančią instituciją", o praėjus dviem mėnesiams po šios nutarties priėmimo, nei pareiškėja, nei jos įgaliotas atstovas jokios informacijos iš veiką tiriančios institucijos nesulaukė, 2024 m. gruodžio 31 d. raštu ( reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo kreiptasi į Kauno apskrities VPK Kauno m. Nemuno PK viršininką J. D. prašant suteikti informaciją ar iš viso vyksta koks nors administracinio nusižengimo teisenos procesas ir nurodyti šį procesą vykdantį pareigūną bei jo kontaktus. Tik po šio kreipimosi pareiškėjos įgaliotam atstovui 2025 m. sausio 07 d. buvo atsiųsta kopija tą pačią dieną V. K. tyrėjos S. J. surašyto Administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

Šis protokolas su visa bylos medžiaga buvo perduotas Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui, bylos nagrinėjimo datą numatant 2025 m. vasario 14 d., tačiau dar iki šios datos buvo grąžintas Kauno m. Nemuno PK trūkumams šalinti.

Trūkumų šalinimo eigoje tyrėja S. J. 2025 m. kovo 20 d. priėmė nutarimą pripažinti pareiškėją A. L. nukentėjusiąją, šiame nutarime konstatavusi, kad „Tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų leidžiančių pagrįstai manyti, kad A. L., (duomenys neskelbtini), patyrė neturtinę žalą “ ir 2025 m. kovo 21 d. surašiusi naują administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vėl išsiuntė Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui, bylos nagrinėjimo datą numatant 2025 m. balandžio 22 d. Nesulaukus ir šios datos protokolas vėl buvo gražintas trūkumams taisyti, nukentėjusiajai ir jos įgaliotam atstovui šį kartą nesuteikiant jokios informacijos, kokie tai trūkumai.

2025 m. gegužės 27 d. buvo surašytas trečias administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), jame konstatuojant: „Nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės 2024 m. gegužės mėnesį savavališkai pil. V. K. išardė kaimynams priklausančią tvoros dalį. Tokiais savo veiksmais V. K. pažeidė Lietuvos respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 str. I d.

Dar po mėnesio, 2025 m. birželio 27 d. byla pagaliau buvo išnagrinėta, Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyriausiajai tyrėjai M. M. priimant skundžiamą nutarimą.

Objektyviai vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes skundžiamo nutarimo nepagrįstumas ir neteisėtumas akivaizdūs.

Priimant skundžiamą nutarimą bylos nagrinėjimo metu buvo gautas V. K. paaiškinimas, kad jis kaimynų tvoros neardė, ji pati nuo senumo įgriuvo į jo sklypą, o jis jo sklype tuo būdu atsiradusias lentas kartas nuo karto vis įmesdavo į kaimynų sklypą, kur jos vėliau dingo, nežino, tačiau mano, kad kaimynai patys sudegino, nes turi pečių. Šis V. K. paaiškinimas buvo įvertintas kaip aksioma, skundžiamą nutarimą priėmusiai tyrėjai nekeliant klausimų, kodėl ši naujoji V. K. pateikta įvykio versija kardinaliai skiriasi nuo to, ką V. K. pareigūnams teigė tyrimo eigoje ir šios versijos neanalizuojant bylos duomenų, prieštaraujančių V. K. pasikeitusiems parodymams, kontekste.

Institucija atsiliepime į skundą prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Atsiliepime Institucija nurodė, kad aptariamuoju atveju, administracinio nusižengimo bylos teisena ROIK (duomenys neskelbtini) buvo registruota, dėl to, kad 2024 m. gegužės mėnesį savavališkai pil. V. K. išardė kaimynams priklausančią tvoros dalį. Tokiais savo veiksmais V. K. pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 str. 1 d.

Iš surinktos medžiagos matyti, kad Nukentėjusioji kreipėsi į policiją dėl dalies tvoros išgriovimo ir lentų pasisavinimo nurodydama, kad tai įvykdė kaimynas V. K.. Pagal šį pareiškimą Kauno apskr. VPK Nemuno PK buvo atliktas patikrinimas BPK nustatyta tvarka ir buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Žodinio bylos nagrinėjimo metu pil. V. K. paaiškino, kad kaimynų tvoros dalis medinės supuvusios lentos dėl senumo įkrito/išlindo į jo sklypą, jis kelis kartus priminė kaimynams, kad pasiimtų lentas iš jo sklypo, tačiau nesulaukęs jokių veiksmų jis tas lentas kartas nuo karto vis įmesdavo į jų sklypą. Kur vėliau dingo lentos tiksliai nežino, tačiau mano, kad patys kaimynai jas sudegino, nes turi pečių. Byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, kad būtent V. K. jas kažkur utilizavo ar kitaip realizavo. Pagal byloje surinktus duomenis nėra savavaldžiavimo sudėties vien todėl, jos V. K. savo sklype esančias lentas sumetė tvoros savininkams į teritoriją. Prieš tai V. K. informavo ir reikalavo kaimynų, kad jie pasiimtų tvoros dalis. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad lentos buvo pasisavintos atsakomybėn traukiamo asmens. V. K. teigimu su šiais asmenimis yra susiklostę priešiški asmeniniai santykiai, kurie kyla dėl civilinių turtinių nesutarimų, iš pateiktos informacijos konstatuotina, kad abi konfliktuojančios pusės yra linkusios kriminalizuoti ir hiperbolizuoti vienas kito veiksmus.

Kaip matyti tarp asmenų kylantys konfliktai, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių savavaldžiavimu, neįvertinant civilinės teisės priemonių veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalies galbūt pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-417/2018). Pažymėtina, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos, ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-451/2011). ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti. Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl vien tik pareiškėjo siekis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo subjektyvus tam tikrų veiksmų vertinimas, kilusios emocijos nesudaro pagrindo veiksmų vertinti kaip savavaldžiavimo. Šiuo atveju nustatyta, kad V. K. administracinio nusižengimo numatyto ANK 518 str. 1 d. nepadarė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos A. L. atstovas advokatas E. L. nurodė, kad skundą palaiko jame išdėstytais motyvais ir prašo jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu V. K. parodė, kad nesutinka su pateiktu skundu bei nurodė, kad tvora pati sugriuvo ir visą tvorą susirinko pareiškėjos sūnus ir užtvėrė naują. Dalį tvoros paliko, kuri buvo supuvusi ir ta dalis tvoros atsirėmė jam į namą. Kadangi ta tvoros dalis rėmėsi į jo namą, po vieną pagalį permetė į kaimynės kiemą. Tai vyko rugpjūčio mėnesį, o tik po metų buvo kreiptasi, jog jis neva išardė dalį tvoros.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, skundas išnagrinėtas atstovui nedalyvaujant.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. L. kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl to, kad 2024 m. gegužės mėnesį, V. K. išardė tvoros dalį.

2025 m. birželio 27 d. Institucija priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), vadovaujantis BK 565¹ straipsnio 1 punktu, nesant administracinio nusižengimo požymių pagal ANK 518 straipsnyje, motyvuojant tuo, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių administracinio nusižengimo protokole inkriminuojamą kaltinimą.

Teismas, įvertinęs skundžiamą nutarimą, pareiškėjos skundo argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, jog tyrimas byloje nebuvo atliktas išsamiai, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, o skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, nepašalinus iškilusių prieštaravimų, neapklausus visų galimų liudytojų, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, apsiribojant tik V. K. parodymais, kurie visų pirma gali būti tik asmens gynybinė pozicija, tik Institucijos įsitikinimu, sudarė pagrindą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos dėl ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo.

Taip pat, pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas, net ir būdamas aktyvus, negali būti įpareigotas dirbti darbo už administracinį nusižengimą tiriančius subjektus. Teismo aktyvumas pasireiškia tik byloje kylančių neaiškumų pašalinimu, bylos nagrinėjimo metu atsiradusių klausimų išsprendimu (pvz., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-2812-660/2018; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-733-387/2015).

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad šiuo atveju pareigūnai nesiėmė visų veiksmų tinkamai nustatyti, ar įvykio metu aplinkui buvo kaimynų, kurie galėtų patvirtinti įvykio aplinkybes. Esant tokiai procesiniai situacijai spręstina, kad Institucija atmestinai atliko tyrimą, nesigilino į įvykio aplinkybes, neapklausė visų galimų apklaustinų asmenų ir vertino tik galimo pažeidėjo parodymus.

Vadovaujantis ANK 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ANK 636 straipsnio 4 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės nusižengimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, įrodymai, kurie patvirtina padarytą veiką, argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai ir kt. Pažymėtina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą jai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šioje normoje nurodoma, kad toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistuoja šios normos taikymo sąlygos – teismas pasigedo duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių galimai padaryto pažeidimo aplinkybes, kurias galima išsiaiškinti tik atliekant įvairius procesinius veiksmus, taip pat ir nustatant bei apklausiant asmenis bei taip patikrinant jų duotus parodymus. Akivaizdu, jog byloje vis dar galima atlikti tyrimą, kuris lemtų objektyvaus, faktiniais duomenimis pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą ateityje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 27 d. priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), priimtas nenustačius visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui įvykio aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl ši administracinio nusižengimo byla turi būti grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tyrimui atlikti. Pareigūnai privalo atlikti būtinus veiksmus, siekiant išsamiai ir tiksliai nustatyti byloje nagrinėjamas aplinkybes, ir tik tuomet priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos A. L. atstovo advokato E. L. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 27 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), ir grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.