Panevėžio apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų J. D. ir J. D. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams J. D. ir J. D. dėl padarytos žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teisme 2022-10-03 priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje pagal ieškovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams J. D. ir J. D. dėl padarytos žalos priteisimo, kuriuo ieškinys tenkintas visiškai ir iš atsakovų solidariai ieškovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos naudai priteistas 381 573,08 Eur žalos atlyginimas, 50 Eur žyminis mokestis ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022-08-31) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei iš kiekvieno atsakovo po 1 943,50 Eur žyminio mokesčio valstybei.

2022-10-25 gautas atsakovų J. D. ir J. D. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovai prašo panaikinti 2022-10-03 sprendimą už akių, ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad byloje buvo atliktas tik formalus įrodymų vertinimas, neanalizuojant ieškovės pateiktų faktinių duomenų. Tvirtina, kad J. D. objektyviai negalėjo kontroliuoti UAB „K.“ veiklos, nes jai nepriklausė kontrolinis akcijų paketas ir ji negalėjo įtakoti bendrovės veiklos bei veiklos rezultatų, todėl teismas privalėjo konstatuoti, kad ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės nesudaro faktinio pagrindo priteisti iš J. D. ieškovės nuostolių ir šį reikalavimą atmesti. Teigia, kad reikalavimas atsakovui J. D. kildinamas iš UAB „K.“ veiksmų, kurie buvo atlikti iki bendrovės tyčinio bankroto paskelbimo, todėl reikalavimo teisinis pagrindas turi apimti priežastinį ryšį tarp ieškovės nuostolių ir J. D. veiksmų, dėl kurių buvo paskelbtas UAB „K.“ tyčinis bankrotas. Teigia, kad pats ieškinys rodo, kad tokio priežastinio ryšio nėra. Priežastinio ryšio nebuvimą įrodo ieškovės nurodyta aplinkybė, kad bendrovė buvo nemoki jau pagal 2010 m. finansinius rezultatus, todėl net jei jis ir būtų 2011 m. kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei ir įmonei būtų iškelta bankroto byla, bendrovė negalėtų atsiskaityti su ieškove. Teigia, kad jo paskesni veiksmai ir delsimas skelbti įmonei bankrotą, kurie lėmė įmonės bankroto pripažinimą tyčiniu, neturi priežastinio ryšio su ieškovės nurodytais nuostoliais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 285 straipsnio 1 dalį, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Teismo sprendimo už akių instituto tikslas yra išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5 straipsnis, 13 straipsnis), taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Tokiu būdu sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika yra ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas (CPK 285 straipsnio 5 dalis), suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-781/2021). CPK 288 straipsnio 3 dalis numato, kad išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismas turi teisę pareiškimo netenkinti arba panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (1 punktas) arba byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (2 punktas).

Nagrinėjamu atveju 2022-10-03 sprendimas už akių priimtas atsakovams J. D. ir J. D. be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą ir šį terminą atsakovų atstovo prašymu pratęsus, nepateikus atsiliepimo į ieškinį, esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių. Pareiškime dėl sprendimo už akių atnaujinimo atsakovai nenurodo, kad teismas neturėjo teisės priimti sprendimo už akių. Įvertinus, kad atsakovai J. D. ir J. D. nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs, siekdami įgyvendinti savo teisę pateikti procesinius dokumentus bei išreikšti ir pagrįsti savo poziciją dėl pareikšto ieškinio, konstatuotina, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog sprendimas už akių atsakovų atžvilgiu negalėjo būti priimtas.

CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatos nustato, kad sprendimas už akių panaikinamas ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas konstatavus, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad bylos šalies, siekiančios sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesirūpinant savo teisių ir interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-84-464/2020). Nagrinėjamu atveju atsakovai J. D. ir J. D. pateikdami pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė UAB „K.“ 2009-2013 m. turto ir įsipareigojimų palyginimo lentelę bei minėtos bendrovės 2009-2013 metų balansų kopijas, tačiau kokią įtaką sprendimo už akių peržiūrėjimui turi minėti dokumentai, nenurodė. Kaip minėta, atsakovai teigia, kad ieškinyje Švenčionių rajono savivaldybės administracija nenurodė konkrečių J. D. veiksmų, kurie galėjo įtakoti UAB „K.“ veiklos rezultatus, todėl nurodytos aplinkybės nesudaro faktinio pagrindo iš jos priteisti nuostolių. Tvirtina, kad atsakovui J. D. reikalavimą ieškovė kildina iš 2010-11-01 avansu už darbus pagal rangos sutartį sumokėtos grąžintinos sumos, t.y. kildina reikalavimą iš bendrovės veiksmų, kurie buvo atlikti iki įmonės tyčinio bankroto paskelbimo. Nurodo, kad vėlesnis delsimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neturi priežastinio ryšio su ieškovės nuostoliais. Minėti teiginiai vertinti kritiškai ir nesudaro pagrindo panaikinti sprendimo už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimo.

Byloje nustatyta, to neneigia ir atsakovai, kad UAB „K.“ ir UAB „V.“ Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu dalyvavo ir laimėjo ieškovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos organizuotą darbų pirkimo konkursą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra, nuotekų siurblių statyba (duomenys neskelbtini)“. Bylos duomenys patvirtina, kad 2010-04-02 su UAB „K.“ buvo sudaryta rangos sutartis, kuria rangovas įsipareigojo iki 2011-05-05 užbaigti visus darbus pagal sutartį ir per nustatytą laikotarpį ištaisyti defektus, laikantis sutarties nuostatų. UAB „K.“ ir UAB „V.“ vardu veikiančiam rangovui UAB „K.“, kaip avansą, Švenčionių rajono savivaldybės administracija pervedė iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros gautas lėšas ir ieškovės įnašo dalį, viso 385 665,42 Eur. Pagal bylos duomenis rangovai darbus vykdė iki 2010 m. gruodžio mėn., o 2011-06-21 ieškovė įspėjo rangoves, kad sutartis bus nutraukta, nes rangos sutartis nevykdoma. Nors rangos sutartis nebuvo vykdoma, 2015-04-30 arbitražo teismo galutiniu sprendimu konstatuota, kad šalių sutartis nutraukta 2011-11-11. Bylos duomenys patvirtina, kad 2016-03-16 nutartimi UAB „K.“, kurios vadovu buvo J. D., buvo iškelta bankroto byla bei konstatuota, kad įmonė tapo nemokia jau 2010 m., o 2017-08-24 nutartimi bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu. Panevėžio apygardos teismo nutartimi ir aukštesnės instancijos teismų konstatuota, kad nepaisant įmonės nemokumo įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o dar labiau blogino nemokios įmonės turtinę padėtį. Nustatyta, kad 2011-2016 m. J. D. eilę kartų kreipėsi į Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio apygardos teismus dėl restruktūrizavimo bylos UAB „K.“ iškėlimo, tačiau nepaisydamas minėtų teismų nurodymų, kad įmonė nemoki ir vadovas turi pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei skiriamų baudų už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, UAB „K.“ vadovas J. D. sąmoningai pažeidė pareigą savalaikiai kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, o kreipdamasis į teismus dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, sudarydavo teisinę kliūtį teisme nagrinėti kreditorių pareiškimus dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Kadangi teismai yra konstatavę, kad bendrovė tapo nemokia jau 2010 m., šios aplinkybės J. D. nėra nuginčijęs, todėl atsakovų pateikta 2009-2013 m.m. UAB „K.“ turto ir įsipareigojimų palyginimo lentelė nepaneigia, jog atsakovai J. D., J. D. 2010-2011 m. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei (ĮBĮ 8 straipsnis). Be to, įvertintina aplinkybė, kad įmonės bankrotą pripažįstant tyčiniu, teismai konstatavo, kad 2012–2016 m.m. buvo atlikti 318 197,58 Eur vertės įskaitymai su susijusiomis (iš dalies įmonės vadovui priklausančiomis, jo valdomomis) įmonėmis, pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, t. y., bendrovės bankrotas tyčiniu pripažintas ne tik vadovui J. D. savalaikiai nesikreipiant į teismą, bet ir pažeidžiant kreditorių pirmumo teisę gauti joms priklausančias lėšas. Nagrinėdamas J. D. kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad atlikti įskaitymai nebuvo vienašaliai kreditorių sandoriai, įskaitymo aktai sudaryti ir pasirašyti tiek UAB „K.“, tiek kreditorių atstovų. Įskaitytų reikalavimų suma sudarė apie 16 proc. – gana didelę dalį – viso įmonės turto. Kasacinis teismas nurodė, kad atlikti įskaitymai nebuvo nulemti siekio gaivinti UAB „K.“ veiklą, tai nebuvo einamasis atsiskaitymas ar atsiskaitymas su įmonės veiklos tęstinumą lemiančiais kreditoriais, kuris galėtų būti pateisinamas ir nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu. Be to, konstatavo, kad UAB „K.“ vadovo veiksmai teismų pagrįstai vertinti kaip sąmoningas įmonės mokumo ir jos kreditorių galimybių patenkinti savo reikalavimus sumažinimas, kuris kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas vienu iš bankroto pripažinimo tyčiniu kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018). Kaip minėta, UAB „K.“ nevykdant 2010-04-02 rangos sutarties ir ją Švenčionių rajono savivaldybės administracijai nutraukus 2011 m. (arbitražo teismo galutiniu sprendimu sutartis nutraukta 2011-11-11), UAB „K.“ kilo pareiga grąžinti ieškovei už neatliktus darbus sumokėtą avansą. Atsakovei 2012–2016 m.m. vykdant atsiskaitymus su vėlesniais bendrovės kreditoriais, tame tarpe su J. D. priklausančiomis, jo valdomomis įmonėmis, akivaizdžiai buvo pažeistos ieškovės teisės ir interesai, todėl atsakovo teiginiai, kad UAB „K.“ bankroto pripažinimas tyčiniu neturi priežastinio ryšio su ieškovės nuostoliais, vertintini kritiškai. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas J. D. įvairiais būdais siekė, jog kreditorių iniciatyva iškelti UAB „K.“ bankroto bylą būtų išspręsta kuo vėliau ir šiais neteisėtais veiksmais bendrovės vadovas tik didino įmonės įsiskolinimą kreditoriams bei nesiėmė priemonių vykdyti atsiskaitymo ir su kreditore Švenčionių rajono savivaldybės administracija.

Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė J. D. buvo ne tik UAB „K.“ akcininkė, turinti 40 proc. įmonės akcijų, bet ir bendrovės buhalterė, gerai žinanti įmonės finansinę būklę. Konstatuotina, kad atsakovė, būdama atsakinga įmonės darbuotoja, vykdė atsiskaitymus su bendrovės kreditoriais, susijusiais su sutuoktinio valdomomis įmonėmis, todėl savo veiksmais pažeidė bendrąją sąžiningo elgesio pareigą bendrovės, kitų įmonės kreditorių atžvilgiu bei sumažino kreditorių galimybę gauti savo reikalavimų patenkinimą. Paminėtos aplinkybės nurodytos ir 2022-10-03 sprendime už akių, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovė nėra atsakinga prieš kreditorius, kurių reikalavimai bankroto byloje nėra patenkinti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Teismas konstatuoja, kad atsakovai nepateikė neginčijamų įrodymų, kad ieškovės nepatenkinti reikalavimai būtų atsiradę ir nesant tyčinio bankroto. Ieškovei, reikalaujančiai žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, nereikia įrodinėti atsakovų neteisėtų veiksmų, nes faktinės aplinkybės nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais, kaltės, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, nes pripažinus bankrotą tyčiniu, preziumuojamas ir šių dviejų sąlygų egzistavimas (CPK 182 straipsnio 4 punktas). Dėl paminėto, teiginiai, kad teismas privalėjo konstatuoti, jog ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės paneigia priežastinį ryšį tarp J. D. veiksmų, sąlygojančių įmonės bankroto paskelbimą tyčiniu ir ieškovės patirtų nuostolių, atmestini.

Teismas konstatuoja, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovai nepateikė argumentų ir įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepaneigė teismo sprendime už akių padarytų išvadų, nepateikė argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad minėtas sprendimas buvo priimtas neteisėtai ir/ar nepagrįstai, todėl prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti atsakovų J. D. ir J. D. pareiškimo dėl Panevėžio apygardos teismo sprendimo už akių, priimto 2022 m. spalio 3 d. civilinėje byloje Nr. e2-332-278/2022, peržiūrėjimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.