Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-05-02 · Civilinė byla Nr. 2-1357-955/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-02
Bylos Nr.
2-1357-955/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12240-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Imbrasienė
Ieškovas
V. M.
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
A. V.
Advokatai
Edgaras Paulius Staniukaitis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1357-955/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12240-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.8.11.3; 2.6.29.2; 2.6.29.4; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.10 (S)
Kauno apyLINKĖs teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 2 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė,sekretoriaujant Aurelijai Paškevičienei,

dalyvaujant ieškovui V. M., ieškovo ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui,

atsakovui A. V., atsakovo ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui J. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui A. V., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas V. M. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. V. (toliau – atsakovas) 42 443,00 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje (1 t., b. l. 3–5) nurodė, jog ieškovas 2010 m. gegužės 14 d. paskolino atsakovui 150 000,00 Lt (43 443,00 Eur) bei surašė tai patvirtinantį dokumentą. Šalys buvo susitarusios, jog skola bus grąžinta iki 2015 m. gruodžio 31 d., nors pačiame skolos faktą patvirtinančiame dokumente grąžinimo datos nenurodė. Iki sutarto termino atsakovas skolos negrąžino ir prašė leisti skolą grąžinti dalimis per ilgesnį laikotarpį, nurodęs, jog planuoja gauti pajamų 2016 m., iš kurių galės grąžinti skolą. Vengdamas priverstinio skolos išieškojimo, ieškovas su atsakovo pasiūlymu sutiko. Atsakovas 2016 m. spalio 18 d. grąžino ieškovui 500,00 Eur, o 2017 m. vasario 1 d. – dar 500,00 Eur, kaip dalinį skolos grąžinimą. Po 2017 m. vasario 1 d. atsakovas ėmė vengti bendrauti su ieškovu. Atsižvelgdamas į tai, jog šalys galutinio skolos grąžinimo termino paskolos raštelyje nebuvo aptarusios, ieškovas 2017 m. kovo 31 d. išsiuntė atsakovui pareikalavimą grąžinti skolą, kuriame nurodė, jog galutinis skolos grąžinimo terminas yra 2017 m. balandžio 10 d. Šis pareikalavimas atsakovui buvo įteiktas 2017 m. balandžio 3 d. tačiau atsakovas skolos negrąžino, su ieškovu nesusisekė.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 25–28) nurodė, jog atsakovas niekada nesiskolino iš ieškovo 150 000,00 Lt. Atsakovas pasirašė raštelį ir perdavė jį ieškovui, kai ieškovas sumokėjo dalį, tai yra 150 000,00 Lt avansą už nekilnojamąjį turtą – pastatą-šaldytuvų remonto patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas). Priimdamas 150 000,00 Lt, atsakovas įsipareigojo parduoti aukščiau minėtą turtą uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“), kurios pagrindiniu akcininku ir direktoriumi tuo metu buvo ieškovas. Pastatas tuo metu buvo registruotas atsakovo įmonės – A. V. firmos vardu ir įkeistas Nordea bank Finland Plc, veikiančiam per Nordea bank Finland Plc Lietuvos skyrių (toliau – Bankas) už suteiktą paskolą. 2009–2010 metais atsakovo įmonės – A. V. firmos (vėliau reorganizuotos į UAB „(duomenys neskelbtini)“) veikla tapo nepelninga, todėl atsakovas nusprendė Pastatą parduoti, o už gautus pinigus grąžinti paskolą Bankui. Atsakovas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama ieškovo, susitarė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pastatą nupirks už 1 100 000,00 Lt. Dalį sumos, tai yra 150 000,00 Lt ieškovas sumokėjo 2010 m. gegužės 14 d., užsitikrindamas, kad atsakovas niekam Pastato neparduos. Šalys susitarė, jog A. V. firma nuo pinigų sumokėjimo dienos dar metus Pastate vykdys komercinę veiklą. Pinigų perdavimo faktas buvo patvirtintas rašteliu, kurią ieškovas turėjo sunaikinti po pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo. Šalys 2010 m. liepos 23 d. sudarė Preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Preliminari sutartis), kurioje buvo numatyta, kad Pirkėjas sumoka Pardavėjui 450 000,00 Lt avansą. Taigi, ieškovo sumokėti 150 000,00 Lt yra laikomi iš anksto sumokėtu avansu, kuris buvo įformintas Paskolos raštelio forma, nes Preliminari sutartis buvo pasirašyta vėliau. 2011 m. balandžio 1 d. Kauno miesto 19-ajame notaro biure šalys pasirašė Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Pirkimo–pardavimo sutartis). Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienai atsakovo įmonė Bankui buvo skolinga 518 279,00 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo šį Pardavėjo įsiskolinimą sumokėti ir tai įvykdė, kai UAB „Medicinos bankas“ suteikė Pirkėjui paskolą. Likusią sumą iš sutartos kainos, atėmus 450 000,00 Lt avansą, Pirkėjo kreditorius UAB „Medicinos bankas“ pervedė į asmeninę atsakovo sąskaitą su priskaičiuotomis palūkanomis ir kitomis pagal atsakovo sudarytą kredito sutartį mokėtinomis sumomis. Ieškovas neteisingai nurodo, jog šalys buvo susitarusios, kad skola bus grąžinta iki 2015 m. gruodžio 31 d., kadangi tokia data nėra nurodyta Paskolos raštelyje, o ir negalėjo būti nurodyta, kadangi tokia forma buvo įformintas avansas. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas jam du kartus yra sumokėjęs po 500,00 Eur, kadangi šie mokėjimai buvo mokami už atsakovo pirktas prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš sutarto 450 000,00 Lt avanso atėmus jau gautą 150 000,00 Lt dalį, likusią 300 000,00 Lt dalį UAB „(duomenys neskelbtini)‘ atsakovui sumokėjo bankiniais pavedimais, grynaisiais pinigais, o likusi dalis buvo užskaityta už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui pateiktas elektros prekes, skirtas atsakovo gyvenamojo namo įrengimui. Šalims kylant nesutarimų dėl susidariusio įsiskolinimo už prekes, atsakovas papildomai sumokėjo ieškovui 1 000,00 Eur.

Šalies argumentai

Ieškovas dublike (1 t., b. l. 39–41) nesutinka su atsakovo argumentais, jog 150 000,00 Lt paskolintos lėšos laikytinos avansu už parduodamą Pastatą. Šalių pasirašytoje Preliminarioje sutartyje neužsimenama, jog atsakovas yra gavęs 150 000,00 Lt avanso dalį iki šios sutarties pasirašymo. Pagal Preliminarią sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo A. V. firmai grynaisiais pinigais 395 000,00 Lt, tai patvirtina pinigų gavimo į A. V. firmos kasą pajamų orderių kvitai. Likusi avanso dalis 55 000,00 Lt buvo pervesta į A. V. sąskaitą. Pasirašius 2011 m. balandžio 1 d. Pirkimo–pardavimo sutartį, UAB „Medicinos bankas“ likusius 650 000,00 Lt sumokėjo į A. V. sąskaitą, kadangi šis bankas suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditą Pastatui įsigyti. Taigi, viso A. V. firma už parduotą Pastatą gavo 1 100 000,00 Lt. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jo sumokėti 1 000,00 Eur nėra dalinis skolos grąžinimas. Ieškovo teikiamos PVM sąskaitos faktūros ir pajamų orderių kvitų kopijos patvirtina, jog A. V. firma už nusipirktas prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitydavo iš karto grynaisiais pinigais ir įsiskolinimo už prekes iki 2017 m. neturėjo.

Atsiliepimas

Atsakovas triplike (2 t., b. l. 3–5) nurodė, jog iš ieškovo nurodytų 395 000,00 Lt atsakovas gavo tik 245 000,00 Lt, kadangi 150 000,00 Lt atsakovas jau buvo gavęs kaip avansą už parduodamą Pastatą. Ieškovas negalėjo paskolinti atsakovui 150 000,00 Lt, kadangi šalys nebuvo artimai pažįstamos, todėl abejotina, kad ieškovas galėjo paskolinti didelę sumą visiškai nepažįstamam asmeniui. Ieškovo pateikti duomenys patvirtina, jog sumos buvo sumokėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai tuo tarpu A. V. firma 2012 m. sausio 31 d. buvo pertvarkyta. Tai, kad Preliminarioje sutartyje avansas už Pastatą nebus skaldomas į dalis nebuvo nurodytas todėl, jog atsakovas jau dalį avanso iš ieškovo buvo gavęs. Ieškovas pateikė teismui PVM sąskaitas faktūras ir pajamų orderių kvitus, kurie patvirtina, jog A. V. firma iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusipirktas prekes naudojo savo veikloje, tuo tarpu atsakovo sumokėta 1 000,00 Eur suma yra sumokėta už asmeniškai atsakovui parduotas prekes.

Tretysis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 141–143) nurodo, jog ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas. Tretysis asmuo pažymėjo faktus, jog pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus 150 000,00 Lt suma pagal Preliminarią sutartį nebuvo išmokėta nei asmeniškai atsakovui, nei jo įmonei. Paskolos raštelyje atsakovas aiškiai nurodo, jog skolinasi pinigines lėšas iš ieškovo, pats atsakovas pripažįsta faktą, kad 150 000,00 Lt iš ieškovo gavo. Tiek Preliminari sutartis, tiek Pirkimo–pardavimo sutartis yra sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų – A. V. firmos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiose sutartyse neminima, jog atsakovas yra gavęs iš ieškovo 150 000,00 Lt, ar kad 450 000,00 Lt avansinė išmoka yra skaldoma į kelias dalis, iš kurios viena yra 150 000,00 Lt.

Tretysis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į ieškinį (2 t., b. l. 3–5) nurodo, jog A. V. firma 2012 m. sausio 13 d. buvo reorganizuota į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas pasirašė kasos pajamų orderius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 395 000,00 Lt sumai, nors iš jų gavo tik 245 000,00 Lt. Kasos pajamų orderius atsakovas pasirašė dėl to, jog jie buvo reikalingi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinei apskaitai, kadangi iš įmonės lėšų buvo sumokėtas ir pradinis 150 000,00 Lt avansas. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas 2014 m. gegužės 14 d. gautus iš ieškovo 150 000,00 Lt sekančią dieną, tai yra 2014 m. gegužės 15 d. įnešė į A. V. firmos kasą. Tai patvirtina, jog šios lėšos buvo avansas už A. V. firmos parduodamą Pastatą. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog atsakovo 1 000,00 Eur sumokėta suma yra dalinis skolos dengimas, kadangi ši skola susidarė asmeniškai atsakovui perkant statybines medžiagas jo individualaus namo remontui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas ir atsakovas 2010 m. gegužės 14 d. pasirašė raštą, kuriame nurodyta, jog atsakovas skolinasi iš ieškovo 150 000,00 Lt (1 t., b. l. 60). Ieškovas 2017 m. kovo 31 d. išsiuntė atsakovui pareikalavimą grąžinti skolą, kuriame nurodė, jog galutinis skolos grąžinimo terminas yra 2017 m. balandžio 10 d. (1 t., b. l. 7). 2010 m. liepos 23 d. A. V. firma ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė Preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje A. V. firma (Pardavėja) įsipareigojo ne vėliau kaip 2011 metais įstatymo nustatyta tvarka ir forma sudaryti žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), unikalaus objekto Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 3 417 kv. m. ploto, pastato plotas 1 001,26 kv., pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Pirkėja). Preliminariąja sutartimi šalys susitarė dėl parduodamo objekto kainos – 1 100 000,00 Lt. Šalys taip pat susitarė, jog pagal Pagrindinę sutartį Pirkėja sumoka Pardavėjai 450 000,00 Lt avansą, o Pirkėja įsipareigoja likusią kainos dalį pagal Pagrindinę sutartį 650 000,00 Lt sumokėti pasirašant Pagrindinę sutartį (1 t., b. l. 35). 2011 m. balandžio 1 d. A. V., J. V., J. B., V. M. pasirašė Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria A. V. firma (Pardavėja) pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“(Pirkėja) Pastatą už 1 100 000,00 Lt, iš kurių 450 000,00 Lt Pardavėja gavo pagal 2010 m. liepos 23 d. Preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį grynųjų pinigų įnešimo kvitus ir bankinius pavedimus, prieš pasirašydama šią sutartį, iš Pirkėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“; likusius 650 000,00 Lt UAB „Medicinos bankas suteikia Pirkėjai šio turto įsigijimui, kurie mokami šalių sutarta tvarka (1 t., b. l. 30–32).

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paskolos teisinius santykius, aiškinimo ir taikymo.

Atsakovas nurodo, kad šalių pasirašytame rašte nurodytas dalykas – pinigai jam buvo perduoti, tačiau pinigų perdavimas atliko avanso už parduodamą nekilnojamąjį turtą funkciją, tai yra buvo nekilnojamojo turto neperleidimo kitiems asmenims garantas, tačiau ne paskola.

Atsakovas nesutinka su pareikštu ieškiniu ir nurodo, jog iš ieškovo gavo 150 000,00 Lt, tačiau ši pinigų suma laikytina ne paskola, o avansu už nekilnojamojo turto – pastato-šaldytuvų remonto patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), neperleidimą kitiems asmenims, tai yra užtikrinimas, jog Pastatas bus parduotas išimtinai UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat jis gali atlikti ir įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2010 m. gegužės 14 d. pasirašė raštą, kuriame nurodyta, jog atsakovas skolinasi iš ieškovo 150 000,00 Lt. Ginčo, jog atsakovas minėtą pinigų sumą iš ieškovo gavo nėra. Teismo posėdyje atsakovas patvirtino, jog raštą surašė ir pasirašė jis pats. Atsakovas teigia, kad pasirašant raštą šalys buvo susitarusios, jog 150 000,00 Lt yra avansas už atsakovo įmonės parduodamą Pastatą, tai yra iš esmės neigia, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis. 2010 m. gegužės 15 d. A. V. firmos Kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog atsakovas į A. V. firmos sąskaitą įnešė 150 000,00 Lt (1 t., b. l. 128); 2010 m. birželio 6 d. Kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas iš įmonės sąskaitos grynaisiais pinigais išsimokėjo 150 000,00 Lt (1 t., b. l. 129). Atsakovas teigia, jog minėtu laikotarpiu jo įmonė patyrė finansinius sunkumus, todėl šiuos pinigus panaudojo atsiskaitymams su įmonės kreditoriais, panaudojo savo individualaus namo remontui bei savo poreikiams. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 18 d. iki 2011 m. kovo 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo atsakovui ir A. V. firmai 450 000,00 Lt. Šį faktą patvirtina ieškovo pateikti išrašai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos sistemos duomenų bei grynųjų pinigų išmokėjimo kvitai. Pažymėtina, jog grynųjų pinigų priėmimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytuose kvituose atsakovas yra patvirtinęs savo parašu, šiuose kvituose mokėjimo paskirtis nurodoma – avansas, o bankinių pavedimų paskirtyse nurodyta, jog A. V. firmai mokama už patalpas A. Juozapavičiaus pr. 27B (1 t., b. l. 42–55). Teismas kritiškai vertina atsakovo argumentus, jog atsakovas pasirašė grynųjų pinigų gavimo kvituose vien dėl to, jog to reikėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinei apskaitai tvarkyti, o jis jau buvo gavęs 150 000,00 Lt avansą. Kiekvienas atidus, rūpestingas, protingas ir apdairus asmuo, prieš atlikdamas vieną ar kitą veiksmą privalo įvertinti galimas jo pasekmes. Teismas kritiškai vertina atsakovo argumentus, jog jis nėra gavęs 450 000,00 Lt avanso už parduodamą Pastatą ir dėl paties atsakovo paaiškinimų nenuoseklumo. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog iš sutarto 450 000,00 Lt avanso atėmus jau gautą 150 000,00 Lt dalį, likusią 300 000,00 Lt dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui sumokėjo bankiniais pavedimais, grynaisiais pinigais, o likusi dalis buvo užskaityta už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui pateiktas elektros prekes, skirtas atsakovo gyvenamojo namo įrengimui. Ieškovui pateikus išsamius duomenis iš UAB „(duomenys neskelbtini)‘ apskaitos, triplike atsakovas jau nurodo, jog iš ieškovo nurodytų 395 000,00 Lt atsakovas gavo tik 245 000,00 Lt, kadangi 150 000,00 Lt atsakovas jau buvo gavęs kaip avansą už parduodamą Pastatą. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pilnai įvykdė susitarimą pagal Preliminariąją sutartį ir yra sumokėjusi atsakovui ir jo įmonei 450 000,00 Lt avansą, o duomenų už kokias prekes, skirtas atsakovo gyvenamojo namo įrengimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo įskaityti vienas ar kitas sumas, atsakovas nepateikė. Taip pat teismas sutinka ir su trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ argumentu, jog tiek Preliminarioji sutartis, tiek Pirkimo–pardavimo sutartis yra sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų – A. V. firmos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiose sutartyse neminima, jog atsakovas yra gavęs iš ieškovo 150 000,00 Lt, ar kad 450 000,00 Lt avansinė išmoka yra skaldoma į kelias dalis, iš kurios viena yra 150 000,00 Lt. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog atsakovas neįrodė fakto, jog ieškovo jam sumokėti 150 000,00 Lt laikytini avansu už parduodamą Pastatą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Bylos duomenys patvirtina, jog 2011 m. balandžio 27 d. A. V. ir jo įmonei UAB „Medicinos bankas“ sumokėjo likusią Pirkimo–pardavimo sutartimi sutartą sumą už Pastatą, tai yra 650 000,00 Lt (1 t., b. l. 56). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pilnai atsiskaičiusi už nusipirktą Pastatą. Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, jog A. V. firma negali būti siejama su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi ieškovo apskaitos dokumentuose nurodoma, jog už Pastatą yra sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu A. V. firma buvo reorganizuota į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 88–89). Kaip nurodė ieškovo atstovas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakeitus įmonių pavadinimus vidinėje įmonės buhalterinės apskaitos sistemoje, jie pasikeitė už visus laikotarpius (1 t., b. l. 42, 50). Atsižvelgdamas į tai, jog byloje yra surinkta pakankamai duomenų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pilnai atsiskaičiusi su atsakovo įmone už įsigytą Pastatą, teismas toliau sprendžia dėl ieškovo ir atsakovo pasirašyto 2010 m. gegužės 14 d. rašto atitikimo paskolos sutarties sąvokai bei sąlygoms.

Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartis yra realinė, tai yra laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-187/2008, 3K-3-37/2014).

Be to, nagrinėjant iš paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, tai yra faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau įstatyme paskolos gavėjui taip pat suteikta teisė šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis).

Byloje nustatyta, jog atsakovas 2010 m. gegužės 14 d. rašte nurodytą 150 000,00 Lt sumą iš ieškovo gavo. Atsakovas nesutikdamas, kad ši suma laikytina paskola, nurodė, jog ieškovas po Pastato Pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo turėjo raštą sunaikinti, tačiau to nepadarė. Teismas šiuos atsakovo argumentus vertina kritiškai. Ieškovas, įrodinėdamas savo reikalavimą, į bylą pateikė atsakovo pasirašytą raštą, kuriame atsakovas pats yra nurodęs, jog skolinasi iš ieškovo 150 000,00 Lt. Nagrinėjamu atveju vertinant ar tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, analizuotini tiek rašytiniai, tiek žodiniai šalių parodymai. Atsakovas negalėjo paaiškinti dėl kokių priežasčių rašte parašė, jog 150 000,00 Lt sumą skolinasi, o ne priima juos kaip avansą už Pastatą, teigė, jog tokio turinio tekstą jam liepė nurodyti ieškovas. Jau minėta, kad 2010 m. gegužės 15 d. A. V. firmos Kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog atsakovas į A. V. firmos sąskaitą įmokėjo 150 000,00 Lt (1 t., b. l. 128); 2010 m. birželio 6 d. Kasos išlaidų orderiu Nr. 5 atsakovas iš įmonės sąskaitos grynaisiais pinigais išsimokėjo 150 000,00 Lt (1 t., b. l. 129). Šie įrodymai patvirtina, jog minėtą sumą atsakovas gavo, tačiau kokiems tikslams panaudojo, paaiškinti negalėjo. Nors atsakovas byloje argumentavo, jog galimai ieškovas, kaip fizinis asmuo, tokios didelės sumos negalėjo būti sukaupęs, kad tai galimai galėjo būti trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšos ir tai patvirtintų faktą, jog tai yra avansas, tačiau atsakovas į bylą nepateikė tokius faktus pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo atstovo prašymu išreikalautos ieškovo 2013 m.–2016 m. Metinės pajamų deklaracijos (1 t., b. l. 114–125) nepatvirtina, jog 2010 m. gegužės 14 d. ieškovas, kaip fizinis asmuo, negalėjo turėti 150 000,00 Lt. Be to, tretysis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokius atsakovo argumentus paneigė, nurodydamas, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus 150 000,00 Lt suma pagal Preliminariąją sutartį iš įmonės sąskaitos nebuvo išmokėta nei asmeniškai atsakovui, nei jo įmonei. Atsakovas šių argumentų neginčijo.

Byloje liudijusi A. V. firmos buhalterė S. A. nurodė, jog nuo 2006 m. iki 2010 m. pabaigos A. V. firma turėjo daug skolų. Atsakovas 150 000,00 Lt į įmonės kasą įmokėjo, po to šios lėšos buvo išmokėtos atsakovui. Atsakovas yra sakęs, jog šios lėšos buvo gautos kaip avansas. Įmonė planavo parduoti pastatą. Atsakovas į bylą pateikė A. V. firmos kasos dokumentus už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., kurie nepatvirtina atsakovo argumentų, kad iš ieškovo gautus 150 000,00 Lt atsakovas panaudojo atsiskaitymams su kreditoriais (2 t., b. l. 23-62).

Liudytojų I. T. ir J. V. liudijimų teismas nevertina, kadangi liudytojos šeimyniniais santykiais yra susijusios su šalimis. Liudytoja I. T. patvirtino, jog kartu gyvena su ieškovu ir duomenis apie šalių finansinius santykius sužinojo iš ieškovo. Liudytoja J. V. yra atsakovo sutuoktinė, nurodė, jog visus duomenis apie sumokėtas sumas gaudavo iš sutuoktinio, apie skolos raštus nieko nežino, todėl teismo vertinimu, jos liudijimai taip pat gali būti neobjektyvūs.

Atsakovas atsiliepime ir triplike nurodo, jog šalys yra visiškai nepažįstami asmenys, todėl ieškovo argumentai, kad jis paskolino tokią sumą nepažįstamam asmeniui – atsakovui, yra nerealūs. Byloje liudijusi A. Z. nurodė, jog tiek ji, tiek abi šalys yra pažįstami. Jų visų veiklos buveinės yra toje pačioje pastato (duomenys neskelbtini), teritorijoje. Liudytoja nurodė, jog ieškovas ir atsakovas pažinojo vienas kitą. Kadangi minėto pastato teritorijoje veikė visų šalių įmonės, visi buvo pažįstami. Liudytojos žiniomis, ieškovas su atsakovu bendravo, jų santykiai buvo draugiški.

Atsakovas byloje nurodė, jog ieškovui sumokėjo 1 000,00 Eur ne kaip dalį skolos, o kaip mokėjimą už prekes. Byloje liudijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas E. Ž. nurodė, jog atsakovas atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ būstinę ir perdavė jam 500,00 Eur, prašydamas juos perduoti direktoriui, tai yra ieškovui. Darbuotojas 500,00 Eur sumą perdavė ieškovui. Jokių dokumentų už ką ir kokiu pagrindu yra mokami pinigai, šalys nepildė.

Teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, sprendžia, kad netikėti ieškovo bei trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ parodymais dėl paskolos egzistavimo fakto neturi jokio pagrindo, nes paskolos sutartis buvo pasirašyta, pinigai perduoti šalių geros valios ir abipusio pasitikėjimo pagrindu, atsakovas patvirtino, kad tikrai pinigus iš ieškovo gavo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo nurodytos pinigų sumos (150 000,00 Lt) perdavimo atsakovui aplinkybės nebuvo paneigtos, jų grąžinimo faktas neįrodytas ir atitinka byloje ištirtus kitus įrodymus, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas šalių pasirašytą 2010 m. gegužės 14 d. raštą pripažinti paskolos sutartimi, kurioje nurodytos sumos, tai yra150 000,00 Lt atsakovas ieškovui negrąžino (CK 6.870 straipsnis, 6.875 straipsnio 1 dalis).

Bendrieji įstatymų nustatyti civilinių teisinių santykių principai sukuria šių teisinių santykių dalyvių pareigą elgtis pakankamai apdairiai, dėmesingai, patiems rūpintis savo teisių ir interesų apsauga, kad būtų išvengta nepageidautinų neigiamų pasekmių. Kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – pasirašydami paskolos sutartį, turi apsvarstyti bei įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai nuo tokio veiksmo susilaikyti (CK 1.5 straipsnis).

Atsakovas paskolos sutartį patvirtino savo parašu, neneigia, jog 150 000,00 Lt gavo. Todėl kaip turintis pakankamai žinių bei gyvenimiškos patirties sudarant tokio pobūdžio sandorius, asmuo, atsakovas pasirašydamas paskolos sutartį savo vardu, puikiai suprato jos turinį ir prieš pasirašydamas turėjo apsvarstyti bei suvokti galimas teisines pasekmes. Pagal CK 1.5 straipsnio 1 dalies nuostatas neatidžiai, nerūpestingai ir neapdairiai besielgiančio asmens teisės neginamos (Vilniaus apygardos teismo nutartys civilinėje byloje Nr. e2-3331-798/2015, Nr. 2A-1086-619/2014).

Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimai įpareigoja asmenį, prieš sudarant sandorį, pasidomėti jo turiniu, o, kilus abejonių, atsisakyti jį sudaryti. Aukščiau nustatytos aplinkybės ir jas patvirtinančių argumentų visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas, sudarydamas ginčo sandorį, buvo suklaidintas, todėl teismas paskolos sutartį pripažįsta galiojančia, dėl ko kyla atsakovo pareiga atsiskaityti su ieškovu (CK 6.870 straipsnis, 6.875 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, ieškovo ieškinys laikomas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkinamas – ieškovui iš atsakovo priteisiama 42 443,00 Eur skola (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadinamas procesinėmis palūkanomis, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiamos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. birželio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamuosius ir / ar kilnojamuosius daiktus, uždraudžiant atsakovui nekilnojamuosius ir / ar kilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (disponuoti), paliekant atsakovui teisę nekilnojamuosius ir / ar kilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais. Neužtenkant (ar nesant) šio turto, likusiai ieškinio sumai užtikrinti areštavo atsakovo pinigines lėšas, turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti atsakovui priklausančiomis piniginėmis lėšomis, turtinėmis teisėmis, tačiau leidžiant atsakovui iš piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, socialinio draudimo įmokas bei kitus privalomus mokesčius valstybei.

Teismui ieškovo ieškinį tenkinus, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o teismo sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki jų įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šiuo atveju ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos: išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir žyminis mokestis (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovą V. M. ir trečiąjį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje atstovavo advokatas E. P. Staniukaitis (1 t., b. l. 10, 156). Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 2 300,00 Eur atstovavimo išlaidų (1 t., b. l. 101, 165) (CPK 93 straipsnis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Tačiau tiek minėto CPK 98 straipsnio 2 dalis, tiek Rekomendacijų 2 punktas pabrėžia, kad be nustatytų maksimalių dydžių, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, svarbu atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, turto ar pinigų sumų dydį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas vyko paruošiamųjų procesinių dokumentų būdu, vieną teismo posėdį teismui teko atidėti vien dėl to, jog tretysis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė atstovavimo dokumento su jos ir atsakovo interesus atstovaujančiu advokatu. Taigi, įvertinus reikalavimų pobūdį, ruoštų byloje dokumentų skaičių, sugaištą posėdžiuose laiką, teisinių klausimų pobūdį ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog ieškovo patirtos 2 300,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių bei atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl jos priteistinos iš atsakovo.

Ieškinį tenkinus, iš atsakovo ieškovui priteisiamas ir jo sumokėtas žyminis mokestis. Ieškovas pareiškė ieškinį, kurio suma 42 443,00 Eur. Vadinasi pagal šią sumą pagal ieškinio padavimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą turėjo būti sumokėtas 1 138,00 Eur ((42 443,00 Eur – 28 962,00 Eur) ×2 proc. + 868,00 Eur) = 1 137,62 Eur) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2014 m. spalio 16 d. įstatymas Nr. XII-1241 (TAR, 2014, Nr. 2014-15011)); Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis). Ieškovas pateikė 2017 m. birželio 5 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad už pareikštą ieškinį sumokėjo 1 273,29 Eur žyminį mokestį (1 t., b. l. 9). Kadangi pagal ieškinio sumą turėjo būti sumokėtas 1 138,00 Eur žyminis mokestis, tai iš atsakovo ieškovo naudai priteistina minėta suma, o likusi sumos dalis 135,29 Eur (1 273,29 Eur – 1 138,00 Eur) grąžintina ieškovui (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis).

Be to, iš atsakovo priteistinos ir 12,21 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (1 t., b. l. 2; CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) ieškovui V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini)) 42 443,00 Eur (keturiasdešimties dviejų tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimties trijų eurų) skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (42 443,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 438,00 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų trisdešimt aštuonių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) 12,21 Eur (dvylikos eurų 21 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini)) jo sumokėto žyminio mokesčio dalį, tai yra 135,29 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus 29 ct) (2017 m. birželio 5 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), mokėtojas: V. M., mokėtojo kodas: (duomenys neskelbtini)

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamuosius ir / ar kilnojamuosius daiktus, uždraudžiant atsakovui nekilnojamuosius ir / ar kilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (disponuoti), paliekant atsakovui teisę nekilnojamuosius ir / ar kilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais. Neužtenkant (ar nesant) šio turto, likusiai ieškinio sumai užtikrinti areštavo atsakovo pinigines lėšas, turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti atsakovui priklausančiomis piniginėmis lėšomis, turtinėmis teisėmis, tačiau leidžiant atsakovui iš piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, socialinio draudimo įmokas bei kitus privalomus mokesčius valstybei – palikti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o teismo sprendimui įsiteisėjus – iki jo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Kristina Imbrasienė