Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, be pastovios gyvenamosios vietos, dirbantis (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį - laisvės atėmimu 4 mėnesiams bausmę atliekant pataisos namuose, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 10 d. nuosprendis subendrintas su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirtą arešto bausme visišku bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė 4 mėnesių 40 dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 165 straipsnio 1 dalies.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. A. 2020 m. kovo 9 d., apie 11.00 - 12.00 val., pro nerakinamą virtuvės langą įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno R. ir S. A. ir nuo kambario sienos pagrobė ten kabėjusius elnio ragus pritvirtintus ant dekoratyvinės rombo formos medinės lentelės už 300 eurų, taip pat pagrobė užrašų knygutę už 5 eurus, iš viso pagrobė turto už 305 eurus.

Taip pat jis kaltinamas tuo, kad jis 2020 m. kovo 9 d., apie 11.00 - 12.00 val., slapta pro nerakinamą virtuvės langą neteisėtai įsibrovė į V. A., D. A. ir R. A. nuosavybės teise priklausantį namą adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame teisėtai gyveno R. ir S. A. šeima, be pastarųjų žinios ir sutikimo, tokiu būdu pažeidė R. ir S. A. šeimos būsto neliečiamumą.

Kaltinamasis E. A. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tą dieną jis važiavo pas tėvą, bet brolis yra atidavęs tėvą į senelių namus. Pasak kaltinamojo, tie namai, į kuriuos jis įsibrovė niekada nebuvo brolio, nėra nei testamento. Dėl to kaltinamasis nurodė, kad jis turi teisę tuose namuose būti tiek kiek ir brolis. Kaip nurodė kaltinamasis, jis asmeninių brolio daiktų neėmė, tie ragai, kuriuos jis paėmė priklausė jo tėvui. Kaltinamojo vertinimu, brolis parašė pareiškimą tikėdamasis, kad jį uždarys ir jis viską galės išpardavinėti. Kaltinamasis kėlė klausimą, kodėl brolis neparašė pareiškimo dėl to, kad jis įėjau į tėvo seifą ir paėmė tėvui priklausantį portfelį. Kaip nurodė kaltinamasis, jis galvojo, kad tame portfelyje ras nuosavybės dokumentus. Pasak kaltinamojo, jis atidarė tėvo seifą, paliko jį atrakintą, paėmė užrašų knygutę, mamos asmens tapatybės kortelę, bet brolis tų daiktų į pareiškimą neįtraukė. Kaltinamojo vertinimu, ragai broliui nepriklausė. Kaltinamasis nurodė, kad jis pats eidavo su tėvu į medžioklę ir buvo radęs ragus su tėvu. Brolis dabar gyvena tėvų name, mama yra mirusi, o tėvą atidavė į senelius namus. Pasak kaltinamojo, jis įlindo pro langą, nes sutartoje vietoje nebuvo rakto ir paėmė tuos daiktus. Kaip nurodė kaltinamasis, jis įlindo ne su tikslu ką nors iš ten pavogti, tikslas buvo – rasti dokumentus, nes jam buvo neaišku, kaip brolis tvarkosi tuos reikalus. Pasak kaltinamojo, ragus, jis nukabino ir viskas. Kaip nurodė kaltinamasis, jis pripažįsta, kad paėmė daiktus, bet jie broliui nepriklausė. Kaltinamasis nurodė, kad ragus pardavė, o užrašų knygutę išmetė nusirašęs kai kuriuos telefono numerius. Portfelyje buvo seni popieriai, tačiau tų dokumentų, kuriuos norėjo rasti, ten nebuvo.

Be kaltinamojo parodymų teisiamojo posėdžio metu betarpiškai buvo ištirti kiti rašytiniai įrodymai, apklausti liudytojai ir nukentėjusieji.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ­ BK) 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą.

Kaip nurodoma teismų praktikoje vagystės (BK 178 straipsnis) dalyku gali būti tik svetimas turtas. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Dėl to nagrinėjamų aplinkybių kontekste veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnio 2 dalį esminę reikšmę turi aplinkybė ne kam priklausė pavogti daiktai, bet tai, kad jie nepriklausė kaltinamajam, jie jam buvo svetimi. Taip pat kaltinamojo atsakomybės neašalina ir faktas, kad jis įsibrovė į namus, kurie nepriklausė jo broliui. Pagal teismų praktikos suformutas nuostatas įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-333-699/2016, Nr. 2K-418/2012). Kaip matyti iš teismų praktikos nuostatų įsibrovimas kvalifikuojamas kaip neteisėtas patekimas į patalpą ne tik savo būdu, bet ir pagrindu. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste teismas konstatuoja, kad kaltinamasis negyvendamas namuose, į kuriuos įsibrovė, jis neturėjo pagrindo patekti į juos tuo metu, kai nieko juose nebuvo. Pažymėtina, kad namas jam nepriklausė nuosavybės teise ir nepaisant to, kad jis priklausė jo tėvui, tačiau tai nesuteikė jam teisės nieko nesant namuose į jį patekti atidarius virtuvės langą. Akcentuotina ir tai, kad kaltinamasis žinojo, kad name, į kurį jis įsibrovė gyvena brolis, o tėvas juose negyveno. Kaltinamasis suprato ir suvokė, kad į namus įsibrauna neteisėtai.

Kaltinamasis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas ragus ir užrašų knygutę neabejotinai suvokė, kad paima svetimą daiktą, numatė, jog tėvas jo neteks ir bus padaryta turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo. Akcentuotina ir tai, kad kaltinamasis neturėjo jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir pats tai suvokė. Kaltinamasis buvo įsitikinęs, kad grobia ne jam priklausantį turtą, nes tėvo sutikimo pasiimti grobiamą turtą jis neturėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Nurodytų aplinkybių analizė paneigia kaltinamojo versiją, kad jis turėjo teisę patekti į namą ir iš ten pasiimti daiktus, kurie buvo inkriminuoti kaip vagystės dalykas.

Aplinkybę, kad E. A. įsibrovė į namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno R. ir S. A. patvirtina paties kaltinamojo patikrinimo vietoje protokolas (2 t., b. l. 61-67).

Taip pat aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būtent kaltinamasis, patvirtina E. A. naudoto mobilaus ryšio numerio (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinės analize, iš kurios matyti, kad šis numeris 2020-03-09, 09.49 val. buvo prisijungęs prie įvykio vietoje ir jos aplinkoje veikiančių bazinių stočių (celių) (1 t., b.l. 93-111).

Kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo būdą ir vagystės faktą patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, kurs patvirtina, kad į namą buvo įsibrauta atidarius virtuvės langą ir ant sienos matosi kontūrai su ten galimai kabėjusiais ragais (1 t., b.l. 20-30).

Aplinkybę, kad buvo įsibrauta į namus ir iš ten dingo ragai patvirtina teisiamojo posėdžio metu (2020 m. spalio 26 d.) liudytojos S. A. duoti parodymai, kuriuose nurodoma, kad jai apie 15 val. paskambino iš darželio ir pasakė, kad mažoji dukra susirgusi, tada ji išsiprašė iš darbo ir pasiėmė didžiąją mergaitę iš mokyklos ir apie 16 val. grįžo į namus. Atsirakino duris ir didžioji mergaitė pastebėjo, kad jos kompiuteris buvo kitoje vietoje, nei ji jį paliko. Mažoji pastebėjo, kad nebėra ragų ant sienos. Patalpoje, kur skalbiami rūbai, buvo atviras langas, ji pasakiusi vaikams, kad nieko neliestų, išėjo į lauką ir paskambino policijai. Tuo momentu pastebėjo, kad nėra ragų ir užrašų knygutės.

Aplinkybę, kad buvo pavogti ragai ir užrašų knygutė netiesiogiai patvirtina D. bei R. A. parodymai.

Nepaisant to, kad kaltinamasis ir neigė savo kaltę, tačiau jo kaltę patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma ir tai leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamasis įsibraudamas į namus pagrobė svetimą jam nepriklausantį turtą. Šie jo veiksmai atitinka subjektyviuosius ir objektyviuosius nusikalstamos veikos numatytos BK 178 straispnio 2 dalye numatytus požymius.

Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, kuriose formuluojama nuoroda į nuosavybės teises dėl namo ir pavogtų daiktų priklausomybės R. ir S. A. Pažymėtina tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, namas ir pavogti daiktai priklausė V. A. kaltinamojo tėvui.

Sprendžiamu atveju taip pat konstatuotina, kad kaltinamajam prokuroras inkriminavo naują nusikalstamą veiką pagal BK 165 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina tai, kad neįmanoma pavogti turto iš gyvenamojo būsto į jį neįsibraunant. Kiekviena vagystė, kuri įvykdoma įsibraunant į asmens gyvenamąsias patalpas ir iš ten pavogiant turtą savininkui nežinant formaliai atitiks nusikalstamos veikos numatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje požymius. Šis BK specialiosios dalies normų santykis gali būti įvardijamas kaip normos visumos (BK 178 straipsnio 2 dalis) ir normos-dalies (BK 165 straipsnio 1 dalis) konkurencija. Esant šiai normų konkurencijai, norma-dalis paprastai netaikoma, išskyrus atvejus, kai ji numato griežčiau baustiną nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-289/2013, 2K-177-788/2019). Šiuo atveju norma dalis nenumato griežtesnės atsakomybės, todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini tik pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Taip išvengiama dirbtinio kaltinamojo teisinės padėties apsunkinimo, kai asmuo, iš esmės padaręs vieną nusikalstamą veiką, kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu. Tokiais atvejais pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką asmenys nėra išteisinami jų veika kvalifikuojama tik pagal vieną BK straipsnį, kuris atitinka normos visumos sudėties požymius.

Pripažinus kaltinamąjį kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jam skirtina bausmė.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis teisiamas ne pirmą kartą. Ši asmenį charakterizuojantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad asmuo nusikalsta dėl susiformavusių vertybių sistemos, kurios yra priešingos visuomenės interesams. Dėl to, teismo vertinimu, bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti skyrus pačią griežčiausią bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimą.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Terminuotas laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra trys mėnesiai, o maksimalus 6 metai už nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 3 metų 1 mėnesio ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė.

Kaltinamojo veiksmuose jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad šias nusikalstamas veikas asmuo padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nepaisant to, kad šioje byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teismas parinkdamas bausmės dydį įvertina šia nusikalstama veika sukeltas pasekmes. Kaip matyti iš bylos duomenų nusikalstamos veikos pasekmės yra minimalios, pagrobto turto vertė sąlyginai nėra didelė, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės taip pat nėra iš esmės pavojingumą didinančios nei tais atvejais kai jos padaromos prieš visiškai svetimus asmenis. Dėl to teismas kaltinamajam skiria švelnesnę nei sankcijos vidurkyje numatytas bausmės dydis 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Nepaisant to, kad kaltinamas yra atlikęs bausmę, kuri subendrinta Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, tačiau teismas privalo bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-519/2013, 2A-7-3/2014, 2K-151-489/2019). Dėl to kaltinamajam šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina visiško sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi subendrinta ir paskirta galutine 4 mėnesių 40 dienų paskirta bausme (BK 63 straipsnio 3 dalį). Taip pat į bausmės laiką įskaitytinas laikas atliktas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį, kuriuo buvo subendrinti nuosprendžiai (BK 63 straipsnio 9 dalį).

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga nėra palanki jam sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų asmuo nusikalstamą veiką padarė dar iki Šiaulių apylinkės teismui priimant paskutiniuosius nuosprendžius. Bausmes pagal juos yra atlikęs ir kaip matyti iš bylos duomenų stengiasi tinkamai resocializuotis pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracinių nusižengimų atlikęs bausmę nepadarė. Teismas negali ignoruoti šių aplinkybių ir netgi palaikant asmens resocializaciją privalo jas sureikšminti. Teismas ignoruodamas nuteistojo pastangas vesti socialiai atsakingą gyvenimo būdą ir pasiųsdamas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės vien tik remiantis praeityje jį charakterizuojančia medžiaga šį resocializacijos procesą nutrauktų atimant iš asmens galimybę pasirinkti tinkamą ir nenusikalstamą gyvenimo būdą. Teismo vertinimu, prioritetas turėtų būti teikiamas asmens resocializacijai, o ne izoliacijai nuo visuomenės esant pozityvių ženklų iš paties kaltinamojo. Kaltinamojo noras resocializuotis gali būti pasiektas tik per bausmės vykdymo atidėjimą paskiriant jam atitinkamus įpareigojimus. Pažymėtina, kad visuomenės interesas atidėjus bausmės vykdymą ne primą kartą teisiamam asmeniui nenukentės, nes bausmės vykdymo atidėjimas yra sąlyginio pobūdžio. Taip pat asmuo dirbdamas galės greičiau atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Akcentuotina ir tai, kad nuteistajam nevykdant teismo paskirtų įpareigojimų, jis būtų pasiųstas realiai atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teismas įvertinęs tai, kad įpareigojimai turėtų teigiamą įtaką jo elgesiui, bausmės vykdymą atideda dvejiems metams.

Kaltinamasis per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigotinas tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 8 punktai).

Šioje civilinėje byloje V. A. turto paveldėtojai D. A. ir R. A. bei V. ir M. A. prašė solidariai jiems priteisti iš kaltinamojo 305 Eur. Kaip matyti iš byloje esančio paveldėjimo teisės liudijimo velionio V. A. turtą civilinį ieškinį pareiškę asmenys paveldėjo lygiomis dalimis po ¼. Pagal CK 6.18 straipsnio 1 dalį reikalavimas yra solidarusis kai prievolės dalykas yra nedalus. Pažymėtina tai, kad reikalavimo pobūdis – piniginių lėšų priteisimas yra dalus, todėl reikalavimas priteisti solidariai 305 Eur yra nepagrįstas. Dėl to kiekvienai iš reikalavimą pareiškusių asmenų iš kaltinamojo priteistina po 76,25 Eur.

Kaltinamojo gynyba kvestionavo ieškinio pagrįstumo klausimą, tačiau įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes konstatuotina, kad pavogti daiktai ragai jo savininko buvo rasti kaip medžioklės trofėjus prieš daug metų, todėl natūralu, kad reikalavimą pareiškę asmenys negali pateikti duomenų, kurie patvirtintų, kiek tiksliai kainuoja pavogti ragai šiai dienai. Kaltinamajam nesutinkant nurodyta ragų verte jam kyla pareiga ją paneigti analogiška kainų verte taip įrodinėjant, kad asmenų kaina yra akivaizdžiai per didelė ir nepagrįsta, tačiau kaltinamasis tokių duomenų nei dėl ragų nei dėl pavogtos knygutės neteikė. Dėl to teismas konstatuoja, kad pareikšta reikalavimo suma atlyginti 305 Eur yra pagrįsta.

Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad civilinį ieškinį pareiškė ir S. A., tačiau pagal bylos duomenis ji reikalavimo teisės neturi, nes nei nusikalstamos veikos padarymo metu nei vėliau netapo pavogto turto savininke. Dėl to jos reikalavimas priteisti 305 Eur atmestinas.

Teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (advokatės užmokestis) priteisimo valstybės naudai. Atsižvelgus į tai, kad šioje byloje kaltinamojo gynėjos dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktą, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. A. paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi subendrinta ir paskirta galutine 4 mėnesių 40 dienų bausme.

Paskirti E. A. galutinę subendrintą 8 mėnesių 40 dienų terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti laiką atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant E. A. per visą atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Priteisti iš kaltinamojo E. A. po 76,25 Eur žalos atlyginimą nukentėjusiųjų D. A. ir R. A., V. A. ir M. A. naudai.

S. A. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.