Kauno apylinkės teismo nutartis, eII-1061-1220/2024

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-11-21
Bylos Nr.: eII-1061-1220/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00812-2024-1
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė
Pareiškėjas: A. R.

Kategorijos

18.1Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas (ANK 481 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-1061-1220/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00812-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 21.10.4; 21.11.1; 21.11.3 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. lapkričio 21 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė,sekretoriaujant Odetai Ruzienei, Gabijai Milevičiūtei,dalyvaujant pareiškėjai A. R., jos atstovui advokato padėjėjui P. R.,

asmeniui, kurį prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn, E. M., jo atstovui advokato padėjėjui K. P.,

liudytojams J. M., R. A., S. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. R. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato (toliau Institucija) tyrėjo M. Ž. 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (toliau – ir skundžiamas nutarimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 1 punktu, buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena nenustačius teisės pažeidimo įvykio ir nusižengimo sudėties, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 11-12).

Nesutikdama su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato tyrėjo M. Ž. 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, pareiškėja A. R. (toliau – ir pareiškėja) pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2024 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo M. Ž. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos E. M. atžvilgiu (ROIK: (duomenys neskelbtini)), E. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 481 straipsnio 1 dalį ir paskirti 85,00 Eur baudą.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjas nurodo, kad skundžiamą nutarimą laiko neteisingu, Institucijos pareigūnas nustatęs faktines aplinkybes, kad E. M. vartodamas necenzūrinius žodžius nesiekė pažeisti viešosios tvarkos ir rimties, visiškai nepateikė jokių įrodymų vertinimo motyvų bei jų analizės, tik konstatavo, kad nėra ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Skundžiame nutarime tik aprašomi E. M. žmonos ir E. M. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad E. M. žmona nurodė, kad konfliktą neva išprovokavo S. R., necenzūriniai žodžiai buvo vartojami jiems esant jų žemės sklype ir kad aplinkiniai kaimynai nieko negirdėjo, o E. M. nurodė, kad viešosios tvarkos savo veiksmais pažeisti nesiekė, o tik buvo kilęs žodinis konfliktas tarp jo ir A. R. bei jos vyro S. R.. Mano, kad būtent tokie šių asmenų paaiškinimai ir buvo priežastimi Institucijos pareigūnui nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, tačiau toks įrodymų vertinimas nelaikytinas atitinkančiu ANK 569 straipsnio 5 dalies reikalavimus, juolab, kad Institucijos pareigūnas nepateikė E. M. atliktų veiksmų nagrinėjamos situacijos kontekste analizės, o tik deklaratyviai nurodė, kad nebuvo siekta pažeisti viešosios tvarkos ir žmonių rimties. Kita vertus, skundžiamas nutarimas priimtas apklausus tik E. M. ir jo žmoną, tačiau neapklausus S. R., todėl ir šiuo aspektu toks įrodymų vertinimas nelaikytinas atitinkančiu ANK 569 straipsnio 5 dalies reikalavimų. E. M. žmona konflikto metu sėdėjo maždaug už 12-15 metrų bei kurį laiką buvo pasišalinus į namus atsinešti sklypo bylos (ši vis kartojo, jog ji nieko nesupranta toje sklypo byloje), bet sugebėjo konfliktą ne tik girdėti, bet ir komentuoti. Visus E. M. užgauliojimus ir kt. galėjo girdėti ir kiti kaimynai bei praeiviai. E. M. sisteminis ir neteisėtas elgesys, jo bendravimo ypatumai peržengia padoraus bendravimo ribas bei yra trikdantys viešąją tvarką ir rimtį, nes šis visiškai ignoruoja bet kokią normalią visuomenės gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, skatina agresiją. Toks E. M. sisteminis žeminimas, tyčiojimasis, grasinimai viešoje vietoje sukelia A. R. dvasinius sukrėtimus, nepatogumus, veikia emociškai. Name, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena E. M. su savo žmona, gyvena ir daugiau žmonių (kaimynų), kurie vienareikšmiškai, girdi ir mato šio asmens nederamą elgesį R. atžvilgiu, trikdantį viešąją tvarką ir rimtį, tačiau paprasčiausiai dėl jo konfliktiško būdo bijantys jam ką nors ir pasakyti (pareikšti pretenzijas). 2024 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimas turėtų būti panaikintas ir E. M. skirtina administracinė nuobauda pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį - 85 eurų bauda (minimalios ir maksimalios baudų vidurkis), kadangi administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, netinkamai pritaikė įstatymą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, kad administracinių nusižengimų faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save pareiškėjais, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Pareiškėja nesutinka su nutarimo išvadomis dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių nebuvimo E. M. veiksmuose. Todėl būtina nustatyti ar aptariamoje situacijoje analizuojant ANK 481 straipsnio būtinuosius sudėties elementus jie visi aptariamajame įvykyje yra, norint patraukti asmenį administracine tvarka. Tokio pobūdžio bylose pareiškėjos subjektyvaus situacijos suvokimo ir vertinimo sureikšminti negalima. Taip pat svarbu yra objektyviai įvertinti ir kitas aplinkybes, pvz. kokioje situacijoje buvo atlikti veiksmai, kam ir kokio turinio žodžiai buvo išsakyti, pačių veiksmų intensyvumas ir trukmė, pažeidėjo būsena ir kt. Svarbu nustatyti ir pasakytų žodžių prasmę, tai yra kokie konkrečiai necenzūriniai žodžiai buvo vartojami konflikto metu, ar jie buvo nukreipti į minėtus asmenis, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą. Iš byloje surinktos medžiagos, matyti neginčijamas faktas, kad tarp E. M. ir A. R. vyksta tarpusavio konfliktai, santykiai yra įtempti. Taip pat nėra ginčo, kad nutarime nurodytu laiku tarp E. M. ir A. R. kilo žodinis konfliktas. Byloje nebuvo nenustatyta asmenų, kurie dėl įvykio būtų pasipiktinę ar būtu pažeista jų ramybė, taip pat nebuvo nustatyta, kad buvo pažeista viešoji tvarka. Tyrimo metu negauta jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad E. M. savo veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, įvykęs įvykis buvo akivaizdus asmeninių santykių aiškinimasis. Sutiktina, kad E. M. pasirinktas emocijų reiškimo būdas nėra tinkamas, tačiau Institucijos vertinimu pastarojo veiksmai neperžengė privataus konflikto ribos, nes duomenų, kad buvo sutrikdyta pašalinių žmonių rimtis ar viešoji tvarka nebuvo nustatyta. Teisinis reglamentavimas, susijęs su ANK 481 straipsnio inkriminavimu, būtent ir sieja šio nusižengimo padarymą su siekiu straipsnio dispozicijoje išvardytais alternatyviais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, ko nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta. Tai suponuoja, kad įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų pašalinių bei konflikte nedalyvavusių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Tokios, pozicijos laikosi ir teismai. (Kauno Apygardos teismo nutarimas AN2-144-348/2022, 2024-05-27 Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-114- 634/2024 ). Tai, jog Pareiškėja nesutinka su skundžiamu Institucijos nutarimu yra tik subjektyvi Pareiškėjos nuomonė ir tai nereiškia, jog Institucijos nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėja A. R. skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad rugpjūčio 3 d. apie 20.30 ruošėsi eiti pasivaikščioti, matė dvi kaimynes, taip pat M. su katinu. Nurodė, kad M. priėjo prie vartelių ir juos užrėmė, kad išvengti konflikto atsidarė didelius vartus ir pro juos išėjo. Išėjus kaimynas pradėjo plūstis, keiktis, išvadino necenzūriniais žodžiais, pareiškė, kad pro čia daugiau nevaikščiosit, teigė, kad jiems negali pro ten eiti. Tada ji pradėjo filmuoti, vyras liko kieme, bandė pasiaiškinti kas pasikeitė. E. M. nurodė, kad negali per vartelius eiti, pradėjo plūstis ir keiktis, sakė, jog įkals vyrui kuolą į kaktą. Nurodė, kad įvykio metu buvo ir praeivių ir kaimynė šalia, apie 15 m atstumu. Nurodė, jog parašė pareiškimą per epolicija portalą. Nurodė, kad konfliktas vyko gatvėje, buvo praeivių, jų nepažįsta. Patį konfliktą matė ji, jos vyras, J. M. ir E. M.. Nurodė, kad vyras stovėjo ant servitutinio kelio, žemės sklypas, kuris arčiau gatvės priklauso kaimynams, kita pusė priklauso jai ir jos vyrai, servitutams nustatytas Jiems, kad jie galėtų patekti į savo sklypą. Nurodė, kad konfliktas truko neilgai 15 min. M. žodžiai buvo nukreipti į ją ir jos vyrą. Vyrą vadino „gaidžiu, asilu“, ją vadino „žiurke“. Konfliktas vyko prie 48 namo, kaimynė gyvenanti tame name galėjo girdėti konfliktą, nes M. ganėtinai garsiai šaukė. Nurodė, kad konfliktas dėl servituto, dėl patekimo į namus prasidėjo metai po įsigijimo, gal 2019 m., tai konfliktas prasidėjo 2020 m. Su M. konfliktai vyksta kas keletą mėnesių, žiemą jų būną mažiau. Beveik visų konfliktų metu vartojami necenzūriniai žodžiai, konfliktai dažniausiai vyksta kieme. Nurodė, kad kelios dienos po šio konflikto M. vėl kėlė konfliktą. Palaiko savo skundą reikalavimą.

Teismo posėdžio metu apklaustas asmuo, kurį prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn E. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) kieme vedžiojo katiną, tuo metu išėjo kaimynė, katinas jiems pamaišė, sakė „trauk katiną“, tada jis pasakė, kad jei netinka, tai pro vartelius neisit. Parodė, kad kiekvieną dieną vyksta nesklandumai su kaimynais, tai dujų pripurškia, tai šulinys negerai. Nurodė, kad tikslia to įvykio neatsimena, teigė, kad konflikto metu kaimynai ir jis kalbėjo negražiai. Konflikte dalyvavo abu kaimynai ir jis, daugiau nieko nebuvo. Konfliktas baigėsi tuo, jog kaimynai iškvietė policiją. Teigė, kad visą laiką stovėjo su katinu, o rašytiniuose paaiškinimuose nerašė, jog konfliktas kilo dėl katino, nes pareigūnai ir taip viską matė. Nurodė, kad pagrindinis konfliktas yra dėl katino, o ne dėl servituto. Teigė, kad nepraleido kaimynų pro vartelius, nes ten ne jų žemė, jiems ten nepriklauso eiti, tačiau kliūčių į sklypą nesudaro patekti. Nurodė, kad konfliktą galėjo matyti jo žmona ir kaimynė.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. M. parodė, kad tų įvykių yra n. Nurodė, kad konfliktai vyksta pastoviai. Vyras stovėjo savo pusei prie vartelių, o jų šeima kažkur ėjo, jų šeima vyrui sakė „pasitrauk“, o vyras atsakė „kodėl aš turiu trauktis“. Konfliktas vyko (duomenys neskelbtini), prie vartelių. Nurodė, kad kai vyras pradeda kalbėti, jie iškart kiša telefoną. Konflikte dalyvavo trys žmonės, M. ir R. šeima, jie atėjo iš savo namų, link gatvės. Jos vyras nurodė R., kad „eikit per kur jums priklauso“. Nurodė, kad daugiau jokių žmonių nebuvo. Policijai jos vyras pripažino, kad keikėsi, pasiuntė negražiai žodžiais R.. Teigė, kad konfliktai vyksta pastoviai. Nurodė, kad niekas nesutrikdė kaimynų ar visuomenės rimties, čia buvo tiesiog jų ramybė sutrikdyta. Teigė, kad jos vyras neužtvėrė jokio kelio praėjimo, R. pradėjo konfliktą, klausė „ko užtvėrei kelią“, o vyras atsakė, kad stovi savo žemėje ir niekur neis. Pats pirmas konfliktas dėl vartelių buvo prieš 4 metus. Nurodė, jog girdėjo iš vyro pasakytą žodį „žiurkė“, girdėjo, jog R. buvo pasiųsti ant keturių raidžių. Kai vyko konfliktas nekreipė dėmesio ar buvo praeivių, ar ne. Kaimynė, kuri dalinai girdėjo konfliktą, nereagavo, ji pati policijai pasakė, kad pati A. „debilu“ jį vadina. Nurodė, kad R. jos vyro niekaip nevadino, nes buvo su telefonais rankose, pastoviai viską filmuoja.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. R. parodė, kad įvykis vyko rugpjūčio mėnesį, 20.30 val. vakaro. Išsiruošė su žmona pasivaikščioti ir ant šaligatvio pamatė, kad vaikšto M., nieko blogo neįtardami ėjo toliau. Paskutinę minutę M. užrėmė praėjimo vartelius. Jo žmona praėjo pro didžiuosius vartus, kai jie buvo beišeinantys iš teritorijos, M. pradėjo replikuoti, kad daugiau negali pro vartelius vaikščioti. M. žmoną išvadino negražiais žodžiais „(necenzūrinis žodis)“, tad pasiūlė žmonai kviesti policiją, daryti audio įrašą. Tuo metu, kol žmona kvietė policiją, jis bandė aiškintis su M., kodėl jie negali praeiti ir pan. M. vartojo daug necenzūrinių žodžių, vadino ir „gaidžiais“ ir „debilais“. Kai jie ginčijosi, per gatvę praėjo keli žmonės, jie gal konflikto nesureikšmino, bet gal pasijautė nejaukiai. Atvykus pareigūnams paaiškino situaciją, policijos pareigūnams paklausus ,ką daryti, teigė, jog nori rašyti pareiškimą, tad pareiškimą rašė per epolicija. Konfliktas įvyko, kai žmona ir M. buvo gatvės pusėje, o jis buvo likęs savo kiemo pusėje. Nurodė, kad ginčas įvyko dėl vartelių. Tą dieną M. buvo užtvėręs vartelius, neleido praeiti, pasiuntė ant trijų raidžių. Konfliktai su M. prasidėjo maždaug 2020-2021 m. Kai vyko konfliktas, jį matė ir girdėjo keli praeiviai, tikrai praėjo du žmonės, mano, kad jie tikrai matė, nereikėjo atsisukti. Praeiviai ėjo ir praėjo, neatkreipė didelio dėmesio, tai nėra didelis barnis, kuris vyksta itin stipriai, žmogus gal nesureikšmino ir praėjo. Konfliktas prasidėjo tarp kaimyno ir jo žmonos, o konflikte dalyvavo jie trise, jis, žmona ir M., nuošaliau buvo M. žmona J., pašalinių asmenų šalia nebuvo, tik praeinantys asmenys. Nurodė, kad ir anksčiau teikė pareiškimus policijai dėl konfliktų su kaimynais. Kaimynė R. A. konflikto metu buvo namuose, ji gyvena pirmame aukšte.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. A. parodė, kad konkrečiai to atvejo nematė, nieko nežino. Kad konfliktuoja kuris laikas, tai taip yra, konfliktas jau senas. O tos dienos konflikto tikrai nematė. Nurodė, kad kaimyno katinas kliūva dažnai. Kaimynė rodė lapus, kuriuose parašyta, jog ji atsisako liudyti, tačiau ji tikrai nematė to įvykio. Pas policijos pareigūnus į apklausas nevyko. Nurodė, kad į savo kiemą išeina dažnai, tačiau nestebi kaimynų. Dėl servituto pretenzijų nėra pareiškus, tačiau kivirčai dėl servituto jau yra seni. Nurodė, kad su pareiškėja kartais konfliktuoja. Iš R. yra girdėjusi necenzūrinių žodžių, pati nebuvo keikiama ar gąsdinama. Nurodė, kad dėl vykstančių konfliktų jai nėra sutrikdoma ramybė, ji dažniausiai nereaguoja į juos.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos A. R. atžvilgiu Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas 2024 m. rugpjūčio 19 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos. Nutarime nurodyta, jog ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybę už necenzūrinius žodžius ar gestus viešose vietose, įgeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nagrinėjamu atveju iš surinktų duomenų, Institucija sprendė, jog tarp įvykio dalyvių vyko žodinis konfliktas dėl E. M. vartojamų necenzūrinių žodžių pareiškėjos bei jos vyro atžvilgiu, adresu (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu duomenų, kad žodinio konflikto metu būtų vartojami necenzūriniai žodžiai, kurias būtų siekta pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį negauta, taip pat jokių turto apgadinimo požymių nėra nustatyta, todėl administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Nutraukiama nenustačius teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo per prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta netinkamai.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, dėl jų kilusius padarinius ir veikos padarymo vietos specifiką. Analizuojant ANK 481 straipsnio 1 dalies turinį taip pat pažymėtina, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis anksčiau išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o ne tokių padarinių nustatymas.

Kaip jau minėta, pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį kilti būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veikų: necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; įžeidžiamą kibimą prie žmonių; kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis. Sprendžiant, ar buvo padarytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019).

Atkreiptinas dėmesys, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, taip pat būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020).

Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal formuojamą teismų praktiką, visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pažymėtina, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo. Nustatant teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, reikalingas padaryto administracinio nusižengimo sudėties konstatavimui, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017 ir kt.). Iš to seka, kad teisingą sprendimą administracinio nusižengimo byloje lemia jame padarytų teisinių išvadų teisingumas bei pagrįstumas.

Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skunde ir Institucijos pateiktame atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes bei teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vaizdo įrašus, teismo posėdyje išklausęs pareiškėjos, liudytojų ir asmens, kurį prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, sprendžia, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes.

Iš bylos medžiagos, proceso dalyvių paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad pareiškėja A. R. su vyru S. R. ir kaimynais E. M. bei J. M. jau daug metų konfliktuoja dėl įvairiausių dalykų. Iš Pareiškėjos bei jos vyro parodymų, taip pat iš J. M. bei E. M. parodymų darytina išvada, kad kaimynai nesutaria nuo 2020 m. Liudytoja R. A. parodė, jog kaimynai konfliktuoja dažnai, dėl įvairiausių menkniekių, tačiau jai tai netrukdo, dažniausiai į konfliktus ji nekreipia dėmesio, nesikiša. Iš liudytojų bei pareiškėjos ir asmens, kurį prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn parodymų, darytina išvada, jog 2024 m. rugpjūčio 3 d. konfliktas kilo dėl to, jog E. M. savo kaimynų nepraleido pro vartelius, nors jie turi teisę ten eiti. Dėl šių veiksmų galimai kilo nepasitenkinimas iš abiejų konflikto pusių. Kaip liudytoja J. M. nurodė, jos vyras su kaimynais šnekėjo negražiai, necenzūriniais žodžiais, tačiau taip elgėsi todėl, jog kantrybė per daugelį metų yra „ištampyta“, tik prasidėjus konfliktui kaimynai ima viską filmuoti, kviesti policiją. E. M. teismo posėdžio metu parodė, kad konfliktas įvyko dėl katino, kuris dažnai trukdo kaimynams, tad siekdamas kaimynus pamokyti, nepraleido jų eiti pro vartelius. Galų gale buvo iškvieti policijos pareigūnai, kurie nurodė Pareiškėjai rašyti pareiškimą.

Pažymėtina, kad tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Institucija išsamiai ir nešališkai patikrino byloje surinktus duomenis, juos tinkamai įvertino vadovaudamasis įstatymu ir vidiniu įsitikinimu bei padarė pagrįstą išvadą dėl administracinių nusižengimų nebuvimo E. M. veiksmuose. Skundžiamoje nutarime pateikti aiškūs ir išsamūs motyvai, o tuo tarpu naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir įvertintos Institucijos, skunde nenurodyta.

Analizuojant ANK 481 straipsnio 1 dalies turinį, matyti, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, tai yra siekis straipsnio dispozicijoje išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo už E. M. vartotus necenzūrinius žodžius A. R. ir jos vyro S. R. atžvilgiu, būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei išsireiškimą yra tokio pavojingo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu vertinant konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakytus nemalonius žodžius ar atliktus nepagarbius veiksmus. Tokiose situacijose visada būtina atsižvelgti ne tik į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą, tačiau ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti pavojinga. Tokio pobūdžio bylose nukentėjusiojo subjektyvaus situacijos suvokimo ir vertinimo sureikšminti negalima. Taip pat svarbu yra objektyviai įvertinti ir kitas aplinkybes, pvz. kokioje situacijoje buvo atlikti veiksmai, kam ir kokio turinio žodžiai buvo išsakyti, pačių veiksmų intensyvumas ir trukmė, pažeidėjo būsena ir kt. Svarbu nustatyti ir pasakytų žodžių prasmę, tai yra kokie konkrečiai necenzūriniai žodžiai buvo vartojami konflikto metu, ar jie buvo nukreipti į minėtus asmenis, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad tarp pareiškėjos bei jos vyro ir E. M. konfliktas kilo šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), dėl E. M. elgesio, kuris savo kaimynų nepraleido pro vartelius, teigdamas, jog jie neturi teisės pro juos vaikščioti. E. M. pareiškėjos atžvilgiu pavartojo necenzūrinius žodžius. Teismo vertinimu, konfliktas tarp asmenų neabejotinai įvyko viešoje vietoje – šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini). Tačiau, teismas daro išvadą, kad E. M. išsakyti necenzūriniai žodžiai buvo nukreipti į A. R. asmenį, išreiškiant nepasitenkinimą, susierzinimą dėl jos atliekamų veiksmų - filmavimo, tai yra E. M. elgesyje nebuvo tyčios pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Surinkti byloje įrodymai leidžia pagrįstai manyti, jog 2024 m. rugpjūčio 3 d. įvykusio konflikto tarp pareiškėjos R. R. ir E. M. priežastis buvo išimtinai asmeninio pobūdžio ir E. M. žodžiai buvo nukreipti į tarpusavio santykių išsiaiškinimą, dėl nepasitenkinimo dėl A. R. minėtų veiksmų atlikimo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad E. M. savo veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nesiekiama (nėra tyčios) pažeisti viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pabrėžtina, kad byloje duomenų, jog tretieji asmenys girdėjo konfliktą, buvo sutrikdyta jų rimtis, toks konfliktas juos paveikė nėra. Nors pareiškėja teigė, kad galėjo konfliktą girdėti praeiviai, gretimų namų kaimynai, nes langai atidaryti, byloje tai patvirtinančių įrodymų nėra. Akcentuotina, kad byloje yra pateiktas vaizdo įrašas, jame nematyti be konflikto dalyvių, kitų pašalinių asmenų. Tai, kad konfliktą galimai matė kaimynė R. A., kuri buvo apklausta byloje, nepatvirtina jog yra ANK 481 straipsnio sudėtis. Kaip liudytoja nurodė kaimynai nuolatos konfliktuoja, todėl jai tai įprasta, todėl konkrečiai konflikto aplinkybių nepamena bei teigė, kad dėl vykstančių konfliktų jai nėra sutrikdoma ramybė, ji dažniausiai nereaguoja į juos. Be to, teisme apklaustas pareiškėjos sutuoktinis S. R. parodė, kad matė praeivius, tačiau teigė, jog jie konflikto nesureikšmino. Tokie liudytojo S. R. parodymai patvirtina, jog nebuvo sutrikdyta vieša tvarka ir rimtis. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, asmenų konfliktas neperžengė privačių tarpusavio nesutarimų ribos, o administracinio nusižengimo byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių, kad E. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo M. Ž. skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti Institucijos nutarimo skundo motyvais nėra pagrindo.

Teismas, įvertinęs proceso dalyvių parodymus, pareiškėjos argumentus, kuriais prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą, pareiškėjos ir jos atstovo paaiškinimus, sprendžia, jog iš esmės tarp pareiškėjos A. R., jos sutuoktinio ir kaimyno E. M. yra kilęs konfliktas dėl žemės sklypo servituto ir juo naudojimosi tvarkos. Esant šiai aplinkybei darytina išvada, jog tarp A. R. ir E. M. kilęs ginčas yra civilinis, todėl spręstinas civilinio proceso tvarka.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus – skundžiamą nutarimą, pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą, apie įvykį, parodymų protokolą, tarnybinius pranešimus, E. M. paaiškinimą, pareiškėjos A. R. skundo argumentus ir papildomus paaiškinimus ir liudytojų parodymus teismo posėdžio metu, konstatuoja, kad Institucija išsamiai ir objektyviai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, byloje atliko visus reikalingus procesinius veiksmus, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir priėmė motyvuotą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, skundas netenkinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas pažymi, jog 2024 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas dėl ANK 481 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Pareiškėjos atstovas baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog tai gali būti ANK 518 straipsnio pažeidimas. Šios aplinkybės nebuvo nurodytos pareiškėjos skunde. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, neturi teisinio pagrindo išeiti už Institucijos nutarime ir pareiškėjo skunde apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų. Skundo nagrinėjimo ribas šiuo atveju sudaro tik 2024 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, todėl teismas netiria ir nevertina pareiškėjos atstovo baigiamosios kalbos metu išsakytų teiginių, kadangi jis nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato tyrėjo M. Ž. 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą ir A. R. skundo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylos (ROIK (duomenys neskelbtini)) medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė