Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas, apylinkės teismas) 2025 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta galutinė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, M. S. paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2023 m. vasario 17 d. nuosprendžiu jam paskirta 9 (devynių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir M. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas M. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. liepos 21 d. 22.50 val. iki 2024 m. liepos 22 d. 14.38 val., tai yra viena diena, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, M. S. paskirtos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant M. S. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, taip pat įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, M. S. pripažintas recidyvistu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. S. pripažintas kaltu, įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis artimoje aplinkoje sukėlė artimam giminaičiui – tėvui A. S. fizinį skausmą, o būtent 2024 m. liepos 21 d. apie 22.50 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme konflikto metu tyčia sudavė ranka tėvui A. S. per galvą (veidą ir kaklą), tuo sukeldamas nukentėjusiajam A. S. fizinį skausmą.

2. Alytaus apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad M. S. kaltę padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą pagrindžia paties nuteistojo parodymai, nukentėjusiojo A. S. parodymai, vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuotas smūgio sudavimo faktas, specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad sužalojimai nekonstatuojami, sveikatos sutrikdymas nevertinamas, tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolas, kita bylos medžiaga. Skiriant A. S. bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog nukentėjusiojo elgesys šioje situacijoje taip pat buvo nederamas, jis buvo neblaivus, elgėsi neadekvačiai, savo elgesiu ir žodžiais provokavo, taip pat neblaivų, savo sūnų M. S., be to, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad nuteistojo nukentėjusiajam suduotas smūgis nebuvo stiprus ir nesukėlė ilgai trunkančio fizinio skausmo. Apylinkės teismas nustatė vieną M. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką M. S. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs šias paminėtas aplinkybes, apylinkės teismas sprendė, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti M. S. paskyrus 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrino su Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2023 m. vasario 17 d. paskirta 9 (devynių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir paskyrė jam galutinę subendrintą bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vis dėl to, įvertinus M. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis: jis dirbantis, darbdavio charakterizuojamas itin teigiamai, šiuo metu intensyviai gydosi nuo alkoholizmo (pateikė apylinkės teismui tai patvirtinančius duomenis), apylinkės teismas sprendė, jog M. S. vis dar turi galimybę būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, tęsti gydymąsi ir pateisinti pakartotinai jam parodytą teismo pasitikinėjimą, todėl jo atžvilgiu taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos bausmės vykdymą atidėjo 3 (trejiems) metams.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Kauno apygardos teisme 2025 m. balandžio 7 d. buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės apeliacinis skundas, kuriame prašoma Alytaus apylinkės teismo 2025 m. kovo 20 d. nuosprendį M. S. atžvilgiu pakeisti: M. S., pripažintam kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, M. S. paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2023 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą ir paskirti jam galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti M. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. liepos 21 d. 22.50 val. iki 2024 m. liepos 22 d. 14.38 val. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmės vykdymo atidėjimo netaikyti. Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas parinkdamas nuteistajam bausmę netinkamai įvertino jo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, jos padarymo priežastis ir kilusius padarinius bei ankstesnį nuteistojo elgesį. Be to, apylinkės teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nepagrįstai nuteistajam taikė BK 75 straipsnį, klaidingai manydamas, jog paskirtos bausmės tikslai vis dar bus pasiekti netaikant M. S. realios laisvės atėmimo bausmės. Prokurorės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. S. 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, ją netinkamai individualizavo, neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, skirdamas bausmę nurodė nepakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus, todėl šiuo metu M. S. paskirta bausmė yra aiškiai per švelni, neatitinkanti bausmės paskirties ir prieštaraujanti teisingumo principui.

3.2. Prokurorė apeliaciniame skunde pažymi, kad M. S. praeityje teistas penkis kartus. Du kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu. Per penkerius metus keturis kartus baustas administracine tvarka. Atlikdamas paskutiniu nuosprendžiu jam paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę, netinkamai vykdė probacijos sąlygas. 2024 m. balandžio 12 d. jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris yra nutrauktas, tačiau 2024 m. balandžio 12 d. Lazdijų rajone jam buvo nustatytas 3,26 promilių neblaivumas, tuo jis pažeidė teismo paskirtus įpareigojimus nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Šie duomenys nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Pažymėtina ir tai, kad tiriamą nusikalstamą veiką M. S. taip pat padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,94 promilių neblaivumas, kas taip pat yra probacijos sąlygų pažeidimas. Jo atsakomybę apart vienos lengvinančios aplinkybės sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistas. Taigi, M. S. šią veiką padarė turėdamas neišnykusius ir nepanaikintus teistumus už tyčinius nusikaltimus. Įvertintina ir tai, jog anksčiau už dvi analogiškas veikas jis jau buvo nubaustas laisvės apribojimo bausme, po to 4 kartus nuteistas laisvės atėmimo bausme už įvairias kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas bausmės vykdymą atidedant, tačiau jokių išvadų nuteistasis nepadarė, todėl laikytina, kad paskirtos bausmės jo elgesio teigiama linkme nekoregavo. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, būdamas prabuojamas, jis ir vėl padarė naują tyčinį smurtinį nusikaltimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad taikant BK 75 straipsnį laisvės atėmimo bausmės vykdymas M. S. jau yra atidėtas keturiais teismo nuosprendžiais ir yra vykdomas nuo 2018 m. Esant tokioms aplinkybėms jam turėjo būti skirta griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nes bausmės tikslai, paskyrus švelnesnę bausmės rūšį, nebus pasiekti.

3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, pasisakydamas, kad iš vaizdo įrašo matyti, kad nuteistojo nukentėjusiajam suduotas smūgis nebuvo stiprus ir nesukėlė ilgai trunkančio fizinio skausmo, o ir pats nukentėjusysis apklausoje nurodė, kad skausmą jautė apie 2 val., tačiau sužalojimų nepatyrė, be to, kad nukentėjusiojo elgesys šioje situacijoje taip pat buvo nederamas, nukentėjusysis buvo neblaivus, elgėsi neadekvačiai, savo elgesiu ir žodžiais provokavo, taip pat neblaivų savo sūnų M. S., netinkamai įvertino situaciją. Prokurorės vertinimu, peržiūrėjus vaizdo įrašus matyti, kad nukentėjusysis neprovokuoja M. S., jis reikalauja pareigūnų išvežti smurtaujantį sūnų, kas negali būti prilyginama provokacijai. Be to, nuteistasis elgėsi agresyviai, buvo pernelyg aktyvus ne tik tėvo, bet ir pareigūnų atžvilgiu, užgauliojo nukentėjusįjį, išsakė netgi galimai grūmojančio pobūdžio replikas ir tai užfiksuota video įraše. Antra, neteisinga ir neįmanoma iš video įrašo konstatuoti, kad nukentėjusiajam suduotas smūgis buvo neva nestiprus ir jis nesukėlė ilgai trunkančio skausmo, nes skausmingumas yra įvertinamas medikų (byloje yra tiek greitosios medicinos pagalbos pažyma, tiek specialisto išvada), skausmą gali įvertinti pats nukentėjusysis, tačiau ne teismas iš video įrašo. Be to, skausmo trukmė video įraše nefiksuota, asmuo nebuvo stebimas ilgesnį laiką, todėl apylinkės teismas gali kvestionuoti specialisto išvadą ar ja nesivadovauti tik tuo atveju, jei kiti byloje surinkti įrodymai aiškiai paneigtų skausmo buvimą ar jo trukmę, tačiau tokių įrodymų byloje nėra.

3.4. Prokurorės įsitikinimu, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir atidėdamas jos vykdymą apylinkės teismas netinkamai įvertino aplinkybes, kad nuteistojo darbas ir pradėjimas gydytis nuo alkoholizmo bei tai, kad probacijos tarnyba nesikreipė dėl bausmės vykdymo atidėjimo jam panaikinimo, yra neva išskirtinės aplinkybės švelnesnės bausmės rūšies parinkimui ir jos vykdymo atidėjimui. Iš byloje nustatytų aplinkybių spręstina, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti M. S. paskirtos bausmės vykdymą, nes akivaizdu, kad pakartotinis nusikalstamumas, teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisinimas jau keturis kartus, nusikalstamumas per bausmės atlikimo terminą, probacijos sąlygų pažeidimas rodo ne tik abejingumą įstatymų reikalavimams, bet ir nuteistojo asmenybę charakterizuoja kaip linkusią nusikalsti ir piktybišką, kuriai bausmės vykdymo atidėjimas suponuoja pernelyg švelnų nubaudimą, realiai nepatiriant jokių suvaržymų. M. S. jau ne kartą buvo suteiktos galimybės pasitaisyti, tačiau ankstesnėmis bausmėmis nebuvo pasiekti tikslai ir tai nesulaikė jo nuo tolesnių nusikalstamų veikų darymo, priešingai, suteikė nuteistajam galimybę daryti naujus nusikaltimus, nepaveikė M. S., kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

4. Nuteistojo M. S. atstovas advokatas Aivaras Alimas 2025 m. gegužės 30 d. pateikė atsiliepimą į prokurorės apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir 2025 m. kovo 20 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-182-800/2025, palikti nepakeistą.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jame nenurodomos jokios pirmosios instancijos teismo padarytos baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos ar kitos reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindų būtų tikslinga keisti apylinkės teismo nuosprendį. Tiek pasisakant dėl netinkamos bausmės, tiek dėl bausmės vykdymo atidėjimo, apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kuriais iš esmės nesutinkama su faktinių aplinkybių vertinimu. Tačiau akcentuotina, kad vien tai jog prokurorė tam tikras aplinkybes vertina per kaltintojo prizmę ir toks vertinimas nesutapo su pirmosios instancijos teismo išvadomis išnagrinėjus visas aplinkybes, tokie formalūs motyvai nesudaro teisinio pagrindo keisti nuosprendį. Apeliaciniame skunde prokurorė akcentuoja nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kurios jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, kartu su visa baudžiamosios bylos medžiaga. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2024 m. balandžio 12 d. nuteistojo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris yra nutrauktas, tačiau ikiteisminio tyrimo pradėjimas pats savaime nesuponuoja nuteistojo kaltės ar nusikalstamo elgesio fakto, o jo nutraukimas patvirtina, kad nuteistojo veiksmai nebuvo nusikalstami. Skiriant bausmę turi būti vertinami nustatyti faktai, o ne įtarimai ar prielaidos, nuteistasis negali būti neigiamai charakterizuojamas dėl procesų, kurių rezultatas jo neapkaltina, nes priešingu atveju būtų pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

4.2. Atsiliepimo autorius nurodo, jog nors prokurorė akcentuoja tai, kad nuteistasis praeityje, o taip pat ir nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, taigi pažeidė teismo nustatytus įpareigojimus bei probacijos sąlygas, pažymėtina, jog nuteistojo paaiškinimai bei į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad jis turi priklausomybę alkoholiui, o tai laikytina lėtine liga, kurios įveikimas reikalauja laiko, pastangų ir atkaklumo. Nuteistasis pats inicijavo gydymąsi dėl priklausomybės, lankosi pas specialistus, ir tai patvirtina jo norą keisti gyvenimo būdą. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nuteistasis atitinkamais momentais buvo neblaivus, tačiau šios aplinkybės turi būti vertinamos kartu su jo ligos faktu, atsižvelgiant ir į nuteistojo dedamas pastangas gydytis. Šiuo atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nurodytų aplinkybių visuma rodo nuteistojo realias pastangas spręsti priklausomybės problemą. Pabrėžtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo tikslas yra skatinti nuteistąjį taisytis ir integruotis į visuomenę, todėl vien tik tai, kad asmuo dar nėra visiškai įveikęs priklausomybės, negali būti laikoma pakankamu pagrindu taikyti realią laisvės atėmimo bausmę. Priešingai – tokie nuteistojo veiksmai kaip pagalbos ieškojimas ir gydymasis rodo, kad yra pagrindas tikėti jo galimybėmis pasitaisyti be izoliacijos nuo visuomenės.

4.3. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors kaip nurodoma ir apeliaciniame skunde, nuteistasis praeityje buvo teistas, taip pat nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tai savaime nesudaro pagrindo netaikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Pažymėtina, kad vertinant tiek šią, tiek ankstesnes nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas matyti, kad nuteistojo panaudotas smurtas artimoje aplinkoje nebuvo aktyvus ir ilgalaikis. Nemenkinant nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo, pažymėtina, kad jam nebuvo padaryti ryškūs sužalojimai, o tik sukeltas fizinis skausmas, kuris kaip teigė pats nukentėjusysis, išnyko po kelių valandų, jis nesikreipė pagalbos į medikus. Akcentuotina ir tai, kad nuteistasis neturėjo išankstinio tikslo smurtauti, tam nebuvo ir jokio išankstinio pasirengimo, o smurtą naudojo dėl kilusio konflikto. Be to, kaip nurodė nuteistasis ir šių jo parodymų nepaneigia baudžiamosios bylos medžiaga, konfliktas kilo dėl alkoholio, kuris yra dažnai vartojamas jo tėvo (nukentėjusiojo) namuose. Šiuo metu nuteistasis su tėčiu yra susitaikęs, tačiau siekdamas išsigydyti priklausomybę alkoholiui, vengia lankytis tėvų namuose kur vartojamas alkoholis, o su tėčiu bendrauja tik pastarajam esant blaiviam. Be to, nors apeliaciniu skundu nesutinkama ir su tuo, jog neva pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo jog nuteistasis buvo provokuojamas nukentėjusiojo, kadangi iš vaizdo įrašo matyti, kad nuteistasis buvo aktyvus pareigūnų atžvilgiu, užgauliojo nukentėjusįjį, galimai išsakė grūmojančio pobūdžio replikas, o nukentėjusysis reikalavo išvežti smurtaujantį sūnų, vis dėl to, minėtais argumentais didžiąja dalimi aptariami nuteistojo veiksmai, nepaneigiant, kad pastarasis buvo išprovokuotas. Tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis patvirtino, kad tarp pastarųjų buvo įvykęs žodinis konfliktas. Kaip teisingai nurodoma apylinkės teismo nuosprendyje bei nutylėta apeliaciniame skunde, nukentėjusysis elgėsi neadekvačiai, savo elgesiu ir žodžiais provokavo nuteistąjį.

4.4. Atsiliepime nuteistojo gynėjas nesutinka ir su prokurorės apeliaciniame skunde padarytomis išvadomis, jog iš vaizdo įrašo negalima matyti to, kad nukentėjusiajam suduotas smūgis nebuvo stiprus ir nesukėlė ilgai trunkančio fizinio skausmo, kaip, kad nurodė apylinkės teismas, kadangi vaizdo įrašas yra vienas iš įrodymų baudžiamojoje byloje, kuris iš dalies gali rodyti ir smūgio stiprumą, kaip pavyzdžiui, nereikia medicininių žinių suprasti, kad smūgis delnu į veidą nėra toks stiprus kaip smūgis užsimojus kumščiu į veidą ir panašiai. Taip pat iš vaizdo įrašo galima matyti žmogaus reakciją, kas savaime liudija ir skausmo faktą – priklausomai nuo to ar asmuo nesureagavo, suklupo, susiėmė už veido, ar kita. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas nurodydamas minėtas išvadas vadovavosi ne tik pateiktu vaizdo įrašu, bet ir paties nukentėjusiojo parodymais. Gynėjo įsitikinimu, nuosprendyje tinkamai ir pagrįstai kartu su kita bylos medžiaga buvo vertinamas ir byloje esantis vaizdo įrašas, o apeliaciniame skunde nepateikta argumentų paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas liudijančias faktą, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nesiekė tokio pavojingumo kaip rūšiniais BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo atvejais.

4.5. Nuteistojo gynėjas atsiliepime pabrėžia ir tai, kad nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl bausmės rūšies bei galimybės atidėti bausmės vykdymą, nepagrįstai kaip išskirtines aplinkybes nurodė tai, jog nuteistasis dirba, aktyviai gydosi nuo alkoholizmo, taip pat tai, kad probacijos tarnyba niekada nesikreipė dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam panaikinimo. Sutiktina su apylinkės teismo nuosprendžio dalimi jog ištirti įrodymai, o taip pat ir aplinkybė jog probacijos pareigūnai matydami galimybę M. S. prižiūrėti ir daryti jam teigiamą įtaką, nesikreipė į teismą, dėl bausmes vykdymo atidėjimo panaikinimo, leidžia teismui daryti išvadą, kad ir minėtos institucijos yra linkę sudaryti nuteistajam visas galimybes gydytis, būti neizoliuotam nuo visuomenės ir nenusikalsti.

5. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras Tomas Buškevičius apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, nuteistasis M. S. ir jo atstovas advokatas Aivaras Alimas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti ir 2025 m. kovo 20 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-182-800/2025, palikti nepakeistą.

I. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės apeliacinis skundas atmestinas

6. Iš prokurorės apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, veikos kvalifikavimo, tačiau skundžiamas nuosprendis yra ginčijamas bausmės individualizavimo aspektu. Prokurorė mano, kad pirmosios instancijos teismo M. S. paskirta bausmė yra per švelni ir netinkamai individualizuota. Be to, prokurorė prašo panaikinti BK 75 straipsnio taikymą ir neatidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma prokurorės apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl M. S. paskirtos bausmės

7. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kartu pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Pagal teismų praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176-222/2019, 2K-213-719/2020, 2K-153-976/2022 ir kt.). Teismas turi įvertinti ir tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-511/2023).

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su prokurorės apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų įstatymuose įtvirtintų bausmės M. S. parinkimo taisyklių. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog skirdamas bausmę nuteistajam M. S., apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais.

9. Apylinkės teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o M. S. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktas). Apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis padarė vieną baigtą smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), taip pat į tai, kad pats nukentėjusysis elgėsi netinkamai: buvo neblaivus, elgėsi neadekvačiai, savo elgesiu ir žodžiais nuteistąjį provokavo.

10. Skirdamas bausmę apylinkės teismas išsamiai įvertino ir M. S. asmenybę, tai yra atsižvelgė į tai, kad jis dirba, darbdavio charakterizuojamas itin teigiamai (2 t., b. l. 31-44), be to, intensyviai gydosi nuo alkoholizmo, vykdo visus gydytojų nurodymus (tai patvirtina byloje esantis 2024 m. gruodžio 20 d. medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodyta, kad tęsiamas ambulatorinis gydymas medikamentais, Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pateikti duomenys, medicinos dokumentų išrašai), kas rodo realias M. S. pastangas spręsti priklausomybės problemą. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, padarytos veikos pavojingumą: tai, kad iš vaizdo įrašo matyti, kad nuteistojo nukentėjusiajam suduotas smūgis nebuvo stiprus ir nesukėlė ilgai trunkančio fizinio skausmo, o ir pats nukentėjusysis apklausoje nurodė, kad skausmą jautė apie 2 val., tačiau sužalojimų nepatyrė.

11. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas atsižvelgė į esmines nuteistajam M. S. skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, įvertino tiek M. S. asmenybės, tiek jo veiksmų pavojingumą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių pusiausvyrą, tai, jog baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Be to, priešingai nei savo apeliaciniame skunde nurodė prokurorė, apylinkės teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl nuteistajam skiriamos bausmės rūšies ir dydžio individualizavimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo. M. S. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paskirta arešto bausmės rūšis ir jos trukmė nėra per švelnios, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, todėl griežtinti nuteistojo teisinę padėtį teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Be to, įvertinęs tai, jog M. S. šį nusikaltimą padarė, Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2023 m. vasario 17 d. nuosprendžiu jam paskirtos 9 (devynių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, apylinkės teismas M. S. paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, tinkamai subendrino, jas iš dalies sudedant, o atsižvelgiant į tai, jog pagal BK 65 straipsnio 2 dalį teismas, subendrindamas bausmes BK 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę turi pakeisti griežtesne bausme, M. S. paskirtą arešto bausmę nepažeisdamas įstatymų pakeitė laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgiant į aukščiau paminėta, teisėjų kolegija pagrindo nesutikti su apylinkės teismo pozicija dėl bausmės skyrimo neturi, todėl apeliacinis skundas dalyje dėl M. S. paskirtos bausmės netenkintinas.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo M. S. atžvilgiu

12. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo netaikyti M. S. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo, kadangi nuteistojo darbas ir pradėjimas gydytis nuo alkoholizmo bei tai, kad probacijos tarnyba nesikreipė dėl bausmės vykdymo atidėjimo jam panaikinimo, nėra išskirtinės aplinkybės. Be to, nuteistasis teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino jau keturis kartus, nusikalto per bausmės atlikimo terminą. Probacijos sąlygų pažeidimas, prokurorės įsitikinimu, rodo ne tik abejingumą įstatymų reikalavimams, bet ir nuteistojo asmenybę charakterizuoja kaip linkusią nusikalsti ir piktybišką, kuriai bausmės vykdymo atidėjimas suponuoja pernelyg švelnų nubaudimą, realiai nepatiriant jokių suvaržymų.

13. BK 75 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.

14. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-217-976/2018, Nr. 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Taip pat pažymėtina ir tai, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar bausmės vykdymo atidėjimo jam taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).

15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 75 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė į M. S. asmenybę, tai yra, kad jis linkęs nusikalsti, elgiasi piktybiškai, nesistengia taisytis teigiama linkme. Teisėjų kolegija šiuo klausimu pažymi, kad ankstesni nuteistojo teistumai negali būti itin sureikšminami, jie vertinami visų kaltininką charakterizuojančių duomenų kontekste. Nagrinėjamu atveju nuteistasis tiek teismo posėdžio apylinkės teisme metu, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, jog tiek šią, tiek visas ankstesnes nusikalstamas veikas jis įvykdė dėl alkoholio vartojimo, tačiau akivaizdu, kad M. S. suvokia tiek šios, tiek ankščiau padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengia išvengti atsakomybės. Be to, suprasdamas, kad serga alkoholizmu, nuteistasis deda aktyvias pastangas pasveikti, jam paskirtas kompleksinis ambulatorinio gydymo kursas metams nuo priklausomybės alkoholiui, jis atsakingai lanko anoniminių alkoholikų grupinius užsiėmimus. Tai, jog šiuo metu jis vis dar nėra pasveikęs nuo alkoholizmo nuteistasis taip pat visiškai pripažįsta, tačiau sveikimas nuo šios ligos yra lėtas, sunkus ir daug valios pastangų reikalaujantis procesas, todėl neslepia to, kad sveikimo laikotarpiu, pasitaiko ir nuopuolių, nors savo veiksmus jis ir stengiasi kontroliuoti. Toks nuopuolis įvyko ir nusikalstamos veikos įvykdymo dieną, kadangi kartu su tėvu išgėrė alkoholio ir prarado kontrolę. Nuteistasis paaiškino, kad visi jo šeimos nariai priklausomi nuo alkoholio, kas irgi apsunkina sveikimo procesą, jis augo nuo mažų dienų matydamas šią problemą. Alkoholizmu serga tiek jo tėvai, tiek ir brolis su seserimi. Brolis su seserimi taip pat kaip ir jis aktyviai gydosi. Taigi, nors nuteistasis nagrinėjamą smurtinį nusikaltimą įvykdė bausmės atidėjimo laikotarpiu, būdamas neblaivus, kas sutinkant su prokurore iš esmės vertintina neigiamai, vis dėl to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis šiuo metu nededa aktyvių pastangų keisti savo elgesį teigiama linkme.

16. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, nuolatos dirba, augina mažametę dukrą, su kuria palaiko tamprius ryšius, teikia jai materialinį išlaikymą. Byloje yra gautas nuteistojo dukros motinos paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad nors jie su nuteistuoju šiuo metu kartu nebegyvena, tačiau pagal jų bendrą susitarimą vieną savaitę vaikas gyvena su ja, kitą savaitę su tėvu M. S., jis prisideda prie vaiko auginimo, išlaikymo, tarp jo ir dukters yra tamprus ryšys, dukra yra mažametė, tėvas jai yra tikrai reikalingas ir būtinas (2 t., b. l. 121). Be to, nuteistasis savo teisei priešingą elgesį vertina kritiškai, po šios nusikalstamos veikos padarymo naujų nusikaltimų veikų neįvykdė, administracinių nusižengimų nepadarė, probacijos sąlygų nepažeidė. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog 2024 m. balandžio 12 d. nuteistojo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, sutinkamai su atsiliepime išdėstyta nuteistojo gynėjo pozicija, neįrodo nuteistojo nusikalstamo elgesio fakto, kadangi minėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, taigi laikytina, kad M. S. neteisėtų veiksmų neatliko. Be to, pagal byloje esančio M. S. prašymo probacijos tarnybai turinį, kuriame jis prašo leisti jam išvykti į kitą miestą darbo reikalais nuolatinai, kiekvieną savaitgalį, pagal darbų atlikimo sutartį, taip pat probacijos tarnybos leidimą išvykti, galima daryti išvadą, kad ir valstybinė įstaiga rodo pasitikėjimą nuteistuoju ir leidžia jam, nenustačius jokių pažeidimų, išvykti už gyvenamosios vietos ribų (2 t., b. l. 117-118). Be viso to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistasis M. S. pareigingai dalyvavo ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose, demonstravo tinkamą elgesį, norą pasitaisyti ir nebekartoti klaidų. Įvertinusi visa tai, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad nuteistojo M. S. elgesys po nusikalstamos veikos padarymo rodo, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti jo atžvilgiu taikant BK 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. S. atidedant, kadangi tolimesnė resocializacija, siekis užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ir teisingumo principo įgyvendinimas vis dar gali būti pasiekti jo nuo visuomenės neizoliuojant. Pagrindines problemas nuteistajam kelia alkoholio vartojimas, tačiau kaip jau paminėta aukščiau, šią probleminę sritį nuteistasis aktyviai sprendžia, be to, ją padės koreguoti ir nuteistajam paskirti įpareigojimai.

17. Be to, pritariant nuteistojo gynėjo atsiliepime išdėstytoms aplinkybėms, jog apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kuriais iš esmės nesutinkama su faktinių aplinkybių vertinimu, pažymėtina, kad prokurorė neigia tam tikras aplinkybes, kurios iš esmės visiškai įrodytos bylos medžiaga. Tai yra, jog tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo iki nuteistajam suduodant smūgį vyko žodinis konfliktas, abu jie buvo neblaivūs, nukentėjusysis ir pats provokavo nuteistąjį. Pažymėtina, kad būtent dėl žodinio konflikto nukentėjusysis ir iškvietė policijos pareigūnus, kuriems atvykus prieš nukentėjusįjį M. S. panaudojo fizinį smurtą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nurodydamas, kad nukentėjusiajam dėl suduoto smūgio sužalojimai padaryti nebuvo, o skausmą jis jautė apie 2 valandas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo prokurorė, apylinkės teismas tokiu būdu nekvestionavo specialisto išvados, o tiesiog rėmėsi paties nukentėjusiojo duotais parodymais, juos aptarė. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad iš vaizdo medžiagos negalima spręsti apie suduoto smūgio stiprumą ir nukentėjusiajam sukeltą skausmo lygmenį, tai gali nustatyti tik ekspertai, taip pat nėra pagrįsta. Pažymėtina, kad vaizdo įrašas pagrįstai laikomas vienu iš įrodymų, kurį peržiūrint, nors nukentėjusiajam sukelto skausmo lygmens tiksliai nustatyti ir neįmanoma, tačiau nukentėjusiojo patirto skausmo, apart vizualinių sužalojimų visiškai tiksliai negali nustatyti ir ekspertai, kadangi kaip nurodė ir pati prokurorė, tik pats nukentėjusysis gali žinoti, kokio lygmens ir kiek laiko trukusį skausmą jis patyrė. Tuo tarpu specialisto išvada surašoma remiantis paties nukentėjusiojo parodymais bei vizualiai matomais sužalojimais. Be to, apie nukentėjusiojo patirtą skausmą, kaip teisingai atsiliepime nurodo ir nuteistojo gynėjas, galima spręsti ir iš jo veido mimikų bei laikysenos po suduoto smūgio, iš to kaip minėtas smūgis buvo suduotas, tai yra kumščiu ar delnu, kas ir yra matoma teismui pateiktame video įraše.

Dėl proceso išlaidų

18. Kauno apygardos teisme 2025 m. gegužės 14 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-05726 dėl 116,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės teiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam M. S.

19. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat ir į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju buvo nagrinėjamas prokurorės apeliacinis skundas, kuris atmestinas, o būtinybę M. S. paskirti gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo M. S. valstybei nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.