Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Jūratei Štreimikytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 10 mėnesių;

2) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams; taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu, pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu skirta bausme ir nubaustas laisvės atėmimu 5 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu) paskirta bausme ir nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; teistumas neišnykęs ir nepanaikintas;

5) Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2023 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 12 parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nuosprendžiu skirta bausme ir nubaustas laisvės atėmimu 9 mėnesiams 10 dienų; vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, bausmės neatlikęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. artimoje aplinkoje sukėlė artimam giminaičiui – tėvui A. S. fizinį skausmą, o būtent 2024 m. liepos 21 d. apie 22.50 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme konflikto metu tyčia sudavė ranka tėvui A. S. į galvą (veidą ir kaklą), tuo sukeldamas nukentėjusiajam A. S. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo M. S. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, teisme ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir BPK 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusysis A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2024 m. liepos 21 d. ryte į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko sūnus M. S., gyvenantis Vilniuje. 2024 m. liepos 21 d. vakare su sūnumi M. S. buvo neblaivūs, nes vartojo alkoholinius gėrimus. Bendraujant kilo konfliktas, sūnus pradėjo vartoti jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, tačiau fizinio smurto nenaudojo. Apie įvykį pranešė policijos įstaigos pareigūnams. Netrukus į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie sūnui M. S. išdavė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį. Policijos pareigūnams kieme baigiant pildyti dokumentus, netikėtai sūnus M. S., prieš jam išvažiuojant, matant policijos pareigūnams, sudavė jam ranka į galvą (veidą). Dėl suduoto smūgio pajuto fizinį skausmą. Skausmą juto skruosto srityje apie 2 valandas, t. y. iki kol užmigo. Civilinio ieškinio nereiškia.

Iš M. S. asmens anketinių duomenų iš Gyventojų registro matyti, jog A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), yra M. S. tėvas.

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino; pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Objektyviai nurodyta nusikalstama veika pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, dėl kurio asmeniui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl šios priežasties BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali – mušimo ar smurto atveju nukentėjusiajam turi būti sukeliamas fizinis skausmas arba padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas suprantamas kaip tam tikras poveikis žmogaus kūnui, siekiant jam sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, teik smogiant ranka ar koja, tiek panaudojant kitokius fizinius veiksmus – stumiant, tempiant ir kt., ar suduodant tam tikrais daiktais. Šis BK straipsnis apima tiek smurtavimą nepaliekant žymių, tiek smurtą sukeliantį fizinį skausmą ar nežymų sužalojimą (kraujosruvos, negilios žaizdos) bei trumpą susargdinimą.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis M. S. padarė baigtą smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šį nusikaltimą jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad abu – tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis buvo neblaivūs, kartu vartojo alkoholį, savo nepagarbiu elgesiu vienas kito atžvilgiu, vienas kitą provokavo (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu toks kaltinamojo elgesys tėvo atžvilgiu yra nederamas ir nepateisinamas, tačiau šioje byloje parenkant bausmę kaltinamajam svarbu atsižvelgti į įvykio aplinkybes, kurios atsispindi byloje esančioje vaizdo medžiagoje. Joje užfiksuotas ilgiau kaip 30 minučių vykęs konfliktas, bei jo pabaigoje nukentėjusiajam suduotas vienas smūgis ranka, t. y. delnu į veidą. Iš vaizdo įrašo matyti, kad smūgis nebuvo stiprus ir nesukėlė ilgai trunkančio fizinio skausmo. Pats nukentėjusysis apklausoje nurodęs, kad skausmą jautė apie 2 val., tačiau sužalojimų nepatyrė. Nukentėjusiojo elgesys šioje situacijoje taip pat buvo nederamas. Nukentėjusysis buvo girtas, elgėsi neadekvačiai, savo elgesiu ir žodžiais provokavo, taip pat girtą, savo sūnų M. S..

Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įvertinus M. S. ankstesnius teistumus, tai, kad jis naują tyčinį nusikaltimą, padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, pagal BK 27 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nuostatas jis pripažįstamas recidyvistu ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsakomybę sunkina ir tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) .

Bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis dirba, šiuo metu gyvena Vilniuje. Kaltinamasis pateikė duomenis apie tai, kad pradėjo intensyviai gydytis nuo alkoholizmo, t. y. ne tik pripažįsta, kad yra priklausomas, tačiau vykdo visus gydytojų nurodymus. Kaltinamojo pateikti rašytiniai įrodymai t. y. 2024 m. gruodžio 20 d. medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodyta, kad tęsiamas ambulatorinis gydymas medikamentais, Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pateikti duomenys, medicinos dokumentų išrašai, parodo kaltinamojo realias pastangas spręsti priklausomybės problemą. Iš byloje esančios kaltinamojo charakteristikos matyti, kad jis darbdavio vertinamas kaip darbštus, tvarkingas gebantis greitai priimti sprendimus bei kritiškai mąstyti (t.2, b. l. 31-44). Šie kaltinamojo pateikti dokumentai kaltinamąjį apibūdina teigiamai.

BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai teismas daro išvadą, kad šie tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam arešto bausmę.

Kaltinamas M. S. šį nusikaltimą padarė, Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2023 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirtos 9 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl bausmės subendrintinos pagal BK 64 straipsnyje nustatytas bausmės skyrimo taisykles. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, paskirtos bausmės subendrintinos, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, jas iš dalies sudedant. Pagal BK 65 straipsnio 2 dalį teismas, subendrindamas bausmes BK 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Šiuo atveju bausmes subendrinant, arešto bausmė keičiama laisvės atėmimo bausme.

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) asmeniui nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikalstamus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Teismo posėdžio metu M. S. ir jo gynėjas prašė teismo atsižvelgti į tai, kad jis yra jauno amžiaus, dirba, gydosi nuo priklausomybės alkoholiui ir nori tęsti gydymą, todėl prašė teismo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, teigiamas ir neigiamas nuteistojo asmenybės savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Nors valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė nurodė, kad bausmės vykdymo atidėjimas negalimas, nes smurtinį, tyčinį nusikaltimą kaltinamasis padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, būdamas prabuojamas, taip pat pažymėjo, kad taikant BK 75 straipsnį laisvės atėmimo bausmės vykdymas M. S. anksčiau yra atidėtas 4 teismo nuosprendžiais ir yra vykdomas nuo 2018 metų, teismas daro priešingą išvadą. Teismas, įvertinęs visas šio įvykio aplinkybes bei įvertinęs pačią nusikalstamą veiką, daro išvadą, kad kaltinamasis vis dar turi galimybę būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, tęsti gydymąsi ir pateisinti pakartotinai jam parodytą teismo pasitikinėjimą. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad M. S. probacijos metu buvo kreiptasi į teismą dėl papildomų sąlygų probuojamam skyrimo ir jam buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai (t.1, b. l. 148-150), taip pat buvo skirtas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje (t.1, b. l. 151-153). Byloje pateikta 2025 m. sausio 14 d. pažyma patvirtina, kad kaltinamasis dalyvavo ir išklausė „Smurto prevencijos ir elgesio keitimo mokymų“ kursą (t 2., b.l. 38). Šie duomenys patvirtina, kad probacijos pareigūnai matydami galimybę kaltinamąjį prižiūrėti ir daryti jam teigiamą įtaką, nesikreipė į teismą, dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, o tai leidžia ir teismui daryti išvadą, kad institucijos linkę sudaryti asmeniui visas galimybes gydytis, būti neizoliuotam nuo visuomenės ir nenusikalsti.

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, M. S. skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu.

Kaltinamasis nuo 2024 m. liepos 21 d. 22.50 val. iki 2024 m. liepos 22 d. 14.38 val. (viena diena) buvo laikinai sulaikytas, todėl, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, šis laikas (viena diena) įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri panaikintina, pradėjus vykdyti šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Prie bylos pridėtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašais paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 straipsniais, 303–308 straipsniais,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 45 paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. S. galutinę bausmę – areštą 30 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2023 m. vasario 17 d. paskirta 9 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti M. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. liepos 21 d. 22.50 val. iki 2024 m. liepos 22 d. 14.38 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, M. S. paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant M. S. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuo 23 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, taip pat įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, M. S. pripažinti recidyvistu.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, pradėjus vykdyti šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Prie bylos pridėtą kompaktinį diską su vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.