Utenos apylinkės teismo nutartis

nukentėjusiajai F. N.

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokuroro nutarimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam ir gyvenamąją vietą deklaravusiam (duomenys neskelbtini), bedarbiui, pradinio išsilavinimo, išsituokusiam, neteistam, įtariamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. 2020 m. kovo 22 d., apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, vieną kartą koja spyrė savo motinai F. N. į kairės kojos blauzdą, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Tai, kad K. B. padarė baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą ir uždraustą veiką, įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji F. N. parodė, kad 2020 m. kovo 22 d., apie 18.00 val., ji ėjo pro savo sūnaus V. N. namo, esančio(duomenys neskelbtini), pusę, o girtas V. N. gulėjo namo prieangyje. V. N., pamatęs ją, ėmė keikti necenzūriniais žodžiais ir vieną kartą koja įspyrė jai į dešinės kojos blauzdą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Pas medikus ji nesikreipė, nes jokių žymių neliko, juto tik fizinį skausmą. Dėl šio V. N. veiksmo ji į policiją nesikreipė, tačiau vėliau V. N. kažkodėl išsikvietė greitąją pagalbą ir prie greitosios pagalbos medikų toliau ją įžeidinėjo, todėl medikai iškvietė policijos pareigūnus .

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto lentelės matyti, kad įvykio vieta yra(duomenys neskelbtini), objektų, tinkamų identifikavimui, nerasta (b. l. 29-33).

Iš V. N. neblaivumo tikrinimo testo, atlikto alkotesteriu, matyti, kad 2020 m. kovo 22 d., 19.05 val., jam nustatytas 2,40 promilių girtumas (b. l. 52-54).

Teismas laiko, jog byloje surinktais ir teismo patikrintais, aukščiau nurodytais įrodymais, kurie yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, yra neprieštaringi, papildo vieni kitus ir netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo, įrodyta, kad V. N. 2020 m. kovo 22 d., apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, vieną kartą spyrė savo motinai F. N. į kairės kojos blauzdą, taip sukeldamas fizinį skausmą savo artimam giminaičiui (BK 248 straipsnio 1 dalis, BPK 15 straipsnis), t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą visuomenei veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. birželio 30 – spalio 7 d. ambulatorinės teismo psichiatrijos akte Nr. 88TPK-61/2020 nurodyta, kad V. N. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, o sirgo psichikos sutrikimu – vidutiniu protiniu atsilikimu su reikšmingais elgesio sutrikimais, psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį, priklausomybės sindromu. Jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Šiuo metu V. N. serga aukščiau nurodytais psichikos sutrikimais, negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Su juo negali būti atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, jis negali dalyvauti teisminio nagrinėjimo metu. V. N. reikalingas gydymas priverstinai stacionare specialioje psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (b. l. 158-160).

Teisiamajame posėdyje teismo psichiatras ekspertas K. M. patvirtino ekspertizės išvadas ir parodė, kad V. N. minėtais psichikos sutrikimais serga nuo vaikystės, daug kartų yra gydytas psichiatrinėse ligoninėse, jam reikalingas priverstinis gydymas. Jo elgesys yra neadekvatus, mąstymas sutrikęs. Ateityje gali būti dar sunkesnis susirgimas, nes jo elgesys yra neprognozuojamas, ambulatoriškai nesigydo, jokių vaistų nevartoja, pas gydytojus nesilanko. Jam reikalingas stacionarinis stebėjimas ir gydymas, kad jis vartotų vaistus, ambulatoriškai to pasiekti neįmanoma. Negydoma liga progresuotų iki sunkesnio laipsnio.

Pagal BK 17 straipsnio 1 dalį asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Nesant subjektyvaus nusikalstamos veikos požymio – pakaltinamumo, nėra galimybės spręsti žmogaus baudžiamosios atsakomybės klausimo. Toks asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką, jam teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, numatytas BK 98 straipsnyje.

Byloje įrodžius, jog K. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą visuomenei veiką būdamas nepakaltinamas, jam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės. Parenkant priverčiamąsias medicinines priemones teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkią nusikalstamą veiką, nesigydo, jokių vaistų nevartoja, pas gydytojus nesilanko, piktnaudžiauja alkoholiu. Taip pat turi būti atsižvelgta į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą bei ekspertų, kaip šios medicinos srities specialistų, nuomonę, kad yra reikalingas jo stacionarinis stebėjimas ir gydymas. Dėl nurodyto V. N. taikytinas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (BK 17 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

V. N. paskira kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios F. N. ir nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu, šiai nutarčiai įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pripažinti, kad V. N. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamumo būsenoje.

Vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalimi, taikyti V. N. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, tai yra Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti V. N. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios F. N. ir nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu.

Nutartis per 20 d. nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.