Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant ieškovo Lindorff Oy atstovei I. J., dalyvaujant atsakovui S. Ž., atsakovo atstovui advokatui Ričardui Lilui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lindorff Oy ieškinį atsakovui S. Ž., dėl skolos priteisimo bei kitų reikalavimų bei atsakovo S. Ž. priešieškinį ieškovui Lindorff oy, dėl neturtinės žalos priteisimo bei kitų reikalavimų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Priešieškinys atmestinas.

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus byloje nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės.

Atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Omnitel“ 1998 m. kovo 10 d. sudarė Sutartį dėl skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų teikimo, pagal kurias atsakovui buvo teikiamos mobiliojo skaitmeninio ryšio tinklo paslaugos, o atsakovas įsipareigojo tinkamai naudotis ryšio paslaugomis ir už suteiktas paslaugas (b.l. 3-4, 5). Pradinis kreditorius išrašė sąskaitas atitinkamai -199 m. balandžio 16 d. sąskaita 390,14 Lt sumai (kurią reikėjo apmokėti iki 1998 m. balandžio 30 d.), 1998 m. gegužės 17 d. sąskaita 241,45 Lt sumai (kurią reikėjo apmokėti iki 1998 m. gegužės 31 d.).

Pradinis kreditorius UAB „Omnitel“ 2008 m. gruodžio 25 d. Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo – pardavimo sutarties Nr. TR-40034-7915 ir jos priedo Nr. 1, pagrindu perleido reikalavimo teisę į atsakovo susidariusią 182,92 Eur (631,59 Lt) skolą.

Dėl ieškinio senaties

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK ) 1.124 straipsnyje numatyta, kad ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Sutarčių sudarymo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 83 straipsnyje buvo numatyta, kad pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą. 1964 m. CK numatė, kad bendras ieškininės senaties terminas trys metai.

Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe - asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje B. D. v. Mažeikių sporto mokykla, bylos Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje A. S. v. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir kt., bylos Nr. 3K-3-449/2009; kt.).

Minėta, kad Sutartis tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudaryta 1998 m. kovo 10 d., o sąskaitos už suteiktas paslaugas apmokėti išrašytos 1998 m. balandžio 16 d. (kurią reikėjo apmokėti iki 1998 m. balandžio 30 d.), ir 1998 m. gegužės 17 d. (kurią reikėjo apmokėti iki 1998 m. gegužės 31 d.). Todėl pirminiam kreditoriui apie jo pažeidžiamas teises ar teisėtus interesus turėjo būti žinoma po sąskaitų apmokėjimo terminų pasibaigimo. Todėl terminas ieškiniui pateikti baigėsi 2001 m. gegužės 31 d., pasibaigus paskutiniam terminui apmokėti skolą (1964 m. CK 83 str.).

CK 1.128 straipsnis numato, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Pažymėtina, kad pradinis kreditorius UAB „Omnitel“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolas tik 2008 m. gruodžio 25 d., t. y. pasibaigus 1964 m. CK nustatytam trejų metų ieškininės senaties terminui. Todėl tiek pradinio kreditoriaus, tiek ieškovo teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą yra išnykusi. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovo reikalavimu, taikytina ieškininė senatis ir šiuo pagrindu ieškinys atmestinas (CK 1.131 str. 1 d.).

Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Tokiu atveju teismas gali ieškinį atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu, nedėstydamas sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentų dėl ieškiniu pareikštų materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo (Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1171-657/2012). Todėl teismas nepasisako dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovas priešieškinyje bei teismo posėdžio metu jis pats bei jo atstovas nurodo, jog dėl ieškovės veiksmų patyrė moralinę žalą, kurią įvertino 200 Eur suma.

Neteisėtais veiksmais gali būti pažeidžiami neturtiniai asmens interesai. Tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė (CK 1 straipsnio 1 dalis).

Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, visų pirma nustatytinos asmens, kuriam nukreiptas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsakomybę suponuojančios sąlygos (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233-684/2015). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 str. 2 d. išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą.

Iš priešieškinio duomenų, atsakovo bei jo atstovo posėdžio metu nurodytų aplinkybių atsakovo S. Ž. patirta neturtinė žala, susijusi su nepatogumais dėl ieškovo jam pareikšto ieškinio reikalavimų. Atsakovas objektyviai nenurodė, kaip dėl ieškovės veiksmų patyrė nurodomą moralinę žalą bei ar dėl atsakovės veiksmų ieškovas patyrė kokią nors neturinę žalą, kuri įstatymo įvardijama kaip fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Nustatyta, kad neturtinės žalos atsiradimas siejamas iš esmės tik su tuo, kad atsakovas yra laikomas įkalinimo įstaigoje, ko pasėkoje patiria neigiamus išgyvenimus, todėl gavus pranešimą, kad yra skolingas ieškovui, patyrė neigiamus išgyvenimus, kurie trunka tiek, kiek laiko vyksta procesas šioje byloje.

Iš esančių aplinkybių darytina išvada, kad ieškovo patirta neturtinė žala, susijusi su aukščiau nurodytais neteisėtais atsakovės veiksmais sukeltais išgyvenimais neturtinių vertybių hierarchijoje (gyvybė, sveikata, itin didelės vertės turto sunaikinimas) nėra esminė. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl atsakovės veiksmų ir kitų nurodytų aplinkybių ieškovas patyrė netikėtų ir neadekvačių stiprių neigiamų išgyvenimų. Taip pat ieškovas nenurodė jokių jam padarytos neturtinės žalos neigiamų pasekmių, todėl konstatuojama, kad nėra jokių pagrindų atlyginti neturtinę žalą ((duomenys neskelbtini) str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93str.). Ieškovas šioje byloje patyrė 20,00 eur bylinėjimosi. Atsižvelgiant į tai, jog tiek ieškinys tiek priešieškinys atmetamas, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalimi, 6.263 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

taikyti ieškinio senatį.

Atmesti ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, įmonės kodas 111882842, atsakovui S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl 182,92 Eur skolos, 45,76 Eur palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsakovo S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovui Lindorff Oy, veikiančiam per Lindorff Oy filialą, įmonės kodas 111882842 atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.