Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovui S. Ž. dėl skolos priteisimo ir atsakovo S. Ž. priešieškinį ieškovui Lindorff Oy dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas nenurodė suprantamų argumentų, kodėl atmetė atsakovo S. Ž. priešieškinį ir toks teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pažymėjo, kad ieškovas Lindorff Oy pareiškė nepagrįstą ieškinį ir tai yra piktnaudžiavimas teise. Nurodė, kad dėl ieškovo Lindorff Oy neteisėtų veiksmų pareiškiant nepagrįstą ieškinį, jis patyrė tiesiogines išlaidas, nes buvo priverstas kreiptis teisinės pagalbos, todėl padaryta žala turi būti atlyginta.

Teismas nevertino atsakovo S. Ž. argumentų, kad ieškovas Lindorff Oy be atsakovo sutikimo disponavo jo asmens duomenimis, tarp jų, asmens kodu. Pažymėjo, kad disponavimas asmens duomenimis yra neteisėtas veikimas.

Ieškovo Lindorff Oy kreipimasis į teismą dėl 2008 m. gruodžio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perimtos reikalavimo teisės į skolą, negali būti laikomas neteisėtu veikimu CK 6.246 straipsnio prasme. Pažymėjo, kad asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nurodė, kad teismo sprendimas yra motyvuotas. Ieškovo Lindorff Oy teigimu, atsakovas S. Ž. nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo galimai patirtą žalą, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas neįrodė kaip dėl ieškovo veiksmų patyrė žalą. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – žalos.

Atmestini apelianto argumentai dėl neteisėtų asmens duomenų naudojimo. Pažymėjo, kad teismas nustatė, jog reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo – pardavimo sutartimi reikalavimo teisė į apelianto vardu susidariusį įsiskolinimą buvo perleista ieškovui Lindorff oy, todėl ieškovas turėjo teisėtą pagrindą disponuoti apelianto asmens duomenimis. Nurodė, kad pradinis kreditorius 2008 m. gruodžio 23 d. cesijos sutartimi perleidęs reikalavimo teisę į apelianto vardu susidariusį įsiskolinimą ieškovui Lindorff oy, perdavė ieškovui apelianto skolą pagrindžiančius dokumentus bei informaciją apie apelianto skolą, tarp jų ir apelianto asmens duomenis. Nurodė ir tai, kad apeliantas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas tinkamai (CK 6.109 straipsnis).

Atsakovas S. Ž. 2016 m. rugsėjo 26 d. pateikė Kauno apygardos teismui prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir nustačius CPK 300 straipsnyje numatytus pagrindus bei BK 182 straipsnyje numatytos veikos požymius, apie byloje nustatytas aplinkybes informuoti prokurorą. Prašyme nurodė, kad nuo ieškinio pateikimo momento buvo akivaizdžiai matyti, kad ieškiniu siekiama sukčiauti, nes atsakovui įteiktas ieškinys nepasirašytas, nepatvirtintas juridinio asmens antspaudu, nėra pateikti dokumentai įrodantys užsienio valstybės juridinio asmens civilinį teisnumą (įregistravimą), taip pat nėra duomenų, kad ieškinį galėjo pasirašyti ieškovo juristė I. J.. Pažymėjo, kad prie atsiliepimo į apeliacinį skundą I. J. pateikė įgaliojimą, kuriuo Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje veikiantis ūkio subjektas įgalioja I. J. atstovauti šį ūkio subjektą su aiškiu įgaliojimų apibrėžimu: „siekiant susigrąžinti bendrovei priklausančias lėšas“. Atsakovo įsitikinimu, būtina patikrinti, ar pateiktas įgaliojimas neatitinka BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Be to, minėtas įgaliojimas nesuteikė I. J. teisės pateikti atsiliepimą į ieškinį. Byloje būtina patikrinti, ar ieškovas gali veikti Lietuvos jurisdikcijoje per savo filialą. Atsakovo vertinimu, ieškovas reikalavimą grindė apsimestiniu ar neegzistuojančiu sandoriu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Atsakovas S. Ž. 2016 m. rugsėjo 26 d. pateikė Kauno apygardos teismui prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, įvertinęs byloje kilusio ginčo pobūdį, atsižvelgęs, kad dalyvaujančių byloje asmenų teisė būti išklausytiems teisme buvo įgyvendinta bylą žodinio proceso tvarka nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir šalims teikiant savo procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teismui, būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą nenustatė (CPK 322 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, civilinė byla pagal CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas S. Ž. ir pradinis kreditorius UAB „Omnitel“ 1998 m. kovo 10 d. sudarė skaitmeninio korinio ryšio sutartį (popierinės b. l. 3–5). Šios sutarties pagrindu pradinis kreditorius UAB „Omnitel“ 1998 m. balandžio 16 d. (suma 390,14 Lt) ir 1998 m. gegužės 17 d. (suma 241,45 Lt) išrašė atsakovui S. Ž. sąskaitas už suteiktas paslaugas (p. b. l. 6–7). Nustatyta, kad ieškovui Lindorff Oy pradinis kreditorius UAB „Omnitel“ 1998 m. gruodžio 23 d. reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo–pardavimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į 631,59 Lt (182,92 Eur) atsakovo S. Ž. skolą (p. b. l. 8–13). Ieškovas Lindorff Oy, remdamasis minėta reikalavimo perleidimo sutartimi, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 182,92 Eur skolą ir palūkanas. Atsakovas S. Ž. pateikė priešieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo teigimu, atsirado ieškovui Lindorff Oy pareiškus šioje byloje nepagrįstą ieškinį. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas skundžiamu 2016 m. liepos 18 d. sprendimu ieškovo Lindorff Oy reikalavimui dėl skolos priteisimo taikė ieškinio senatį ir ieškinį šiuo pagrindu atmetė, atsakovo S. Ž. priešieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė motyvuodamas tuo, kad atsakovas neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės ir žalos.

Atsakovas S. Ž. apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovas Lindorff Oy pareiškė nepagrįstą ieškinį, neteisėtai disponavo asmens duomenimis ir dėl šių savo neteisėtų veiksmų turi atlyginti padarytą žalą. Atsakovo nuomone, teismas nenurodė argumentų, kodėl atmetė priešieškinį.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apelianto argumentus, kad ieškovo kreipimasis į teismą dėl skolos priteisimo, disponavimas atsakovo asmens duomenimis yra ieškovo neteisėti veiksmai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė atsakovo prašymu pritaikęs ieškinio senatį, t. y. teismas nevertino ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Taigi, jeigu ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Pasibaigus ieškinio senaties terminui, ieškovas praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka, tačiau tai savaime nereiškia, jog ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas. Kaip nustatyta šios nutarties 11 pastraipoje, ieškovo reikalavimas kilo iš 1998 m. gruodžio 23 d. reikalavimo perleidimo sutarties, pagal kurią ieškovas perėmė reikalavimo teisę į atsakovo 182,92 Eur skolą. Nurodyta skola susidarė atsakovui neapmokėjus pradinio kreditoriaus UAB „Omnitel“ išrašytų 1998 m. balandžio 16 d. ir 1998 m. gegužės 17 d. sąskaitų. Pažymėtina, kad atsakovas S. Ž. nepateikė duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, jog minėtas sąskaitas yra apmokėjęs (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas kaip pradinio kreditoriaus teisės į atsakovo S. Ž. skolą perėmėjas, pagrįstai kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino praleidimas neatima teisės kreiptis į teismą ir toks kreipimasis yra tinkamas ir teisėtas elgesys bei negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CK 1.138 straipsnio 1 dalis). Juolab, kad ieškinio senatis taikoma tik atsakovo prašymu (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra pateikta duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad ieškovas neteisėtai disponavo atsakovo asmens duomenimis (CPK 178 straipsnis). Ieškovo kreipimasis į teismą ir ieškinyje nurodymas atsakovo asmens kodo negali būti laikomas neteisėtu asmens duomenų naudojimu, nes CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodyti dalyvaujančių asmenų asmens kodai (jeigu žinomi, CPK 135 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nenustatyta, jog ieškovas atliko neteisėtus veiksmus, todėl nėra pagrindo taikyti ieškovui civilinę atsakomybę ir tenkinti atsakovo reikalavimą priteisti 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.246 straipsnis, 6.250 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovas S. Ž. 2016 m. birželio 29 d. teismo posėdžio metu, duodamas paaiškinimus, nenurodė jokių aplinkybių dėl neturtinės žalos patyrimo fakto, o jo atstovas advokatas R. L. tik nurodė, kad neturtinė žala pasireiškė tuo, jog atsakovas, būdamas įkalinimo įstaigoje, ir gavęs ieškinys, patyrė neigiamus išgyvenimus (2016 m. birželio 29 d. teismo posėdžio garso įrašo 21–24 min., 33 min.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti, kad atsakovas apskritai patyrė neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnis).

Apelianto teigimu, teismas nenurodė suprantamų argumentų, kodėl atmetė priešieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015, 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406-219/2016 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad teismas skundžiamame sprendime teisingai vertino reikšmingas teisingam ginčo išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir pritaikė ginčo situaciją reglamentuojančias teisės normas, remiantis jomis padarė motyvuotas išvadas, kad atsakovas S. Ž. neįrodė, jog dėl ieškovės veiksmų patyrė neturtinę žalą, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepakankamo motyvavimo yra atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovo S. Ž. nuomone, jam turėtų būti atlygintos bylinėjimosi išlaidos, kurias jis sumokėjo teisinių paslaugų įmonei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad proceso dalyvis turi teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Byloje pateikta 2016 m. balandžio 4 d. UAB „Sapere Audi“ išrašyta PVM sąskaita–faktūra 242 Eur sumai už konsultaciją (p. b. l. 30). Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas nurodytą sąskaitą–faktūrą yra apmokėjęs (CPK 178 straipsnis). Įvertinęs minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo S. Ž. bylinėjimosi išlaidos, kurias jis galimai sumokėjo teisinių paslaugų įmonei, negali būti priteistos iš ieškovo (CPK 98 straipsnis).

Pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį, paaiškėjus, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, apeliacinės instancijos teismas vien iš atsakovo S. Ž. nurodytų aplinkybių dėl netinkamo ieškovo atstovavimo, neturi pagrindo spręsti apie tikėtinai padarytą nusikalstamą veiką.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, sprendžia, kad atsakovas S. Ž. neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, taip pat vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priešieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė (CK 6.246 straipsnis, 6.250 straipsnis). Atsižvelgiant į šias teisines išvadas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 1,75 Eur ir yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3 Eur, teismas šių išlaidų valstybei nepriteisia (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nauja redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.