Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. A. patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis du kartus skatintas, įvykdė visas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuo atvykimo į pataisos namus dirbo. Su artimaisiais ryšius palaiko skambindamas telefonu, bendraudamas internetu bei trumpalaikių išvykų į namus metu. Iš trumpalaikių išvykų grįžta laiku ir blaivus, jų metu laikosi jam nustatytų įpareigojimų, patikrinimų metu pažeidimų nenustatyta. Geba identifikuoti veiksnius, susijusius su nusikalstamu elgesiu. Turi suformulavęs ateities planus, t. y. grįžti į darbovietę, rūpintis dukra.

Nutarimas netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, kad BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant nurodytų pagrindų visumai (Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-72-658/2020).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad G. A. teistas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, laisvės atėmimu 2 metams ir 8 mėnesiams; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams ir 1 mėnesiui; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 7 mėnesiams; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdais ir subendrinta bausmė skirtas laisvės atėmimas 3 metams ir 8 mėnesiams. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 4 mėnesiai ir 29 dienos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis anksčiau teistas 11 kartų, už vagystes, nusikaltimus žmogaus sveikatai, teisingumui. Kai kurie nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio. Laisvės atėmimo bausmę atlieka 10 kartą. Anksčiau 2 kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas, kurio metu pažeidė nustatytus įpareigojimus ir buvo grąžintas į pataisos namus. Padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis ir sunkumas, ankstesnio lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei, nenorą taisytis ir dorai gyventi, nenusikalsti ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Nagrinėjamu atveju teismui pateikti duomenys patvirtina, kad yra teigiamų G. A. pataisos aspektų, į kuriuos Komisija atsižvelgė. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuo 2019 m. spalio 3 d. perkeltas į Marijampolės pataisos namų pusiaukelės namus, du kartus skatintas, atvykęs į pataisos namus nuo 2018 m. lapkričio 19 d. dirbo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turės nuolatinę gyvenamąją vietą, neišreiškia diskriminacinių nuostatų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės neabejotinai parodo nuteistojo elgesio korekciją, tačiau kartu pabrėžiama, kad G. A. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kas paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad atsižvelgiant į jo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad esant nestruktūruotoje aplinkoje jo savitvarda silpna, ypač pavartojus alkoholio. Konflikto metu elgiasi agresyviai, turi silpnus problemų sprendimo įgūdžius, kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti alternatyvų, apgalvoja ne visas savo elgesio pasekmes, sprendimus linkęs priimti vadovaujantis savo įsitikinimais. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis grįžtų pas buvusią žmoną, prieš kurią smurtavo, negalima atmesti tikimybės, kad susiklosčius nepalankiomis aplinkybėms ir apsvaigus nuo alkoholio, smurtinis elgesys gali kartotis. Visa tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti, kad būdamas laisvėje jis savo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis.

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad 2018-11-07 atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pirminį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika – 99 balai. 2019-05-15 ir 2020-03-03 atlikti vertinimai parodė 92 balus. Taigi, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika du kartus išliko tokia pati ir priskiriama vidutinei, tačiau artimai aukštai. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog nėra visiškai jokio pagrindo konstatuoti nuteistojo pažangos mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Be to, svarbu ir tai, kad net 45 balai yra statiniai, kuriuos nuteistasis geru elgesiu ir aktyviu dalyvavimu pataisos procese gali sumažinti.

Nuteistasis laivės atėmimo bausmę atlieka nuo 2018-01-21 ir šiuo metu faktiškai yra atlikęs 1/2 jam paskirtos bausmės, bausmės pabaiga – 2021-09-21. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų kiekį, jų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati G. A. padarytų nusikaltimų sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo į laisvę klausimą, atkreiptinas dėmesys, kad Komisija, priimdama nutarimą, nebuvo vieninga, 4 jos nariai balsavo „už“ nuteistojo paleidimą į laisvę, 2 nariai – „prieš“.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog G. A. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti 2020 m. balandžio 23 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-282 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam G. A..

Nutartis per 7 dienas nuo jis gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Nutarties kopiją siųsti nuteistajam, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai, Marijampolės pataisos namams.