Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. A., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1984-09-08 Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) 2014-11-28 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau – BK) 178 str. 1 d. - 8 MGL bauda; 2) 2015-11-02 Kauno apygardos teismo pagal BK 310 str. 1 d. - 10 MGL bauda; 3) 2016-02-12 Kauno apygardos teismo pagal BK 138 str. 1d. – 60 parų arešto, pritaikius BK 64¹ str. – bausmė 40 parų arešto, BK 63 str. 1, 3 dalių pagrindu bausmė subendrinta su 2014-11-28 ir 2015-11-02 paskirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė – 40 parų arešto ir 18 MGL(677,88 eurų) bauda; 4)2016-03-18 Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 233 str. 1d.- 45 parų arešto bausme, pritaikius BK 64¹ str., bausmė – 30 parų arešto, BK 63 str. 1,3,9 dalių pagrindu subendrinta su 2016-02-12 nuosprendžiu, galutinė bausmė – 70 parų arešto ir 18 MGL(677,88 eurų) bauda, bausmės įvykdytos, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

G. A., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1975-08-21 Kauno rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, teistas: 1) 2004-08-19 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. - 1 metams 8 mėn. laisvės atėmimo; 2) 2006-08-31 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d. - 1 metams laisvės atėmimo; 3) 2008-07-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. - 1 metams 6 mėn. laisvės atėmimo; 4) 2008-10-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d. - 2 metams laisvės atėmimo; 5) 2010-12-06 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. - 2 metams 3 mėn. laisvės atėmimo; 6) 2011-01-19 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. - 2 metams 9 mėn. laisvės atėmimo; 7) 2013-09-26 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. - 2 metams laisvės atėmimo; 8) 2014-03-05 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 235 str. 1 d., 236 str. 1 d. - 2 metams 4 mėn. laisvės atėmimo, BK 63 str. 1, 4, 9 dalių pagrindu bausmė subendrinta su 2013-09-26 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 2 metai 4 mėn. laisvės atėmimo; 9) 2016-10-11 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2d. - bauda 6 MGL( 225,96 eur), BK 64¹ str. bausmė sumažinta ir galutinė bausmė -4MGL(150,64 eur), bauda sumokėta 2016-12-19, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 187 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. A. ir G. A., veikdami kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, kankindami ir itin žiauriu elgesiu nesunkiai sutrikdė N. S. sveikatą: 2018 m. sausio 19 d. apie 10.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami kartu su asmeniu, kuris yra pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, tyčia rankomis bei kojomis sudavė N. S. tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, elektrine laidyne degino pilvą, kairę šlaunį, varpą, G. A. nešiojamu kompiuteriu sudavė tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį, tuo bendrais veiksmais visi kartu N. S. sukėlė dideles fizines kančias bei skausmą, padarė pilvo, kairiosios šlaunies ir varpos nudegimą IIa-III 8% bendro kūno paviršiaus ploto, o taip pat kraujosruvą kairės akies vokuose, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Be to, G. A. 2018 m. sausio 19 d. apie 10.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su N. S. metu nuo stalo tyčia nuspyrė N. S. priklausantį 120 eurų vertės nešiojamą kompiuterį „Acer“, tuo sugadindamas kompiuterio ekraną bei iš penkto aukšto balkono išmetė N. S. 300 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną „Dodge“ ir tuo sugadino N. S. priklausantį turtą ir padarė bendrą 420 eurų vertės turtinę žalą.

Be to, G. A. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tyčia kumščiu sudavė aštuonis smūgius bei spyrė penkis kartus savo buvusiai sutuoktinei R. A. į įvairias kūno sritis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tampydamas R. A. už plaukų, išsakė jai grasinančius žodžius, jog „nuskus plikai, padės į vietą, vakare ji bus negyva, vaikus užaugins sesuo, jos ramybės vieta bus kapuose šalia tėvo“, kas sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, bandė uždėti diržą ant R. A. kaklo, po to, ne mažiau penkis kartus ranka sudavė R. A. į veido bei galvos sritis, tokiu būdu nukentėjusiajai R. A. padarė nubrozdinimus dešinės alkūnės srityje, kraujosruvas veide, pilvo, abiejų žastų, kairio dilbio ir nugaros srityse, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei grasino ją nužudyti.

Apklaustas kaltinamuoju, M. A. nors teigė, kad kaltę pripažįsta pilnai, tačiau prisipažino tik iš dalies. Paaiškino, kad 2018-01-20 ryte buvo pas draugą A. R.. Paskambino brolis G. A.. Su juo išėjo kalba apie buvusią jo sutuoktinę. Pas ją buvo likę jo asmens dokumentai. Kadangi ketino darbintis, jie buvo reikalingi, todėl G. A. pasakė, kad ketina pas ją nueiti dokumentų. Tada susitarė susitikti. Paskambino nukentėjusiajai ir pasakė, kad ateis dokumentų. Visi trys – jis, G. A. ir A. R. nuėjo pas ją į butą. Ji atidarė duris, o jie visi trys užėjo į butą. Jis iš įpročio paskui save uždarė ir užrakino duris. Įėję į vidų, pamatė nukentėjusįjį N. S.. Jis su G. A. pradėjo konfliktuoti ir pirmas puolė G. A.. Tada jis sudavė jam 2-3 smūgius ranka į veidą, nuo kurių N. S. parkrito. Jo kompiuteriu nemušė. Matė, kaip A. R. gulinčiam nukentėjusiajam įspyrė, o jo brolis kartą ranka sudavė į galvą. N. S. buvo su kelnėmis ir su kažkokiais marškinėliais. Tada jį brolis išsiuntė į miestą parnešti alaus. Nukentėjusįjį paliko gulintį ant grindų. Kas buvo toliau nematė, nes buvo išėjęs. Kai grįžo, nukentėjęs sėdėjo ant grindų. Matėsi, kad jis yra tikrai nukentėjęs, nes buvo patinę jo lūpos. Tai galėjo būti nuo jo suduotų smūgių. N. S. buvo apsirengęs taip pat. Kuomet parėjo, matė, kad ant grindų nukritęs lygintuvas. Neprisimena, ar jis buvo karštas. Jį paėmė nuo grindų ir padėjo ant greta buvusios spintelės. Taip ant lygintuvo atsirado jo pėdsakai. Lygintuvu nukentėjusiojo nedegino. Nežino, ar kiti tai galėjo daryti. Jau vežant namo, N. S. skundėsi, kad jam skauda šonus ir svaigsta galva. Vėliau sužinojo, kad N. S. gydėsi ligoninėje. Pripažįsta tik smūgių sudavimą nukentėjusiajam. Kadangi nuo jo smūgių šis nukentėjo, civilinius ieškinius pripažįsta pilnai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: 2018-02-12 tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurio matyti, jog 2018-01-19 bute, esančiame(duomenys neskelbtini), G. A. veikdamas kartu su M. A. bei asmeniu, vardu A., panaudodami fizinį smurtą nesunkiai sužalojo N. S. sveikatą. (t.1, b.l.7); 2018-06-12 pareiškimu – protokolu, kuriuo N. S. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, jog 2018-01-19 apie 10.30 val. G. A. sugadino jam priklausantį 120 eurų vertės nešiojamą kompiuterį „ Acer“ bei 300 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Dodge“, tuo jam padarydamas 420 eurų vertės turtinę žalą(t.1, b.l. 8-9); Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Butas yra penktame namo aukšte. Apžiūrėtos patalpos: koridorius, du kambariai, virtuvė ir balkonas. Virtuvėje ant skalbimo mašinos rastos rudos spalvos kelnės ir įvairiaspalvė striukė. Ant jų matosi rausvos spalvos dėmės. Kelnės ir striukė apžiūros metu paimtos. Balkonas įstiklintas, jame yra spintelė(t.1, b.l. 16-28); Specialisto išvada Nr. G 138/2018(09), iš kurios matyti, kad N. S. konstatuotas pilvo, kairiosios šlaunies ir varpos nudegimas IIa-III 8 % bendro kūno paviršiaus ploto, taip pat kraujosruva kairės akies vokuose, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. N. S. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais(t.1, b.l. 158); Specialisto išvada Nr. G172/2018 (09), iš kurios matyti, kad N. S. padaryti sužalojimai pilvo, kairiosios šlaunies ir varpos nudegimas IIa-III 8 % bendro kūno paviršiaus ploto galėjo būti padarytas kontaktuojant su tyrimui pateiktos laidynės įkaitusi kaitinamuoju elementu – padu, o kraujosruva kairės akies vokuose – kontaktuojant su laidynės kietomis bukomis dalimis(t.1, b.l. 161); 2018-02-27 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji R. A. pateikė laidynę (t.1, b.l.126-128); 2018-03-05 daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog laidynė yra elektrinė, baltos ir mėlynos spalvos. Ant jos mėlynos spalvos užrašas „Severin Inox“. Laidynė yra apie 29 cm ilgio ir apie 10,5 cm pločio. Jos padas yra prisvilęs, matosi juodos spalvos pridegimai bei prilipę rusvos spalvos dalelės. Pridegimai ir dalelės išsidėstę visame laidynės pade, daugiausiai viršutinėje laidynės pado dalyje. Prisvilimai ir prilipę dalelės laidynės pade yra apie 17,5 cm ilgio ir apie 9 cm pločio. Apžiūros metu nuo laidynės rankenos paimta nuoplova(t.1, b.l. 129-134); Specialisto išvada Nr. S 157/2018(01), iš kurios matyti, kad atlikus DNR tyrimą, ant laidynės pado (1 mėg.) gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su N. S. DNR profiliu 99, 9999999999999% tikimybe. Atlikus DNR tyrimą, ant laidynės rankenos (2 mėg.) gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su N. S. DNR profiliu 99, 9999999999999% tikimybe, su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmens identifikavimui. Atlikus DNR tyrimą, nuoplovoje nuo laidynės (3 mėg.) gautas mišrus ne mažiau dviejų asmenų DNR profilis, kuris sutampa su N. S. ir M. A. DNR profiliais(t.1,b.l.143-151); 2018-06-04 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, iš kurio matyti, jog atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26341-18 dėl įtariamojo A. R. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2d.6p(t.1, b.l. 10-11); 2018-01-19 protokolu pareiškimu, kuriuo R. A. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad 2018-01-19 apie 12.00 val. į jos butą atvykęs buvęs sutuoktinis G. A. rankomis bei kojomis jai sudavė nemažiau 18 smūgių į įvairias kūno vietas, tampė už plaukų, grasino nužudyti. Dėl visų suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą(t.1, b.l. 5-6); Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), butas yra penktame namo aukšte. Apžiūrėtos patalpos: koridorius, du kambariai, virtuvė balkonas. Balkonas įstiklintas, jame yra spintelė(t.1, b.l. 16-28); 2018-01-23 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji R. A. pateikė diržą, kurį buvo bandoma kaip kilpą užnerti jai ant kaklo(t.1, b.l.47-49); 2018-06-07 daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad diržas yra odinis, rudos spalvos, metaline sagtimi. Diržo sagtyje matosi užrašas „Jack Jone“. Diržo sagties ilgis yra apie 6,5 cm, o plotis apie 6,5 cm. Diržo bendras ilgis yra apie 123 cm, diržo plotis yra apie 4,5 cm. Diržas yra nusidėvėjęs(t.1, b.l.50-53); Specialisto išvada Nr. G 64/2018 (09), iš kurios matyti, kad R. A. konstatuotas nubrozdinimas dešinės alkūnės srityje, kraujosruvos veide, pilvo, abiejų žastų, kairio dilbio nugaros srityse yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. A. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti dvylika poveikių(t.41, b.l.93).

Nors kaltinamieji savo kaltę pagal kaltinimus pripažįsta tik iš dalies, teismas aukščiau analizuotų įrodymų pagrindu laiko ją pilnai įrodyta kiekvieno iš kaltinamųjų atžvilgiu. Teismas nesiremia kaltinamųjų parodymais ir vertina juos kaip pasirinktą gynybinę taktiką, kuria siekiama išvengti atsakomybės. Jie nenuoseklūs, nelogiški, nesutampa kaltinamųjų tarpusavyje ir su nukentėjusiųjų parodymais. Juos paneigia kiti byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai.

Teismas laiko, jog kaltinimuose nurodytos aplinkybės pasitvirtino. Kaltinamasis G. A. su broliu bei bendru pažįstamu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, atvyko pas savo buvusią sutuoktinę R. A. į jai priklausantį butą. Ten buvo naujasis R. A. partneris N. S.. Vedamas pavydo, ką patvirtino pats G. A. ir R. A., įvykdė inkriminuotus smurtinius veiksmus abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu. Teismui tai nekelia abejonių.

Kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, suvokdami, jog N. S. vos po kelių smūgių neteko sąmonės ir daugumos įvykių dėl to neprisimena, o R. A. leidosi paveikiama G. A. telefoninių pokalbių iš kardomojo kalinimo vietos bei toliau bijo G. A., stengiasi išvengti atsakomybės, pateikdami savo versiją. M. A. pripažįsta sudavęs tik keletą smūgių į veidą nukentėjusiajam, o G. A. mušęs nukentėjusįjį rankomis bei kojomis ir kompiuteriu į galvą ir sugadinęs nukentėjusiojo telefoną ir kompiuterį. Abu kaltinamieji neigia kankinę nukentėjusįjį karštu lygintuvu ir itin žiauriu savo elgesiu taip nesunkiai sutrikdę jo sveikatą, nes siekia išvengti atsakomybės už apysunkį nusikaltimą, už kurį numatyta vienintelė bausmės rūšis –laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Teismui pateiktais ir posėdyje ištirtais aukščiau analizuotais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusysis N. S. buvo ne tik sumuštas, suduodant jam smūgius rankomis bei kojomis, tačiau ir nudegintas kankinant jį įkaitintu lygintuvu, kas jam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nudegimų skaičius ir jų lokalizacija neginčytinai įrodo, kad jis buvo būtent kankinamas, nudegimas neįvyko atsitiktinai. Kad jis buvo deginamas surastu ir tyrimui pateiktu lygintuvu neginčytinai parodo DNR tyrimas. Taip pat M. A. DNR pėdsakai ant lygintuvo.

Kad išvengti atsakomybės už šiuos veiksmus, kaltinamieji sukūrė versiją, jog laidynę ant gulinčio be sąmonės nukentėjusiojo netyčia numetė G. A.. O M. A. pėdsakai ant jos atsirado pastarajam ją pakėlus nuo žemės ir padėjus į savo vietą ant spintelės. Taip pat neva nukentėjusysis nusiplikino karštu vandeniu iš krano, kuomet bandė nusiplauni vonioje kraują ir sugadino karšto vandens kraną. Teismas šią nelogišką kaltinamųjų versiją atmeta. Kaip nustatyta įrodymų tyrimo metu, nukentėjusysis buvo apsirengęs, todėl atsitiktinai nukritusi laidynė, kad padaryti tokius sužalojimus, turėjo pradeginti ir nukentėjusiojo dėvėtus marškinėlius, kelnes bei po jomis buvusias trumpikes. Tačiau nukentėjusiojo rūbai nenukentėjo ir nebuvo pradeginti. Tai reiškia, kad jis buvo iš pradžių apnuogintas ir tik tada kankinamas įkaitinta laidyne. Tą patvirtina ir nudegimų lokalizacija bei nudegusios odos pėdsakai ant laidynės. Taip pat tai, kad buvo nudegintas ir nukentėjusiojo lytinis organas, tiesiog siejasi su paties nusikaltimo padarymo motyvu – G. A. pavydu dėl buvusios sutuoktinės. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusysis buvo nudegintas būtent laidyne, o ne apsiplikęs karštu vandeniu, kas taip pat paneigia kaltinamųjų versiją. Atsitiktinį lygintuvo nukritimą ir apdeginimą juo taip pat paneigia R. A. parodymai, kad laidyne ji naudojosi tik 7.30 val. ryte, o užpuolimo metu jis buvo išjungta iš elektros tinklo ir senai atvėsusi. Tokiu būdu, neginčytinais įrodymais pagrįstos nustatytos aplinkybės rodo, jog nukentėjusiojo sveikata nesunkiai buvo sutrikdyta būtent kankinant jį įkaitinta laidyne. Sužalojimai neatsirado ir net negalėjo atsirasti atsitiktinai. Iš nukentėjusiojo parodymų seka, kad jam atgavus sąmonę, kaltinamieji siūlė pasižiūrėti į savo šoną ir įsitikinti, kaip jis atrodo. Tai reiškia, kad visi trys kaltinamieji žinojo, kaip ir kokie sužalojimai nukentėjusiajam yra padaryti. Niekas kitas be kaltinamųjų to padaryti negalėjo, o kaltinamųjų keltos gynybinės versijos paneigtos. Todėl teismas laiko, kad abiejų kaltinamųjų kaltė, padarius jiems inkriminuotą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte. Jų veikos pagal šią įstatymo normą kvalifikuotos tinkamai, nes jų veiksmai pilnai atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte aprašytos veikos požymius. Tuo pačiu teismas M. A. iš kaltinimo šalina aplinkybę, jog jis kaip ir G. A. mušė nukentėjusįjį kompiuteriu per galvą. Teismas nustatė, kad kompiuteriu N. S. mušė tik vienas G. A., ką patvirtino ir pats nukentėjusysis.

Taip pat surinktais ir ištirtais įrodymais neginčytinai nustatyta, jog G. A. tyčia sugadino nukentėjusiajam priklausantį turtą – nešiojamąjį kompiuterį bei mobilaus ryšio telefoną. Tai nustatyta nukentėjusiųjų parodymais, tą pripažino ir pats G. A.. Todėl jo kaltė įrodyta pilnai ir neginčytinai bei teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

G. A. pripažįsta, jog aiškinosi santykius su buvusia sutuoktine, kėlė jai pavydo sceną dėl naujo draugo, vartojo smurtą, suduodamas jai smūgius rankomis, tačiau kategoriškai neigia grasinęs ją nužudyti, nors dėl savo emocinės būklės išsakęs eilę grasinimų, kurių jau neprisimena. Tačiau teismas iš šioje dalyje laiko, jog kaltinimai G. A. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei 145 straipsnio 1 dalį pasitvirtino. Specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai, jų kiekis ir mastas pilnai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes bei faktą, kad nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Todėl veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji patvirtino, kad gausiai prieš ją smurtaudamas kaltinamasis išsakė grasinimus ją nužudyti, tą išsakydamas konkrečiomis ir nedviprasmiškomis, tiesmukiškomis frazėmis. Ji jautė realią grėsmę ir suvokė, kad grasinimai gali būti realiai įgyvendinti. Tą jausmą sustiprino ir jai ant kaklo balkone bandoma užmesti iš diržo padaryta kilpa bei gretimame kambaryje vykdoma žiauri egzekucija prieš N. S.. Todėl teismas laiko, kad pasitvirtino kaltinimas, jog G. A. grasino nužudyti R. A. ir jo veika pagal BK 145 straipsnio 1 dalį taip pat kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius. Nors kaltinamasis tą neigia, o nukentėjusioji taip pat teigia, kad teismo metu jau mananti, jog grasinimai jai nebuvo realūs ir juos suvokia kitaip, teismas šia jos pozicija nesiremia, nes nukentėjusioji pati pripažino, kad turėjo kontaktų telefonu su kaltinamuoju iš suėmimo vykdymo vietos. Teismo salėje akivaizdžiai matosi, kad nukentėjusioji toliau bijo kaltinamojo ir akivaizdžiai jo yra paveikta, dėl ko keičia savo poziciją ne tik nepatvirtindama, kad N. S. sakiusi, jog jis buvo laidyne degintas G. A., bet ir tai, jog realiai suvokė, kad jis grasino ją nužudyti. Teismas remiasi nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais ir teismo posėdžio pradžioje patvirtintais jos parodymais. Ji pati patvirtino, kad jai ant kaklo buvo bandoma užmesti iš diržo padaryta kilpa kartu aiškinant, kad bus nužudyta. Mėginimą užnerti diržą jai ant kaklo savo ikiteisminiame tyrime duotais parodymais patvirtino ir pats G. A.. Šias aplinkybes įrodo ir surastas bei apžiūrėtas diržas. Abejoti nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nėra jokio pagrindo, kadangi jos parodymus patvirtina objektyvūs įrodymai – specialisto pažyma apie jai kaltinamojo padarytus sužalojimus – jų gausą, lokalizaciją.

Tokiu būdu kaltinamųjų kaltė pagal visus kaltinimus yra pilnai ir neginčytinai įrodyta bei pasitvirtino.

Nuosprendžiui įsitesėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - Marijampolės AVPK saugomi: rudos kelnės, striukė, diržas, laidynė, telefonas „Sonny Ericsson E15i“ su SIM kortele „Pildyk“, raktai, kuprinė, matavimo ruletė, pirštinės, kepurė, peilis, termosas, plastikinė dėžutė – gražintini asmenims, kurių nuosavybė jie yra; šluotelė su nuoplova nuo laidynės rankenos – sunaikintina.

Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai.

BPK 44 straipsnio 10 dalyje konstatuota, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškusi 677,21 Eur civilinį ieškinį dėl N. S. gydymo išlaidų atlyginimo. Kauno teritorinės liginių kasos byloje pareikštas 677,21 Eur civilinis ieškinys tenkintinas pilnai. Teismas nustatė, kad kaltinamųjų kaltais veiksmais nukentėjusysis buvo sužalotas ir jo gydymui valstybės įgaliota institucija patyrė nurodytas išlaidas. Išlaidos įrodytos rašytiniais įrodymais (t.1,b.l.175-6), ieškinio dalykas ir pagrindas nustatyti ir įrodyti analizuojant kaltinamųjų kaltės įrodymus. Todėl iš kaltinamųjų Kauno teritorinės ligonių kasos naudai solidariai priteistina nurodyta suma (BPK 115 straipsnis, CK 6.263 straipsnis).

Ieškovas N. S. byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 420,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią prašo priteisti iš G. A., ir 1500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų G. A. ir M. A..

Ieškinys dalyje dėl 420,00 Eur turtinės žalos atlyginimo įrodytas ir pagrįstas, pagrindas ir dydis nustatyti analizuojant kaltinamojo G. A. kaltės įrodymus bei pripažįstamas paties kaltinamojo. Todėl tenkinamas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo G. A. ( LR CK 6.263 straipsnis).

Ieškinį dėl neturtinės žalos nukentėjusysis grindžia tuo, jog dėl kaltinamųjų neteisėtų smurtinių veiksmų jis patyrė nepatogumus, skausmus, išgyvenimus, didelį stresą ir pažeminimą, iki šiol jaučia skausmą, kaltinamųjų smurtas jį labai pažemino, įžeidė garbę ir orumą. Dideles kančias sukėlė kankinimas ir žiaurus elgesys, pooperaciniai skausmai ir išgyvenimai.

Neturtinė žala - tai teismo nuosprendžiu pinigais įvertinti asmens patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją kiekvienoje byloje turi įvertinti teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iš to ar gauti finansinę naudą, todėl piniginės kompensacijos dydis neturtinei žalai atlyginti turi būti adekvatus iškilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika.

Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog nukentėjusysis be patirto fizinio skausmo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, išgyvenimą dėl savo sveikatos ir gyvybės, kitus nepatogumus. Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006, 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. J. J. v. UAB „Termesta“ ir V. S., bylos Nr. 3K-3-167/2010). Šioje byloje teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, priteistino iš nuteistųjų nukentėjusiajam, atsižvelgia į kaltinamųjų tyčinę kaltės formą, padarytą apysunkį nusikaltimą, ypatingą jo žiaurumą ir cinizmą, nukentėjusiojo kankinimo faktą. Nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patyrė kankinimą ir fizinį skausmą. Taigi, matyti, kad nukentėjusysis patyrė stiprius neigiamus išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus. Atsižvelgus į nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, įvertinus nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą ir realias galimybes atlyginti neturtinę žalą, į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, būtina paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Taigi prašoma priteisti 1500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga ir priteistina solidariai iš kaltinamųjų.

Skiriant bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, teisiamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Kaltinamųjų įvykdyta veika, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte, įstatymo priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis).

G. A. įvykdytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, įstatymo priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis).

M. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu bei bendrininkų grupėje.

G. A. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis dėl visų veikų padarymo pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu bei bendrininkų grupėje. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę dėl nukentėjusiojo turto sugadinimo ir teigė, kad dėl to gailisi, teismas šios aplinkybės atsakomybę lengvinančia nepripažino, nes kaltinamasis kaltę pripažino tik slegiamas nenuginčijamos įrodymų naštos bei jo kaltės pripažinimas ir tariamas gailėjimasis nėra nuoširdūs.

Abiem kaltinamiesiems atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis buvo pripažinta tai, kad jie veiką padarė kankinant nukentėjusįjį ar tyčiojantis iš jo. Teismas šios aplinkybės sunkinančia nepripažįsta, nes šiuo konkrečiu atveju tai yra jų įvykdytą veiką kvalifikuojantis požymis, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte.

Abu kaltinamieji charakterizuojami neigiamai. M. A. teistas 4 kartus, yra recidyvistas, jau teistas ir už analogiško smurtinio nusikaltimo padarymą – nesunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, didesnė už sankcijos vidurkį.

G. A. yra recidyvistas, teistas 9 kartus, iš jų net keturis kartus už analogiškų veikų padarymą – dviem atvejais už nesunkų sveikatos sutrikdymą, vieną kartą už nežymų sveikatos sutrikdymą ir grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Toks veikų recidyvas rodo nesikeičiančius jo nusikalstamus polinkius ir visišką nenorą stoti į pasitaisymo kelią. Todėl teismas, įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikaltimus bei jį įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad kaltinamajam už kiekvieną iš veikų skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, didesnė už sankcijos vidurkį.

G. A. paskirtos bausmės už veikas, padarytas esant idealiajai sutapčiai, bendrintinos apėmimo būdu, o vėliau visos veikos bendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Prie griežčiausios iš bausmių, paskirtos už apysunkį nusikaltimą iš dalies pridėtinos bausmės už nesunkius nusikaltimus, pridedant didesnę nei minimalią paskirtosios bausmės dalį. Minimali bausmės dalis pridėtina siekiant užtikrinti galutinės subendrintos bausmės proporcingumą už padarytų veikų visetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2(dvejiems)metams ir 8(aštuoniems) mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018-10-16.

BK 66 straipsnio 1 dalies pagrindais į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018-03-14 iki 2018-10-16.

M. A. iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti kardomąją priemonę suėmimą palikti galioti.

G. A. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2(dvejiems)metams ir 8(aštuoniems) mėnesiams.

Pripažinti kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 1(vieneriems) metams ir 1(vienam)mėnesiui.

Pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 7(septyniems)mėnesiams.

Pripažinti kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 1(vieneriems)metams ir 2(dviem)mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir sudėjimo būdais ir subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 3(trejiems)metams ir 8(aštuoniems)mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018-10-16.

BK 66 straipsnio 1 dalies pagrindais į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018-01-21 iki 2018-10-16.

G. A. iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti kardomąją priemonę suėmimą palikti galioti.

Civilinius ieškinius tenkinti pilnai.

Iš G. A. ir M. A. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai solidariai priteisti 677,21 Eur N. S. gydymo išlaidų.

Iš G. A. N. S. naudai priteisti 420,00 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Iš G. A. ir M. A. N. S. naudai solidariai priteisti 1500,00 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiui įsitesėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - Marijampolės AVPK saugomus: rudas kelnes, striukę, diržą, laidynę, telefoną „Sonny Ericsson E15i“ su SIM kortele „Pildyk“, raktus, kuprinę, matavimo ruletę, pirštines, kepurę, peilį, termosą, plastikinę dėžutę – gražintini asmenims, kurių nuosavybė jie yra; šluotelę su nuoplova nuo laidynės rankenos – sunaikinti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.