Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio,

dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui.

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. A. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. A. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta trijų mėnesių laikotarpiui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas:Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme; Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį - 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2013 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu ir galutinė bausmė - 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. 2015 m. lapkričio 13 d. atliko bausmę; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - bauda 6 MGL (225,96 eurai), vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta galutinė bausmė – 4 MGL (150,64 eurų).G. A. kaltinamas nusikalstamų veikų numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 187 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje padarymu, tai yra:G. A. kaltinamas tuo, kad kankindamas ar kitaip itin žiauriai nesunkiai sutrikdė N. S. sveikatą, sunaikino ar sugadino svetimą turtą, mušdamas ar kitaip smurtaudamas nežymiai sutrikdė R. A. sveikatą bei grasino nužudyti R. A., o būtent: 2018 m. sausio 19 d. apie 10.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su M. A. bei A. R., kuris yra pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, tyčia rankomis bei kojomis sudavė N. S. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, nešiojamu kompiuteriu sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį, elektrine laidyne degino pilvą, kairę šlaunį, varpą, tuo bendrais veiksmais kartu su M. A. bei A. R., N. S. sukėlė dideles fizines kančias bei skausmą, padarė pilvo, kairiosios šlaunies ir varpos nudegimą IIa-III 8% bendro kūno paviršiaus ploto, o taip pat kraujosruvą kairės akies vokuose, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.Be to, G. A. yra kaltinamas tuo, kad 2018 m. sausio 19 d., apie 10.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su N. S. metu nuo stalo tyčia nuspyrė N. S. priklausantį nešiojamą kompiuterį „Acer“ 120 eurų vertės, tuo sugadindamas kompiuterio ekraną bei iš penkto aukšto balkono išmetė N. S. mobilaus ryšio telefoną „Dodge“, 300 eurų vertės, tuo sugadino N. S. priklausantį turtą ir padarė bendrą 420 eurų vertės turtinę žalą.Be to, G. A. kaltinamas tuo, kad netrukus po to, jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tyčia kumščiu sudavė aštuonis smūgius bei spyrė penkis kartus savo buvusiai sutuoktinei R. A. į įvairias kūno sritis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką tampydamas R. A. už plaukų išsakė jai grasinančius žodžius, jog „nuskus plikai, padės į vietą, vakare ji bus negyva, vaikus užaugins sesuo, jos ramybės vieta bus kapuose šalia tėvo“ kas sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, bandė uždėti diržą ant R. A. kaklo, po to, ne mažiau penkis kartus ranka sudavė R. A. į veido bei galvos sritis, tokiu būdu nukentėjusiajai R. A. padarė nubrozdinimus dešinės alkūnės srityje, kraujosruvas veide, pilvo, abiejų žastų, kairio dilbio ir nugaros srityse, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei grasino ją nužudyti.G. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka laikinai sulaikytas 2018 m. sausio 21 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 23 d, nutartimi paskirta kardomoji priemonė suėmimas vieno mėnesio laikotarpiui, to paties teismo 2018 m. vasario 15 d., 2018 m. gegužės11 d., 2018 m. birželio 13 d. nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas. Paskutinį kartą to paties teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartimi suėmimas G. A. pratęstas trijų mėnesių laikotarpiui, konstatuojant, jog G. A. siekdamas išvengti gręsiančios griežtos bausmės gali bėgti slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. G. A. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 18 d. nutartį, prašo skirti švelnesnę kardomąją priemonę, namų areštą. Skunde kaltinamasis nurodo, jog jau pusę metų yra kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje. Teismas neatsižvelgė, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, turi mažametę dukrą, kuri šiuo metu augu su motina. Motina turi negalią, gyvena iš pašalpų, kurių neužtenka pragyvenimui. Artėja rugsėjo 1-oji, reikia dukrą išleisti į mokyklą. Kaltinamasis išėjęs į laisvę galėtų iš karto įsidarbinti, nes turi darbo vietą, kurioje bus priimtas. skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad išėjęs iš pataisos namų ilgą laiką buvo laisvėje, dirbo, išlaikė šeimą. Skunde teigiama, jog kaltinamasis niekada nėra bėgęs ar slapstęsis nuo tyrimų ar teismo. Padaręs šį nusikaltimą taip pat nesislapstė ir nebėgo. Nusikaltimą padarė būdamas streso būsenoj, gailisi.Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.Kaltinamojo G. A. skundas atmetamas.

G. A. skunde išreikštas noras dalyvauti jo skundo nagrinėjime aukštesniajame teisme. BPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta jog prokuroro dalyvavimas nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo yra būtinas. Tuo tarpu kaltinamojo ir jo gynėjo dalyvavimas nėra būtinas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė būtinumo G. A. dalyvauti posėdyje. G. A. turėjo galimybę nurodomus dokumentus susijusius su šeima, pateikti kartu su skundu, ar vėliau iki posėdžio pristatyti, atsiųsti teismui, tačiau to nepadarė.Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 18 d. nutartis, kuria kaltinamajam G. A. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, yra pagrįsta ir teisėta.Sprendžiant suėmimo skyrimo ar pratęsimo klausimą, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateiktos baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog apylinkės teismas nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Byloje esančių duomenų pakanka pagrįstai G. A. kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Šie duomenys yra išdėstyti kaltinamajame akte, tai: nukentėjusiųjų N. S., R. A. parodymai, paties kaltinamojo parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvados, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolai, kita rašytinė bylos medžiaga. Sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. BPK 121 straipsnyje nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje teigiama, jog prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas gali būti skiriama esant suėmimo skyrimo sąlygoms (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys) ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytų pagrindų. Pagal BPK 119 straipsnį suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, vertino aplinkybes, kurios nurodytos baudžiamojo proceso įstatyme, reglamentuojančiame kardomųjų priemonių skyrimo taisykles, ir aplinkybes, kurios nustatytos baudžiamosios bylos medžiagoje. Daroma išvada, kad pratęsiant kardomąją priemonę - suėmimą įstatymo nuostatos taikytos tinkamai. Skundžiamojoje nutartyje įvertintos aplinkybės, kurios nurodytos įstatyme ir nustatytos baudžiamosios bylos medžiagoje. G. A. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, tai yra, esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Aukštesnysis teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog suėmimo sąlygos ir pagrindai neišnyko ir tebėra aktualūs, kardomosios priemonės tikslai negali būti pasiekti ją pakeitus švelnesne kardomąja priemone ar jų kompleksu.BPK 122 straipsnio 2 dalis nurodo, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, jog apylinkės teismas vertino aplinkybę, kad G. A. kaltinamas padaręs tris nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimą, už kurių padarymą straipsnių sankcijose numatytos ir laisvės atėmimo bausmės, kurios griežtesnės nei 1 metai (už BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą nusikalstamą veiką numatyta bausmė - laisvės atėmimas iki penkerių metų, už BK 187 straipsnio 1 dalyje - be kitų bausmės rūšių numatytas ir laisvės atėmimas iki dvejų metų, už 140 straipsnio 1 dalyje – be kitų bausmės rūšių numatytas ir laisvės atėmimas iki vienerių metų, ir už 145 straipsnio 1 dalyje – be kitų bausmės rūšių numatytas ir laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė gali būti priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka skiriant suėmimą tuo pagrindu, kad įtariamasis (šiuo atveju kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo. Pažymėtina, kad galimai smurtauta buvo dviejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, vieną iš jų kankinant ar kitaip itin žiauriai, kitą grasinant nužudyti. G. A. galimai naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, būdamas recidyvistas. G. A. nedirba, nors savo skunde nurodė priešingai, tačiau jokių duomenų patvirtinančių, kad jis dirbo ir kaip teigia išlaikė šeimą byloje nėra, tokie duomenys nepateikti ir su skundu. Be to, apylinkės teismas įvertino byloje esančius duomenis ir tai, kad G. A. pastovios gyvenamosios vietos, šeimos neturi, buvo išvykęs gyventi ir dirbti į užsienį ir šių duomenų pagrindu padarė išvadą, jog jis nesaistomas tvirtais socialiniais, šeiminiais ryšiais. Pagrįstai teismas vertino, galimai padarytos veikos aplinkybes, kurios suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamasis gali būti linkęs į asocialų gyvenimo būdą. Aptarti duomenys neginčijamai patvirtina, kad pagrindas tęsti suėmimą G. A. numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas pagrįstai. Šeimyninės skunde nurodomos aplinkybės, kurias patvirtinančių duomenų kaltinamasis nepateikė, tačiau net ir jas įvertinus, nustatytų aplinkybių visumos patvirtinančių suėmimo pagrindo pagrįstumą nepaneigia. BPK 122 straipsnyje yra nurodyti bendrieji suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. BPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių, be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo termino pratęsimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad BPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytos suėmimo termino pratęsimo sąlygos nebuvo pažeistos. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dviejų įtariamųjų atžvilgiu, dėl keturių nusikalstamų veikų, viena kurių galimai padaryta bendrininkų grupėje. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta daug ikiteisminio tyrimo veiksmų – įtariamųjų, nukentėjusiųjų apklausos, paskirti ir atlikti specialių žinių reikalaujantys tyrimai, kiti tyrimui būtini veiksmai. Be to, šiuo metu baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti Marijampolės apylinkės teismui, numatyti teisiamieji posėdžiai (2018 m. rugsėjo 19 d. ir 2018 m. rugsėjo 25 d.). Įvertinus kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, besitęsiančio suėmimo trukmę (G. A. sulaikytas 2018 m. sausio 21 d.), bei pačio kaltinamojo asmenybę, spręstina, kad proporcingumo principas, reikalaujantis išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių tam tikslui pasiekti, nėra pažeistas. Suėmimo pratęsimas trijų mėnesių laikotarpiui laikytinas adekvačia ir ne per griežta poveikio priemone, leidžiančia užtikrinti efektyvaus tolesnio bylos nagrinėjimo vykdymą. Atsižvelgiant į aukščiau išvardytus motyvus, darytina išvada, jog šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų įgyvendinimą, nėra galimybių Teismas, pratęsdamas G. A. kardomąją priemonę – suėmimą, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, baudžiamojo proceso normų nepažeidė. Kaltinamojo skundo argumentai nepaneigia teismo nurodyto suėmimo pratęsimo pagrindo ir motyvų, todėl nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo G. A. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 18 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.