- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-18
- Bylos Nr.
- e2A-683-210/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- G. T.
- Atsakovas
- E. T.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. T. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1400-715/2018 pagal G. T. ieškinį atsakovui E. T. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. T. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, tai yra išlaikymo dydį, jį padidinti, priteisiant nepilnametei A. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iš tėvo E. T. periodines kas mėnesį mokamas išmokas po 300,00 Eur iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, išaugo vaiko poreikiai, žymiai padidėjo paslaugų ir prekių kainos. Atsakovo teikiama išlaikymo suma nėra pakankama. Ieškovė šiuo metu dirba, turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Vaiko išlaikymui per mėnesį išleidžia 600 Eur sumą, kurią sudaro maistas, rūbai, avalynė, higienos ir buities reikmenys, sveikatos priežiūros priemonės, laisvalaikio bei būsto išlaikymo išlaidos. Vaiko išlaidas didina ir tai, kad vaikas turi sveikatos problemų, serga (duomenys neskelbtini), bei lanko muzikos ir dailės užsiėmimus.
2. Atsakovas E. T. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog teikia išlaikymą vaikui, kartais moka daugiau negu priteista. Gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, kurioje pragyvenimas yra brangus, turi kreditorinių įsipareigojimų, turi kitų išlaikytinių. 2017 m. apmokėjo už vaiko gydymą bei nupirko mokyklinių prekių prieš mokslo metų pradžią. Iš dalies prisidėjo prie dukros stovyklos su baseinu ir anglų kalbos stovyklos. Tai pat atsiunčia rūbų, avalynės, žaislų. Proceso metu atsakovas sutiko mokėti 170 Eur sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės teismas Mažeikių rūmai 2018 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimu iš atsakovo E. T. priteisto išlaikymo dydį ir priteisė išlaikymą A. T. po 200,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2018 m. sausio 31 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; ieškovę G. T. paskyrė nepilnamečio vaiko A. T. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipė vykdyti skubiai; priteisė iš atsakovo E. T. 217,35 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei G. T.; priteisė iš ieškovės G. T. 268,14 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui E. T.; priteisė iš atsakovo E. T. 20,87 Eur ir iš ieškovės G. T. 27,13 Eur žyminio mokesčio valstybei; likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas konstatavo, kad vaiko poreikiai yra padidėję, nes vaikas paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, užsiima užklasine veikla. Nors atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, teismas vertino, kad jo darbo užmokestis yra apie 1100 Eur, yra darbingo amžiaus asmuo, dirba ir gyvena užsienio šalyje, neturi sveikatos problemų, kitų išlaikytinių neturi, turi galimybę bei privalo rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, gali užsiimti veikla, kuri duotų papildomų pajamų.
5. Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio teismas atkreipė dėmesį, kad nepateikta įrodymų, jog vaikas lankosi pas odontologą, turi problemų su dantimis, (duomenys neskelbtini) diagnozuota nuo 2013 m., kitos ligos nors diagnozuotos, tačiau nėra nurodytas jų gydymas. Teismas kritiškai vertino ieškovės teiginį, kad dukrai reikia per mėnesį 100,00 Eur aprangai ir avalynei, o komunalinių išlaidų dalis paskaičiuota pagal žiemos mėnesį, kai yra didžiausios kainos už šildymą, lyginant su vasaros mėnesiu. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ieškovės prašomą iš atsakovo priteisti 300,00 Eur nepilnamečiam vaikui kas mėnesį išlaikymo dydį teismas sumažino iki 200,00 Eur, pripažindamas jį būtinu, realiu ir proporcingu, atsižvelgiant į vaiko amžių, sveikatos būklę, poreikius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo G. T. pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 12 d. sprendimą ir iš atsakovo dukros išlaikymui priteisti po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, atlikti apeliantės ir atsakovo procesinių išlaidų tarpusavio įskaitymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6. 1. Apeliantė tvirtina, kad teismas išlaikymo dukrai sumą nepagrįstai sumažino iki 200 Eur ir nepagrįstai priteisė lygiai pusę minimaliojo išlaikymo sumos, kurios dydis priteisiant išlaikymą yra net nekvestionuojamas. Teismas be pagrindo iš atsakovo priteisė išlaikymo sumą tik minimaliesiems poreikiams patenkinti, be to, nenurodė, kokia vaiko poreikių apimtis laikoma nustatyta. Apeliantė pateikė visus turimus duomenis ir įrodė, kad dukra turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, todėl teismas nepagrįstai nelaikė išlaidų sveikatos reikmėms įrodytomis ir jų nepriteisė. Nors atsakovas pripažino, kad dukra turi sveikatos sutrikimų bei jam apie tai žinoma, teismas nelaikė šio fakto įrodytu ir atitinkamai nepriteisė iš atsakovo jokių lėšų dukros sveikatos priežiūros reikmėms. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nedalyvauja dukros auginime, yra visiškai nusišalinęs, nesidomi, asmeniškai nesirūpina dukra. Po ištuokos ieškovė pasiėmė keletą paskolų savo ir dukros būstui įsigyti bei įrengti, todėl ieškovė viena suteikia dukrai gyvenamąjį būstą, tuo tarpu vaiko gyvenamąjį būstą privalo užtikrinti abu tėvai. Tokiu atveju teismas, nepriklausomai nuo nustatytos bendro išlaikymo sumos, galėjo ir privalėjo nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo, priteisdamas nurodomą 300 Eur išlaikymo sumą.
Šalies argumentai
6.2. Apeliantė nurodo, kad atsakovas gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, kur minimali alga nuo 2018 m. balandžio 1 d. yra 1400,99 Eur. Atsakovas teismui buvo pateikęs 1 savaitės algalapį, kurios suma yra 565,76 svarų atskaičius mokesčius, taigi, mėnesinė atsakovo alga yra 2263,04 svarų, o tai sudaro apie 2568,40 Eur. Apeliantės mėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 900 Eur. Apeliantė nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovo turtine padėtimi, todėl tvirtina, kad teismas nesurinko visų reikiamų įrodymų, nes atsakovas savo vardu turi butą Mažeikiuose. Sprendime nurodoma, kad atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, tačiau to nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Kaip liudytojas byloje apklaustas atsakovo pilnametis sūnus patvirtino, kad gyvendamas Jungtinėje Karalystėje atsakovas važinėjasi nuosavu prabangiu BMW X6, apie kurį jokių duomenų nepateikė. Faktiškai į bylą nepateikti jokie įrodymai apie atsakovo Lietuvoje ir ne Lietuvoje valdomą turtą, todėl byloje jo tikroji turtinė padėtis liko nuslėpta. Apeliantė įsitikusi, kad atsakovas turi galimybę ir kartu pareigą tenkinti ne tik minimaliuosius, tačiau ir papildomus dukros poreikius, taip suteikti kuo įmanoma geresnes vystymosi sąlygas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas E. T. prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti patirtas išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą praengimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismo sprendimą nulėmė ne ieškovės noras gauti iš atsakovo didesnį išlaikymą vaikui, o konkretūs vaiko poreikiai, kurie teisme buvo analizuojami ir prieita prie pagrįstos išvados, jog poreikiai nėra tokie dideli, kad vaikui reikėtų 600 Eur per mėnesį. Ieškovė nepaneigė atsakovo atstovo teiginių, jog 2017 m. vasaros atostogų metu atsakovas vedė dukrą pas gydytoją dėl plokščiapadystės, pirko specialius įdėklus į avalynę. Taip pat dukra buvo vesta pas odontologą, visas gydymo išlaidas dengė būtent atsakovas. Prieš mokslo metų pradžią atsakovas dukrą visiškai aprūpino visomis būtiniausiomis mokymosi priemonėmis, 2017 m. vasarą prisidėjo prie dukros stovyklos su baseinu, taip pat anglų kalbos stovyklos. Atsakovas dažnai atsiunčia dukrai rūbų, avalynės, žaislų ir kt. Nors pirmosios instancijos teismas tų aplinkybių skundžiamame sprendime ir neanalizavo, jos yra aktualios atsikertant į apeliantės teiginius. Ieškovė skunde neteisingai nurodo, jog atsakovas per mėnesį uždirba 2263 svarus, nes atsakovo alga yra apie 1100 svarų, teismas tai sprendime konstatavo, tik vietoje svarų nurodė eurus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo.
9. Apeliantė nesutinka teismo sprendimu, kuriuo padidintas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimu nustatytas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, priteisiant nepilnametei dukrai išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį, ir prašo pakeisti skundžiamą sprendimą, teismo priteistą išlaikymą padidinti iki 300 Eur per mėnesį. Apeliantė apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu dviem aspektais. Dėl to, jog pirmosios instancijos teismas, net nesvarstydamas dėl galimybės nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo, nepagrįstai išlaikymo sumą priteisė tik minimaliesiems poreikiams patenkinti, ir, dėl to, kad teismas nesiaiškino atsakovo turtinės padėties.
Dėl išlaikymo dydžio
10. Išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Kartu pažymėtina ir tai, kad, spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus, ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), o taip pat ir kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
11. Vertindamas, ar yra pagrindas nustatyti didesnio dydžio išlaikymą iš atsakovo šalių nepilnametei dukrai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šalių dukters amžiaus pokytis (išlaikymas mergaitei nustatytas kai jai tebuvo trys metukai) ir padidėję poreikiai sudaro pagrindą priteisti didesnio dydžio išlaikymą iš atsakovo.
12. Neteisi apeliantė teigdama, kad minimalus išlaikymo dydis priteisiant išlaikymą yra net nekvestionuojamas, nes kasacinis teismas, formuodamas šiuo klausimu praktiką, yra pasisakęs, jog vaikams priteistino išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinė byla Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Todėl kiekvienu nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, būtina individualizuoti kiekvieno vaiko poreikius atskirai ir nustatyti kokio dydžio išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas.
13. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas be pagrindo iš atsakovo priteisė išlaikymo sumą tik minimaliesiems poreikiams patenkinti, be to, nenurodė, kokia vaiko poreikių apimtis laikoma nustatyta. Apeliantė pateikė visus turimus duomenis ir įrodė, kad dukra turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, todėl teismas nepagrįstai nelaikė išlaidų sveikatos reikmėms įrodytomis ir jų nepriteisė.
14. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad minimali mėnesinė alga yra tik orientacinis kriterijus, į kurį atsižvelgia teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiam asmeniui. Apeliantės pateikta vaiko išlaidų suvestinė yra nepagrįsta rašytiniais įrodymais apie kas mėnesį apeliantės patiriamas nurodyto dydžio vaiko išlaikymo išlaidas. Tai, kad vaikas turi specialių poreikių ir (ar) papildomų išlaidų, privalo įrodyti ieškovė (CPK 178, 185 straipsnis). Byloje nustatyta, kad alerginė bronchinė astma mergaitei diagnozuota nuo 2013 m., o jos gydymui yra pateiktas tik 4,32 Eur kompensuojamų vaistų įsigijimo kvitas. Kaip teisingai pastebėjo bylą nagrinėjęs teismas, kitos ligos diagnozuotos, tačiau nėra nurodytas jų gydymas ir išlaidos. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad vaikas lankosi pas odontologą, turi dėl to išlaidų, nepateikta įrodymų ir dėl ortopedinių priemonių įsigijimo išlaidų. Teismas pagrįstai padidintomis išlaidomis pripažino dukrai per mėnesį reikalingą 100,00 Eur sumą aprangai ir avalynei, komunalinių išlaidų dalį, paskaičiuotą pagal žiemos sezono išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 50 Eur suma, skirta higienos priemonėms ir kirpyklai per mėnesį, taip pat yra per didelė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo aptarti šalių nepilnamečio vaiko poreikiai ir nustatytos išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, visos išlaidos yra reikalingos vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai ir pan. Tokios išvados papildomai pagrindžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas 400 Eur (abiejų tėvų) nepilnamečiam vaikui kasmėnesinio išlaikymo dydis yra tinkamas bei adekvatus, pakankamai užtikrinantis būtinus vaikų poreikius ir jų vystymąsi. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi objektyvaus pagrindo vertinti, kad teikiamo išlaikymo dydis turėtų būti nustatytas didesnis. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteistas 200 Eur dukrai kasmėnesinis išlaikymo dydis yra pagrįstas ir jo didinti nėra pagrindo.
Dėl atsakovo turtinės padėties
15. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis dėl atsakovo turtinės padėties, tvirtina, kad teismui tikroji atsakovo turtinė padėtis liko neatskleista. Apeliantė įsitikinusi, kad teismas privalėjo nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo, nes atsakovas turi galimybę ir kartu pareigą tenkinti ne tik minimaliuosius, tačiau ir papildomus dukros poreikius, taip suteikiant geresnes vystymosi sąlygas.
16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimą įtvirtinančias teisės normas. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šią teisės normą pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos, ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
17. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Apeliaciniame skunde nurodomas butas Mažeikiuose iš tiesų priklauso atsakovui, tačiau apeliantė sąmoningai nutyli aplinkybę, kad šis nekilnojamais turtas buvo pasidalytas santuoką nutraukiant bendru susitarimu ieškovei sumokant piniginę kompensaciją. Nors atsakovo pilnametis sūnus patvirtino, kad atsakovas gyvendamas Jungtinėje Karalystėje važinėjai prabangiu automobiliu BMW X6, tačiau byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, kad ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso atsakovui. Be to, apeliacijos instituto specifika lemia, jog aukštesnės instancijos teisme vykstantis procesas nėra laikomas pirmosios instancijos teismo tęsiniu, todėl apeliacijoje pakartotinis bylos nagrinėjimas nevyksta, o yra tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepadarė klaidos. Toks tikrinimas atliekamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus duomenis įvertinant, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliacinės instancijos teismas taiso teismo, bet ne šalių padarytas klaidas, todėl bylos šalys turi siekti, kad visa reikiama medžiaga būtų pateikta nagrinėjant bylą žemesnės instancijos teisme, kuriame ir koncentruojamas procesas. Šiuo konkrečiu atveju ieškovei pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujama profesionalaus advokato, todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad teismas neatskleidė atsakovo turtinės padėties.
18. Spręsdamas padidinti išlaikymo sumą šalių nepilnametei dukrai klausimą, teismas vertino, kad atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, jo darbo užmokestis yra apie 1100 svarų. Ieškovė dirba, jos darbo užmokestis yra 900 Eur. Nors atsakovo darbo užmokestis yra didesnis, vertintina tai, kad pragyvenimas Jungtinėje Karalystėje yra brangesnis. Ieškovei priklauso butas, kuriam yra įregistruota hipoteka, ir transporto priemonė, pagaminta 2005 m. Taigi, tiek ieškovė, tiek atsakovas turi skolinių įsipareigojimų. Nors pirmosios instancijos teismas detaliai ir neanalizavo šalių turtinės padėties pasikeitimų po teismo nutarties, kuria patvirtintas šalių susitarimas dėl šalių vaikui išlaikyti skirtinos sumos, priėmimo, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad šiuo metu šalių turtinė padėtis yra pakankamai gera ir iš esmės vienoda. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentui, kad nepilnamečiam vaikui gyvenant su ieškove jai tenka didesnė rūpesčių našta, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad ieškovės turtinė padėtis dėl to yra žymiai blogesnė nei atsakovo. Taigi atsižvelgiant į abiejų tėvų gaunamas pajamas, turimo nekilnojamojo turto santykį ir turimus įsipareigojimus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo vaiko išlaikymo aspektu.
19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė įrodymus, kad jis patyrė 200 Eur advokato išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą, todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, iš ieškovės jo naudai priteistina 200 Eur suma už advokato teisinę pagalbą.
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.