Kauno apygardos teismo nutartis

2024-08-21 · Civilinė byla Nr. eB2-1122-896/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-21
Bylos Nr.
eB2-1122-896/2024
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00235-2023-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Romeika
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-1122-896/2024Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00235-2023-3 Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.4.5.4.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vandens vartai“ nemokumo administratoriaus Antano Radavičiaus skundą Dėl 2024 m. birželio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Vandens vartai“ bankroto byloje, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėjas likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Vandens vartai“ nemokumo administratorius Antanas Radavičius (toliau – ir pareiškėjas, administratorius) 2024 m. liepos 10 d. Kauno apygardos teisme pateikė skundą panaikinti LUAB „Vandens vartai“ 2024 m. birželio 28 d. kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą, kuriuo nebuvo pritarta galutinei LUAB „Vandens vartai“ bankroto ataskaitai ir klausimą išspręsti iš esmės - patvirtinti galutinę LUAB „Vandens vartai“ bankroto ataskaitą.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas nurodo, kad 2024 m. gegužės 30 d. įvyko LUAB „Vandens vartai“ kreditorių susirinkimas, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl pritarimo galutinei bankroto ataskaitai. Susirinkime dalyvavo vienas kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija (balsavo raštu), kurios teismo patvirtintų reikalavimų suma sudaro 99,47 proc. nuo visų teismo patvirtintų reikalavimų. Susirinkimas nepatvirtino galutinės ataskaitos. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - VMI) pareikalavo pateikti sutarčių/sąskaitų faktūrų kopijas, patvirtinančias faktiškai patirtas administravimo išlaidas, atskirai išskiriant dėl įkeisto turto turėtas bankroto proceso administravimo išlaidas. Nemokumo administratorius įvykdė VMI reikalavimą, pateikė reikalaujamus dokumentus, parengė patikslintą 2024 m. birželio 13 d. galutinę ataskaitą ir 2024 m. birželio 28 d. sušaukė kreditorių susirinkimą dėl pritarimo galutinei bankroto ataskaitai. 2024 m. birželio 28 d. VMI vėl balsavo raštu „prieš“ ir galutinės ataskaitos nepatvirtino. Rašte prie balsavimo biuletenio VMI nurodė, kad nesutinka su nemokumo administratoriaus nurodytu išlaidų paskirstymu bei tuo, kad įkaito turėtojui priklausanti lėšų suma yra tik 535,91 Eur, o viso įkeisto turto administravimas – 4 464,09 Eur. Dėl šios priežasties prašė: 1) detalizuoti administracinėms/organizacinėms išlaidoms (pašto korespondencija, popierius, vokai, transporto, kuro išlaidos ir kt.) priskirtas patirtas 909,52 Eur išlaidas, nurodant lėšų gavėją, konkrečias sumas ir mokėjimo paskirtį; 2) pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius su įkeisto turto administravimu susijusių kelionių skaičių ir dėl to patirtas kuro išlaidas; 3) detalizuoti, kokia suma buvo sumokėta pagal Subnuomos sutartį, paaiškinti, kokiu būdu ji susijusi su administravimo išlaidomis, patirtomis dėl įkeisto turto, ir su pačiu bendrovės bankroto procesu; 4) pateikti kintamo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus apskaičiavimą. Pareiškėjo nuomone, kreditorių susirinkimo nutarimas netvirtinti galutinės ataskaitos yra neteisėtas. Įmonės kreditorių susirinkimas neturėjo teisinio pagrindo netvirtinti galutinės bankroto ataskaitos, nes ji atitinka visus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) reikalavimus, o VMI reikalaujami duomenys yra pertekliniai. Administratoriaus veiklos ataskaita gali būti netvirtinama tik tuomet, kai joje atvaizduoti veiksmai iš tikrųjų yra neatlikti ir (ar) išvardyti rezultatai iš tikrųjų yra nepasiekti. Teisinį pagrindą netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos sudaro ydingai parengta ataskaita, kai įrašyti neįvykę faktai, klaidinga informacija ir pan.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. liepos 18 d. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą (DOK-16878), kuriame prašo LUAB „Vandens vartai“ nemokumo administratoriaus Antano Radavičiaus skundą dėl 2024 m. birželio 28 d. vykusio kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 3, kuriame 3-iuoju darbotvarkės klausimu nutarta netvirtinti galutinės LUAB „Vandens vartai“ bankroto ataskaitos, atmesti kaip nepagrįstą. Pagal JANĮ 98 straipsnio nuostatas kreditorius, kurio reikalavimai užtikrinti įkeitimu (hipoteka), bankroto proceso administravimo išlaidas turi atlyginti proporcingai savo kreditorinio reikalavimo dydžiui. Taigi, hipotekos kreditorius neturi prievolės padengti visas bankroto proceso administravimo išlaidas, o turi pareigą jas dengti proporcingai ir ne daugiau nei įstatyme nustatyta dalimi. Administratoriaus pateiktoje 2024 m. birželio 13 d. galutinėje ataskaitoje nurodyta: „Viso patirta išlaidų 7409,52 Eur, iš kurių įkeisto turto administravimo išlaidas sudaro: Turto saugojimas – 400 Eur; transporto, skelbimų, varžytynių paskelbimo išlaidos – 909,52; Administratoriaus atlygio dalis – 3154,57 Eur (75,11 proc. viso atlygio). Viso įkeisto turto administravimas – 4464,09 Eur. Įkaito turėtojui priklausanti lėšų suma – 535,91 Eur“. Saugos sutartimi buvo sutarta, kad įkeistas turtas bus saugomas ir apžiūrimas kelis kartus per parą, o už tai bus mokamas 50,00 Eur mėnesinis atlygis. 400,00 Eur turto saugojimo išlaidos apmokėtos būtent pagal šią Saugos sutartį už 8 saugojimo mėnesius. Su šiomis išlaidomis VMI sutinka ir priskiria jas prie įkeisto turto administravimo išlaidų. Tačiau nėra pateikta jokių pagrįstų įrodymų, kad visos bendrovės bankroto proceso metu patirtos 909,52 Eur administracinės / organizacinės išlaidos yra susijusios su įkeistu turtu. Prie įkeisto turto administravimo išlaidų priskirtinos VĮ Registrų centrui už e. varžytinių paskelbimą sumokėtos sumos, t. y. 2023 m. gruodžio 27 d. sumokėta 22,77 Eur ir 2024 m. vasario 7 d. sumokėta 22,77 Eur, iš viso 45,54 Eur, bei Diginet LTU, UAB sumokėta 39,99 Eur suma už reklamos paslaugas. Nemokumo administratorius pateikė kuro čekių kopijas, kurių bendra suma 679,33 Eur. Išanalizavus pateiktų kuro čekių kopijų duomenis nustatyta, kad buvo pirktas dyzelinis kuras, iš viso 460,68 l. Atsižvelgiant į tai, kad įkeistas turtas yra (duomenys neskelbtini), nuo Kauno miesto iki įkeisto turto vietos yra 62 km. Pagal pateiktų kuro čekių kopijų duomenis, dyzelinis automobilis, kurio kuro norma yra 8 l/100 km, su 460,68 l kuro galėtų pravažiuoti daugiau nei 5700 km. VMI vertinimu, su įkeisto turto priežiūra galėjo būti susijusios kelionės pirmajai turto apžiūrai, Saugos sutarties pasirašymui, turto pardavimo sandoriui sudaryti bei, optimistiniu atveju, po vieną kelionę per mėnesį turto apžiūrai. Taigi iš viso per 8 mėnesius su įkeisto turto saugojimu susijusių kelionių galėjo būti apie 11 ir nuvažiuota galėjo būti apie 1364 km (kelionė pirmyn ir atgal 124 km (62x2) x 11). Todėl kyla pagrįstų abejonių, kad visos patirtos kuro išlaidos buvo susijusios su įkeisto turto administravimu. Subnuomos sutartyje, sudarytoje su UAB „Renavita“, į. k. 300152018, nurodyta, kad „Turtas“ reiškia dalį pastate, kurio unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ir plane pažymėtos indeksu 4F1b, pastate esančios 33,61 kv. m. ploto patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – „Patalpos“) ir saugomoje teritorijoje automobilių stovėjimo aikštelėje prie Patalpų vietos 4 automobiliams, esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Subnuomininkas už Turto nuomą įsipareigoja Nuomininkui kas mėnesį mokėti nuomos mokestį 50,00 Eur (Subnuomos sutarties 6.3. punktas). VMI kyla klausimas – kokia suma buvo sumokėta pagal šią Subnuomos sutartį, kokiu būdu ji susijusi su administravimo išlaidomis, patirtomis dėl įkeisto turto, ir su pačiu bendrovės bankroto procesu? 2023 m. lapkričio 7 d. pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje informacijoje nurodyta, kad bendrovei priklausė vienas automobilis Opel Omega, v. n. (duomenys neskelbtini), kurio dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Šis automobilis buvo parduotas bendrovės bankroto proceso metu. Tačiau prie galutinėje ataskaitoje patirtų išlaidų lentelės šio turto saugojimui patirtų išlaidų nenurodyta, nuo įkeisto turto saugojimo išlaidų jos neatskirtos. VMI kyla klausimas, ar su šio turto realizavimu nebuvo patirta jokių išlaidų? Galutinėje ataskaitoje pateiktoje patirtų išlaidų lentelėje nurodyta, kad administracinėms/organizacinėms išlaidoms priskiriamos pašto korespondencijos, popieriaus, vokų, transporto, kuro išlaidos ir kt. Pagal JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 9 punktą pašto, ryšių, organizacinės išlaidos priskirtinos prie bankroto proceso administravimo išlaidų. Kita vertus, vadovaujantis suformuota teismų praktika, prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su paties administratoriaus vykdoma ūkine komercine veikla, pavyzdžiui, ryšių paslaugos, įskaitant interneto, fakso ir telefoninio ryšio paslaugas, kurios paprastai yra fiksuotos bei laikytinos susijusiomis su bankroto administratoriaus vykdoma komercine ūkine veikla, taip pat administratoriaus biuro technikos (spausdintuvų, kopijavimo aparatų, popieriaus, kompiuterių ir pan.) naudojimo sąnaudos, kuri yra būtina administratoriaus veikloje, kaip ir automobilio draudimas, jo einamasis remontas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis Nr. 2-655-798/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis Nr. eB2-379-613/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartis Nr. eB2-754-459/2021). Prie dėl įkeisto turto administravimo išlaidų nemokumo administratorius priskyrė ir administratoriaus atlygio dalį – 3154,57 Eur (75,11 proc. viso atlygio). Šios išlaidos nėra konkrečiai susijusios su įkeistu turtu. Net ir nesant įkeisto turto, administratoriaus atlygis būtų apskaičiuotas. Todėl nemokumo administratoriaus atlygis negali būti priskiriamas prie išlaidų, konkrečiai susijusių su įkeisto turto administravimu. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas numato ne tik pareigą kreditorių susirinkimui nustatyti konkrečią administravimo išlaidoms apmokėti skirtą sumą, tačiau ir detalizuoja išlaidų atskaitymo tvarką bei apriboja skirtiną bankroto proceso administravimo išlaidoms dalį, o būtent nustato, kad bankroto proceso administravimo išlaidų dalis, likusi atskaičius dėl įkeisto turto turėtas bankroto proceso administravimo išlaidas, negali viršyti 15 proc. parduoto ar perimto turto vertės dydžio (JANĮ 98 straipsnio 1, 2 dalys). Hipotekos kreditorius neturi prievolės padengti visas bankroto proceso administravimo išlaidas, o jas turi pareigą dengti proporcingai ir ne daugiau nei įstatyme nustatyta dalimi.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmetamas.

4. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 55 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

5. Kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais: dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012, 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 2-196/2012, kt.).

6. Byloje nėra ginčo dėl 2024 m. gegužės 7 d. kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos laikymosi (JANĮ 46, 47 straipsniai). Taip pat nėra kvestionuojama ginčijamo nutarimo priėmimo tvarka (JANĮ 51 straipsnio 1 dalis). Todėl spręstina, kad JANĮ nustatyta nutarimų priėmimo balsų daugumos procedūra nebuvo pažeista.

7. Nustatyta, kad 2024 m. birželio 28 d. LUAB „Vandens vartai“ kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą Nr. 3, kuriuo nebuvo pritarta galutinei LUAB „Vandens vartai“ bankroto ataskaitai. Klausimu „prieš“ dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo balsavo kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), nurodydama, jog hipotekos kreditorius neturi prievolės padengti visas bankroto proceso administravimo išlaidas, o turi pareigą jas dengti proporcingai ir ne daugiau nei įstatyme nustatyta dalimi. Kreditorė VMI nesutiko su išlaidų už bankroto proceso administravimą paskirstymu, t. y., kad 909,52 Eur visos faktiškai patirtos išlaidos (pašto, korespondencijos, kuro) yra susijusios su įkeisto turto administravimu, kad administratoriaus atlygio dalis yra 3154,57 Eur.

8. Nemokumo administratorius skunde nurodo, kad jis įvykdė VMI reikalavimą, pateikė reikalaujamus dokumentus, parengė patikslintą 2024 m. birželio 13 d. galutinę ataskaitą ir 2024 m. birželio 28 d. sušaukė kreditorių susirinkimą dėl pritarimo galutinei bankroto ataskaitai. Įmonės kreditorių susirinkimas neturėjo teisinio pagrindo netvirtinti galutinės bankroto ataskaitos, nes ji atitinka visus JANĮ reikalavimus, o VMI reikalaujami duomenys yra pertekliniai. Nemokumo administratorius prašo patvirtinti galutinę LUAB „Vandens vartai“ bankroto ataskaitą.

9. JANĮ 98 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog pardavus ar perdavus įkeistą turtą, iš jo vertės yra atskaitomos šios išlaidos: 1) dėl įkeisto turto turėtos bankroto proceso administravimo išlaidos; 2) bankroto proceso administravimo išlaidų, likusių atskaičius šios dalies 1 punkte nurodytas išlaidas, dalis; 3) kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus dalis. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų išlaidų suma turi būti proporcinga atitinkamai įkeisto ir neįkeisto turto vertei ir negali viršyti 15 procentų parduoto ar perimto turto vertės dydžio, likusio atskaičius šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad VMI yra hipotekos kreditorius, kuriam priverstiniu įkeitimu buvo įkeistas UAB „Vandens vartai“ priklausantis turtas: negyvenamoji patalpa-kultūros namai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (70/100 patalpos: 1-2 iki 1-21; 1-23 iki 1- 45 (viso: 591,31kv.m); R-1 iki R-4 (viso: 49,10kv.m), paskirtis - kultūros, bendras plotas: 640,41 kv. m., pažymėjimas plane: 1-1, pastatas, kuriame yra patalpa - (duomenys neskelbtini), 1C2pb); kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (70/100 kiemo aikštelė b4 (239,16kv.m),b5(147,45kv.m)), adresas (duomenys neskelbtini); transporto priemonė M1-AC, WIN kodas (duomenys neskelbtini). Įkeitimu užtikrinto reikalavimo suma 14 954,27 Eur. Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi patvirtintas kreditoriaus VMI hipoteka užtikrintas finansinis reikalavimas – I etapo 13 843,44 Eur. Visas įkeistas turtas parduotas už 5250 Eur.

11. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, pardavus hipotekos kreditoriui įkeistą bendrovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, iš gautos sumos visų pirma turi būti atskaitytos išlaidos, susijusios konkrečiai su įkeisto turto administravimu (JANĮ 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kitos bankroto proceso administravimo išlaidos turi būti dengiamos proporcingai įkeisto ir neįkeisto turto vertei (nagrinėjamuoju atveju buvo parduotas tik įkeistas turtas, kito turto bendrovė neturėjo), neviršijant 15 proc. parduoto turto vertės dydžio (JANĮ 98 straipsnio 2 dalis). Konkrečią sumą nustato kreditorių susirinkimas, o į bankroto proceso administravimo išlaidų dalį, kurią turi pareigą padengti ir hipotekos kreditorius, patenka tiek bankroto proceso administravimo išlaidų dalis (JANĮ 73 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tiek kintamo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus dalis (JANĮ 73 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-584-407/2023).

12. Administratoriaus pateiktoje 2024 m. birželio 13 d. galutinėje ataskaitoje nurodyta: „Viso patirta išlaidų 7409,52 Eur, iš kurių įkeisto turto administravimo išlaidas sudaro: Turto saugojimas – 400 Eur; transporto, skelbimų, varžytynių paskelbimo išlaidos – 909,52; Administratoriaus atlygio dalis – 3154,57 Eur (75,11 proc. viso atlygio). Viso įkeisto turto administravimas – 4464,09 Eur. Įkaito turėtojui priklausanti lėšų suma – 535,91 Eur“. VMI sutinka, kad 400 Eur išlaidos, patirtos turto saugojimui, yra pagrįstos ir susijusios su įkeisto turto administravimu. Tačiau nesutinka, kad administracinėms/organizacinėms išlaidoms patirtos 909,52 Eur išlaidos yra visos susijusios su įkeisto turto administravimu. Prie įkeisto turto administravimo išlaidų priskirtinos VĮ Registrų centrui už e. varžytinių paskelbimą sumokėtos sumos, t. y. 2023 m. gruodžio 27 d. sumokėta 22,77 Eur ir 2024 m. vasario 7 d. sumokėta 22,77 Eur, iš viso 45,54 Eur, bei Diginet LTU, UAB sumokėta 39,99 Eur suma už reklamos paslaugas. Nemokumo administratorius pateikė kuro čekių kopijas, kurių bendra suma 679,33 Eur, tačiau, įvertinus įkeisto turto vietą (Kėdainių r.) bei kelionių poreikį, susijusį su įkeistu turtu, kreditoriui kilo pagrįstų abejonių, kad visos patirtos kuro išlaidos buvo susijusios su įkeisto turto administravimu.

13. Pažymėtina, kad įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusias klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo. Administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018).

14. Teismo vertinimu, nors nemokumo administratorius pateikė kuro išlaidas pagrindžiančius duomenis, tačiau, įvertinus kurui išleistą bendrą sumą 679,33 Eur, kreditorės nurodytus argumentus (įkeisto turto buvimo vieta, kelionių skaičiaus poreikis iki įkeisto turto buvimo vietos ir reikalingų kuro sąnaudų kiekis), sprendžia, kad tokia suma yra neprotingai didelė ir negali būti visa priskirta išlaidoms, susijusioms su įkeisto turto administravimu, todėl turi būti sumažinta.

15. Tik atskaičius išlaidas, susijusias konkrečiai su įkeisto turto administravimu, iš likusios už parduotą įkeistą turtą sumos dar galimas iš dalies kitų išlaidų už bankroto proceso administravimą dengimas (tame tarpe tiek bankroto proceso administravimo išlaidų dalis (JANĮ 73 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tiek kintamo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus dalis), kuris negali viršyti 15 proc. parduoto turto vertės dydžio. Nagrinėjamuoju atveju 15 proc. nuo 5250 Eur sudaro 787,50 Eur. Galutinėje bankroto ataskaitoje nurodoma, kad administratoriaus atlygio dalis – 3 154,57 Eur (75,11 proc. viso atlygio). Taigi, kreditorius VMI pagrįstai nurodo, jog hipotekos kreditorius neturi prievolės padengti visas bankroto proceso administravimo išlaidas, o jas turi pareigą dengti proporcingai ir ne daugiau nei įstatyme nustatyta dalimi. Nagrinėjamu atveju prašomoje patvirtinti galutinėje bankroto ataskaitoje VMI kaip hipotekos kreditoriui tenkanti administravimo išlaidų dalis viršija 15 proc. parduoto turto vertės dydžio, kas prieštarauja tiek teisiniam reglamentavimui, tiek teismų praktikai.

16. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nemokumo administratoriaus prašymas panaikinti 2024 m. birželio 28 d. LUAB „Vandens vartai“ kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą Nr. 3, kuriuo nebuvo pritarta galutinei LUAB „Vandens vartai“ bankroto ataskaitai ir klausimą išspręsti iš esmės - patvirtinti galutinę LUAB „Vandens vartai“ bankroto ataskaitą, atmetamas kaip prieštaraujantis kreditoriaus interesams.

17. Pažymėtina, kad galutinės ataskaitos nepatvirtinimas tiek kreditorių susirinkime, tiek teismui sprendžiant kreditorių susirinkimo sprendimo teisėtumo klausimą, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl nemokumo administratorius, įvertinęs teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo, gali pateikti kreditorių prašomus dokumentus jiems susipažinti, galutinę bankroto ataskaitą pakoreguoti ir pakartotinai kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl jos patvirtinimo, arba nemokumo administratorius gali pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui tvirtinti pakoreguotą galutinę bankroto ataskaitą pagal kreditorių, ginčijamo kreditorių susirinkimo metu, pateiktas pastabas (pvz. žiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-703-781/2021; 2021 m. liepos 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-916-781/2021).

18. Kadangi teismo nutartis netvirtinti galutinės ataskaitos neužkerta kelio bylos eigai, tokia nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 31 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vandens vartai“ nemokumo administratoriaus Antano Radavičiaus skundą Dėl 2024 m. birželio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Vandens vartai“ bankroto byloje atmesti.

Įpareigoti nemokumo administratorių Antaną Radavičių per 14 dienų nuo šios nutarties gavimo datos pakoreguoti likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vandens vartai“ galutinę bankroto ataskaitą ir pakartotinai kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl jos tvirtinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Tomas Romeika