Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui A. G. dėl šalių santuokos nutraukimo ir kitų su šalių santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

II. Atsakovo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Marijampolės miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė teismo posėdžio metu patikslino ieškinį ir nurodė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

8. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

9.Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog kartu su sutuoktiniu pragyveno apie mėnesį laiko. Atsakovas išvyko iš Lietuvos tuomet, kai buvo evakuojama Rusijos kariuomenė. Atsakovas nieko apie tai ieškovei nepranešė, su ja daugiau nesusisiekė. Ieškovė taip pat neieškojo ryšių su atsakovu.

10.Teismas, atsižvelgęs į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, konstatuoja, kad santuoka iširo ir nutrauktina dėl abiejų šalių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl termino susitaikyti nustatymo

11. CK 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena, atsakovo gyvenamoji vieta ir jo valia dėl santuokos išsaugojimo nėra žinoma, todėl, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Dėl bendro santuokinio turto balanso sudarymo ir šio turto padalijimo

12. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad, gyvendama santuokoje, ieškovė įgijo automobilį Citroen C3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei nekilnojamąjį turtą - garažą (boksą) Nr. 15 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo šį turtą pripažinti jos asmenine nuosavybe, kadangi ji jį įgijo sutuoktiniams jau kartu nebegyvenant ir iš savo asmeninių lėšų.

13. CK įtvirtintas principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus, įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija gali būti paneigta. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

14. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad R. P. ir A. G. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), taigi automobilis Citroen C3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) bei nekilnojamas turtas - garažas (boksas) Nr. 15 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgytas (duomenys neskelbtini), santuokos metu. Visgi, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, jog minėtas turtas buvo pirktas iš ieškovės asmeninių lėšų, ieškovei ir atsakovui nebegyvenant kartu, išimtinai ieškovės poreikiams tenkinti. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų prisidėjęs prie minėto turto įsigijimo, būtų palikęs ieškovei pinigų. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. P. automobilį ir garažą (boksą) įsigijo už asmenines lėšas, nuosavybės teisė tiek į automobilį, tiek į garažą (boksą) yra registruota R. P. vardu, ir minėto turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta jos valia įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad šis ieškovės reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.

15. Ieškovei priklausantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas ieškovės prieš santuokos įregistravimą ((duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis), jis yra nedalintinas ir santuoką nutraukus paliktinas toliau ieškovei R. P. asmenine nuosavybės teise. 1/3 dalis 1,6 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis 0,1309 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), yra paveldėti (2004 m. rugsėjo 28 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 6920 ir 2016 m. kovo 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 689), todėl jis yra nedalintinas, t. y. lieka ieškovei R. P. asmenine nuosavybės teise.

Dėl kreditorinių reikalavimų

16. Ieškovė ir atsakovas neturi kreditorinių įsipareigojimų, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Dėl kitų klausimų spręstinų nutraukiant santuoką

17. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai dabartinę pavardę „P.“. Atsakovas dėl to prieštaravimų neišreiškė. Todėl ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina dabartinė pavardė – P.“, atsakovui jo prigimtinė pavardė „G.“.

18. Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta, išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Šalys nurodė, kad išlaikymo sau nereikalauja, todėl išlaikymas vienam iš kito nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys nepilnamečių vaikų neturi, todėl nespręstini klausimai, susiję su nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymu bei išlaikymo priteisimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

20. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

21. Ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant ir garantuojant 50 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš valstybės biudžeto lėšų. Sutinkamai su CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai.

22. Už ieškinio reikalavimus šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 187 Eur. Ieškovei yra teikiama valstybės garantuoja antrinė teisinė pagalba ir ji yra atleista 50 proc. nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovė šioje byloje sumokėjo 39 Eur žyminį mokestį, o nuo likusios 54,50 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ieškovė buvo atleista 2024 m. sausio 17 d. nutartimi. Ieškovė taip pat sumokėjo 200 Eur už kuratoriaus suteiktas paslaugas. Ieškovė iš viso patyrė 239 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2024 m. balandžio 16 d. pirminę pažymą, Valstybė patyrė 285,37 Eur išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovei R. P..

23. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo A. G. priteisiama 39 Eur ieškovės R. P. sumokėta žyminio mokesčio dalis bei R. P. sumokėti 200 Eur už kuratoriaus suteiktas paslaugas. Iš atsakovo A. G. valstybės naudai priteisiama 148 Eur žyminio mokesčio bei 285,37 Eur išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovei R. P., viso 433,37 Eur.

24. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija nustatytos minimalios sumos (8 Eur), todėl jos iš atsakovo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Marijampolės miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. P. palikti esamą pavardę „P.“, atsakovui A. G. palikti jo prigimtinę pavardę „G.“.

Pripažinti transporto priemonę - automobilį, Citroen C3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Pripažinti garažą (boksą) Nr. 15, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Priteisti ieškovei R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. G., gimusio (duomenys neskelbtini) 239 Eur (du šimtus trisdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), 148 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), 285,37 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 37 ct) bylinėjimosi išlaidų, už ieškovei suteiktą nemokamą antrinę teisinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5630.

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui bei Vedybų sutarčių registrui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti ir valstybės įmonei „Registrų centras“ bei VĮ Regitra turto pasidalijimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.