Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarimu A. M. paskirta galutinė subendrinta 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams už tai, kad jis 2015 m. sausio 26 d. 13.45 val. Druskininkuose, Antakalnio gatvėje vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę „Ford Transit FT 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,58 promilės) girtumo laipsnis, ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tokiais savo veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo” (toliau – KET), 14 ir 16 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalyje, 126 straipsnio 1 dalyje.

Nesutikdamas su paskirtos nuobaudos dydžiu, A. M. Kauno apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarimą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde nurodo, kad pripažįsta padaręs teisės pažeidimą ir dėl jo gailisi, tačiau mano, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas jo nurodytas aplinkybes ir nepakankamai individualizavo skiriamą nuobaudą. Teigia, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, todėl vairuotojo teisių netekimas jam sukels daug neigiamų pasekmių, nes jis privalės išeiti iš darbo. Pažymi, kad įmonės vadovybė jam negalės pasiūlyti kitų pareigų, nes užsiima tik krovinių gabenimu, kitos veiklos nevykdo, be vairuotojų pareigybių nėra kitų darbo vietų, į kurias darbdavys jį galėtų laikinai perkelti. Apeliantas akcentuoja, kad jis neturi įgijęs kitos specialybės ir kito darbo, išskyrus vairuotojo, patirties. Taigi, praradęs teisę vairuoti, jis praras ir pragyvenimo šaltinį, nors yra pagrindinis šeimos maitintojas. Nepaisant to, kad jo žmona dirba, jos darbo užmokestis nesiekia minimumo, be to, atsižvelgiant į jos darbo pobūdį (dirba kirpėja), nėra stabilios. Apeliantas mano, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą neatimti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones ir taip suteikti galimybę jam pačiam užsidirbti savo šeimos išlaikymui, o ne gyventi iš socialinių pašalpų.

Apeliaciniame skunde A. M. atkreipia dėmesį į tai, kad pažeidimą jis padarė netyčia, nepiktybiškai, t. y. būdamas visiškai įsitikinęs, kad jo kraujyje apskritai nėra alkoholio, kadangi valandą prieš vairavimą buvo išgėręs tik stiklinę nestipraus alaus. Be to, jam buvo nustatytas tik nežymiai leistinas normas viršijantis neblaivumas – 0,58±0,01 promilės, todėl, nors pats pažeidimas yra grubus, tačiau ypatingai didelės grėsmės aplinkiniams nebuvo sukelta. Atsižvelgiant į tai, šiuo konkrečiu atveju paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas laikytinas pernelyg ilgu, neproporcingu ir labai apsunkinančiu normalų jo gyvenimą.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato viršininkas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. M. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl šių pažeidimų padarymo ir A. M. kaltės nėra, skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad A. M., vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinė subendrinta 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams buvo paskirta sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, t. y. ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ribose.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Apeliaciniu skundu A. M. prašo skiriant bausmę pritaikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Kaip teisingai apylinkės teismas pažymėjo skundžiamoje nutartyje, teismų praktikoje akcentuojama, kad administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-1052-348/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-478/2012, Nr. N63-681/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nei pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nei apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinio skundo argumentus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Nors, apeliantas pažymi, kad dėl pažeidimo jis prisipažino ir gailisi, yra neteistas, teigiamai charakterizuojamas darbe, tačiau pažymėtina, kad A. M. padarė grubų administracinį teisės pažeidimą, už kurį pirmosios instancijos teismas jam skyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą. Todėl minėtos aplinkybės, kaip ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens siekis užsidirbti pačiam savo šeimos išlaikymui dirbant vairuotoju, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-719/2011, Nr. N261-3042/2011 ir kt.). Be to, šiame kontekste būtina akcentuoti, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. M. vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti tik 2014 m. gruodžio 2 d. (b. l. 33), tačiau jau 2015 m. sausio 26 d. vairavo transporto priemonę neblaivus. Šios aplinkybės rodo, kad iš tiesų, apeliantas, būdamas jau anksčiau baustas administracine tvarka už analogiško pažeidimo padarymą (2007 m. sausio 4 d., b. l. 15) ir neabejotinai žinodamas galimas pasekmes, vėl vairuodamas transporto priemonę prieš tai vartojęs alkoholinių gėrimų, sąmoningai prisiėmė ir galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Pažymėtina, kad asmuo, žinodamas, kad tam tikros administracinės nuobaudos taikymas gali pakenkti jo interesams, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos taikymą. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą – per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio grubų teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad A. M. savo neatsakingu elgesiu, t. y. nepraėjus net dviem mėnesiams nuo įsidarbinimo, dienos metu, mieste, neturėdamas su savimi vairuotojo pažymėjimo, vairavo savo darbdaviui priklausančią transporto priemonę neblaivus, kėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitų asmenų sveikatai bei turtui, todėl šiuo atveju vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų. Todėl A. M. skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda nelaikytina aiškiai per griežta ir neproporcinga, kad bausmės tikslas būtų pasiektas.

Apelianto argumentas, kad jam nustatytas girtumo laipsnis nežymiai viršijo minimaliąją leistiną ribą, automobilį vairavo, nes nesijautė neblaivus, taip pat nelaikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Priešingai, prieš alkoholio vartojimą ir jau jo išgėręs, jis privalėjo suvokti, jog apsvaigimas gali viršyti minimaliąją leistiną ribą, tačiau prisiėmė kylančią riziką ir vairavo automobilį. Todėl pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. A. M. skirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą nėra, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Palikti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.