Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimo bausmė 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimo bausmė 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. kovo 19 d. 22.06 val. iki 2022 m. kovo 21 d. 14.00 val., t. y. dvi paros.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo S. K. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Tuo pačiu nuosprendžiu M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį, tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. K. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis –būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bendrininkų grupėje su M. V., 2022 m. kovo 19 d. apie 20.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, menkavertės priežasties, nusikalstamos veikos bendrininkas M. V. sudavė nukentėjusiajam E. T. vieną smūgį kumščiu į veido sritį ir vieną smūgį koja jam į koją, dėl ko nukentėjusysis E. T. nugriuvo ant grindinio, po to gulinčiam ant grindinio nukentėjusiajam E. T. S. K. sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį, po to kartu su nusikalstamos veikos bendrininku M. V. sudavė kojomis ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas ir tokiais bendrais su M. V. veiksmais nukentėjusiajam E. T. sukėlė fizinį skausmą bei padarė sužalojimus: poodines kraujosruvas nosies – abiejų akių vokų – abiejų skruostų srityje, dešiniame žaste, krūtinės ląstos kairėje, pilvo kairėje, nugaroje, juosmens kairėje, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje ir dešinėje blauzdoje, muštinę žaizdą su aplinkiniu odos nubrozdinimu kaktos dešinėje, nosikaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosikaulio lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

2. Be to, S. K. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir bendrininkų grupėje su M. V., 2022 m. kovo mėn. 19 d. apie 20.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia, matant kitiems asmenims, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, ir tvarką: tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, menkavertės priežasties, nusikalstamos veikos bendrininkas M. V. sudavė nukentėjusiajam E. T. vieną smūgį kumščiu į veido sritį ir vieną smūgį koja jam į koją, dėl ko nukentėjusysis E. T. nugriuvo ant grindinio, po to gulinčiam ant grindinio nukentėjusiajam E. T. S. K. sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį, po to kartu su nusikalstamos veikos bendrininku M. V. sudavė kojomis ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, ir tokiais bendrais su M. V. veiksmais nukentėjusiajam E. T. sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus: poodines kraujosruvas nosies – abiejų akių vokų – abiejų skruostų srityje, dešiniame žaste, krūtinės ląstos kairėje, pilvo kairėje, nugaroje, juosmens kairėje, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje ir dešinėje blauzdoje, muštinę žaizdą su aplinkiniu odos nubrozdinimu kaktos dešinėje, nosikaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosikaulio lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui, ir, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, ir tvarką.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis S. K. apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam už nusikalstamas veikas paskirta galutine laisvės atėmimo bausmė bei prašo ją sušvelninti. Taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskiriant intensyvią priežiūrą.

Dėl paskirtos bausmės

8. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

9. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

10. Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo S. K. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad skirdamas nuteistajam S. K. galutinę bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

11. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų. BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

12. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. K. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 284 straipsnis) ir vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas). S. K. šias nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas septynis kartus, po jų padarymo teistas dar kartą, didžioji dalis teistumų – už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, dominuoja smurtiniai nusikaltimai. Be to, naujas nusikalstamas veikas padarė praėjus kiek daugiau nei vieniems metams paleidimo iš pataisos įstaigos (paleistas 2021 m. kovo 2 d.), o po šių nusikalstamų veikų padarymo, nepraėjus nei vienam mėnesiui (2022 m. balandžio 14 d.), padarė naują nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 165-173). Šie duomenys patvirtina, kad S. K. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. S. K. turi galiojančių administracinių nuobaudų, kadangi paskirtų baudų nemoka, baustas ir už viešosios tvarkos pažeidimus (2 t., b. l. 18-23). Nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis buvo nedirbantis ir Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 28, 30), o nuo 2022 m. balandžio 4 d. dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą (informacinės sistemos SODRA duomenys). Kadangi S. K. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, atsiprašė nukentėjusiojo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias aplinkybes pripažino pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, jog pirmosios instancijos teismas nepripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir tai liko neįvertinta skiriant jam bausmę. Tačiau nesant proceso dalyvių skundų dėl netinkamai nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas, negalėdamas sunkinti nuteistojo teisinės padėties, savo iniciatyva šios pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos ištaisyti negali ir šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės nevertina.

13. Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už atskiras jo padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į visas jį charakterizuojančias aplinkybes. Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja, kad jis prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, tačiau pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė į nurodytą aplinkybę, taigi dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę ir šiuo pagrindu švelninti S. K. paskirtas bausmes, nėra pagrindo. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją, dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą, lanko Anoniminių alkoholikų grupę, nevartoja alkoholio, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais ir teismo baudžiamaisiais įsakymais apeliantui buvo skirtos ne tik laisvės atėmimo bausmės, bet ir viešųjų darbų, arešto bausmės, taip pat buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, tarp jų ir smurtines. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad paskyrus S. K. švelnesnes nei terminuotas laisvės atėmimo bausmes, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. Be to, jo teiginiai, kad stengiasi integruotis į visuomenę, laikytini deklaratyviais, nes naujas nusikalstamas veikas jis padarė praėjus neilgam laikotarpiui po paleidimo iš pataisos įstaigos, o po jų padarymo iškart nusikalto dar kartą. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be griežčiausios sankcijose numatytos bausmės atlikimo. Priešingai, švelnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo S. K. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principą.

14. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam S. K. pagrįstai paskyręs laisvės atėmimo bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, jų dydžius nustatė mažesnius nei minėtų straipsnių sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai (BK 284 straipsnio sankcijos vidurkis – 1 metai 1 mėnuo 15 dienų, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijos vidurkis – 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Atsižvelgus į tai, kad S. K., būdamas pakankamai jauno amžiaus (27 m.), teisiamas jau 8 kartą, laisvės atėmimo bausmės dydžiai nėra laikomi per dideliais. Taip pat pirmosios instancijos teismas, bendrindamas S. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, klaidų nepadarė, taikė bausmių apėmimą, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bei, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą subendrintą bausmę pagrįstai sumažino vienu trečdaliu, taip pat įskaitė laikino sulaikymo laiką.

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, S. K. paskirta galutinė bausmė už jo padarytas nusikalstamas veikas atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką, bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, todėl jos švelninti ar skirti kitos rūšies bausmę, nėra jokio pagrindo.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu prokuroras prašė nuteistajam S. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bei įskaityti atliktą bausmę. Teisėjų kolegija bausmių bendrinimo klausimo nagrinėjamu atveju nesprendžia, nes apeliantas bausmių bendrinimo klausimo nekelia apeliaciniame skunde, o priešingu atveju būtų sunkinama nuteistojo padėtis. Taip pat pažymima, kad atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo klausimai gali būti sprendžiami ir vykdymo procese.

Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

17. BK 75 straipsnio 8 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nesprendė ir neaptarė galimybės taikyti/netaikyti BK 75 straipsnio nuostatas, reguliuojančias paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Todėl dėl BK 75 straipsnio taikymo plačiau pasisakys apeliacinės instancijos teismas.

18. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

19. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021).

20. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu S. K. pripažintas kaltu padaręs dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių, o kita – apysunkių nusikaltimų kategorijoms, jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų (6 mėnesiai). Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad S. K. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš ankstesnių nuteistojo S. K. teistumų matyti, kad jam jau buvo taikytas teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teigiamo poveikio jie nepadarė, priešingai, nuteistasis ir toliau pažeidinėjo įstatymus, o laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo panaikintas jam nesilaikant probacijos sąlygų. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus S. K. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

21. Apibendrinant visą tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje priimtas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliacinio skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti.